- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-1044-886/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13381-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- M. Č.
- Ieškovas
- T. T.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. T. patikslintą ieškinį atsakovui M. Č. dėl teisės atlikti statybos darbus bei juos įteisinti be bendraturčio sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. T. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. birželio 14 d. patikslintu ieškiniu (DOK-77753, 2 t. 13-18 b. l.) prašė pripažinti ieškovo teisę statyti vieno buto gyvenamąjį namą 0,0867 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), (toliau – ir Žemės sklypas), 284/867 dalyje plane pažymėtoje „A“, pagal architektės S. D. G. parengtą patikslintą projektą Nr. 1A-01-20-PP (toliau – ir patikslintas projektas) ir įteisinti šį statinį be bendraturčio atsakovo M. Č. (toliau – ir atsakovas, apeliantas) sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad jis pagal 2020 m. vasario 20 d. dovanojimo sutartį įgijo žemės sklypo dalį ir perėmė visas teises ir pareigas, kylančias iš notarine tvarka patvirtinto 2019 m. kovo 15 d. bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, kuriame nurodyta, kad ieškovas naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“- 284 kv. m. Ieškovas bendraturčiams pateikė pranešimą, projekto kopiją apie ketinimą statyti gyvenamąjį namą. Žemės sklypo bendraturčiai A. S., P. J. S., I. B. davė rašytinį sutikimą dėl pastato statybos, tačiau (buvę) bendraturčiai D. Č. ir R. Č. (bylos nagrinėjimo metu jų procesines teises ir pareigas perėmė atsakovas M. Č.) nepateikė konstruktyvių nesutikimo priežasčių. Bendraturčiai, nenurodydami atsisakymo duoti sutikimą priežasčių, sudaro kliūtis ieškovui įgyvendinti savo teisę į statybą.
3. Atsakovas atsiliepimais į patikslintą ieškinį
(2020 m. rugsėjo 24 d. DOK-111286, 2021 m. kovo 18 d. DOK-34618, 2021 m. birželio 29 d. DOK-84599) prašė patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad neprieštarauja, jog ieškovas savo sklypo dalyje statytų dar vieną gyvenamąjį namą, tačiau nesutinka, kad ieškovas naudotųsi atsakovo sklypo dalies statybiniais ir užstatymo parametrais. Turi būti išlaikyti tie užstatymo parametrai, kurie nekliudytų ir atsakovui naudotis savo turima sklypo dalimi, t. y., kad ieškovas nepasistatytų gyvenamojo namo tokio, kad vėliau proporcingomis charakteristikomis negalėtų naudotis atsakovas, siekdamas pasistatyti priestatą ir eksploatuoti savo gyvenamąjį namą savo sklypo dalyje.
4. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2020 m. rugsėjo 18 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-109038) prašė civilinę bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal ieškovo, atsakovo vardus ir pavardes su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Inspekcija neturi duomenų, kad dėl statinių ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai.
5. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) 2021 m. spalio 11 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-128496) prašė patikslinto ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo patenkintas dėl pateiktų pastabų, gautų iš Projektą tikrinančių institucijų. Žemės sklypas pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną. Nagrinėjamu atveju pateiktuose derinti Projekto sprendiniuose nurodytas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas – 0,4, užstatymo tankumas – 0,31, t. y. Projekte nurodytas užstatymo tankumas viršija Žemės sklypui nustatytą galimą užstatymo tankumą. Pagal IS „Infostatyba“ pateiktą Projektą, nėra galimybės įvertinti norminių atstumų iki Žemės sklypo ribų ir pastatų. Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialistai, nepritardami Projektui, nurodė papildyti Projektą, nurodant visus atstumus. Projekte nurodyta pastato paskirtis – gyvenamoji, vieno buto gyvenamasis namas. Projekto sprendiniai atitinka numatomą pastato paskirtį ir tipą. Nagrinėjamu atveju visų Žemės sklypo bendraturčių sutikimai nebuvo pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino. Pripažino ieškovo teisę statyti vieno buto gyvenamąjį namą, 0,0867 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), 284/867 dalyje plane pažymėtoje „A“, adresu (duomenys neskelbiami), pagal architektės S. D. G. parengtą patikslintą projektą Nr. 1A-01-20-PP ir įteisinti šį statinį be atsakovo – bendraturčio M. Č. sutikimo. Iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas: ieškovui – 2 001,90 Eur, valstybei – 10,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Teismas pažymėjo, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiška savivaldybės administracijos funkcija, todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą nėra įgaliotas spręsti dėl ieškovo projektuojamo namo ir tuo pagrindu pateikiamų dokumentų atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendė klausimą tiek, kiek ieškovo projektuojamo namo statyba galėtų pažeisti kitų bendraturčių interesus bei atsakovo, kaip žemės sklypo bendraturčio, nesutikimo duoti leidimą šiuos veiksmus atlikti pagrįstumo.
8. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendė, kad atsakovo nesutikimas duoti leidimą ieškovui statybos darbams atlikti bei juos įteisinti neturi teisėto pagrindo, todėl laikė jį nepagrįstu.
9. Teismas nustatė, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis nustato (įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d.), jog kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip. Ieškovas su prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo į Administraciją kreipėsi dar iki minėto įstatymo pataisos įsigaliojimo, t. y. 2021 m. birželio 28 d., todėl teismas sprendė, jog naujai nustatytas reglamentavimas nagrinėjamu atveju netaikomas ir ginčo žemės sklype galima antro gyvenamojo namo statyba.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas projektuoja per didelį namą jam tenkančioje žemės sklypo dalyje ar ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis yra per maža namo statybai. Ginčo žemės sklypas tarp bendraturčių nėra atidalintas, todėl teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 9 priedo 3 punktu, nes šiuo atveju privalo būti vertinama ne konkreti kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis, kurioje bendraturtis gali įgyvendinti statytojo teises, o bendras viso žemės sklypo plotas, kuris šiuo atveju yra 0,0867 ha. Teismo išvadą patvirtino ir 2021 m. liepos 19 d. Inspekcijos pateiktas išaiškinimas, kuriame nurodyta, jog nagrinėjamu atveju užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas yra nustatomi visam žemės sklypui, vertinant esamus pastatus, todėl sklypo dalies atitikimas minėtiems rodikliams nėra vertinamas (atsakymas į 8 klausimą).
11. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrįstai savo nesutikimą su bendraturčio reikalavimu grindžia tuo, jog galimai ieškovas naudosis atsakovui priklausančiais žemės sklypo parametrais. Inspekcija, vadovaudamasi proporcingumo kriterijumi nurodė, jog ieškovas galėtų statyti maksimaliai 86 kv. m užstatymo plotą turintį pastatą, o atsakovas – 126 kv. m. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovo projektuojamo gyvenamojo namo užstatytas plotas sudaro 98 kv. m, o šiuo metu atsakovui priklausančio gyvenamojo namo užstatymo plotas siekia 147 kv. m ir jau 21 kv. m viršija atsakovui tenkančią užstatymo ploto dalį. Vertinant užstatymo plotą, nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas ne kiekvienam bendraturčiui tenkančio sklypo dalis, o bendro žemės sklypo plotas, todėl teismas vertino, kad ieškovui pastačius 98 kv. m užstatymo ploto užimantį gyvenamąjį namą, niekaip nebūtų pažeistos atsakovo teisės į jo nurodomus žemės sklypo parametrus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog jis planuoja kokias nors papildomas statybas jam tenkančioje Žemės sklypo dalyje. Tai, jog atsakovas galimai ateityje ketina statyti stoginę, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo metu ieškovo projektuojamo gyvenamojo namo statyba kaip nors pažeidžia atsakovo interesus.
12. Teismas atmetė atsakovo argumentus dėl galimo jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, ieškovui panaudojant atsakovo žemės sklypo dalies parametrus. Nors atsakovas žemės sklypo užstatymo tankumo bei intensyvumo parametrus skaičiuoja, atlikdamas aritmetinius veiksmus pagal ieškovui tenkančio žemės sklypo dalies plotą, tačiau nagrinėjamu atveju užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas yra nustatomi visam žemės sklypui, vertinant jau esamus pastatus, todėl sklypo dalies atitikimas minėtiems rodikliams nėra vertinamas. Prie ieškinio pridėtame projekte nurodyta, kad sklypo užstatymo tankumas 0,31. Kaip byloje nurodė Administracija, ieškovo projektuojamojo gyvenamojo namo užstatymo tankumas yra 0,3055. Administracijos atstovė teismo posėdyje neneigė aplinkybių, jog tai nėra esminis nukrypimas nuo reikalavimų ir ieškovui patikslinus projektą pagal projektą tikrinusių institucijų pastabas, nekeičiant projekto sprendinių, galimas statybą leidžiančio dokumento išdavimas.
13. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovo projekte nurodyti namo atstumai nuo atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos galimai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 4 dalies, kurioje nustatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiška savivaldybės administracijos funkcija, todėl teismas šiuo atveju sprendė, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovo projektuojamo gyvenamojo namo statyba iš esmės pažeidžia jo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teises ir teisėtus interesus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliantas 2022 m. gegužės 9 d. apeliaciniu skundu (DOK-60920) prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1 Kiekvienas bendraturtis turi būtent jam priklausantį žemės sklypo plotį (sklypo dalį), todėl būtent šioje dalyje ir šiuose parametruose jis turi išsitekti, įgyvendindamas savo teises. Teismas be pagrindo netaikė Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 9 priedo 3 punkto, dėl ko neteisingai nustatė ir vertino, kad siekiant pasistatyti antrą gyvenamąjį namą Žemės sklype vertinamas visas Žemės sklypas, o ne tik bendraturčio turima žemės sklypo dalis ir jos parametrai. Minėto priedo 3 punkte nustatyta, kad: projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo [6.6.5] kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv. m. Ieškovo prašomas leisti statyti pastatas akivaizdžiai nesublokuotas, todėl jam tenkantis sklypo plotas turėtų sudaryti nemažiau kaip 400 kv. m. Ieškovo sklypo ploto dalis sudaro tik 284 kv. m, todėl yra akivaizdžiai per maža tam, kad jame būtų statomas dar vienas savarankiškas gyvenamasis namas. Nurodytoje normoje aiškiai parašyta, kad ne visas, bet konkrečiam Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m. Apeliantas savaime neprieštarauja, kad ieškovas statytų net ir antrą namą žemės sklype, tačiau siekia, kad ketinamo pastatyti namo sprendiniai būtų suderinti, o išlaikius proporcijas ieškovas statytų tiesiog neženkliai mažesnį namą.
14.2 Turi būti paisoma viešojo intereso, nes pastačius namą ant per mažo žemės sklypo, toks namas savaime užprogramuos visą eilę problemų, ir tai savaime taps socialine problema bei konfliktų priežastimi. Naujo namo gyventojai, negalėdami išsitekti jiems tenkančioje sklypo dalyje, neišvengiamai bus priversti naudotis bendra ar kitiems asmenims ir apeliantui priklausančia infrastruktūra ir sąlygomis, kas yra nepateisinama.
14.3 Ieškovui realizavus savo tikslus, bus pažeista apelianto teisė realizuoti savuosius, nes ieškovas siekia išnaudoti ne tik savo, bet ir apelianto turimus žemės sklypo statybinius parametrus. Apeliantas ketina pasistatyti (įsirengti) automobilių parkingą – stoginę, t.y. prie pat savo namo, toje dalyje kur ir yra parkuojami automobiliai šiuo metu, ketina įrengti kolonas ir šį parkingą uždengti stogu. Tokiu atveju būtų visiškai pabaigta apeliantui priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija, automobiliai būtų laikomi dengtame parkinge, o jo stogas taip pat atliktų ir balkono – terasos funkciją. Prie atsiliepimo pridėtas topografinis planas, jame pateikti skaičiavimai, iš jo matosi, kad apeliantui įsirengus parkingą – stoginę, niekieno interesai nebus pažeisti, tuo tarpu ieškovui pasistačius per didelį gyvenamąjį namą – visi leidžiami parametrai bus viršyti.
14.4 Žemės sklypo užstatymo intensyvumas yra 40 proc. taigi, ieškovui išlaikant atitinkamą proporcingumą savo valdomai žemės sklypo daliai, jis galėtų projektuoti ir statyti 113,60 kv. m ploto namą, (284 kv. m x 0,40), vietoje planuojamo 294 kv. m. Projekte nurodyta, kad viso žemės sklypo intensyvumo parametrą ieškovas tarsi išlaiko, tačiau akivaizdu, kad išlaikomas jis tik apelianto sąskaita. Šio motyvo teismas sprendime neaptarė ir dėl jo visiškai nepasisakė, nors turėjo ir privalėjo tai padaryti.
14.5 Sprendime teismas nepasisakė dėl Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 4 d. kurioje nustatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu. Atstumai nuo nesudėtingų statinių iki kaimyninio sklypo [6.1.7] ribos nurodyti STR 1.07.01:2010 [6.2.2]. Nors ieškovas siekia pastatyti gyvenamąjį namą ant to paties žemės Sklypo, t.y. ieškovo ir atsakovo bendrai valdomo sklypo, tačiau reikšminga, kad bendraturčiai turi nusistatę naudojimosi tvarką žemės sklype, kuriame nustatytos aiškios kiekvieno bendraturčio dalies ribos. Atsižvelgiant į cituojamą teisinį reglamentavimą, analogiški atstumai taip pat privalo būti išlaikyti. Tai yra taip pat ir priešgaisriniai atstumai, kurių šiuo atveju teismas leidžia nesilaikyti, ir tai laiko nereikšminga detale, dėl kurios net nereikia pasisakyti.
14.6 Ieškovas nevykdo kooperavimosi pareigos, tai matosi iš jo procesinio elgesio, kai teisminio bylos nagrinėjimo metu jis net nelinksta į kokias derybas, nesiekia niekaip suderinti savo interesų su kitų bendraturčių interesais, taip pat ir apelianto. Apeliantas yra pasiruošęs visoms racionalioms ir dalykiškoms nuolaidoms ir deryboms.
14.7 Teismas tinkamai parinko ir citavo teismų praktiką, tačiau šią praktiką visiškai netinkamai pritaikė, ir tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
15. Ieškovas 2022 m. gegužės 31 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-73413) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:
15.1 Teismas pagrįstai sprendė, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas projektuoja per didelį namą jam tenkančioje žemės sklypo dalyje, ar ieškovui priklausanti žemės sklypo dalis yra per maža namo statybai. Ginčo žemės sklypas tarp bendraturčių nėra atidalintas, todėl atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. Dl-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 9 priedo 3 punktu, nes šiuo atveju privalo būti vertinama ne konkreti kiekvienam bendraturčiui tenkanti žemės sklypo dalis, kurioje bendraturtis gali įgyvendinti statytojo teises, o bendras viso žemės sklypo plotas, kuris šiuo atveju yra 0,0867 ha. Šią aplinkybę patvirtina ir Inspekcijos 2021 m. liepos 19 d. pateiktas išaiškinimas, kuriame nurodyta, jog nagrinėjamu atveju užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas yra nustatomi visam žemės sklypui, vertinant esamus pastatus, todėl sklypo dalies atitikimas minėtiems rodikliams nėra vertinamas.
Šalies argumentai
15.2 Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovui pasistačius gyvenamąjį namą visi leidžiami parametrai bus viršyti, tokiu būdu bus pažeista apelianto teisė pabaigti savo gyvenamojo namo rekonstrukciją, nes jis negalės įsirengti automobilių parkingo – stoginės. Teismo sprendime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju, vertinant užstatymo plotą, turi būti vertinamas ne kiekvienam bendraturčiui tenkančio sklypo dalis, o bendro žemės sklypo plotas. Apeliantas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių jo planuojamas kokias nors papildomas statybas jam tenkančioje žemės sklypo dalyje. Tai, jog apeliantas galimai ateityje ketina statyti stoginę, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo metu ieškovo projektuojamo gyvenamojo namo statyba kaip nors pažeidžia apelianto interesus.
15.3 Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovo projekte nurodyti namo atstumai nuo apeliantui priklausančio žemės sklypo ribos galimai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 4 dalies reikalavimų. Iki dviejų metrų atstumas niekur nemažinamas, sutikimai, kur jie buvo privalomi, buvo gauti. Nei Administracija, nei Inspekcija iš esmės neprieštarauja, kad būtų statomas sklype antrasis gyvenamasis namas. Iki išduodant statybos leidimą neesminiai statinio projekto sprendiniai bus pakoreguoti pagal suinteresuotų (derinančių) institucijų pastabas, bet tai niekaip nedaro ir negali daryti jokios įtakos bendraturčio interesams. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas sprendžiamas dėl bendraturčio sutikimo, o ne dėl projekto sprendinių, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiška savivaldybės administracijos funkcija.
15.4 Nagrinėjamo pobūdžio bylose nėra akcentuojamas pats projekto teisėtumas ir jo atitikimas įstatymų reikalavimams, akcentuojama tai, ar bendraturtis pagrįstai atsisako duoti sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl ginčo esmės
17. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino ieškovo teisę statyti vieno buto gyvenamąjį namą pagal patikslintą projektą ir įteisinti šį statinį be bendraturčio M. Č. sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
18. Teisėjų kolegija iš byloje esančių duomenų nustatė, kad 0,0867 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (284/867 dalys), atsakovui (409/867 dalys), I. B. (99/867 dalys) ir P. J. S. (75/867 dalys) (DOK-18137 priedas). 2019 m. kovo 15 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta „A“- 284 kv. m, ir kad šioje žemės sklypo dalyje siekia statyti vieno buto gyvenamąjį namą.
19. Ieškovas 2020 m. vasario 25 d. pareiškimu kreipėsi į Žemės sklypo bendraturčius dėl pritarimo gyvenamojo namo Žemės sklype statybai, o negavus pritarimo ar pagrįstų pasiūlymų dėl bendraturčių teisių pažeidimo, kurie gali būti sprendžiami bendru bendraturčių sutikimu, ieškovas nurodė, jog turi teisę kreiptis į teismą. Kartu pateikė Vieno buto gyvenamojo namo statybos projektą.
20. Žemės sklypo bendraturčiai A. S., P. J. S. 2020 m. birželio 3 d. sutikimu ir I. B. 2020 m. rugpjūčio 28 d. sutikimu patvirtino, jog sutinka, kad žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbiami), bendraturtis ieškovas rekonstruotų ir/ar statytų statinius jam nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje. Sutikime nurodyta, jog bendraturčiai sutinka, kad ieškovas nutiestų ir prijungtų elektros, dujų, ryšių, vandentiekio, nuotekų valymo ir kitus tinklus į jam nuosavybės teise priklausančią dalį statinių ir žemės sklypo.
21. D. Č. (buvusios žemės sklypo bendraturtės) atstovas 2020 m. kovo 20 d. nurodė (1 t. 34 b. l.), kad pagal pateiktą medžiagą ir informaciją bendraturtė negali pritarti, kaip ir nepritarti planuojamoms statyboms, nes pateikta informacija yra nepakankama, negalima suprasti, kokie yra sklypo rodikliai, kokių parametrų namą ketinama statyti, nesimato, kurioje Žemės sklypo vietoje planuojama statyba, neaiškus namo aukštis. Nurodo, jog gavus tikslesnę informaciją, vertins ieškovo pasiūlymą. Ieškovas 2020 m. birželio 28 d. D. Č. ir R. Č. pateikė papildomą informaciją (1 t. 35 b. l.), nurodė, kad namo statybos planuojamos sklypo, (duomenys neskelbiami), dalyje, plane pažymėtoje indeksu „A“. Žemės sklypo bendraturčiams buvo pateiktas Vieno buto gyvenamojo namo statybos projektas. Prašoma atsakymą pateikti per 10 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos.
22. .Ieškovo 2021 m. sausio 28 d pateikto Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami), statybos projekto projektinių pasiūlymų žemės sklypo plane (DOK-12342, 1 t. 119 b. l.) nurodyti techno-ekonominiai rodikliai: sklypo užstatymo tankumas – 0,31, sklypo užstatymo intensyvumas – 0,40, ieškovo projektuojamojo namo užstatytas plotas 98 kv. m, aukštis 9 m, namo aukštų skaičius 2; esamo gyvenamojo namo užstatytas plotas 147 kv. m, esamo ūkinio pastato užstatytas plotas 24 kv. m, bendras sklypo užstatytas pastatais plotas 269 kv. m. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų (DOK-18137, 1 t. 147-148 b. l.) matyti, kad ginčo žemės sklype esamas gyvenamasis namas, kurio užstatymo plotas yra 147 kv. m, nuosavybės teise priklauso atsakovui M. Č. pagal 2020 m. gruodžio 22 d. dovanojimo sutartį.
23. Ieškovas 2021 m. lapkričio 22 d. pateikė visos apimties projekto vadovės S. D. G. parengtą patikslintą Vieno buto gyvenamojo namo naujos statybos projektą, kuriame ginčo žemės sklypo parametrai nepakito (DOK-148578).
24. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
25. Apeliantas teigia, kad teismas be pagrindo netaikė Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 9 priedo 3 punktą, dėl ko neteisingai nustatė ir vertino, kad siekiant pasistatyti antrą gyvenamąjį namą žemės sklype vertinamas visas žemės sklypas, o ne tik bendraturčio turima žemės sklypo dalis ir jos parametrai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.
26. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 9 priedo 3 punkte (redakcija įsigaliojusi nuo 2018 m. vasario 8 d.) nustatyta, kad projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv. m, o vienbučio blokuoto užstatymo tipo [6.6.5] kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv. m.“.
27. Apelianto įsitikinimu, ieškovo prašomas leisti statyti pastatas akivaizdžiai nesublokuotas, todėl jam tenkantis žemės sklypo plotas turėtų sudaryti ne mažiau kaip 400 kv. m, o šiuo atveju ieškovo žemės sklypo ploto dalis sudaro tik 284 kv. m. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ginčo žemės sklypas tarp bendraturčių nėra atidalintas. Ieškovas ir atsakovas yra ginčo žemės sklypo bendraturčiai. Apeliantas priešingų duomenų nepateikė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. liepos 19 d. pateikė išsamią išvadą (DOK-91912), atsakydama į pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartyje pateiktus klausimus: „Ar pagal ieškovo į bylą pateikto statinio projektą numatytas gyvenamasis namas pagal užstatymo tankumą ir intensyvumą nėra per didelis jam priklausančioje 284/867 žemės sklypo dalyje? Ar yra galimas ir įmanomas proporcingas užstatymas tiek ieškovui, tiek atsakovams priklausančiose žemės sklypo dalyse, atitinkamai 284/867 ir 409/867, pagal ieškovo pateiktą statinio projektą ir pagal atsakovų projektinį pasiūlymą stoginės statybai, ar tai nebus per didelis užstatymo plotas/tankis/ intensyvumas viso žemės sklypo kontekste?“ Inspekcija nurodė, kad užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas yra nustatomi visam žemės sklypui, vertinant esamus pastatus, todėl sklypo dalies atitikimas minėtiems rodikliams nėra vertinamas.
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje situacijoje įvertinęs aplinkybę, kad žemės sklypas tarp bendraturčių nėra atidalintas, pagrįstai rėmėsi Inspekcijos pateiktu išaiškinimu ir pagrįstai netaikė Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 9 priedo 3 punkto. Žemės sklypas yra vientisas nekilnojamasis daiktas, bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis dalimis, todėl ir bendras užstatymo tankumas yra nustatomas visam žemės sklypui, o ne atskirai kiekvienam bendraturčiui ar pasirinktai žemės sklypo daliai.
29. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ieškovui realizavus savo tikslus, bus pažeista apelianto teisė realizuoti savuosius, nes ieškovas siekia išnaudoti ne tik savo, bet ir apelianto turimus žemės sklypo statybinius parametrus. Apeliantas ketina pasistatyti (įsirengti) automobilių parkingą – stoginę, t.y. prie pat savo namo, toje dalyje kur ir yra parkuojami automobiliai šiuo metu, ketina įrengti kolonas ir šį parkingą uždengti stogu. Tokiu būdu apeliantas užbaigtų savo gyvenamojo namo rekonstrukciją, automobiliai būtų laikomi dengtame parkinge, o jo stogas atliktų ir balkono – terasos funkciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.
30. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, jog užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu (2 straipsnio 39 dalis); užstatymo tankis - pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (2 straipsnio 40 dalis).
31. Nagrinėjamu atveju bendras žemės sklypo plotas yra 0,0867 ha. Didžiausias leistinas žemės sklypo užstatymo tankis 30,55 proc. Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (284/867 dalys arba 32,76 proc.), atsakovui (409/867 dalys arba 47,17 proc.) ir neįtrauktiems į bylos nagrinėjimą asmenims: I. B. (99/867 dalys arba 11,42 proc.) ir P. J. S. (75/867 dalys arba 8,65 proc.).
32. Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priede. 9 priedo 1 punkte nustatyta, jog maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose – 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, intensyvaus užstatymo gyvenamojoje zonoje didžiausias leistinas užstatymo intensyvumas – iki 1,2. 9 priedo 1 punkte taip pat nustatyti maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai. Esant žemės sklypo plotui 600 kv. m, užstatymo tankis 35 proc., kai plotas 900 kv. m, užstatymo tankis 3 proc. Nuo 400 kv. m iki 10000 kv. m sklypuose tarpinės maksimalaus sklypo užstatymo tankio reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu (9 priedo 1¹ 1 p.). Kauno apskrities viršininko administracija nurodė, kad remiantis šia teisės akto nuostata, didžiausias leistinas ginčo žemės sklypo užstatymo tankis yra 30,55 proc. (DOK-128496).
33. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. liepos 19 d. paaiškinimuose (DOK-91912) yra nurodžiusi, kad sprendžiant klausimą dėl užstatymo galimybės, tikslinga vadovautis proporcingumo kriterijumi, išsamiai pagrindė ginčo žemės sklypo užstatymo tankumo ir intensyvumo parametrų skaičiavimą. Maksimalus ginčo žemės sklypo užstatymo tankumas negali viršyti 264,8685 kv. m (867 kv. m x 0,3055). Įvertinus ieškovo ir atsakovo turimų žemės sklypo dalių proporciją, ieškovo užstatomas plotas galėtų sudaryti 86,76 kv. m (264,8685 kv. m. x 0,32756), o atsakovo – 124,94 kv. m. (264,8685 kv. m. x 0,4717). Apelianto naudojamoje žemės sklypo dalyje esantis gyvenamojo namo užstatytas plotas yra 147 kv. m. Taigi, nors apeliantas ir nurodo, kad ieškovas siekia išnaudoti ne tik savo, bet ir apelianto turimus žemės sklypo statybinius parametrus, tačiau apelianto gyvenamojo namo užstatymas plotas jau viršija apeliantui tenkančią žemės sklypo užstatymo ploto dalį.
34. Apeliantas nurodytiems argumentams pagrįsti pirmosios instancijos teisme pateikė topografinį planą (DOK-34618) dėl automobilių stoginės įrengimo (1 t. 178-179 b. l.), tačiau jis nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apelianto galimi ketinimai ateityje statyti stoginę nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo metu ieškovo projektuojamo gyvenamojo namo statyba kaip nors pažeidžia atsakovo interesus. Apeliantas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė jokių įrodymų, kad yra pradėti statybos darbai (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantas atsiliepime į patikslintą ieškinį (DOK-34618) yra nurodęs, kad jis iš esmės neprieštarauja tam, kad ieškovas savo sklypo dalyje statytų statinį; nėra svarbu, ar tai bus gyvenamasis namas ar kitas statinys, svarbu, kad tai nekliudytų atsakovui pabaigti realizuoti savo planus sklype; ieškovui prisiderinus prie šių parametrų (automobilių stoginės), atsakovas neprieštaraus, kad ir ieškovas galėtų statyti statinį, net jei tai lems ir atsakovo turimų statybinių parametrų panaudojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apelianto pozicija tik parodo pastarojo siekį užtikrinti savo interesų patenkinimą, bet ne bendraturčių bendradarbiavimą, siekiant įgyvendinti savo teises. Tai prieštarauja bendraturčių interesų derinimo principui ir teismų praktikoje suformuotai pozicijai, kad visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, derinant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-1265/2002, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-1064/2003).
35. Apeliantas teigia, kad teismas nepasisakė dėl Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 4 dalies, kurioje nustatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai, taikymo. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai ir gautas kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu. Atstumai nuo nesudėtingų statinių iki kaimyninio sklypo [6.1.7] ribos nurodyti STR 1.07.01:2010 [6.2.2]. Apelianto vertinimu, yra reikalavimai ir priešgaisriniai atstumai, kurių šiuo atveju teismas leidžia nesilaikyti, ir tai laiko nereikšminga detale dėl kurios net nereikia pasisakyti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
36. Inspekcija 2021 m. liepos 19 d. pateiktame išaiškinime (DOK-91912) yra nurodžiusi, kad nustatyta užstatymo zona neišlaikant 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos yra galima, jei yra gauti gretimų žemės sklypų savininkų sutikimai. Projekte nurodytas minimalus atstumas iki gretimo sklypo ribos yra 2,00 m, todėl statytojui reikalinga gauti gretimų sklypų savininkų sutikimus (2 punktas). Žemės sklypo plane nurodytas minimalus atstumas iki gretimo sklypo ribos yra 2 m, t. y. neišlaikytas 3 m norminis atstumas, tačiau atsižvelgiant į 2 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad nėra duomenų apie gautus/negautus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, nėra galimybės įvertinti atstumo mažinimo teisėtumo (7 punktas).
37. Administracijos 2021 m. spalio 11 d. atsiliepime (DOK-128496) nurodoma, kad Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2021 m. birželio 28 d. užregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbiami), naujos statybos projektą (toliau - Projektas). Pagal IS „Infostatyba“ pateiktą Projektą, nėra galimybės įvertinti norminių atstumų iki žemės sklypo ribų ir pastatų. Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus specialistai, nepritardami Projektui, nurodė papildyti Projektą, nurodant visus atstumus.
39. Specialiųjų architektūros reikalavimų nustatymas ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiška savivaldybės administracijos funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktas).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti šių apelianto argumentų, nes, kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, teismas, nagrinėdamas šią bylą nėra įgaliotas spręsti dėl ieškovo projektuojamo namo ir tuo pagrindu pateikiamų dokumentų atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia klausimą tiek, kiek ieškovo projektuojamo namo statyba galėtų pažeisti kitų bendraturčių interesus bei atsakovo, kaip Žemės sklypo bendraturčio, nesutikimo duoti leidimą šiuos veiksmus atlikti pagrįstumo.
41. Įvertinus šalių argumentus, teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo projektuojamas gyvenamasis namas kaip nors pažeidžia jo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jam naudotis savo nuosavybe.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, bylos faktinius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Atsakovas apeliaciniame skunde motyvuotai nepaneigė teismo išvadų. Naikinti ar keisti priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
45. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti 700 Eur už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą), suteiktas advokato L. M. pagal 2022 m. gegužės 18 d. atstovavimo sutartį (DOK-73413). Išlaidos pagrįstos 2022 m. gegužės 18 d. pinigų priėmimo kvitu 700 Eur sumai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl priteisiamos ieškovui iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
46. Apeliantas prašo iš ieškovo priteisti 800 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (DOK-63497). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.