- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- 2-333-955/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13381-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Imbrasienė
- Ieškovas
- T. T.
- Atsakovas
- M. Č.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Advokatai
- Linas Mažonas, Vaidotas Sviderskis
- Kategorijos
- 4.9pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui L. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. T. patikslintą ieškinį atsakovui M. Č. dėl teisės atlikti statybos darbus bei juos įteisinti be bendraturčio sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas T. T. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašo pripažinti T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę statyti vieno buto gyvenamąjį namą, 0,0867 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 284/867 dalyje plane pažymėtoje „A“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal architektės S. D. G. parengtą patikslintą projektą Nr. 1A-01-20-PP ir įteisinti šį statinį be bendraturčio M. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo; priteisti T. T. naudai iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 13-18).
2. Patikslintame ieškinyje bei teismo posėdyje ieškovas nurodė, jog 2020 m. vasario 20 d. Kauno miesto 13-ojo notaro biuro notarės V. B. patvirtinta nekilnojamojo turto dovanojimo sutartimi Nr. 824, įgijo 284/867 dalį 0,0867 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi taip pat perėmė visas teises ir pareigas, kylančias iš 2019 m. kovo 15 d. Kauno m. 6-ojo notaro biuro notaro Š. R. patvirtinto susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo Nr. 2-2618, kurioje nurodyta, kad ieškovas naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“- 284 kv. m. Kadangi susitarimas dėl žemės sklypo naudojimosi įregistruotas viešajame registre, todėl naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis.
3. 2020 m. vasario 25 d. ieškovas pateikė pranešimus bendraturčiams apie rengimąsi ieškovui priklausančioje žemės sklypo dalyje statyti kotedžo tipo gyvenamąjį būstą pagal architektės S. D. G. parengtą statybos projektą Nr. 1A-01-20-PP. Bendraturčiams (buvusiems) pateiktas pareiškimas su projekto kopija yra pakankamai informatyvus, tačiau bendraturčiams D. ir R. Č. pareikalavus išsamesnės informacijos, 2020 m. birželio 8 d. buvo nusiųsta projekto kopija, tačiau atsakymo iš bendraturčių ieškovas nesulaukė. Norėdamas atlikti aukščiau minėtus darbus, ieškovas turi atitinkama tvarka gauti leidimus, kad galėtų kreiptis į atitinkamas institucijas. Atsakovas nenurodo priežasčių kodėl nesutinka duoti sutikimo, sudaro kliūtis ieškovui įgyvendinti savo teisę į statybą.
4. Gyvenamąjį namą ruošiama statyti vienai šeimai. Jis bus vienatūris, sutapdintu stogu, su dviem numatytais įėjimais (iš gatvės pusės ir į kiemą iš pastato šono, į pravažiavimo (gatvelės) pusę -įėjimas numatytas iš gyvenamojo kambario), pastato tūryje - pirmame aukšte numatytas garažas 1 (vienam) automobiliui, iš garažo patekimas į gyvenamojo namo pirmojo aukšto tambūrą. Rūsyje suprojektuota katilinė, sandėlių patalpos. Pirmojo aukšto erdvėje numatytas gyvenamais kambarys vienoje erdvėje su virtuve, sanitarinis mazgas ir laiptinė į antrąjį aukštą. Antrame aukšte numatyti trys kambariai, sanitarinis mazgas ir rūbinė. Numatomas gyvenamojo namo plotas yra 98 kv. m., statinio kategorija - neypatingas. Fasadų apdaila - keraminės apdailos plytelės arba tinkas, dažytas fasadiniais dažais. Stogas sutapdintas, dengtas plastiko danga arba rulonine danga. Pastato architektūra atitinka esminius statinio architektūros reikalavimus nurodytus statybos įstatyme - yra korektiškas gamtinei ir urbanistinei aplinkai bei draugiška ir harmoninga supančiai aplinkai. Fasadų sprendimas neagresyvus, apdailai naudojamos regionui būdingos ilgaamžės apdailos medžiagos. Išlaikomas architektūrinis vientisumas ir sprendimų kompleksiškumas, spalvinis sprendimas siūlomas - pastatų sienų spalvos: rusva, ruda, gelsva, pilkšva, žalsva arba išlaikoma natūrali medžio spalva. Įvažiavimas į sklypą iš Rytų gatvės, įvažiavimas trinkelių, asfaltbetonio ar sutankinto stambaus žvyro danga. Automobilių parkavimas numatytas sklypo teritorijoje ir projektuojamame name, aikštelių danga - trinkelės, asfaltbetonis, sklypo aptvėrimas neprojektuojamas, sklypo teritorija bus apšviesta, atskiras apšvietimas bus įrengtas prie pastato įėjimo. Vandens, nuotekų šalinimo tinklai bus projektuojami atskira dalimi pagal UAB „Kauno vandenys“ išduotas pasijungimo sąlygas. Esamas vandentiekio įvadas sklype numatomas iškelti ir pakloti naujai sklype ieškovo lėšomis. Detalus vandentiekio tinklų perklojimas bus išspręstas techninio darbo projekto stadijoje statinio inžinierinių tinklų dalyje.
5. Žemės sklypo bendraturčiai A. S. ir P. J. S. bei I. B. išreiškė raštišką sutikimą, kad sutinka dėl aukščiau nurodyto pastato statybos, tačiau (buvę) bendraturčiai D. Č. ir R. Č. (bylos nagrinėjimo metu procesines teises ir pareigas perėmė M. Č.) nepateikė konstruktyvių nesutikimo priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas Linas Mažonas ieškinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti.
II. Atsakovo argumentai ir atsikirtimai
7. Atsakovas M. Č. (tyliau – atsakovas) atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodo, jog nors ieškovas teigia, kad žemės sklypo bendraturčiai jam neduoda sutikimo, tačiau ieškovas atsakovo sutikimo niekada neprašė, kaip ir niekada neklausė ir nesiteiravo ir apie atsakovo, o taip pat ir jo tėvų D. ir R. Č. planus Žemės sklype.
8. Iš ieškovo pateiktos informacijos matyti, kad ieškovas siekia pasistatyti per didelį gyvenamąjį namą. Naudojantis sklypu, o taip pat statant statinius jame, privalo būti išlaikomos žemės sklypo naudojimosi ir statybinių charakteristikų proporcijos tarp bendraturčių, kad vienas bendraturtis nesinaudotų kitam bendraturčiui priklausančiomis žemės sklypo užstatymo charakteristikomis, t. y. ieškovas nepasistatytų gyvenamojo namo tokio, kad vėliau proporcingomis charakteristikomis negalėtų naudotis atsakovas, siekdamas pasistatyti priestatą ir eksploatuoti savo gyvenamąjį namą jau savo sklypo dalyje.
9. Prie savo namo atsakovas ketina pasistatyti (įsirengti) automobilių parkavimo aikštelę – stoginę, t. y. prie pat savo namo, toje dalyje kur ir yra parkuojami automobiliai šiuo metu, atsakovas ketina įrengti kolonas ir šią aikštelę uždengti stogu. Tokiu atveju būtų visiškai pabaigta atsakovui priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcija, atsakovo automobiliai būtų laikomi dengtoje aikštelėje, jos stogas taip pat atliktų ir balkono – terasos funkciją. Numatomą statyti stoginę atsakovas ketina statyti savo naudojamoje žemės sklypo dalyje, o vieną jo kraštinę priglausti prie pat esamo namo sienos. Taigi, atsakovas neketina naudotis jokiais bendraturčių turimais sklypo statybiniais parametrais ar dalimi, o toks jo noras visiškai pagrįstas. Vertinant tai, ko siekia ieškovas, susiklosto situacija, kad ieškovui pasistačius jo pageidaujamą gyvenamąjį namą, išnaudoti visi sklypo turimi užstatymo parametrai ir atsakovas stoginės įsirengti jau nebegalės.
10. Atsakovas nėra kategoriškai nusiteikęs ir nesiekia apriboti galimybės ieškovui statyti gyvenamąjį namą jam priklausančioje žemės sklypo dalyje, tačiau nori, kad jis išlaikytų tuos užstatymo parametrus, kurie nekliudytų ir atsakovui naudotis savo turima sklypo dalimi. Ieškovui nuosavybės teise priklauso tik dalis žemės sklypo, todėl atsakovas laikosi pozicijos, kad šie sklypo statybiniai parametrai turi būti naudojami visų sklypo bendraturčių proporcingai jų turimam sklypo plotui.
Motyvuojamoji dalis
11. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 40 dalis nustato, kad užstatymo tankis – pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede pateiktoje lentelėje nurodyta, kad maksimalus sklypo užstatymo tankis yra 30, kai sklypo plotas yra iki 900 kv. m. Prie ieškinio pridėtame projekte nurodyta, kad sklypo užstatymo tankumas 0,31. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau pateiktas sklypo dalių proporcijas, o taip pat vertinant, kad maksimalus sklypo užstatymo tankumas negali viršyti 260,1 kv. m. (867 kv. m. x 0,30) arba 268,77 kv. m., jei vertinsime tankumą nurodytą projekte, tokiu atveju naujo projektuojamo namo užstatymo tankumas negali būti didesnis kaip 85,20 kv. m. (260,1 kv,m. x 0,32756) arba 88,04 kv. m. pagal projekte nurodytą tankumą, kai iš pateikto projekto matosi, kad ieškovo numatomas užstatyti sklypo plotas sudaro 98 kv.m., kas leidžia teigti, kad ieškovas projektuoja ir ketina statyti didesnį plotą užimantį namą nei leidžia jo turimos sklypo dalies tankumo rodiklis. Taigi, nustatytas parametras pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus.
12. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 39 dalis nustato, kad užstatymo intensyvumas – visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu. Ieškovo projektuojamas namas yra 294 kvadratinių metrų ploto (98 kv. m. užstatytas plotis padauginus iš 3 aukštų). Kaip teisingai nurodyta projekte, sklypo užstatymo intensyvumas yra 40 proc. Taigi, ieškovui išlaikant atitinkamą proporcingumą savo valdomai sklypo daliai, jis galėtų projektuoti ir statyti 113,60 kv. m. ploto namą, (284 kv. m. x 0,40), vietoje planuojamo 294 kv. m. Šį parametrą ieškovas viršija daugiau nei dvigubai. Projekte nurodyta, kad viso sklypo intensyvumo parametrą ieškovas tarsi išlaiko, tačiau akivaizdu, kad išlaikomas jis tik atsakovo sąskaita. Ieškovui pasistačius jo pageidaujamą namą, atsakovas jau daugiau nieko negalėtų statyti savo sklypo dalyje, nors kaip ir minėjome – jis ketina įsirengti stoginę.
13. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 3 dalyje nustatyta, kad projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m², o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 m². Šiuo atveju ieškovas projektuoja ir stato naują statinį, vienbutį ir neblokuotą gyvenamąjį namą, tuo tarpu šiam statiniu statyti skirta žemės sklypas (sklypo dalis) sudaro mažiau kaip 400 kv. m. (tik 284 kv.m.). Taigi, ieškovas ant per mažo žemės sklypo bando pasistatyti itin didelį gyvenamąjį namą ir dėl šios priežasties tiesiog netelpa savo sklypo dalyje, savo interesus siekia patenkinti kitų sklypo bendraturčių - atsakovo teisių ir teisėtų interesų sąskaita.
14. Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 4 dalyje nustatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Mažinant pastatų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos arba blokuojant gretimų žemės sklypų pastatus, turi būti išlaikomi gaisrinės saugos reikalavimai (žr. Gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus [6.6.3], Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisykles [6.6.4]) ir gautas kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] savininko sutikimas raštu, išskyrus atvejus, kai pastatų blokavimas numatytas patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose. Mažinant tiesiamų inžinerinių tinklų atstumą iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos, reikalingas šio sklypo savininko sutikimas raštu. Atstumai nuo nesudėtingų statinių iki kaimyninio sklypo [6.1.7] ribos nurodyti STR 1.07.01:2010 [6.2.2]. Nors ieškovas siekia pastatyti gyvenamąjį namą ant to paties žemės sklypo, t. y. ieškovo ir atsakovo bendrai valdomo sklypo, tačiau reikšminga, kad bendraturčiai turi nusistatę naudojimosi tvarką sklype, kuriame nustatytos aiškios kiekvieno bendraturčio dalies ribos. Atsižvelgiant į cituojamą teisinį reglamentavimą, analogiški atstumai taip pat privalo būti išlaikyti. Jei atstumai neišlaikomi – privalo tarp kaimynų būti suderinti techniniai ir inžineriniai sprendiniai, taip pat užtikrinamas priešgaisrinių taisyklių laikymasis, atitinkami projektiniai sprendiniai. Jokios panašios informacijos, kaip ir duomenų apie numatomus išlaikyti atstumus, byloje nėra pateikta.
15. Ant sklypo jau stovi vienas gyvenamasis namas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymu, norint sklype statyti antrą gyvenamąjį namą, būtina rengti teritorijos planavimo dokumentą, šiuo atveju detalųjį planą, kuriame būtų nustatomi pagrindiniai sklypo sprendiniai, įskaitant užstatymo zoną, aukštingumą ir t.t. Šiuo metu detalusis planas nėra parengtas, todėl mano, kad ir šiuo pagrindu ieškinys negalėtų būti tenkinamas.
16. Atsakovas visiškai teisėtai ir pagrįstai nesutinka, kad ieškovas statytų gyvenamąjį namą sklype iš esmės atsakovo interesų ir turimų sklypo statybinių parametrų sąskaita. Jei ieškovo siūlomi sprendiniai užtikrins, kad nebus pažeisti ir atsakovo interesai – gyvenamojo namo statyboms jis neprieštaraus. Atsakovas patvirtina, kad jis iš esmės neprieštarauja tam, kad ieškovas savo sklypo dalyje statytų statinį, taip pat atsakovui nėra svarbu ar tai bus gyvenamasis namas, ar kitas statinys, svarbu, kad tai nekliudytų atsakovui pabaigti realizuoti savo planus sklype. Prie atsiliepimo atsakovas pridėjo sklypo Topografinį planą, kuriame yra pažymėta atsakovo planuojama statyti automobilių stoginė su nurodytais jos parametrais. Ieškovui prisiderinus prie šių parametrų, atsakovas taip pat neprieštaraus, kad ir ieškovas galėtų statyti statinį, net jei tai lems ir atsakovo turimų statybinių parametrų panaudojimą.
17. Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
III. Trečiųjų asmenų argumentai
18. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atsiliepime į ieškinį nurodo, jog pagal 2020 m. architektės S. D. G. parengto ,,Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projekto, Nr. 1A-01-20-PP“ sprendinius matyti, kad gyvenamasis namas, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių, todėl remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 dalimi priskirtinas neypatingųjų statinių kategorijai.
19. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, neypatingojo statinio statybai yra privalomas neypatingojo statinio statybos projektas ir leidimas statyti neypatingąjį statinį.
20. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra nurodyti visi dokumentai, kuriuos reikia pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tarp kurių nurodytas ir žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų protokolinio sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo statinio projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, kopija.
21. Remiantis Inspekcijos dokumentų valdymo informacinėje sistemoje „Avilys“ (toliau – IS „Avilys“) atlikta paieška nei pagal adresą ((duomenys neskelbtini)), nei pagal ieškovo ar atsakovo vardus ir pavardes su bylos dalyku susijusių skundų, prašymų ar paklausimų Inspekcijoje neregistruota. Taip pat remiantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ nustatyta, kad Inspekcija neturi duomenų, kad dėl statinių ieškovui ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) buvo surašyti kokie nors administraciniai aktai ar priimti administraciniai sprendimai (t. 1, b. l. 61-64). Trečiasis asmuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
22. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas papildomai pažymėjo, jog Žemės sklype yra registruotas gyvenamasis pastatas, kurio plotas yra 196,25 kv. m., užstatymo plotas yra 147 kv. m. Remiantis Administracijos duomenimis, didžiausias leistinas Žemės sklypo užstatymo tankis yra 30,55%. Nagrinėjamu atveju pateiktuose derinti Projekto sprendiniuose nurodytas Žemės sklypo užstatymo tankumas - 0,31, o tai reiškia, jog užstatymo tankumas viršija numatytą normą. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovui priklausantis namas ir jo užstatymo tankumas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, naujas statinys tame pačiame sklype tokio užstatymo tankumo, kokį nurodo ieškovas, negali būti statomas, naujas statinys turi „įtilpti“ į užstatymo tankumą. Tikėtina, jog Administracija neišduotų leidimo statyboms pagal pateiktą Projektą. Pagal 2021 m. liepos 1 d. LR Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų pakeitimą, viename žemės sklype negalima statyti dviejų savarankiškų gyvenamųjų namų. Tačiau kadangi pats Projektas ir prašymas yra pateikti dar iki šio įstatymo pataisos įsigaliojimo, galima sakyti, kad statybos galimos. Ginčui negali būti taikomos teisės aktų nuostatos, susijusios su atstumų reikalavimais, kadangi, kaip matyti, sklypas nėra padalintas į atskirus sklypus, sklypas yra bendras, todėl nėra objektyviai galima nustatyti ribų iki kito savininko naudojamo sklypo ribos.
23. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – Administracija) atsiliepimuose į patikslintą ieškinį nurodė, jog vadovaujantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nagrinėjamoje byloje atsakovas turėtų įrodyti, kad naujo gyvenamojo namo statyba Žemės sklype iš tiesų turi neigiamos įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, t. y., įrodyti realų savo teisių pažeidimą. Tokių aplinkybių neįrodžius, ieškinys galėtų būti tenkinamas.
24. Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2021 m. birželio 28 d. užregistruotas prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektą. Prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo patenkintas dėl pateiktų pastabų, gautų iš projektą tikrinančių institucijų.
25. Statybos leidimo išdavimo procedūra reglamentuota statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto LR aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 (toliau - Reglamentas). Pagal Reglamento 14 punktą, IS „Infostatyba“ pažymėjus prašymą kaip priimtą, joje paskelbiami Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytus subjektus, jų įgaliotus padalinius (toliau - subjektai), kurie privalo pagal Reglamento 5 priede nurodytą kompetenciją patikrinti statinio projekto atitiktį Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams, užtikrindamas, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 ar 10 dalyje nurodytiems subjektams statinio projektai teikiami pagal Reglamento 5 priede nurodytą kompetenciją. Savivaldybės administracijos specialistų kompetencijai priskirtos tikrinti sritys nustatytos 9 priedo 1 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pateiktas 2021 m. birželio 28 d., Projektas vertinamas pagal tuo metu galiojusias teisės aktų nuostatas.
27. LR Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta, jog užstatymo intensyvumas - visų pastatų antžeminės dalies patalpų, įskaitant cokolinių aukštų ir naudojamų pastogių patalpas, bendrojo ploto sumos santykis su žemės sklypo plotu (2 str. 39 d.); užstatymo tankis - pastatų ir turinčių stogą inžinerinių statinių antžemine dalimi užstatomo ploto, nustatomo pagal išorinių sienų ar kitų atitvarų projekciją į žemės paviršių, santykis su žemės sklypo plotu (2 str. 40 d.). Taigi, vadovaujantis nurodytomis įstatymo nuostatomis, užstatymo tankis ir užstatymo intensyvumas nustatomas visam žemės sklypui (o ne atskiroms jo dalims). Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinto LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priede. 9 priedo 1 punkte nustatyta, jog maksimalus sklypo užstatymo intensyvumas yra 0,4, vienbučio blokuoto užstatymo tipo, kai namai statomi atskiruose sklypuose - 0,8, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose užstatymo intensyvumas nustatytas mažesnis. Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, intensyvaus užstatymo gyvenamojoje zonoje didžiausias leistinas užstatymo intensyvumas - iki 1,2. 9 priedo 1 punkte taip pat nustatyti maksimalūs sklypo užstatymo tankio dydžiai. Esant žemės sklypo plotui 600 kv. m, užstatymo tankis 35%, kai plotas 900 kv. m, užstatymo tankis 30%. Nuo 400 m² iki 10000 m² sklypuose tarpinės maksimalaus sklypo užstatymo tankio reikšmės nustatomos interpoliacijos būdu (9 priedo l. l p.). Remiantis šia teisės akto nuostata, didžiausias leistinas Žemės sklypo užstatymo tankis yra 30,55%. Nagrinėjamu atveju pateiktuose derinti Projekto sprendiniuose nurodytas Žemės sklypo užstatymo intensyvumas - 0,4, užstatymo tankumas - 0,31.
31. Pagal statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo 1 punkte nustatyta, jog projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 m², o vienbučio blokuoto užstatymo tipo kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) - ne mažesnis kaip 200 m². Iki 2021 m. birželio 30 d. galiojusiuose teisės aktuose galimas gyvenamosios paskirties pastatų skaičius viename žemės sklype nebuvo reglamentuotas (išskyrus atvejus, jei toks skaičius buvo numatytas patvirtintuose planavimo dokumentuose). Dviejų gyvenamųjų namų statyba viename žemės sklype buvo galima tuo atveju, jei laikomasi minėtų statybos techninio reglamento STR „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji namai“ 9 priede nustatytų namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimų, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, taip pat jei išlaikomi normatyviniai atstumai iki gretimų žemės sklypų ir kiti teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje LR teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 8 d. redakcijoje nustatyta, jog kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip.
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Patikslintas ieškinys tenkinamas.
IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
33. Byloje nustatyta, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (284/867 dalys), atsakovui (409/867 dalys), taip pat I. B. (99/867 dalys) ir P. J. S. (75/867 dalys). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas apie tai, jog 2019 m. kovo 15 d. sudarytas bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (Žemės sklypu). Ieškovas siekia žemės sklypo dalyje „A“, t.y. toje dalyje, kuri jam priskirta naudotis pagal sudarytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą susitarimą dėl naudojimosi Žemės sklypu statyti vieno buto gyvenamąjį namą.
34. 2020 m. vasario 25 d. pareiškimu ieškovas kreipėsi į Žemės sklypo bendraturčius prašydamas pritarti gyvenamojo namo Žemės sklype statybai, o negavus pritarimo ar pagrįstų pasiūlymų dėl bendraturčių teisių pažeidimo, kurie gali būti sprendžiami bendru bendraturčių sutikimu, ieškovas nurodė, jog turi teisę kreiptis į teismą. Su pareiškimu pateikiamas Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos projektas.
35. 2020 m. kovo 20 d. D. Č. atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis atsakydamas į ieškovo prašymą dėl sutikimo statyti gyvenamąjį namą davimo, nurodė, kad pagal pateiktą medžiagą ir informaciją D. Č. negali pritarti, kaip ir nepritarti planuojamoms statyboms. Nurodoma, jog pateikta informacija yra nepakankama, negalima suprasti kokie yra sklypo rodikliai, kokių parametrų namą ketinama statyti, nesimato kurioje Žemės sklypo vietoje planuojama statyba, neaiškus namo aukštis. Nurodo, jog gavus tikslesnę informaciją, vertins ieškovo pasiūlymą.
36. 2020 m. birželio 28 d. ieškovas D. Č. ir R. Č. pateikė papildomą informaciją, kurioje nurodė, kad numatomos namo statybos planuojamos sklypo (duomenys neskelbtini), dalyje plane pažymėtoje indeksu „A“. Žemės sklypo bendraturčiams buvo pateiktas Vieno buto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos projektas. Prašoma atsakymą pateikti per 10 kalendorinių dienų nuo laiško gavimo dienos.
37. 2020 m. birželio 3 d. A. S. ir P. J. S. pateikė Sutikimą, kuriuo patvirtino, jog sutinka, kad žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturtis T. T. rekonstruotų ir/ar statytų statinius jam nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Taip pat sutikime nurodoma, jog bendraturčiai sutinka, kad T. T. nutiestų ir prijungtų elektros, dujų, ryšių, vandentiekio, nuotekų valymo ir kitus tinklus į jam nuosavybės teise priklausančią dalį statinių ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
38. 2020 m. rugpjūčio 28 d. Žemės sklypo bendraturtis I. B. pateikė Sutikimą, kuriuo patvirtino, jog sutinka, kad žemės sklypo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini) bendraturtis T. T. rekonstruotų ir/ar statytų statinius jam nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. Taip pat sutikime nurodoma, jog I. B. sutinka, kad bendraturtis T. T. nutiestų ir prijungtų elektros, dujų, ryšių, vandentiekio, nuotekų valymo ir kitus tinklus į jam nuosavybės teise priklausančią dalį statinių ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
39. 2021 m. sausio 28 d. ieškovo pateikta Žemės sklypo plano eksplikacija, Namų valdos žemės sklypo ribų planas patvirtina, jog naujai projektuojamas gyvenamasis namas numatytas statyti Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu „A“, kuri patvirtintos naudojimosi tvarkos plano pagrindu priskirta naudotis ieškovui. Eksplikacijoje nurodoma, kad sklypo užstatymo tankumas – 0,31, sklypo užstatymo intensyvumas – 0,40, projektuojamojo namo užstatytas plotas 98 kv. m., aukštis 9 m., namo aukštų skaičius 2, esamo Žemės sklype gyvenamojo namo užstatytas plotas 147 kv. m., esamo Žemės sklype ūkinio pastato užstatytas plotas 24 kv. m., viso užstatymo plotas 269 kv. m. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies užstatymo plotas sudaro: gyvenamasis namas 147 kv. m., ūkinis pastatas – 24,26 kv. m.
40. 2021 m. vasario 9 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog 2020 m. gruodžio 22 d. Dovanojimo sutartimi Nr. KR3391 D. Č. padovanojo M. Č. 409/867 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
41. Atsakovo atstovui prašant, 2021 m. lapkričio 22 d. ieškovas pateikė į bylą pilnos apimties projekto vadovės S. D. G. parengtą patikslintą Vieno buto gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) naujos statybos projektą, kuriame ginčo Žemės sklypo parametrai nepakito, t.y. sklypo užstatymo tankumas – 0,31, sklypo užstatymo intensyvumas – 0,40, projektuojamojo namo užstatytas plotas 98 kv. m., aukštis 9 m., namo aukštų skaičius 2, esamo Žemės sklype gyvenamojo namo užstatytas plotas 147 kv. m., esamo Žemės sklype ūkinio pastato užstatytas plotas 24 kv. m., viso užstatymo plotas 269 kv. m.
42. Byloje kilo ginčas dėl žemės sklypo bendraturčio teisės įgyvendinti statytojo teises būdo, kitam bendraturčiui atsisakant duoti sutikimą šiems veiksmams atlikti tuo pagrindu, jog bendraturčio veiksmai iš esmės pažeidžia jo teises bei teisėtus interesus, t.y. tarp šalių kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo.
43. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 26 dalį, statyba, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, laikoma naujo statinio statyba. Tam, kad galėtų įgyvendinti savo statytojo teisę, ieškovas turi gauti statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. leidimą statyti naują statinį (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti dokumentai, kuriuos turi pateikti statytojas, norėdamas gauti statybą leidžiantį dokumentą, tarp jų - žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.
44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012), visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, derinant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-1265/2002, 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-1064/2003). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčiai gali ginčyti ne įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009). Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad numatomi statybos darbai pakeis buvusias iki tol esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas kitaip, nei nustato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir pan. (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012). Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statybą leidžiantį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis Nr. 3K-3-132/2009).
Žemesnės instancijos teismas
45. Teismas pažymi, jog statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiška savivaldybės administracijos funkcija (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 20 punktas), todėl teismas, nagrinėdamas šią bylą nėra įgaliotas spręsti dėl ieškovo projektuojamo namo ir tuo pagrindu pateikiamų dokumentų atitikties įstatymo nustatytiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia klausimą tiek, kiek ieškovo projektuojamo namo statyba galėtų pažeisti kitų bendraturčių interesus bei atsakovo, kaip Žemės sklypo bendraturčio, nesutikimo duoti leidimą šiuos veiksmus atlikti pagrįstumo.
46. Teismas, įvertinęs šalių pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, sprendžia, jog atsakovo nesutikimas duoti leidimą ieškovui statybos darbams atlikti bei juos įteisinti neturi teisėto pagrindo, todėl laikytinas nepagrįstu dėl žemiau nurodytų motyvų.
47. Pirma, atsakovas atsisakymą duoti sutikimą ieškovui atlikti statybos darbus grindžia tuo, jog ieškovas ginčo Žemės sklype siekia statyti antrą gyvenamąjį namą, kuriame jau stovi gyvenamasis namas, priklausantis atsakovui. Atsakovas teigia, jog šiuo metu ginčo žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams, tačiau visais atvejais tai nepaneigia to principo, kad viename žemės sklype galima statyti tik vieną gyvenamąjį namą.
48. Byloje nustatyta, jog ginčo Žemės sklypo detalusis planas nėra parengtas. Vadovaujantis LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, jog žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Kaip nurodė savo atsiliepime Administracija, Žemės sklypas pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ (pakoreguotą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-l96), patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamąją zoną. Šiuo metu galiojančio LR Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalis nustato (įsigaliojo 2021-07-01), jog kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklype (jo dalyje, kai tai numatyta teritorijų planavimo dokumentuose), skirtame vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, gali būti statomas tik vienas gyvenamosios paskirties vieno ar dviejų butų pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nenustatyta kitaip. Byloje nustatyta, jog ieškovas su prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo į Administraciją kreipėsi dar iki šios įstatymo pataisos įsigaliojimo, t.y. 2021 m. birželio 28 d., todėl teismas sprendžia, jog naujai nustatytas reglamentavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas ir ginčo Žemės sklype galima antro gyvenamojo namo statyba.
49. Antra, atsakovas nesutikimą grindžia tuo, jog Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 9 priedo 3 punkte nustatyta, kad (redakcija įsigaliojusi nuo 2018-02-08): „3. Projektuojant, statant naują statinį, rekonstruojant statinį ar keičiant statinio paskirtį, Namui skirtas žemės sklypas negali būti mažesnis kaip 400 kv.m., o vienbučio blokuoto užstatymo tipo [6.6.5] kiekvienam Namui skirtas sklypas (ar jo dalis) – ne mažesnis kaip 200 kv.m.“. Ieškiniu prašomas leisti statyti pastatas akivaizdžiai nesublokuotas, todėl jam tenkantis sklypo plotas turėtų sudaryti nemažiau kaip 400 kv.m., ieškovo gi sklypo ploto dalis sudaro tik 284 kv. m.
50. Byloje nustatyta, jog ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (284/867 dalys), atsakovui (409/867 dalys), taip pat I. B. (99/867 dalys) ir P. J. S. (75/867 dalys). Taip pat nustatyta, jog ginčo Žemės sklypas tarp bendraturčių nėra atidalintas. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. D1-338 „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo“, 9 priedo 3 punktu, kadangi šiuo atveju privalo būti vertinama ne konkreti kiekvienam bendraturčiui tenkanti Žemės sklypo dalis, kurioje bendraturtis gali įgyvendinti statytojo teises, o bendras viso žemės sklypo plotas, kuris šiuo atveju yra 0,0867 ha. Teismo išvadą patvirtina ir 2021 m. liepos 19 d. Inspekcijos pateiktas išaiškinimas, kuriame nurodoma, jog nagrinėjamu atveju užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas yra nustatomi visam žemės sklypui, vertinant esamus pastatus, todėl sklypo dalies atitikimas minėtiems rodikliams nėra vertinamas (atsakymas į 8 klausimą). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog atsakovo argumentai jog ieškovas projektuoja per didelį namą jam tenkančioje Žemės sklypo dalyje ar ieškovui priklausanti Žemės sklypo dalis yra per maža namo statybai, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
51. Trečia, atsakovas nesutikimą su ieškovo reikalavimu grindžia ir tuo, jog ieškovo projektuojamas namas ir jo statyba pažeis atsakovo interesus, kadangi atsakovas nesutinka, kad ieškovas statydamas namą naudotųsi atsakovo daliai tenkančiais sklypo naudojimo parametrais. Atsakovas ketina pasistatyti (įsirengti) automobilių parkingą – stoginę, t.y. prie pat savo namo, toje dalyje kur yra parkuojami automobiliai šiuo metu, atsakovas ketina įrengti kolonas ir šį parkingą uždengti stogu. Ieškovui pasistačius jo pageidaujamą gyvenamąjį namą – bus išnaudoti visi sklypo turimi užstatymo parametrai ir atsakovas stoginės įsirengti jau nebegalės.
52. Byloje nustatyta, jog Žemės sklypas valdomas nustatytomis dalimis (ieškovas valdo 32 proc. viso žemės sklypo (284/867 dalis), atsakovas – 47 proc. (409/867 dalis). Kaip nurodė Inspekcija savo išvadose, ieškovui pastačius projektuojamą gyvenamąjį namą Žemės sklypo užstatymo tankumas būtų apie 268,77 kv. m. (147 kv. m. - atsakovo gyvenamasis namas + 24,26 kv. m. ūkinis pastatas + 98 kv. m. ieškovo projektuojamas namas). Inspekcija, vadovaudamasi proporcingumo kriterijumi nurodo, jog ieškovas galėtų statyti maksimaliai 86 kv. m. užstatymo plotą turintį pastatą, o atsakovas - 126 kv. m. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovo projektuojamo gyvenamojo namo užstatytas plotas sudaro 98 kv. m., o šiuo metu atsakovui priklausančio gyvenamojo namo užstatymo plotas siekia 147 kv. m. Atsižvelgdamas į šiuos rašytinius įrodymus teismas sprendžia, jog atsakovas nepagrįstai savo nesutikimą su bendraturčio reikalavimu grindžia tuo, jog galimai ieškovas naudosis atsakovui priklausančiais žemės sklypo parametrais, kadangi, kaip matyti, atsakovo gyvenamojo namo užstatymas plotas jau viršija atsakovui tenkančią užstatymo ploto dalį 21 kv. m. Teismas jau minėjo, kad vertinant užstatymo plotą nagrinėjamu atveju turi būti vertinamas ne kiekvienam bendraturčiui tenkančio sklypo dalis, o bendro žemės sklypo plotas, todėl teismo vertinimu, ieškovui pastačius 98 kv. m. užstatymo ploto užimantį gyvenamąjį namą, niekaip nebūtų pažeistos atsakovo teisės į jo nurodomus žemės sklypo parametrus. Šiuo atveju galėtų būti sprendžiama tik tiek, jog žemės sklypo parametrai galimai yra naudojami kitų bendraturčių Žemės sklypų dalių sąskaita, tačiau kaip matyti Žemės sklypo bendraturčiai A. S. ir P.J. S., I. B. yra davę sutikimą ieškovui statybos darbams atlikti bei įteisinti.
53. Teismas pažymi ir tai, jog atsakovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas planuoja kokias nors papildomas statybas jam tenkančioje Žemės sklypo dalyje. Tai, jog atsakovas galimai ateityje ketina statyti stoginę, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo metu ieškovo projektuojamo gyvenamojo namo statyba kaip nors pažeidžia atsakovo interesus. Atsižvelgdamas į tai, aukščiau nurodytus atsakovo argumentus teismas atmeta kaip nepagrįstus.
54. Ketvirta, atsakovas atsikirtimus dėl Žemės sklypo užstatymo tankumo bei intensyvumo taip pat grindžia argumentais, jog ieškovas galimai nepagrįstai naudotųsi atsakovui tenkančiais Žemės sklypo parametrais. Nors iš pateiktų argumentų matyti, jog atsakovas visus minėtus parametrus skaičiuoja būtent atlikdamas aritmetinius veiksmus pagal ieškovui tenkančio žemės sklypo dalies plotą, tačiau kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju užstatymo tankumas ir užstatymo intensyvumas yra nustatomi visam žemės sklypui, vertinant jau esamus pastatus, todėl sklypo dalies atitikimas minėtiems rodikliams nėra vertinamas. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede pateiktoje lentelėje nurodyta, kad maksimalus sklypo užstatymo tankis yra 30, kai sklypo plotas yra iki 900 kv. m. Prie ieškinio pridėtame projekte nurodyta, kad sklypo užstatymo tankumas 0,31. Kaip byloje nurodė Administracija, ieškovo projektuojamojo gyvenamojo namo užstatymo tankumas yra 0,3055. Administracijos atstovė teismo posėdyje neneigė aplinkybių, jog tai nėra esminis nukrypimas nuo reikalavimų ir ieškovui patikslinus projektą pagal projektą tikrinusių institucijų pastabas, nekeičiant projekto sprendinių, galimas statybą leidžiančio dokumento išdavimas. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmeta atsakovo argumentus dėl galimo jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ieškovui panaudojant atsakovo Žemės sklypo dalies parametrus.
55. Penkta, atsakovas nesutikimą grindžia ir tuo, jog ieškovo projekte nurodyti namo atstumai nuo atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos galimai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 4 dalies, kurioje nustatyta, kad minimalus atstumas nuo atskirai statomo Namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus statinius) iki kaimyninio žemės sklypo [6.1.7] ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Ieškovas siekia pastatyti gyvenamąjį namą ant to paties Žemės sklypo, t.y. ieškovo ir atsakovų bendrai valdomo sklypo, tačiau reikšminga, kad bendraturčiai turi nusistatę naudojimosi tvarką sklype, kuriame nustatytos aiškios kiekvieno bendraturčio dalies ribos.
56. Teismas nesutinka su šiais atsakovo argumentais. Inspekcijos atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju sklypas nėra padalintas į atskirus sklypus, sklypas yra bendras, todėl nėra objektyviai galima nustatyti ribų iki kito savininko naudojamo sklypo ribos. Savo pateiktose išvadose Inspekcija taip pat nurodė, kad Žemės sklypo plane nurodytas minimalus atstumas iki gretimo sklypo ribos yra 2 m, t. y. neišlaikytas 3 m norminis atstumas, tačiau atsižvelgiant į 2 punkte išdėstytą teisinį reglamentavimą ir į tai, kad nėra duomenų apie gautus/negautus gretimų žemės sklypų savininkų sutikimus, nėra galimybės įvertinti atstumo mažinimo teisėtumo. Administracijos atstovė taip pat teismo posėdyje nurodė, kad ieškovo pateiktam gyvenamojo namo projektui yra pateiktos pastabos dėl projekte nurodytų atstumų. Kaip jau buvo minėta anksčiau, statybą leidžiančių dokumentų išdavimas įstatymų nustatyta tvarka yra savarankiška savivaldybės administracijos funkcija, todėl teismas šiuo atveju sprendžia, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovo projektuojamo gyvenamojo namo statyba iš esmės pažeidžia jo, kaip žemės sklypo bendraturčio, teises ir teisėtus interesus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
57. Įvertinus atsakovo argumentus dėl ieškovo pateikto projektinio pasiūlymo, darytina išvada, kad jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kodėl atsakovas atsisako duoti sutikimą, kaip ir kurioje dalyje ieškovo parengtas projektas pažeidžia jo, kaip vieno iš Žemės sklypo bendraturčių, teises ir interesus, atsakovas nepateikė. Atsakovo argumentus, kad gyvenamojo namo projektas prieštarauja privalomiems statybų reikalavimams ir dėl to pažeidžia atsakovo interesus, teismas laiko deklaratyviais bei objektyviai nepagrįstais. Bendraturčio atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas, pagrįstas, atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį, grėsmę jo, kaip bendraturčio, teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-571/2009).
58. Pažymėtina, kad nagrinėjamo pobūdžio bylose nėra akcentuojamas pats projekto teisėtumas ir jo atitikimas įstatymų reikalavimams, akcentuojama tai, ar bendraturtis pagrįstai atsisako duoti sutikimą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pažymėtina, kad ieškovas šios bylos kontekste pateikė ne jau kompetentingų institucijų suderintą ir patvirtintą projektą, o projektinį pasiūlymą, kuriam šioje stadijoje yra nustatyti trūkumai. Jei tolimesniame statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese kompetentingų institucijų būtų nustatyti imperatyvūs projektinio pasiūlymo neatitikimai įstatymų reikalavimams, juos ieškovas galėtų pašalinti, nes priešingu atveju statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas.
59. Taigi, įvertinęs šalių pateiktus argumentus, teismas sprendžia, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovo projektuojamas gyvenamasis namas kaip nors pažeidžia jo, kaip Žemės sklypo bendraturčio, teises ir teisėtus interesus arba trukdo jam naudotis savo nuosavybe, todėl jo atsisakymas duoti sutikimą statyti vieno buto gyvenamąjį namą, 0,0867 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 284/867 dalyje plane pažymėtoje „A“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal architektės S. D. G. parengtą patikslintą projektą Nr. 1A-01-20-PP ir įteisinti šį statinį yra nepagrįstas.
60. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, jog ieškovo pateiktas patikslintas ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
61. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalies).
62. Ieškovo patikslintą ieškinį patenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo T. T. bylinėjimosi išlaidas sudaro 101,90 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 100,00 Eur už insoliacijos skaičiavimus, sumokėti MB „Dok inovacija“ ir 1 800,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, viso – 2 001,90 Eur. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. J. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktą; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktą; ir kt.). Turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017, 32 punktą).
63. Ieškovą T. T. atstovavimo sutarties pagrindu byloje atstovavo advokatas Linas Mažonas, kuriam ieškovas pagal advokato išrašytas sąskaitas už teisines konsultacijas, ieškinio bei patikslinto ieškinio parengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, baigiamųjų kalbų parengimą, 2020 m. spalio 19 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1061545 ir 2022 m. kovo 9 d. pinigų priėmimo kvitu serija LAT Nr. 1094999, sumokėjo iš viso 1 800,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo T. T. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija), yra pagrįstos ir realiai patirtos, ieškovo ieškinį patenkinus jos priteisiamos ieškovui iš atsakovo M. Č..
64. Valstybė šioje byloje patyrė 10,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, kurios priteisiamos iš atsakovo M. Č. (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Pripažinti T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę statyti vieno buto gyvenamąjį namą, 0,0867 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 284/867 dalyje plane pažymėtoje „A“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal architektės S. D. G. parengtą patikslintą projektą Nr. 1A-01-20-PP ir įteisinti šį statinį be bendraturčio M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti ieškovui T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 001,90 Eur (dviejų tūkstančių vieno euro 90 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10,78 Eur (dešimties eurų 78 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.