- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-2782-432/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Visvaldas Kazakiūnas, Dainius Rinkevičius, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- Z. N.
- Atsakovas
- A.M.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijosir
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės)Z. N. skundą dėl Vilniaus regionoapylinkės teismo 2022-09-13 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. N. ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, pareikštą atsakovei A.M., tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijosir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) įpareigotiatsakovę per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo teisės aktų nustatyta tvarka savo lėšomis parengti savavališkai atlikto gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/45260, rekonstravimo projektinę dokumentaciją – rekonstravimo projektą, naują kadastrinių matavimų bylą ir sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, taip pat įregistruoti šio gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre; 2) atsakovei nevykdant teismo įpareigojimo per nustatytą terminą įteisinti savavališkai atliktą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registro Nr. 10/45260, rekonstrukciją ir įregistruoti gyvenamojo namo kadastro duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre, skirti atsakovei 50 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokant baudą ieškovei; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovei priklauso po ½ dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas yra valstybei priklausančiame žemės sklype. Atsakovė, neturėdama nei ieškovės, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) pritarimo 2018 m. savavališkai rekonstravo gyvenamąjį namą, padidino verandą, dėl to pasikeitė gyvenamojo namo kokybiniai rodikliai, t. y. padidėjo bendras bei užstatymo plotai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) nustatė gyvenamojo namo savavališkos statybos faktą, atsakovė daugiau nei trejus metus nereaguoja į ieškovės raginimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, gyvenamojo namo rekonstrukcijos neįteisino, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, iš ieškovės priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pripažino, kad jai ir ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso anksčiau nurodytas gyvenamasis namas, kad ji padidino verandą. Inspekcija surašė jai, kaip statytojai, privalomąjį nurodymą, pratęsė terminą jam įvykdyti iki 2022-11-11. Atsakovė nori įteisinti savavališką statybą, todėl kreipėsi į architektą dėl rekonstravimo projekto parengimo, bet ieškovė nesutinka, jo nepasirašo. Atsakovė nurodė, kad ji su ieškove susipyko 2021-10-20, nuo to laiko visiškai nebendrauja, apie ketinimą kreiptis į architektą nepranešė ieškovei (jos atstovui), parengtą projektą pateikė teismui, tokiu būdu informavo ir atsakovę, bet apie parengto projekto trūkumus ji išgirdo tik posėdžio metu.
4. Trečiojo asmens NŽTatsiliepime į ieškinį nurodoma, kadši institucija ieškinio pagrįstumo klausimą palieka vertinti teismui. Pažymėjo, kad dėl žemės sklypo, reikalingo ieškovės ir atsakovės nuosavybės teise valdomiems pastatams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, yra rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas, paslaugos registracijos Nr. ZSFP-100172, kuris šiuo metu yra derinimo stadijoje. Verandos rekonstrukcijos įteisinimas, rekonstravimo projektas, gyvenamojo namo kadastrinių matavimų bylos rengimas (įteisinimas) galėtų būti atliekamas tik tuomet, jei būtų pripažinta, kad verandos rekonstrukcija neprieštarauja teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisų ir tuomet, kai žemės sklypas, reikalingas šalims priklausantiems pastatams eksploatuoti, yra suformuotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre bei perleistas ieškovei ir atsakovei.
5. TrečiasisasmuoInspekcija atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį patenkinti, savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą parenkant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 9, 11 dalyse nustatyta tvarka.Atsiliepime nurodoma, kad Inspekcija yra konstatavusi, kad atsakovė padidino gyvenamojo namo (verandos) matmenis. Vadovaujantis šių aplinkybių konstatavimo metu galiojusios Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 punktu atsakovės atlikti verandos, namų valdos techninės apskaitos byloje esančiame namo plane patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, statybos darbai laikytini gyvenamojo namo rekonstravimu. Atsakovė nurodytus statybos darbus atliko neturėdama statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotoje valstybinėje žemėje, taigi neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, todėl remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, laikytini savavališka statyba. Inspekcija dėl atsakovės atliktų statybos darbų yra surašiusi savavališkos statybos aktą bei privalomą nurodymą, taigi Inspekcija sutiko su ieškovės ieškinio motyvais, kad atsakovei kyla pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius.
6. Trečiasis asmuo paaiškino, kadPriežiūros įstatymas įtvirtina statytojo teisę įteisinti savavališką statybą, todėl ir teismo sprendimu statytojui ar kitam asmeniui, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali būti suteikiama teisė, bet ne įpareigojimas gauti statybą leidžiantį dokumentą savavališkai statybai įteisinti. Turėti pritarimą statybai ar dokumentus, leidžiančius asmeniui įgyvendinti statytojo teisę, visų pirma, yra asmens, siekiančio tokios teisės, interesas. Atsakovei nesiekiant šios teisės įgyvendinti, savavališkos statybos padariniai turi būti pašalinti Priežiūros įstatyme nustatyta tvarka. Teigė, kad ieškovė turėtų patikslinti ieškinio reikalavimus, o teismas, spręsdamas ginčą, sprendimą turėtų priimti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 ir 11 dalyse įtvirtinta tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7.Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022-09-13sprendimu ieškinį atmetė.
8.Pirmosios instancijos teismasnustatė, kadnėra ginčo dėl to, kad verandos rekonstrukcija atlikta savavališkai, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, tačiau kyla klausimas, ar ieškovė turi teisę reikalauti, kad teismas įpareigotų atsakovę atlikti konkrečius veiksmus, nurodytus ieškinyje.
9. Skundžiamame sprendime nurodyta, jog ieškovė, reikalaudama įpareigoti atsakovę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti veiksmus, kuriais būtų įteisinta savavališkai atlikta gyvenamojo rekonstrukcija (pirmasis ieškinio reikalavimas) bei taikyti priemones, skatinančias kuo greičiau įvykdyti pirmąjį reikalavimą (ieškinio reikalavimas, nurodytas 1.2 punkte), rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 2 dalimi. Neteisėtos statybos atvejais asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, turi teisę kreiptis teismą, tokia teisė nustatyta CPK 5 straipsnyje, CK 4.103 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-403/2018, 26–31 punktai), todėl trismas priėjo išvadą, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą.
10. Bylą nagrinėjęs teismas teigė, kad sistemiškai aiškinant Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2, 5 dalis daroma išvada, kad tol, kol nesibaigė nustatytas privalomojo nurodymo įvykdymo terminas, statytojas (šiuo konkrečiu atveju – atsakovė) turi teisę pasirinkti – nugriauti statinį (nagrinėjamu atveju – išardyti savavališkai rekonstruoto statinio dalis) ir sutvarkyti statybvietę arba įteisinti savavališkai pastatytą statinį. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pasibaigęs privalomojo nurodymo įvykdymo terminas (jis pratęstas iki 2022-11-11), byloje iškilo ginčas, ar ieškovė gali reikalauti, jog atsakovė savavališkos statybos padarinius šalintų konkrečiu būdu, t. y. juos įteisintų per teismo nustatytą terminą.Atsakovė pasirinko būdą, kuriuo ketina pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau procedūros nebuvo pabaigtos. Teismas įvertino, jog patenkinus ieškinį ir nustačius konkretų laiko tarpą, per kurį atsakovė privalo atlikti veiksmus, kuriais savavališkos statybos padariniai būtų įteisinti, tai būtų nesuderinama su privalomo nurodymo įvykdymo terminu, nustatytu Institucijos (kurį, be kita ko, gali pratęsti ir teismas), o dviejų terminų egzistavimas įneštų papildomos sumaišties ir teisinio neapibrėžtumo.
11. Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad dėl įrašo viešuosiuose registruose apiesavavališką statybą ieškovė patiria nepatogumų, negali nustatyti naudojimosi daiktu tvarkos, tačiau yra nusistovėjusi faktinė šalių naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Be to, nėra duomenų, kad ieškovė būtų iniciavusi procedūras, susijusias su naudojimosi tvarkos nustatymu ar atidalijimu.Sprendimą priėmęs teismas pabrėžė ir tai, kad gyvenamojo namo dalimi, kurioje atlikta verandos rekonstrukcija, naudojasi tik atsakovė. Ieškovė neneigia, kad jai buvo žinoma apie tai, kad atsakovė rekonstravo verandą (ieškovė gyvena tame pačiame name, be to, atsakovės teigimu, pati ieškovė padėjo rekonstruoti verandą ir ilgą laiką nereiškė dėl to pretenzijų). Skundžiamame sprendime prieita išvada, kad atsakovės atlikta verandos rekonstrukcija netrukdo ieškovei pagal tikslinę paskirtį naudoti jai priklausančios gyvenamojo namo dalies, todėl nesudaro pagrindo patenkinti ieškinį.
12. Pirmosios instancijos teismas priėmė 2022-10-07 papildomą sprendimą, kuriuo priteisė atsakovei iš ieškovės laidas advokatės pagalbai apmokėti – 500 Eur, dėl kurių nebuvo pasisakyta sprendime, nors jas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliantė(ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-09-13sprendimąir 2022-10-07 papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovėsieškinį patenkinti visiškai.
14.Apeliantėnurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog patenkinus ieškinį ir nustačius konkretų laiką, per kurį atsakovė privalo atlikti veiksmus, kuriais savavališkos statybos padariniai būtų įteisinti, tai būtų nesuderinama su privalomo nurodymo įvykdymo terminu, nustatytu institucijos (kurį, be kita ko, gali pratęsti ir teismas), o dviejų terminų egzistavimas įneštų papildomos sumaišties ir teisinio neapibrėžtumo, yra nepagrįsta bei sudarė prielaidas paneigti ieškovės, kaip gyvenamojo namo bendraturtės, teisę ir teisėtus interesus bei lūkesčius valdyti, naudoti gyvenamąjį namą ir juo disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
15. Skunde teigiama, kad bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė byloje taikyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 18 dalį ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių šalinimą, nepagrįstai atsisakė nustatyti tinkamam bylos išnagrinėjimui teisiškai reikšmingas aplinkybes ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, o tai neabejotinai turėjo esminės įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi tik vienu atsakovės pateiktu įrodymu – tikrosios padėties neatitinkančiu Gyvenamojo namo rekonstravimo projektu.
Atsiliepimas
16. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (TPSVPĮ) 14 straipsnio 5 dalis atsakovei suteikia teisę (bet neįpareigoja) įteisinti savavališką statybą, atlikus įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo terminas atsakovei buvo nustatytas iki 2022-08-11, po to pratęstas iki 2022-11-11. Tai reiškia, kad iki šio termino pabaigos tik atsakovė sprendžia, kokį būdą pasirinkti, šalinant savavališkos statybos padarinius.
17. Atsakovė nesutinka su skundo 23 punkto teiginiu, kad „bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas nepagrįstai sutapatino dvi atskiras kategorijas, t. y. savavališkos statybos padarinių šalinimo administracines procedūras ir CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, TPSVPĮ 14 straipsnio 11 dalyje numatytą ieškovės teisę teismine civilinio proceso tvarka reikalauti iš atsakovės, kad ji pašalintų gyvenamojo namo savavališkos statybos padarinius.“ Priešingai nei teigia ieškovė, teismas aiškiai atribojo šias kategorijas. Teismas teisingai nustatė, kad administracinė savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra dar neužbaigta, kad atsakovė yra parengusi projektą ir siekia įteisinti statybą bei kad privalomojo nurodymo terminas iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nebuvo pasibaigęs. Todėl bet kokį įsikišimą į vykstančią administracinę procedūrą (savališkos statybos įteisinimą) teismas pagrįstai palaikė neleistinu. O ieškovės teisė reikalauti pašalinti savavališkos statybos padarinius, teismo vertinimu, buvo realizuota netinkamai, dėl ko ieškinys ir buvo atmestas.
18.Į skundo 36 punkto teiginį, kad „bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė aplinkybių dėl atsakovės parengto gyvenamojo namo rekonstravimo projekto atitikimo tikrąją, t. y. esamą pastato būklę, atsakovė atsakė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos nustatinėti projekto atitikimo/neatitikimo esamą būklę, nes projektas nebuvo ginčo dalykas. Kita vertus, jeigu ieškovė šias aplinkybes laikė svarbiomis, ji turėjo apie jas pasisakyti procesiniuose dokumentuose, teikti argumentus. Deja, ieškovė nuo projekto pateikimo į bylą dienos (2022-05-02) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės (2022-08-25) ne tik nepareiškė nuomonės dėl projekto, bet netgi neužsiminė apie projektą. Ieškinio reikalavimai nebuvo tikslinami, nebuvo keičiamas ieškinio pagrindas arba dalykas. Tokiu būdu ieškovė neįvykdė procesinės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, o teismas už ją negalėjo to padaryti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundasatmestinas.
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir kai neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
20. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausiasis specialistas 2021-12-14 atliko patikrinimą nesuformuotame valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir 2022-02-04 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinis klausimynas) Nr. BIPA-00-220204-00013. Patikrinimo vietoje metu buvo nustatyta, jog nesuformuotame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), buvo rekonstruotas vieno buto gyvenamasis namas, padidinant gyvenamojo namo matmenis – vietoj buvusios verandos, kurios matmenys pagal kadastro bylą buvo 2 X 2,80 m dydžio, pastatyta 3,20 X 4,65 m dydžio veranda. Atsakovei A. M. buvo surašytas 2022-02-11 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-00-220211-00019 ir 2022-02-14 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-00-220214-00019, kuriuo nurodyta „išardyti savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, nesuformuotame valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), rekonstruoto vieno buto gyvenamojo namo (un. Nr. 8695-5001-4015) padidintą (3,20 X 4,65) m dydžio verandos dalį ir jei būtina, sutvarkyti statybvietę“. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas 2022-08-11. Inspekcija 2022-07-29 priėmė sprendimą Nr. SDPN-00-220729-00056 dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, kuriuo, įvertinusi statytojos prašymą, jame nurodytas aplinkybes bei pateiktus duomenis apie tai, kad užsitęsė žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimas ir tebesitęsia sklypo išpirkimo procedūra, yra pateikti projektiniai pasiūlymai ekspertizės darymui, pratęsė privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022-11-11.
21. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.
22. Spręstina, jog atsakovė turėjo galimybę pasirinkti vieną iš dviejų alternatyvų: nugriauti savavališkai pastatytas pastato dalis arba per privalomame nurodyme nustatytą terminą įteisinti savavališką statybą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2022-11-11. Pasirinkti vieną iš šių galimybių turėjo ir galėjo atsakovė, o ne ieškovė. Dėl to ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi pažeidžia atsakovės teisnumą (atsakovė pati įgyvendina savo teises ir vykdo pareigas, o veiksmai, apribojantys fizinių asmenų civilinį teisnumą ar veiksnumą, neleistini(CK 2.6 straipsnis)).
23. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams dėl būtinybės vengti teisinio neapibrėžtumo ir siekti teisinio aiškumo. Teismas teisingai nustatė, kad administracinė savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra sprendimo priėmimo metu buvo neužbaigta, atsakovė buvo parengusi projektą ir siekė įteisinti statybą bei kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas dar nebuvo pasibaigęs. Įsikišimą į administracinę procedūrą (savavališkos statybos įteisinimą) teismas pagrįstai palaikė neleistinu. Pažymėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde nenuginčijo minėtų pirmosios instancijos teismo argumentų.
24. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškinosavališkos statybos įteisinimo procedūrą ir atsakovės teisę pasirinkti alternatyvius veiksmus. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pagrįstai nurodė, kad patenkinus ieškinį ir nustačius konkretų laiko tarpą, per kurį atsakovė privalo atlikti veiksmus, kuriais savavališkos statybos padariniai būtų įteisinti, tai būtų nesuderinama su privalomo nurodymo įvykdymo terminu, nustatytu institucijos (kurį, be kita ko, gali pratęsti ir teismas), o dviejų terminų egzistavimas sukeltų sumaištį ir teisinį neapibrėžtumą.
25. Apeliantė (ieškovė) nenurodė atskirų argumentų, ginčydama Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-10-07 papildomą sprendimą. Šį pirmosios instancijos teismo procesinį dokumentą apeliantė ginčija kartu sau sprendimu, tvirtindama, jog esant nepagrįstam sprendimui, kuriuo ieškinys buvo atmestas, nebuvo galimas ir papildomo sprendimo priėmimas. Tad atmetus apeliacinį skundą dėl sprendimo, paliktinas nepakeistas ir 2022-10-07 papildomas sprendimas.
26. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).
27. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija jų nepakartoja, o ieškovės apeliacinis skundas atmetamas dėl anksčiau nurodytų motyvų.
28. Byla išspręsta ne apeliantės naudai, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovėpateikė įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme –960Eur. Šios išlaidos neperžengia CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 960 Eur (CPK 93, 98, 302 straipsniai).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regionoapylinkės teismo 2022-09-13 sprendimą ir 2022-10-07 papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovės Z. N., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų).
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.