- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-05
- Bylos Nr.
- e2-1260-433/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18109-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- J. B., K. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- J. B., L. D.
- Advokatai
- Saulis Pėdnyčia
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovams K. B., J. B., Lietuvos Respublikai, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims J. B. ir L. D. dėl valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad laikotarpiu iki Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo nuosavybės teisė buvo grindžiama viešosios, o ne privačiosios nuosavybės pagrindu, t. y. iš esmės visas turtas priklausė valstybei. (duomenys neskelbtini) statybinių medžiagų kombinato darbuotojams buvo suteikti naudotis butai dvibučiuose gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1971 m. balandžio 22 d. išdavė ieškovei D. P., ieškovės motinai J. L. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir ieškovės tėvui A. L. (mirė (duomenys neskelbtini) orderi 2 kambarių 34 kv. m butui adresu (duomenys neskelbtini). Minėto buto adresas keitėsi ir šiuo metu yra - Vilnius, (duomenys neskelbtini). Butas, (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo suteiktas A. D. L. (į bylą trečiuoju asmeniu traukiama dabartinė buto savininkė L. D.. Kaimyniniame name, (duomenys neskelbtini), Vilnius, butai buvo suteikti trečiajam asmeniui J. B. (butas (duomenys neskelbtini) ir H. B. (butas (duomenys neskelbtini) (H. B. palikimą priėmė paveldėtojai - atsakovai K. B. (duktė), J. B. (sūnus) bei sutuoktinė G. B.. lki valstybinės žemės reformos aplink namus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo valstybinės žemės sklypai, kuriuos minėti asmenys naudojo. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui Nr. l-1374 (įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d.), kuris nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo-pardavimo tvarką nuomininkams pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas, ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymui (įsigaliojo 1991 m. rugsėjo 1 d.), reguliuojančiam žemės nuosavybės santykius ir Žemės reformos tvarką, ieškovės motina J. L., A. D. L., H. B. ir trečiasis asmuo J. B. pradėjo jų naudojamų butų ir žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo procesus. 1992 m. kovo 6 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. l-1374 (notarinio reg. Nr. 11-1893) pagrindu ieškovės motina J. L. ir ieškovė iš valstybės nusipirko bendrosios dalinės nuosavybes teisėmis po ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 81,91 kv. m. 1992 m. balandžio 28 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužė 28 d. įstatymą Nr. l-1374 (notarinio reg. Nr. 11-3103) pagrindu trečiasis asmuo A. D. L. iš valstybes nusipirko butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1992 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. l-1374 (notarinio reg. Nr. 11-5518) pagrindu H. B. įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Trečiasis asmuo J. B. pagal 1994 m. spalio 12 d. mainų sutartį Nr. 7946 įsigijo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vykstant valstybinės žemės reformai 1992 m. balandžio 27 d. ieškovės motina J. L. pateikė Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybai prašymą įteisinti jos naudojamą 0,0549 ha žemės sklypą. 1992 m. balandžio 30 d. J. L. ir A.-D. L. pasirašė susitarimą pirkti 0,1476 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėto susitarimo 2 punkte numatyta, kad perkamo 0,1476 ha žemės sklypo savininku (bendrasavininkais, nurodant nuosavybės dalis) bus: L. J. - 0,0549 ir L. A. - 0,0927. Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu Nr. 2564V nuspręsta parduoti J. L. 549 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Vilniuje. 1995 m. kovo 2 d. Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P01/95-4234 pagrindu J. L. parduotas 517 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Žemės sklypas Nr. 1). Taigi nepaisant to, kad Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu Nr. 2564V ieškovės motinai J. L. buvo leista pirkti kaip faktiškai turėjo būti naudojamą 549 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, jai buvo parduotas 32 kv. m (549 kv. m - 517 kv. m) mažesnis žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Žemės sklypas Nr. 1 ribojasi su atsakovams K. B., J. B. ir trečiajam asmeniui J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2). 2012 metais paaiškėjo, kad Žemės sklypo Nr. 2 ribos nebuvo suderintos nei su ieškovės motina J. L. nei su ieškovės tėvu A. L., kadangi šio Žemės sklypo Nr. 2 plane ties J. L. sutuoktinio A. L. pavarde esantis parašas nėra A. L.. Paaiškėjus aplinkybėms dėl A. L. parašo klastojimo, ieškovės motina J. L. 2013 m. sausio 3 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti niekiniu namų valdos žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planą; panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkio dalį, kuria nuspręsta atsakovui H. B. parduoti 744 kv. m ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje; pripažinti negaliojančia 1995 m. spalio 10 d. valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6584-466/2013 ieškinį patenkino visiškai - pripažino niekiniu ir negaliojančiu namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų planą, panaikino Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkio Nr. 915V antro priedelio dalį, kuriuo nutarta leisti H. B. už 275,76 Lt parduoti 744 kv. m ploto žemes sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje; pripažino negaliojančia H. B. su Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įgaliota Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba sudarytą valstybinės žemės (miško) 1995 m. spalio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 nuo jos sudarymo momento; taikė restituciją. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje 2A-99-881/2015) Vilniaus miesto apylinkes teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmetė. Aukščiau nurodytos civilinės bylos Nr. 2-6584-466/2013 nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme metu paaiškėjo, kad egzistuoja 1971 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo Nr. 2 planas (plane nurodytas adresas iki pakeitimo - Vilnius, (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad sklypo riba palei Žemės sklypą Nr. 1 visiškai neatitinka šio sklypo ribos, nurodytos tuo pačiu laikotarpiu galiojančiame 1971 m. gegužės 13 d. Žemės sklypo Nr. 1 plane. Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 4 punkte, tiek Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 4 punkte buvo numatyta, kad miestuose išskyrus Neringos miestą, privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone, Visagine ir 0,3 hektaro - kituose miestuose. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis buvo nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Meras (valdyba) vietoje patikrindavo nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir prireikus tikslindavo jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamas (-a) į tai, kad privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo ribos turėjo atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju Žemės sklypo/2 privatizacija vyko pažeidžiant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą, t. y. buvo parduotas žemės sklypas neatitinkantis namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų. Šios aplinkybės paaiškėjo tik tuomet, kada Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6584-466/2013. Kaip matyti iš 1971 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo Nr. 2 plano, „Daržo“ vieta pažymėta šiame plane neatitinka „Daržo“ vietos vėlesniuose šio sklypo planuose. Šiuo metu galiojančiame Žemės sklypo Nr. 2 plane „Daržas“ yra perkeltas žemiau, į žemės sklypo plotą, kuris nebuvo priskirtas nei Žemės sklypui Nr. 1 nei Žemės sklypui Nr. 2, t .y. į įsiterpusi tarp šių sklypų apie 4 a žemės sklypą, o toje vietoje, kur buvo „Daržas“ nurodytas 1971 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo Nr. 2 plane yra padarytas apie 0,7a įvažiavimas, kurio 1971 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo Nr. 2 plane nebuvo. Ieškovei ir jos tėvams orderis butui (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo išduotas 1971 m. balandžio 22 d. Ieškovė į butą atsikraustė tik 1971 m. gegužės 13 d. ir naudojosi tokiu žemės sklypu, kuris liko kaimynams pasidarius įvažiavimą vietoj „Daržo“ ir užėmus papildomą žemės sklypo plotą, skirtiną ieškovės motinai. Šias aplinkybes patvirtina ir kaimynų paaiškinimai. Pažymi, kad kaimynų liudijimus apie tai, kad ieškovės motina naudojosi žemės sklypo plotu prie namo (duomenys neskelbtini), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-6584-466/2013 tik kartu su 2014 m. sausio 10 d. apeliaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6584-466/2013. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 10 d. apeliacinio skundo priedai privalėjo būti pateikti j bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau jie savalaikiai pateikti nebuvo. Be to, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinio skundo priedai buvo pateikti tik vienu egzemplioriui – teismui ir nebuvo išsiųsti susipažinti byloje dalyvaujantiems asmenims. Todėl byloje dalyvaujantys asmenys neteko galimybės susipažinti su šiais priedais, negalėjo veiksmingai realizuoti savo pažeistų teisių gynimo apeliacinės instancijos teisme teikiant atsiliepimus į apeliacinius skundus dėl palankaus ieškovės motinai ir ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-6584-466/2013. Iki ieškovei ir jos tėvams atsikraustant į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovai naudojosi Žemės sklypu Nr. 2, kurio ribos atitiko 1971 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo Nr. 2 planą, tačiau ieškovei bei jos tėvams išdavus orderį butui (duomenys neskelbtini), atsakovai pakeitė naudojamo sklypo ribas užimdami dalį Žemės sklypo Nr. 1 ties taškais 5-6-7, nustatytais šiuo metu galiojančiame 1995 m. vasario 22 d. plane, pakeisdami naudojamame sklype daržo lokaciją. Be to, pakeitę daržo lokaciją, atsakovai daržo vietoje pasidarė įvažiavimą. Tokiu būdu Žemės sklypo Nr. 2 riba ties minėtais taškais pasislinko į gretimą ieškovės bei jos tėvų naudotino namų valdos Žemės sklypą Nr. 1 ir jau nebeatitiko 1971 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo Nr. 2 plane nurodytų ribų. Kaip matyti iš 1971 m. gegužės 13 d. Žemės sklypo Nr. 1 plano, šio žemės sklypo kraštinė ties Žemės sklypu Nr. 2 nėra lygi, nors pagal 1971 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo Nr. 2 plane nurodytas ribas, Žemės sklypo Nr. 1 kraštinė palei Žemės sklypą Nr. 2 buvo lygi, neturėjo jokių išlenkimų ir nebuvo „laužyta“, o daržas buvo prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės. Nėra jokių teisės aktų reikalavimus atitinkančių dokumentų, pagrindžiančių, kokiu pagrindu Žemės sklypo Nr. 1 kraštinė ties Žemės sklypu Nr. 2 tapo „kreiva“, kaip tai nurodyta 1971 m. gegužės 13 d. Žemės sklypo Nr. 1 plane ir atitinkamai vėlesniuose šio sklypo 1981 m. balandžio 7 d., 1995 m. vasario 22 d. planuose bei kokiu pagrindu daržo vietoje buvo padarytas įvažiavimas į atsakovams priklausantį butą. Ieškovės motina nuo Žemės sklypo Nr. 1 įsigijimo iš valstybės 1995 m. kovo 2 d. naudojosi sumažintu (nuo 549 kv. m iki 517 kv. m) Žemės sklypo Nr. 1 plotu, nors ieškovės motinai buvo nuspręsta parduoti 549 kv. m ploto Žemės sklypą Nr. 1. Ieškovei yra svarbus žemės sklypo plotas, tai yra Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu Nr. 2564V nustatytas parduoti J. L. 549 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėtu potvarkiu priskirtas Žemės sklypo Nr. 1 plotas ieškovės motinai nebuvo parduotas. Parduotas tik 517 kv. m žemės sklypas. Atitinkamai ieškovė, mirus motinai, paveldėjo mažesnį žemės sklypo plotą (517 kv. m). Ieškovės motinai priskirtas žemės sklypo plotas ieškovei yra būtinas, siekiant tinkamai naudoti priskirtą žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės motinai buvo parduotas 32 kv. m (549 kv. m - 517 kv. m) mažesnis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (atitinkamai ieškovė paveldėjo 517 kv. m). Todėl, ieškovės nuomone, yra pažeistos jos teisės, kadangi jai asmeninės nuosavybės teise priklauso mažesnio ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nors ieškovės motinai Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu Nr. 2564V buvo nuspręsta parduoti didesnio, t. y. 549 kv. m ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių, siekdama turėti galimybę įsigyti ieškovės motinai priskirto žemės sklypo ploto dalį (32 kv. m) ir naudotis didesniu žemės sklypu, ieškovė teikia šį ieškinį. Valstybinės žemės perleidimo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau - Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas (toliau - Žemės reformos įstatymas). Pagal Žemės įstatymo 17 straipsnio 2 punktą Lietuvos Respublikos piliečiams priklauso žemė, be kita ko, įsigyta iš valstybės pagal Žemės reformos įstatymą bei šį įstatymą (redakcija, galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28). Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais miestuose bei miesto tipo gyvenvietėse žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (redakcija, galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995-06-28). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtinta, be kita ko, Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka (toliau - Tvarka). Šios Tvarkos 6.1.1.1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 1994-07-01 iki 1995-04-22) numatyta, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai parduodami privačių namų valdų savininkams - faktiško valdos dydžio žemės sklypai, jų ribas nustačius kaip nurodyta šios tvarkos 4 punkte. Pagal Tvarkos 4 punktą faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybos vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir, jeigu reikia, tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamos į tai, kad privačių namų valdoms parduodamų žemės sklypų ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas, remiantis kuriomis atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Šios Tvarkos 4 punkte taip pat nustatyta, kad kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybų suprojektuotas ir techninės apskaitos bylų planų kopijose pažymėtas sklypų ribas. Valstybinės žemės sklypai privačion nuosavybėn parduodami atsižvelgiant į faktiškai užimamo žemės sklypo ribas, t. y. asmenims galima buvo pirkti tokio dydžio žemės sklypą, kokį faktiškai užima namų valda. Tačiau šiuo atveju susiklostė teisiškai ydinga situacija, kuomet nesutampant gretutinių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, riboms pagal 1971 m. balandžio 9 d. ir 1971 m. gegužės 13 d. žemės sklypų planus ieškovės motinai buvo parduotas mažesnio ploto žemės sklypas negu tas, kuris buvo numatytas Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkyje Nr. 2564V. Ieškovės motina J. L. naudojo žemės sklypą aplink priskirtą butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tačiau realiai J. L. buvo parduotas 517 kv. m ploto žemės sklypas, kadangi gretutinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, nepaisant teisingo 1971 m. balandžio 9 d. šio sklypo plano, buvo pakoreguotos ir galiausiai pažymėtos šiuo metu aktualiame 1995 m. vasario 2 d. neva suderintame plane, kuriame, kaip nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-6584-466/2013, nepasirašė ieškovės tėvas A. L.. Minėtoje civilinėje byloje Vilniaus apylinkės teismo 2012 m. kovo 25 d. nutartimi buvo paskirta A. L. rašysenos ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013 m. liepos 17 d. ekspertizės akte Nr. 11-1247 (13) nurodyta, kad J. B. ir G. B. 1995 m. vasario 2 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybos suderintame namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribų plane, eilutėje „Kaimynai“, ties vardu ir pavarde „A. L.“, pasirašė ne pats A. L.. Ieškovės nuomone, 1995 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 801/95-8307, sudarytą tarp H. B. ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įgaliotos Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos, pagal kurią H. B. nupirko 744 kv. m žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Tvarkos nuostatoms, taip pat neatitinka bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), kadangi dėl ieškinyje (20 punktas) nurodytų aplinkybių susidarė situacija, jog šiuo metu atsakovams K. B. ir J. B. nuosavybės teise priklauso ieškovės motinai Vilniaus miesto valdybos 1994 m. gruodžio 15 d. potvarkiu Nr. 2564V skirto žemės sklypo dalis. Todėl turėtų būti pripažinta negaliojanti H. B. ir Vilniaus apskrities valdytojo administracijos įgaliotos Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos sudaryta 1995 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 801/95-8307 nuo jos sudarymo momento. Taip pat pripažintini negaliojantys visi žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) planai, sudaryti po 1971 m. balandžio 9 d., 744 kv. m dalyje, t. y. taškuose 2-3-4-5-12-6-11-13-14-15-21-22-16-17, kadangi buvo parengti neatsižvelgiant į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas, nustatytas šio sklypo 1971 m. balandžio 9 d. plane. Analogiškais motyvais yra ginčijamas ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkis Nr. 915 V dalyje, kurios pagrindu buvo sudaryta 1995 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 801/95-8307. Pripažinus negaliojančią 1995 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 turi būti taikoma restitucija grąžinant nurodytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikai, tuo tarpu atsakovams K. B., J. B. atitinkamai grąžinant pinigines lėšas. Ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi turi būti skaičiuotinas nuo 2013 m. vasario 27 d., kai civilinės bylos Nr. 2-6584-466/2013 Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjimo metu buvo pateikta 1971 m. balandžio 9 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, plano patvirtinta 2013 m. vasario 27 d. advokato V. Z. kopija. Prašo pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1995 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkį Nr. 915 V dalyje, kurios pagrindu buvo sudaryta 1995 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 801/95-83087 bei taikyti restituciją, pripažinti negaliojančiais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1981 m. balandžio 7 d.,1991 m. gegužės 28 d., 1995 m. vasario 2 d. planą 744 kv. m dalyje, t. y. taškuose 2-3-4-5-12-6-11-13-14-15-21-22-16-17 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, 1776 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (jo dalys) buvo privatizuotas 1995-08-03 valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartimi Nr. P01/95-7685 (1033/1777) ir 1995-10-10 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P01/95-8307 (774/1777). Ieškovės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) privatizuotas 1995-03-02 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. P01/95-4234 t. y. ankščiau, negu žemės sklypas (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad šio sklypo plotas ir ribos būsimai žemės sklypo savininkei buvo žinomos ir ji su jomis sutiko bei daugybę metų jų neginčijo. Panaikinus 744 kv. m ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) dalies pirkimo – pardavimo sutartį ir pritaikius restituciją, ieškovė neturės teisės įsigyti nuosavybėn pageidaujamą šio žemės sklypo dalį, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o Ieškovė šiame žemės sklype neturi nuosavybės teise valdomų statinių, kuriems eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis galėtų būti jai parduota. Be kita ko, sprendimus parduoti žemės sklypus (jų dalis) pagal parengtus žemės sklypų planus priima valstybinės žemės patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ginčijamu 2008-02-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu bei ginčijama valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ar potvarkiu nebuvo priimti jokie sprendimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nuosavybės teise priklausiusių pastatų eksploatavimui reikalingos ginčo žemės sklypo dalies nustatymo ar keitimo, ieškovė ieškiniu taip pat nekelia jokių reikalavimų administracijai, todėl turėtų būti keičiama administracijos procesinė padėtis, nurodant ją trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Be to, ieškovė apie prašomą panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkį Nr. 915 V dalyje, kurio pagrindu buvo sudaryta 1995-10-10 Valstybinės žemės (miško) pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 801/95-8307 žinojo jau anksčiau. 2013-01-03 buvo kreiptasi į teismą dėl to paties potvarkio, tačiau kitos pripažinimo niekine, o aplinkybės jau buvo paaiškėjusios 2012 metais (ieškinio 17-18 punktai, civilinė byla Nr. 2A-99-8811/2015). Mano, kad yra praleistas ne tik kreipimosi į teismą terminas, bet ir senaties terminas.
Atsakovai K. B. ir J. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovės motina J. L. A. – D. L. ir J. L. namų valdos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribų planą pasirašė dar 1995 metais, kuris žemėtvarkoje suderintas 1995-02-22. Iš šio plano matyti, kad bendras žemės sklypo plotas – 1318 kv. m, kad ieškovės motinai J. L. priklausė 517 kv. m žemės sklypo dalis, taip pat iš žemės sklypo plano aiškiai matėsi ir žemės sklypo ribos bei jo ribojimasis su ginčo žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, kuris priklausė J. B. ir G. B. (vėliau jo nuosavybę perėmė įpėdiniai atsakovai K. B. ir J. B.). J. B. ir G. B. namų valdos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribų planą, iš kurio taip pat matyti, kad bendras žemės sklypo plotas – 1777 kv. m, kad G. B. priklausė 744 kv. m žemės sklypo dalis, ir iš kurio aiškiai matėsi ir žemės sklypo ribos bei jo ribojimasis su gretimu (t .y. J. L.) žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, derindama šį planą, 1995 metais pasirašė ieškovės motina J. L. (planas žemėtvarkoje suderintas 1995-02-02). Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/95-4234 ieškovės motina J. L. taip pat sudarė dar 1995-03-02, kurioje buvo aiškiai matyti jai atitenkančio žemės sklypo plotas. Atsakovų K. B. ir J. B. tėvas H. B., vadovaudamasis Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkio Nr. 915V antro priedėlio dalimi, kuria jam buvo suteikta teisė pirkti 744 kv. m ploto žemės sklypą, sudarė valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 irgi dar 1995-10-10, kuria įsigijo jam priklausantį žemės sklypą. Sutarčių sudarymai ir nuosavybės įregistravimai 1995 metais buvo išviešinti Nekilnojamojo turto registre (tuo metu buvusiame Valstybinio žemės kadastro domenų registre); tai matyti iš pridedamo VĮ „Registrų centras“ 2022-09-30 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 1/20461 apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šiais suformuotais ir įsigytais žemės sklypais tiek J. L., tiek H. B. nuolat naudojosi, matė jų dydį ir konfigūraciją. Taigi, iš šių faktų visumos darytina išvada, kad J. L. ir netgi tuo metu buvęs gyvas jos sutuoktinis A. L. suprato, suvokė ir sutiko su esančia padėtimi bei turėjo pilną teisę kreiptis teisminės gynybos į teismą, reikalaudami pripažinti negaliojančią H. B. sudarytą 1995-10-10 valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat priimtą Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkį Nr. 915V, kurio pagrindu H. B. leista įsigyti 744 kv. m žemės sklypo, tačiau šia teise nesinaudojo, taip pat nesikreipė į kitas valstybės institucijas dėl reikalavimo perskaičiuoti ir perbraižyti žemės sklypų ribas, kurios buvo nustatytos abejiems žemės sklypams pagal 1995 metų planus. Todėl J. L. praleido tuo metu galiojusį bendrąjį 3 metų ieškinio senaties terminą, įtvirtintą 1964 m. Civilinio kodekso 84 straipsnyje, kuris atitinkamai vėliausiai, skaičiuojant nuo 1995-10-10 (t. y. H. B. sutarties sudarymo), suėjo 1998-10-10 dieną. Apie tokius sandorius, žemės sklypų planus ir administracinius aktus J. L. neabejotinai žinojo, nes kaip minėta, abejuose žemės sklypų planuose ji pasirašė, niekada nebuvo pripažinta, kad planuose parašas yra ne jos, taip pat J. L. 1995 m. sudarė ir savo 517 kv. m dalies žemės išpirkimo sandorį, o juridiniai faktai buvo išviešinti viešajame registre. Taip pat J. L. praleido ir visus įmanomus senaties terminus ginčyti Vilniaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos patvirtintą J. B. ir G. B. namų valdos žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribų planą, kuris savo laiku galėjo būti koreguojamas atitinkamų procedūrų pagrindu. Todėl nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti atsakovų K. B. ir J. B. interesų suvaržymo ir nuosavybės panaikinimo. O faktą, kad tiek J. L., tiek ieškovė D. P. buvo nerūpestingos, be jau nurodytų faktų, patvirtino netgi pati D. P. Vilniaus m. apylinkės teismo išnagrinėjote civilinėje byloje Nr. 2-6584-466/2013. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad vykstant valstybinės žemės reformai ieškovės motina J. L. pateikė Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybai 1992-04-27 prašymą įteisinti jos naudojamą 0,0549 ha žemės sklypą (patikslinto ieškinio 11 p.), o, kaip matyti iš bylos, ieškovė žemės sklypo plane suderinusi 1995-02-22 savo žemės sklypo dydį ir ribas, sudarė 1995-03-02 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/95/4234. Taigi, iš šių faktų vėlgi tampa akivaizdu, kad J. L. apie savo tariamų teisių pažeidimą sužinojo ne vėliau kaip 1995-03-02 dieną, kai sudariusi pirkimo – pardavimo sandorį suprato, kad jai parduota mažiau žemės sklypo, negu ji prašė. Todėl apie savo teisių pažeidimą J. L. turėjo suvokti, negalėjo nesuvokti, 1995-03-02 dieną, o atitinkamai 3 metų ieškinio senaties terminas tokiu atveju anksčiausiai suėjo 1998-03-02 dieną. Ieškinio senaties pradžią dar būtų galima skaičiuoti nuo tada, kai ieškovės motina J. L. suderino savo žemės sklypo dydį ir ribas 1995-02-22 A.– D. L. ir J. L. namų valdos žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribų plane. Taigi yra praleistas tuo metu galiojęs bendrasis 3 metų ieškinio senaties terminas (1964 m. LR CK 84 str.). Be to, ieškinio senaties termino atnaujinimui, kuris praleistas daugiau kaip net 24 metus, byloje nėra jokių objektyvių, ypatingų ir svarbių priežasčių, kliudžiusių J. L. savo laiku pareikšti ieškinį, ir kurios būtų nepriklaususios nuo J. L. valios. J. L. tikrąją padėtį visada žinojo ir suprato bei žemės sklypų privatizavimo aplinkybes visada galėjo papildomai pasitikslinti valstybės registruose ir institucijose, tačiau to nedarė. Todėl patikslintu ieškiniu pareikštiems reikalavimams yra taikytina ieškinio senatis. 1995 metais žemės sklypą išpirko ne D. P., o jos motina J. L.. Todėl J. L. buvo žinoma faktinė situacija ir jos išperkamas žemės sklypo dydis, su kuo ji sutiko. Todėl ieškinio senatis turi būti skaičiuojama nuo 1995 metų, kai buvo sudaryti ir priimti J. L. neva teises pažeidžiantys žemės sklypų planai ir administraciniai aktai bei sudarytos žemės išpirkimo sutartys. Administracinis teisės aktas – Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkis Nr. 915V ir jo antras priedėlis, kuriuo buvo nutarta H. B. leisti pirkti 744 kv. m žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, taip pat 1995-10-10 valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 801/95-8307 priimti ir sudaryti prieš labai daug metų. Minėti administraciniai aktai visada buvo viešo pobūdžio, su šiais aktais tiek J. L., tiek D. P. bet kada galėjo susipažinti. Taigi, ieškinio senatis yra praleista ir dėl asmens nerūpestingumo arba aplaidumo, todėl negalima pateisinti kitų asmenų interesų ir nuosavybės suvaržymo, be to, turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas. Ieškovė nurodo, kad vykstant valstybinės žemės reformai ieškovės motina J. L. pateikė Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybai 1992-04-27 prašymą įteisinti jos naudojamą 0,0549 ha žemės sklypą. Vilniaus miesto valdyba 1994-12-15 8 potvarkiu Nr. 2564V nusprendė parduoti J. L. 549 kv. m dydžio žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalį. Priėmus šį sprendimą, J. L. savo noru ir asmeniniu sprendimu sudarė 1995-03-02 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. P01/95-4234, kurios pagrindu įsigijo 517 kv. m žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Sutartyje buvo aiškiai nurodyta, kokio dydžio žemės sklypas yra įsigyjamas bei puikiai žinojo, kokio dydžio žemės sklypą įsigyti buvo prašiusi. Taip pat J. L. iki žemės sklypo įsigijimo pasirašė 1995-02-22 A. – D. L. ir J. L. namų valdos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribų planą, taip jam pritardama ir jį suderindama, kaip reikalavo tuo metu galiojantis teisinis reguliavimas. Taigi, po daugiau kaip 27 metų, staiga pradėti teigti ir įrodinėti, kad jos teisės buvo pažeistos, nes ieškovės motina įsigijo mažiau žemės sklypo, negu tuo metu jai buvo leista, yra mažų mažiausiai nesąžininga. Administraciniai teisiniai santykiai susiformavo prieš daugelį metų, t. y. 1995 metais, kad bylos šalių tėvai nuo 1995 metų nuolatos naudojosi nustatytais žemės sklypais, nekėlė klausimo dėl žemės sklypų ribų ir jų dydžio, liudija, jog ieškovės tik 2022 metais, t. y. praėjus daugiau kaip 27 metams, pradėtos reikšti pretenzijos, jog neva dėl atsakovų tėvų kaltės jos motinai nebuvo parduoti papildomi 32 kv. m, vertintinos ypač kritiškai ir tokie reikalavimai laikytini absoliučiai nepagrįstais. Be to, atsižvelgiant į galiojusį teisinį reglamentavimą, J. L. Vilniaus miesto mero 1994-12-18 potvarkiu Nr. 2564V leista įsigyti 549 kv. m žemės sklypo plotą, iš kurių 546 kv. m buvo numatyta parduoti asmeninės nuosavybės teise, o vėliau, t. y. 1995-02-22, buvo sudarytas A. – D. L. ir J. L. namų valdos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribų planas, kuriame ieškovės motinos žemės sklypo dalis buvo patikslinta ir buvo nustatyta, kad jai parduotinas mažesnis žemės sklypas, t. y. 517 kv. m dydžio. Su šiuo planu J. L. sutiko, planą pasirašė, pretenzijų nereiškė ir tokį sklypą vėliau įsigijo. Taigi, žemės sklypo plotas pakito dėl teisėtų priežasčių, t. y. žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje, kas buvo įforminta 1995 metų žemės sklypo plane. Ieškovė teigia, kad žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, privatizacija vyko pažeidžiant teisinį reguliavimą, nes žemės sklypas parduotas neatitinkantis namų valdos techninės apskaitos bylos, ieškovė šioms aplinkybėms pagrįsti vadovaujasi trimis žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, 1971-04-09, 1971-05-13 ir 1971-05-13 planais, kurie yra negaliojantys. Iš šių trijų planų matyti, kad jie buvo perbraukti, o viršuje yra žymos apie tai, kad šie planai panaikinti. Taigi, šie planai negali sukurti jokių juridinių faktų ar būti įrodymu byloje, nes jie negalioja. 1981-04-07 žemės sklypo plano ir Lietuvos Respublikos Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1991-05-28 sudarytos buto (duomenys neskelbtini), Vilnius, techninės apskaitos bylos matyti, kad iki 1991 metų atsakovams priklausantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, turėjo su ieškovės žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius, ribą, kuri buvo ištisinė lygi linija. 1995-02-02 J. B. ir G. B. namų valdos žemės sklypo ribų plane tarp ieškovės žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypo ribų atsirado „laužyta“ linija, dar 2013 – 2015 metais išnagrinėjote civilinėje byloje Nr. 2A-99-881/2015. H. B., vadovaujantis 1995-02-02 J. B. ir G. B. namų valdos žemės sklypo ribų planu, kuris buvo patikslintas pagal detalųjį teritorijų planavimo dokumentą, vadovaujantis Tvarkoje numatytomis procedūromis (Tvarkos 4 p.), buvo paruoštas ir priimtas Vilniaus 13 miesto valdybos 1995-04-06 potvarkis Nr. 915V. Šio potvarkio pagrindu Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1995-10-10 valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 801/95-8307 pardavė, o H. B. nupirko 744 kv. m žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. J. L. ir jos sutuoktinis A. L. savo laisva valia įsigijo mažesnį žemės sklypą ir savo laiku dėl to jokių pretenzijų nereiškė, administracinių aktų ir sandorių neginčijo, todėl H. B. parduotas žemės sklypo dydis ir ribos buvo nustatytos pagrįstai, o iki 1995 metų buvę žemės sklypo planai, patvirtinus 1995-02-02 J. B. ir G. B. namų valdos žemės sklypo ribų planą, tapo negaliojantys. CK 4.96 straipsnio 2 dalį atsakovai K. B. ir J. B. laikytini trečiaisiais asmenimis ir sąžiningais įgijėjais, iš kurių negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, nes K. B. ir J. B. nebuvo ir nėra teisinių santykių, siejusių atsakovų tėvus ir valstybę, šalimis, o yra susiję tik su viena iš prievolės šalių, t. y. su savo tėvais H. B. ir G. B.. Taigi, iš tokių sąžiningų įgijėjų negali būti išreikalautas ginčo žemės sklypas. Be to, nagrinėjamu atveju restitucija natūra apskritai negali būti taikytina, nes atsakovų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, tai yra restitucijos taikymas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, be to, tai sukeltų labai didelius ir neproporcingus atsakovams nepatogumus bei nuostolius, tuo labiau, kad šiai dienai galioja visai kita žemės sklypų įsigijimo tvarka, ir klausimas, ar atsakovams šiai dienai būtų leista vėl įsigyti jų turėtą žemės sklypą.
Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo taikyti kreipimosi į teismą terminą ir ieškinio senatį, ieškinį atmesti. Nurodo, kad remiantis Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), byla nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba 1994-12-15 potvarkio Nr. 2564V „Dėl žemės sklypų pardavimo ne aukciono tvarka privačių namų (butų) savininkams“ priedeliu patvirtino parduodamo žemės sklypo plotą bei nustatė, kad J. L. parduodamas 0,0549 ha žemės plotas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-10-18 išrašu 0,0517 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 1) Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 1995-03-02 sutartimi Nr. P01/95-4234 buvo parduotas ieškovės motinai J. L., kurį ieškovė paveldėjo remiantis Paveldėjimo teisės pagal testamentą 2015-03-09 liudijimu Nr. JK-1189. Remiantis Vilniaus miesto skyriaus archyve saugoma žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), byla nustatyta, kad Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius 1994-11-03 ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdyba 1994-10-07 patvirtino žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas bei plotą. Vilniaus miesto valdyba 1995-04-06 potvarkio Nr. 915V „Dėl žemės sklypų pardavimo aukciono tvarka privačių namų (butų) savininkams“ 2 priedeliu patvirtino parduodamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą bei nustatė, kad J. B. parduodama 0,1033 ha žemės sklypo ploto dalis, o H. B. 0,0744 ha žemės sklypo ploto dalis. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022-10-18 išrašo duomenimis 0,1776 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 2) įsigijo:
1.1 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 1995-08-03 sutartimi Nr. P01/95-7689 0,1033 ha dalį J. B.; 1.2 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 1995-10-10 sutartimi Nr. P01/95-8307 0,0744 ha dalį H. B., kurią Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2011-02-11 liudijimu Nr. EV-199 nuosavybės teise valdo J. B. (0,0372 ha žemės dalį) ir K. B. (0,0371 ha žemės dalį). Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštas pirmasis reikalavimas yra analogiškas reikalavimui, kuris jau buvo nagrinėtas teismuose tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko bei yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovės J. L. ieškinį (ieškovės motinos), 2013-12-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6584-466/2013, teisminio proceso Nr. 2-68-3-01105-2013-2, ieškovės J. L. ieškinį tenkino pilna apimtimi. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, K. B. ir J. B. apeliacinius skundus dėl VMAT sprendimo panaikinimo, 2015-04-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-99-881/2015, teisminio proceso Nr. 2-68-3-01105-2013-2, VMAT sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškovės J. L. ieškinį atmetė. Sis sprendimas yra įsiteisėjęs. CPK 293 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas bylą nutraukia, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl ieškovės pareikšto 1-ojo reikalavimo, egzistuoja CPK 293 straipsnio 3 dalyje numatytas bylos nutraukimo pagrindas. Atsakovės nuomone, ieškovė apie 1995-10-10 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 ir Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkį Nr. 915V dalyje, kurio pagrindu buvo sudaryta 1995-10-10 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 801/95-8307, sužinojo anksčiau, nei buvo priimtas VMAT sprendimas, todėl yra praleidusi ieškinio senaties terminą šiems reikalavimams pateikti. Ginčijama sutartis yra sudaryta daugiau kaip prieš 27 metus, todėl ieškovė praleido bendrąjį ieškinio senaties terminą (1.125 straipsnio 1 dalis). Be to, pažymėtina, kad ieškovei apie šią sutartį buvo žinoma, kadangi klausimas dėl šios pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimo jau buvo nagrinėtas teisme, ieškovė buvo įtraukta į nagrinėtą bylą ir priimtas galutis teismo sprendimas. Ieškovė nenurodo jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą netaikyti bendrojo ieškinio senaties termino ir/ar jį atnaujinti (ieškovė net neprašo šio termino atnaujinti ir atnaujinimo pagrindų neįrodinėja). Ieškovės reikalavimas dėl 1995-10-10 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 801/95-8307 pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento yra atmestinas, kaip pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškovė neginčija detalaus teritorijų planavimo dokumento - suformuoto Žemės sklypo Nr. 2 ribų nustatymo plano, Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus bei (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybos suderinto 1994-12-05. Šiuo planu yra patvirtintos Vilniaus miesto, (duomenys neskelbtini) sklypo ribos, kurios yra identiškos 1995-02-02 (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybos suderintame namų valdos Žemės sklypo Nr. 2 ribų planui. Vadovaujantis 1994-12-05 detaliuoju teritorijų planavimo dokumentu sklypo ribos išlieka tos pačios, nepriklausomai nuo to, ar gretimo sklypo savininkai jam pritarė ar ne. Žemės sklypo Nr. 2 ribos buvo nustatytos dar 1994-12-05, vadovaujantis tuo metu galiojusia Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (1994-06-21 redakcija) (toliau - Tvarka). Pagal šios tvarkos 4 punktą, kuriame nurodyta, kad miestuose, išskyrus Kuršių Nerijos nacionalinį parką, privačioms namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir 0,3 ha kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybos vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir, jeigu reikia, tikslina jas pagal nustatytąją tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamos į tai, kad privačių namų valdoms parduodamų žemės sklypų ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 1991-08-31 iki 1997-07-22) buvo nurodyta, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamas žemės sklypas. Kaip taisyklė, sodybai parduodamas žemės plotas faktiškai yra sodybos užimamose ribose. 1994-12-05 patvirtinus detalųjį teritorijų planavimo dokumentą ir 1995-02-02 Žemės sklypo Nr. 2 planą nuo 1971 metų jau buvo praėję 23 metais, kuomet galėjo pasikeiti faktinis Žemės sklypo Nr. 1 ir Nr. 2 naudojimas, o vadovaujantis Tvarkos 4 punktu - faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybos vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir, jeigu reikia, tikslina jas pagal nustatytąją tvarka patvirtinus detaliuosius planus, atsižvelgdamos į tai, kad privačių namų valdoms parduodamų žemės sklypų ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Atsakovės nuomone, ieškovės antrasis reikalavimas yra atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovų J. B. ir K. B. atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir argumentus.
Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Iš esmės pakartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus motyvus ir argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla pagal dalį reikalavimų nutrauktina, kitoje dalyje ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais bei rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 1971 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto (rajono) Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas išdavė ieškovės motinai J. L., kuri (duomenys neskelbtini) mirė, orderį 2 kambarių 34 kv. m butui adresu (duomenys neskelbtini) (naujas adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius). Name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, butai buvo suteikti trečiajam asmeniui J. B. (butas (duomenys neskelbtini)) ir H. B. (butas (duomenys neskelbtini)) (H. B. palikimą priėmė paveldėtojai - atsakovai K. B., J. B. bei G. B.. 1992 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. l-1374 (Nr. 11-1893) pagrindu ieškovės motina J. L. ir ieškovė iš valstybės įsigijo bendrosios dalinės nuosavybes teisėmis po ½ dalį buto, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio bendras plotas 81,91 kv. m. 1992 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. l-1374 ( Nr. 11-5518) pagrindu H. B. įsigijo butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 1992 m. balandžio 27 d. ieškovės motina J. L. kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto valdybos Žemėtvarkos tarnybos (duomenys neskelbtini) seniūnijos valdybą įteisinti prie namo naudojamą 0,0549 ha žemės sklypą. J. L. ir A.-D. L. 1992 m. balandžio 30 d. susitarimu susitarė pirkti 0,1476 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, numatydami, kad perkamo 0,1476 ha žemės sklypo bendrasavininkų dalys bus: L. J. - 0,0549 ha ir L. A. 0,0927 ha. 1994 m. gruodžio 15 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr. 2564V nuspręsta parduoti J. L. 549 kv. m ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 1995 m. kovo 2 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/95-4234 pagrindu J. L. buvo parduotas 517 kv. m žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje nustatyta, kad ieškovės Žemės sklypas Nr. 1 ribojasi su atsakovams K. B., J. B. ir trečiajam asmeniui J. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilnius (Žemės sklypas Nr. 2).
Ieškovė teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-6584-466/2013 nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad egzistuoja 1971 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo Nr. 2 planas, iš kurio matyti, kad sklypo riba palei Žemės sklypą Nr. 1 visiškai neatitinka šio sklypo ribos, nurodytos tuo pačiu laikotarpiu galiojančiame 1971 m. gegužės 13 d. Žemės sklypo Nr. 1 plane. Nagrinėjamu atveju ieškovės manymu, Žemės sklypo Nr. 2 privatizacija vyko pažeidžiant tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, t. y. buvo parduotas žemės sklypas neatitinkantis namų valdos techninės apskaitos bylos duomenų. Atsakovai keitė naudojamo Žemės sklypo Nr. 2 ribas, užimdami dalį Žemės sklypo Nr. 1 ties taškais 5-6-7, nustatytais šiuo metu galiojančiame 1995 m. vasario 22 d. plane, pakeisdami naudojamame sklype „Daržo“ lokaciją. Be to, pakeitę „Daržo“ lokaciją, atsakovai vietoje daržo pasidarė įvažiavimą. Tokiu būdu Žemės sklypo Nr. 2 riba ties minėtais taškais pasislinko į gretimą ieškovės bei jos tėvų naudotino namų valdos Žemės sklypą Nr. 1 ir jau nebeatitiko 1971 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo Nr. 2 plane nurodytų ribų. Ieškovės teigimu 1971 m. gegužės 13 d. Žemės sklypo Nr. 1 plano, šio žemės sklypo kraštinė ties Žemės sklypu Nr. 2 nėra lygi, nors pagal 1971 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo Nr. 2 plane nurodytas ribas, Žemės sklypo Nr. 1 kraštinė palei Žemės sklypą Nr. 2 buvo lygi, neturėjo jokių išlenkimų, o daržas buvo prie pat (duomenys neskelbtini) gatvės. Kadangi ieškovės motinai buvo parduotas tik 517 kv. m žemės sklypas, t. y. parduotas 32 kv. m mažesnis žemės sklypas, todėl ieškovės nuomone, yra pažeistos jos teisės, kadangi jai asmeninės nuosavybės teise priklauso mažesnio ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje.
Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl 1995 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 801/94-8307 ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkio Nr. 915V dalies pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo; dėl Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1981 m. balandžio 7 d., 1991 m. gegužės 28 d., 1995 m. vasario 2 d., planų dalyje dėl 744 kv. m, t. y. taškuose 2-3-4-5-12-6-11-13-14-15-21-22-16-17 pripažinimo negaliojančiais.
Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika šios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt.
Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.). Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011).
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-6584-466/2013 nagrinėjo ieškovės J. L. (nagrinėjamoje byloje ieškovės motinos) ieškinį atsakovams G. B., J. B., K. B., Nacionalinei žemės tarnybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji asmenys byloje - J. B., E. L., D. P., dėl pripažinimo niekiniu namų valdos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1995-02-02 žemės sklypo ribų planą, Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkio Nr. 915V antro priedėlio dalį, kuria nuspręsta atsakovui H. B. parduoti 744 kv. m ploto žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, panaikinimo, pripažinimo negaliojančia valstybinės žemės sklypo 1995-10-10 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 nuo jos sudarymo momento bei restitucijos taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6584-466/2013 ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Apeliacinės instancijos teismas 2015 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-99-881/2015 pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio senaties termino pradžią ir praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo asmenų teisėtų lūkesčių bei civilinių santykių stabilumo principais, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl vadovaujantis CPK 18 straipsniu yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams asmenims bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (teismo išspręsta byla) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas, iškeliant kitą tapačią civilinę bylą.
Kasacinio teismo praktika, aiškinanti tapataus ieškinio (tapačios bylos) sampratą, yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 23 punktas). Vertinant šalių tapatumo klausimą, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-1075/2022, 23 punktas). Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Ieškiniui pripažinti tapačiu turi būti konstatuotas ne tik šalių ir ieškinio pagrindo, bet ir ieškinio dalyko tapatumas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio dalykas – tai ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).
Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-99-881/2015 2015 m. balandžio 9 d. priimtas ir jau įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ieškovės (pirminės ieškovės teisių perėmėjos) reiškiamų reikalavimų, t. y. dėl 1995-10-10 Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 801/95-8307 ir Vilniaus miesto valdybos 1995-04-06 potvarkio Nr. 915 V dalyje, kurios pagrindu buvo sudaryta 1995-10-10 Valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 801/95-83087. Ieškovė į Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-6584-466/2013 nagrinėjimą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, be to, apeliacinės instancijos teisme dalyvavo kaip ieškovės J. L. procesinių teisių ir pareigų perėmėja, todėl darytina išvada, kad visos bylos aplinkybės jai buvo/yra žinomos. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, teismas dėl pirmos ir apeliacinės instancijos konstatuotų aplinkybių plačiau nepasisako. Todėl vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 3 punktu, teismas sprendžia, kad civilinė byla dalyje dėl pirmo ieškinio reikalavimo nutrauktina, įsiteisėjus teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo iš esmės tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė savo reikalavimus grindžia iš esmės, jos manymu, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinės bylos Nr. 2-6584-466/2013 nagrinėjimo metu, kuomet į bylą buvo pateiktas 1971 m. balandžio 9 d. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, planas. Prašo pripažinti negaliojančiais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1981 m. balandžio 7 d.,1991 m. gegužės 28 d., 1995 m. vasario 2 d. planą 744 kv. m dalyje, t. y. taškuose 2-3-4-5-12-6-11-13-14-15-21-22-16-17.
Svarbu pažymėti, kad pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 1993-07-21 nutarimą Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ patvirtintos „Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarkos“ (galiojusi redakcija 995-05-21) (toliau – Tvarka) 6.1.1.1 punktą valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai buvo parduodami privačių namų valdų savininkams – faktiško valdos dydžio žemės sklypai, jų ribas nustačius kaip nurodyta šios Tvarkos 4 punkte. Tvarkos 4 punktas numatė, kad faktiškas privačių namų valdoms parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal namų valdų techninės apskaitos bylų duomenis. Miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybos vietoje patikrina nurodytas techninės apskaitos byloje privačių namų valdos žemės sklypo ribas ir, jeigu reikia, tikslina jas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus detaliuosius planus, atsižvelgdamos į tai, kad privačių namų valdoms parduodamų žemės sklypų ribos turi atitikti Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 punkto nuostatas. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalis numatė, kad atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas. Sodybai parduodamas žemės plotas faktiškai yra sodybos užimamose ribose (galiojusi redakcija 1995-06-28). Tvarkos 4 punktas taip pat numatė, kad kai patvirtintų detaliųjų planų nėra, privačių namų valdų žemės sklypai parduodami pagal miestų (rajonų) valdybų architektūros ir žemėtvarkos tarnybų suprojektuotas ir techninės apskaitos bylų planų kopijose pažymėtas sklypų ribas.
Byloje nustatyta, kad 1994-12-05 buvo patvirtintas detalusis teritorijų planavimo dokumentas. Vilniaus miesto mero 1994-12-18 potvarkiu Nr. 2564V nuspręsta parduoti 549 kv. m žemės sklypą, iš kurių 546 kv. m buvo numatyta parduoti asmeninės nuosavybės teise, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, J. L.. Potvarkio 3.2 punkte buvo numatyta patikslinti specializuotose tarnybose žemės sklypų ribas. 1995-02-22 buvo sudarytas A.-D. L. ir J. L. namų valdos žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribų planas, kuriame ieškovės motinos žemės sklypo dalis buvo patikslinta ir buvo nustatyta, kad jai parduotinas mažesnis žemės sklypas - 517 kv. m dydžio. Šis planas buvo suderintas tarp Ž. B., A.-D. L. ir pačios J. L.. Byloje duomenų, kad J. L. su minėtu planu nesutiko, reikštų pretenzijas, ginčytų administracinius aktus nėra (CPK 178, 185 straipsniais). Byloje taip pat nustatyta, kad 1995-02-02 buvo sudarytas J. B. ir G. B. namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius, ribų planas ir buvo priimtas Vilniaus 13 miesto valdybos 1995-04-06 potvarkis Nr. 915V, kuriuo pagrindu Vilniaus apskrities valdytojo administracija 1995-10-10 valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 801/95-8307 pardavė H. B. 744 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nors ieškovės motina pirmos instancijos teisme ginčijo A. L. parašą, t. y. dėl jo parašo klastojimo, tačiau byloje nebuvo paneigta, kad už jį pasirašė jo sutuoktinė – J. L., t. y. teismo ekspertizės išvados nepatvirtino fakto, kad už A. L. nepasirašė jo žmona J. L.. 1995-03-02 J. L. ir jos sutuoktinis A. L. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. POT/95-4234 įsigijo mažesnį žemės sklypą – 517 kv. m. Iš minėtos sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė būtent dėl 517 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo. Todėl teismo manymu, patys ieškovės tėvai išreiškė savo laisvą valią dėl tokio dydžio žemės sklypo pirkimo, todėl ir šiuo atveju teismas nenustatė, kad ieškovės tėvų teisės būtų suvaržytos. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovės tėvai reikštų savo nesutikimą dėl minėto žemės sklypo dydžio (CPK 178 straipsniai).
Ieškovės teigimu, žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, privatizacija vyko pažeidžiant teisinį reguliavimą, nes žemės sklypas parduotas neatitinkantis namų valdos techninės apskaitos bylos. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė vadovaujasi žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius, 1971-04-09, 1971-05-13 ir 1971-05-13 planais. Teismas pažymi, kad minėti planai yra negaliojantys, t. y. planai 1981-04-07 panaikinti su žyma „PANAIKINTA“. Todėl visiškai sutiktina su atsakovais, kad minėti ieškovės planai negali sukurti jokių teisinių pasekmių bei negali būti laikomi tinkamais įrodymais byloje, kadangi jie yra negaliojantys.
Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, teismas darbo išvadą, kad ieškovė neįrodė antrojo ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 1981 m. balandžio 7 d.,1991 m. gegužės 28 d., 1995 m. vasario 2 d. planą 744 kv. m dalyje, t. y. taškuose 2-3-4-5-12-6-11-13-14-15-21-22-16-17, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas, kaip neįrodytas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Ieškinį atmetus ieškovės bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos.
Atsakovė K. B. advokatui už teisinę pagalbą sumokėjo 2 808,33 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovei K. B. priteistina 2 808,33 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 95,76 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl priteistinos valstybei iš ieškovės.
Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Civilinę bylą pagal ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimus pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 1995 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 801/95-8307 ir Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balandžio 6 d. potvarkį Nr. 915 V dalyje, kurios pagrindu buvo sudaryta 1995 m. spalio 10 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 801/95-8307 bei taikyti restituciją bei pripažinti negaliojančiu žemės sklypo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 1995 m. vasario 2 d. planą 744 kv. m dalyje nutraukti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 808,33 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų aštuonių eurų 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 95,76 Eur (devyniasdešimt penkių eurų 76 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.