- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2A-774-613/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03929-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Neringos valda“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mirigita“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mirigita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Neringos valda“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Neringos valda“ priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5 445,00 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Nurodė, jog 2022 m. gegužės 28 d. sudarė su pirkėja J. J. preliminariąją būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartį dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo dalies, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo. Pagal atsakovės 2022 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija NV22, Nr. 403, pervedė atsakovei 5 445,00 Eur už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą. Pirkėja J. J. 2023 m. vasario 17 d. pateikė pretenziją, prašydama grąžinti 150 000,00 Eur avansą ir sumokėti 50 000,00 Eur baudą. 2023 m. kovo 2 d. su pirkėja J. J. sudarė taikos sutartį, pagal kurią grąžino 150 000 Eur avansą, o pirkėja J. J. atsisakė nuo reikalavimo dėl 50 000,00 Eur baudos. 2023 m. kovo 23 d. su atsakove sudarė sutartį, ja susitarė, kad atsakovė grąžins 5 445,00 Eur dalimis iki 2023 m. gegužės 1 d. 2023 m. gegužės 18 d. išrašė atsakovei debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEB23/05/18 už nesuteiktą tarpininkavimo paslaugą, 5 445,00 Eur sumos. 2023 m. birželio 16 d. elektroniniu laišku pareikalavo iš atsakovės iki 2023 m. birželio 23 d. sumokėti 5 445,00 Eur skolą, tačiau atsakovė raštu atsisakė grąžinti 5 445,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 30 d. priėmė preliminarų sprendimą, juo ieškovės ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės 5 445,00 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 445,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 667,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės naudai.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, jais prašo panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.
5. Nurodo, jog teikė ieškovei tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini). Vykdydama susitarimą, surado klientą – J. J. ieškovės statytam namui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, su kliente sutarė parduodamo daikto kainą – 1 500 000,00 Eur. Susitarimui įtvirtinti buvo pasirašyta preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal ją klientė ieškovei sumokėjo 150 000,00 Eur avansą. Ieškovė pagal sudarytą susitarimą įsipareigojo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumokėti 3 procentų dydžio tarpininkavimo mokestį, skaičiuojamą nuo parduodamo turto kainos (plius PVM), – 45 000,00 Eur plius PVM (9 450,00 Eur), iš viso 54 450,00 Eur. 2022 m. birželio 9 d. pateikė ieškovei apmokėti sąskaitą už tarpininkavimo paslaugas parduodant nekilnojamąjį turtą, 5 445,00 Eur sumos, ją ieškovė apmokėjo. 2023 m. vasario 17 d. tarp pirkėjo ir pardavėjo (ieškovės) pasirašyta nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta. Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, kadangi ji neužbaigė namo statybų per sutartyje numatytą laikotarpį, be to, ieškovė iš pirkėjos reikalavo tarpinių mokėjimų, kurie tarp šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo numatyti. Pirkėjai dėl ieškovės kaltės nutraukus sutartį, ieškovė nepagrįstai pradėjo reikalauti grąžinti už tarpininkavimą surandant pirkėją jos planuotam parduoti nekilnojamajam daiktui sumokėtus pinigus. Tvirtina, jog pagal žodinį susitarimą su ieškove turėjo suteikti ieškovei paslaugą, t. y. surasti jos statomam gyvenamajam namui pirkėją ir pasirašyti preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau susitarimas nebuvo susietas su pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties tarp ieškovės ir surasto pirkėjo pasirašymu, t. y. šio nekilnojamojo turto pardavimu. Kadangi pareigą įvykdė tinkamai, t. y. pirkėją surado, o pastarasis savo ketinimus įsigyti tuo metu dar nesukurtą nekilnojamąjį daiktą patvirtino pasirašydamas preliminariąją nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl įgijo teisę reikalauti sumokėti už savo suteiktas paslaugas ir ieškovė už šias paslaugas sumokėjo.
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, juo prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Atsikirsdama į atsakovės prieštaravimus nurodo, jog šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl atsakovės tarpininkavimo, parduodant ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, ir šios sutarties sudarymo tikslas – ieškovės nekilnojamojo turto pardavimas. Ieškovė, sudarydama šią sutartį, siekė parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o atsakovė – už atitinkamą atlyginimą suteikti ieškovei paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų ieškovei priklausantį turtą, atsiskaitymas su atsakove įvyksta už turto pardavimą, o ne už pirkėjo suradimą. Šalys nebuvo susitarusios, kad ieškovė kaip nors atlygins atsakovei, jeigu pirkimo–pardavimo sandoris neįvyks dėl kieno nors kaltės, todėl kaltės klausimas neturi jokios reikšmės. Pažymi, jog niekur nėra konstatuota, kad turtas nebuvo parduotas dėl ieškovės kaltės. Priešingai, ieškovė su pirkėja J. J. 2023 m. kovo 2 d. sudarė taikos sutartį, kas rodo, jog ieškovės kaltės nebuvo. Neįvykus pirkimo–pardavimo sandoriui, sudarė su atsakove 2023 m. kovo 23 d. sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti už nesuteiktas paslaugas gautas lėšas (avansą) – 5 445,00 Eur. Tvirtina, jog reikalavimą dėl skolos grąžinimo grindžia 2023 m. kovo 23 d. sutartimi, kuria atsakovė įsipareigojo grąžinti pinigus. Sutartis yra galiojanti ir nenuginčyta, todėl teismas pagrįstai preliminariu sprendimu priteisė iš atsakovės skolą.
7. Atsakovė pareiškė priešieškinį, juo prašė tarp atsakovės ir ieškovės 2023 m. kovo 23 d. sudarytą sutartį dėl pinigų grąžinimo pripažinti negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip atsakovės sudarytą dėl apgaulės, arba CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytą atsakovei esmingai suklydus. Priešieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, jog 2023 m. kovo 23 d. sutartį dėl pinigų grąžinimo su ieškove pasirašė ieškovei nurodžius, kad nekilnojamojo daikto pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis su pirkėja nebuvo pasirašyta dėl atsakovės kaltės, t. y. dėl jos nekokybiškai suteiktų tarpininkavimo paslaugų ir su ieškove sutarus, kad bendradarbiavimas tarpininkaujant parduodant ieškovės valdomą nekilnojamąjį turtą bus tęsiamas toliau. Tačiau iš tikrųjų pagal šalių žodinį susitarimą dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį daiktą paslaugas suteikė kokybiškai, o pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės surasto pirkėjo nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės. Tvirtina, jog 2023 m. kovo 23 d. sutartį dėl pinigų atsakovei grąžinimo pasirašė nežinodama visų sprendimui dėl šios sutarties pasirašymo priimti reikšmingų aplinkybių, susijusių su pagrindinės nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašymu, todėl būdama ieškovės suklaidinta, kad ši sutartis nebuvo pasirašyta dėl atsakovės kaltės, o vėliau paaiškėjo aplinkybės, jog pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovės kaltės. Apie kilusius tarp pirkėjos ir ieškovės nesutarimus dėl nekilnojamojo daikto sukūrimo (statybos) terminų, taip pat kokybės, buvo informuota ieškovės 2023 m. vasario 17 d. elektroniniu laišku bei jo priedais pirkėjo 2023 m. vasario 17 d. pretenzija ir 2023 m. vasario 2 d. trūkstamų darbų ataskaita, tačiau šios informacijos teisingumo bei pagrįstumo nei jos pateikimo metu, nei pasirašant 2023 m. kovo 23 d. sutartį dėl pinigų grąžinimo patikrinti negalėjo, kaip ir nežinojo ir negalėjo žinoti, kad būtent pretenzijoje nurodytos aplinkybės tapo preliminariosios sutarties nutraukimo faktiniu bei teisiniu pagrindu. Tokia situacija susiklostė todėl, kad pirkėjui šiame sandoryje atstovavęs asmuo – Š. N., kuris yra pirkėjos J. J. sūnus ir su kuriuo bendravo iki ir po preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, nutraukė bet kokį bendravimą, o visas pastangas susisiekti ignoravo ir ignoruoja iki esamo laiko. Be to, dar vėliau tapo žinoma, kad ieškovė reikalavo iš pirkėjos vykdyti preliminariosios sutarties nenumatytas prievoles, atlikti papildomus tarpinius mokėjimus už vykdomus statybos darbus, todėl priežastimi nutraukti preliminariąją sutartį galėjo tapti ne vien pretenzijoje išvardytos aplinkybės. Sutartį prašo pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą atsakovei esmingai suklydus dėl perdėto pasitikėjimo ieškovės atstovu ir kaip sudarytą esant apgaulei, t. y. priešingai šaliai neteisingai, šališkai atskleidus tik dalį sprendimui sudaryti sandorį priimti reikšmingų aplinkybių, taip pat nutylėjus reikšmingas sprendimui dėl sandorio sudarymo priimti aplinkybes. Be to, ieškovė buvo pažadėjusi, kad bendradarbiavimas su atsakove dėl tarpininkavimo paslaugų bus tęsiamas parduodant tiek aptartą, tiek ir kitus ieškovės valdytus nekilnojamojo turto objektus, tačiau ieškovei iš anksto žinant, kad šie pažadai / susitarimai nebus vykdomi. Šios aplinkybės pagrindžia, jog atsakovės valia sudaryti 2023 m. kovo 23 d. sutartį dėl pinigų grąžinimo buvo suformuota ydingai. Esant šalių susitarimui dėl tolesnio bendradarbiavimo, 2023 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį dėl pinigų grąžinimo, tačiau ieškovė bendradarbiavimą nutraukė, o dėl tariamo įsiskolinimo priteisimo kreipėsi į teismą. Šios aplinkybės rodo, kad toks atsakovės suklydimas turi esminę reikšmę, žinodama tikrąją reikalų padėtį atsakovė tokio sandorio nebūtų sudariusi arba būtų jį sudariusi iš esmės kitokiomis sąlygomis.
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, juo prašo priešieškiniu pareikštus reikalavimus atmesti. Atsikirsdama į priešieškinio reikalavimus nurodo, jog sudarant ginčijamą 2023 m. kovo 23 d. sutartį nebuvo sprendžiamas kieno nors kaltės klausimas, ieškovė tik paprašė grąžinti pinigus už neįvykusį pirkimo–pardavimo sandorį, o atsakovė paprašė tam laiko. Šalys 2023 m. kovo 23 d. sutartyje nesitarė dėl tolesnio bendradarbiavimo atsakovei parduodant ieškovės turtą. Šalys ginčijama 2023 m. kovo 23 d. sutartimi nekeitė šalių žodinės paslaugų sutarties dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą, atsakovė toliau galėjo ir dabar galėtų ieškoti pirkėjų ieškovės turtui. Pabrėžė, jog su atsakove buvo sutarta, jog ieškovė mokės tik už faktinį turto pardavimą, o ne pirkėjo suradimą, todėl šalys ir sudarė 2023 m. kovo 23 d. sutartį, pagal kurią atsakovė sutiko už nesuteiktas paslaugas gautas lėšas (avansą) grąžinti. Neslėpė jokios informacijos nuo atsakovės ir 2023 m. vasario 17 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei pirkėjos 2023 m. vasario 17 d. pretenziją Nr. 23/02-17/1 su 2023 m. vasario 2 d. ataskaita, todėl atsakovei prieš ginčijamos 2023 m. kovo 23 d. sutarties sudarymą buvo žinoma visa informacija dėl pirkėjos dingsties nesudaryti pagrindinės sutarties. Nesutinka su atsakove, jog turtas buvo neparduotas dėl ieškovės kaltės, nes su pirkėja 2023 m. kovo 2 d. sudarė taikos sutartį, pagal kurią ieškovė grąžino tik gautą avansą, tačiau nemokėjo jokių netesybų ir neatlygino bylinėjimosi išlaidų, kas rodo, jog ieškovės kaltės nebuvo. Teigia, jog, ieškovės žiniomis, pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko, nes pirkėja persigalvojo negavusi kredito, būtent taip atsakovė pranešė ieškovei. Dėl atsakovės nurodomo tarpininkavimo paslaugų teikimo paaiškino, jog pradėdama gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), statybą neketino sudarinėti būsimo namo preliminariųjų sutarčių, nes planavo pastatyti pastatus iki tokios būklės, kokios jie būtų parduodami, ir nesudarinėjo su nekilnojamojo turto brokeriais sutarčių dėl tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą. Tačiau atsakovė, žinodama apie būsimas ieškovės statybas ir pardavimus, savo iniciatyva surado (ar turėjo) pirkėją J. J. ir įkalbėjo ieškovę sudaryti su J. J. 2022 m. gegužės 28 d. preliminariąją būsimo namo pirkimo–pardavimo sutartį, nesant pastatyto gyvenamojo namo. Išskyrus neįvykusį sandorį su J. J., jokio kitokio konkretaus susitarimo (žodinio ar raštiško) su atsakove neturėjo, nes, nesant pastatytų gyvenamųjų namų, jų dar nepardavinėjo, todėl ir nieko negalėjo įsipareigoti atsakovei. Ieškovė yra verslininkė, jos tikslas yra parduoti pastatytus pastatus, todėl tuo metu ir dabar, atsakovei turint pirkėją, spręstų dėl turto pardavimo atsakovės surastam pirkėjui, tačiau atsakovė iki kreipimosi į teismą nė karto pati neišreiškė noro apžiūrėti dabartinę pastatų būklę, pasidaryti fotonuotraukų ir inicijuoti turto pardavimą. Pabrėžė, jog niekada nežadėjo ir neįsipareigojo, kad būtent atsakovė turės išimtines pardavimo teises ar kitokias privilegijas dėl tarpininkavimo parduodant ieškovei priklausantį turtą. Todėl atsakovė negalėjo suklysti dėl leidimo tarpininkauti, nes išimtinio leidimo tarpininkauti atsakovė neturėjo, o draudimo tarpininkauti nėra ir nebuvo. Atsakovei, sudarant 2023 m. kovo 23 d. sutartį, negalėjo susiformuoti lūkesčiai, kad pinigų grąžinti nereikės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. galutiniu sprendimu pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. preliminarų sprendimą. Ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB „Neringos valda“ 5 445,00 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 445,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 635,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Mirigita“ naudai. Atsakovės UAB „Neringos valda“ priešieškinį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
9.1. Nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2023 m. kovo 23 d. buvo sudaryta sutartis, kuria šalys susitarė, jog atsakovė grąžins ieškovei 5 445,00 Eur dalimis iki 2023 m. gegužės 1 d. Ieškovė 2023 m. gegužės 18 d. išrašė atsakovei debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEB23/05/18 už nesuteiktą tarpininkavimo paslaugą, 5 445,00 Eur sumos. Atsakovė per nustatytą terminą pinigų negrąžino, todėl ieškovė 2023 m. birželio 16 d. elektroniniu laišku pareikalavo iš atsakovės iki 2023 m. birželio 23 d. sumokėti 5 445,00 Eur skolą. Atsakovė 2023 m. birželio 23 d. raštu atsisakė grąžinti 5 445,00 Eur.
9.2. Taip pat nustatė, jog atsakovė teikė tarpininkavimo paslaugas dėl ieškovei priklausančio turto – ieškovės statomo namo ir dalies žemės sklypo pardavimo, atsakovė surado pirkėją, ieškovė su pirkėja sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovė išrašė PVM sąskaitą faktūrą už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą, kurios pagrindu ieškovė pervedė atsakovei 5 445,00 Eur, tačiau pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes pirkėja nutarė nebeįsigyti turto. Ieškovė ir atsakovė 2023 m. kovo 23 d. sudarė ginčijamą sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovei 5 445,00 Eur dalimis iki 2023 m. gegužės 1 d., taip pat šalys patvirtino, jog daugiau neturi ir neturės viena kitai jokių reikalavimų ir (ar) pretenzijų, susijusių su 2022 m. birželio 9 d. atliktu 5 445,00 Eur pervedimu.
9.3. Teismo vertinimu, atsakovė, sudarydama ginčijamą sandorį, suprato, jog šalys sandoriu patvirtina, jog pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko, todėl atsakovė įsipareigoja grąžinti iš ieškovės gautą avansą dalimis iki 2023 m. gegužės 1 d. Apie tai, jog namo ir žemės sklypo pardavimo sandoris ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo neįvykęs, atsakovei buvo žinoma. Atsakovė teigia, jog nežinojo, kad sandoris neįvyko dėl ieškovės kaltės, tačiau pati atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu kaltės klausimas dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo nebuvo keliamas, o tai rodo, jog šalims jis nebuvo svarbus, sprendžiant klausimą dėl pinigų grąžinimo. Pažymėjo ir tai, kad abi šalys šiuo susitarimu patvirtino, jog sandoris, dėl kurio tarpininkavimo atsakovė teikė paslaugas, neįvyko.
9.4. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovė iki ginčijamojo sandorio sudarymo buvo išsiuntusi atsakovei pirkėjos 2023 m. vasario 17 d. pretenziją ir 2023 m. vasario 2 d. ataskaitą, su ja atsakovė susipažino, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtinto, jog su pateikta pirkėjos pretenzija ir ataskaita yra susipažinusi, atsakovei taip pat buvo žinoma apie tai, jog namo statybos darbai vėlavo ir namo registracija buvo atlikta vėliau. Svarbu ir tai, jog ieškovė nesudarė jokių kliūčių atsakovei, prieš sudarant ginčijamą sandorį, susiekti su pirkėja ar jos atstovais ir pasiaiškinti sandorio nesudarymo aplinkybes, jei atsakovei tai buvo svarbu. Atsakovė teismo posėdyje minėjo, jog, gavusi ieškovės persiųstą pirkėjos pretenziją, bandė susisiekti su pirkėjos atstovu ir pasiaiškinti, tačiau pirkėjos atstovas pradėjo atsakovės vengti, į skambučius neatsiliepė, o pirkėjo advokatas nurodė, jog pirkėja priėmė sprendimą turto nebeįsigyti.
9.5. Pažymėjo ir tai, jog tarp ieškovės ir pirkėjos kilęs teisminis ginčas dėl sutarties nutraukimo buvo užbaigtas taikos sutartimi, t. y. ieškovė grąžino pirkėjui avansą, o pirkėja atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovės baudą, šalys pasiliko prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o tai, rodo, jog abi šalys, tiek ieškovė, tiek pirkėja, įsivertino savo veiksmus dėl sutarties nesudarymo, todėl laikyti, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta tik dėl ieškovės kaltės, kaip teigia atsakovė, teismas neturi pagrindo. Be to, nors atsakovė teigia, jog ji paslaugas suteikė tinkamai, tačiau, kaip matyti, pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, pirkėja nutraukė santykius su atsakove, vengė bet kokio kontakto, o tai suponuoja prielaidą, jog galimai pirkėja nebuvo patenkinta atsakovės suteiktomis paslaugomis dėl tarpininkavimo įsigyjant iš ieškovės turtą.
9.6. Šalys į ginčijamą sutartį nebuvo įtraukusios sąlygos, jog atsakovė pinigus turi grąžinti, tik jei atsakovė galės pardavinėti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. ieškovės statomus likusius tris namus, adresu (duomenys neskelbtini). Kita vertus, iš atsakovės pateikto elektroninio laiško, išsiųsto ieškovei 2023 m. kovo 31 d., matyti, jog atsakovė, atsiųsdama pasirašytą ginčijamą 2023 m. kovo 23 d. sutartį, nurodo, jog pinigus gali sumokėti per du kartus ir grąžinimą atlieka su G. sutartomis sąlygomis, kad šiame projekte tęsiamas bendradarbiavimas, o tai rodo, jog tarp atsakovės ir ieškovės buvo kalba apie tai, jog atsakovė galės toliau teikti tarpininkavimo paslaugas pagal žodinę tarp šalių sudarytą sutartį dėl ieškovės statomų namų pardavimo. Tačiau susitarimo, jog atsakovė pinigus grąžinis tik suradus ir pardavus ieškovės pastatytus tris namus, nebuvo, tai patvirtino ir pati atsakovė. Kita vertus, ieškovės pateikti paaiškinimai taip pat patvirtina, jog ieškovė niekada nedraudė ir šiuo metu nedraudžia atsakovei teikti tarpininkavimo paslaugas, tačiau pati atsakovė elgiasi pasyviai ir nesiėmė jokių tarpininkavimo parduodant turtą veiksmų. Atsakovės teikti paaiškinimai patvirtina, jog pati atsakovė nusprendė, jog su ieškove toliau nebendradarbiaus, nes jai nepriimtinas ieškovės atstovo elgesys, nes ieškovė pradėjo reikalauti 5 445,00 Eur skolos ir grasino, jog atsakovei jų negrąžinus pagal susitarimą bus pradėtas priverstinis išieškojimas per antstolius. Šių aptartų aplinkybių visuma rodo, jog atsakovė, pasirašydama 2023 m. kovo 23 d. susitarimą, suprato, jog pinigus turi grąžinti, jog pinigus turi grąžinti ne iš ieškovės statomų ir vėliau atsakovei tarpininkaujant parduodant namus gautų lėšų, atsakovė nebuvo gavusi draudimo iš ieškovės pardavinėti jos namus, o pati atsakovė nutarė nutraukti bendradarbiavimą su ieškove, todėl pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė neteisingai suvokė sudaromą sandorį ir ji klydo dėl esminių sandorio sąlygų, nėra.
9.7. Teismas, įvertinęs atsakovės nurodomus ieškovės atliktus veiksmus, konstatavo jog atsakovė neįrodė ieškovės tyčinių veiksmų, jog ieškovė tyčia suklaidino atsakovę dėl esminių ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių. Pažymėjo, jog iki ginčijamojo sandorio sudarymo ieškovė buvo pateikusi atsakovei visą turimą medžiagą, kurią buvo pateikęs pirkėjas, t. y. pirkėjo pretenziją, pirkėjo ataskaitą, taip pat atsakovei buvo pateikti duomenys apie nekilnojamojo turto pavėluotą įregistravimą, o teismui pateiktas susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovei buvo žinoma, jog buvo kalba apie papildomus mokėjimus, tačiau ieškovė suprato, jog pirkėjas papildomų mokėjimų dėl medžiagų įsigijimo neatliks.
9.8. Nurodė, kad ginčijamoje sutartyje šalys nebuvo įtraukusios sąlygos dėl bendradarbiavimo, kita vertus, ieškovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį tvirtino, jog žodinė sutartis dėl tarpininkavimo su atsakove nėra nutraukta, atsakovė gali ieškoti pirkėjų ir siūlyti pirkti ieškovės pastatytus namus, draudimo atsakovei pardavinėti ieškovės namus niekada nėra priėmusi, atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog nėra gavusi iš ieškovės draudimo ieškoti klientų ir siūlyti ieškovės parduodamus namus. Ieškovei pagal susitarimą pareikalavus grąžinti 5 445,00 Eur avansą ir nurodžius, jog negrąžinus laiku kreipsis į antstolius dėl išieškojimo, atsakovė nutarė, jog santykiai su ieškove toliau nebegali plėtotis. Šių aplinkybių visuma rodo, jog ieškovė neklaidino atsakovės ginčijamo sandorio sudarymo metu, be to, ieškovė, gavusi atsakovės laišką, kuriame atsakovė nurodo, jog grąžinimas bus atliekamas, jei projekte bus tęsiamas bendradarbiavimas, atsakovei neigiamo atsakymo nepateikė, draudimo pardavinėti irgi nebuvo. Tačiau, kaip matyti, pati atsakovė nuo ginčijamo 2023 m. kovo 23 d. sandorio sudarymo jokio kliento ieškovei nepasiūlė, taip pat ir iki 2023 m. birželio 16 d., kai ieškovė pradėjo reikalauti grąžinti pinigus, ir nurodė, jog atsakovei jų negrąžinus kreipsis į antstolius, atsakovė jokių klientų, kurie būtų norėję pirkti ieškovės pastatytus namus, nepasiūlė.
9.9. Padarė išvadą, jog atsakovė neįrodė ieškovės tyčinių veiksmų bei apgaulės dėl 2023 m. kovo 23 d. sandorio sudarymo, todėl atmetė atsakovės reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu dėl apgaulės (CPK 178 straipsnis).
9.10. Pažymėjo, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti tarpininkavo paslaugas parduodant ieškovės statomą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), šalys sutarė, jog už suteiktas tarpininkavimo paslaugas ieškovė sumokės atsakovei 3 procentų dydžio tarpininkavimo paslaugų mokestį, skaičiuojamą nuo parduodamo turto kainos, kuri šalių buvo sutarta 1 500 000,00 Eur, t. y. 54 450,00 Eur. Teismas ieškovės ir atsakovės sudarytą žodinę sutartį kvalifikavo kaip atlygintinų tarpininkavimo paslaugų rezultato sutartį.
9.11. Nustatė, jog pirkėjas, gavęs duomenis apie namo įregistravimą, kreipėsi į ekspertus, jie parengė trūkstamų darbų fiksavimo ataskaitą, ir pateikė ieškovei 2023 m. vasario 17 d. pretenziją dėl avanso grąžinimo ir baudos sumokėjimo, ieškovė 2023 m. vasario 21 d. pateikė atsakymą į pirkėjos pretenziją, kuria siūlė pirkėjai derybų būdu spręsti kilusį nesutarimą, galiausiai, tarp atsakovės surasto pirkėjo ir pardavėjo – ieškovės kilo teisminis ginčas dėl avanso pagal preliminariąją sutartį grąžinimo bei baudos sumokėjimo, kurį pirkėjas su ieškove išsprendė taikos sutartimi, t. y. ieškovė grąžino pirkėjai avansą, o pirkėja atsisakė reikalavimo dėl baudos, kurios reikalavo iš ieškovės, priteisimo, o tai rodo, jog pati pirkėja priėmė sprendimą nebeįsigyti turto iš pirkėjos bei nutraukti sandorį, o ieškovė, esant tokiam pirkėjos sprendimui, įsipareigojo grąžinti avansą. Šių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, jog atsakovės surastas pirkėjas, įsivertinęs ieškovės pastatytą namą, nutarė jo nebeįsigyti, nutraukė preliminariąją sutartį ir pagrindinės sutarties su ieškove nebesudaryti, tačiau tai neįrodo, jog dėl to kalta ieškovė, kaip nurodo atsakovė. Tarpininkavimo paslaugos laikomos suteiktos, kai įvyksta pirkimo–pardavimo sandoris, šio sandorio tikslas buvo parduoti turtą, o ne surasti pirkėją. Taigi tarpininkavimo paslaugų sutarties rezultatas, kuris sietinas su pagrindinės sutarties sudarymo bei turto kaina, nebuvo pasiektas ir neįvykus sandoriui tarpininkavimo mokestis nėra mokamas.
9.12. Teismo vertinimu, svarbu ir tai, jog abi šalys, sudarydamos 2023 m. kovo 23 d. sutartį, patvirtinto, jog sandoris neįvyko ir atsakovė įsipareigoja grąžinti ieškovei 5 445,00 Eur avansą, kurį buvo gavusi iš ieškovės, kai pirkėja su ieškove sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Akivaizdu, jog jeigu atsakovė nebūtų turėjusi pareigos grąžinti šios sumos, tai ji nebūtų sudariusi tokio susitarimo. Atsakovė yra profesionali tarpininkė, jos veiklos neatsiejama dalis yra nekilnojamojo turto pardavimas, todėl atsakovė, suprasdama, jog turtas nebuvo parduotas, sudarė 2023 m. kovo 23 d. susitarimą, kuriuo pripažino, jog tarpininkavimo sutarties rezultatas nebuvo pasiektas, todėl jai atlyginimas už teiktas paslaugas neturi būti mokamas, todėl ji ir įsipareigojo grąžinti ieškovei 5 445,00 Eur gautą avansą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, tenkinti priešieškinį ir reikalavimą dėl atlyginimo už faktiškai suteiktas tarpininkavimo paslaugas, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
10.1. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, suformuotų kasacinio teismo praktikoje, todėl neteisingai aiškino šaliu? susitarimą dėl tarpininkavimo sutarties rezultato teikiant nekilnojamojo turto agento paslaugas ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nesuteikė tarpininkavimo paslaugų ir (ar) neįgijo teisės į atlyginimą suteiktų paslaugų apimtimi šalių susitartomis sąlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnis), ne dėl atsakovės kaltės nutraukus preliminariąją sutartį.
10.2. Neįvertino teisės aktuose įtvirtintos paslaugų teikėjo interesus ginančios teisės normos, kad kai atlygintinų paslaugų (tarpininkavimo) sutartis numato paslaugų teikėjo pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės už šios pareigos neįvykdymą tuo atveju, jeigu įrodo, kad jos negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.718 straipsnis), ir neprarasti teisės į atlyginimą už faktiškai suteiktas paslaugas gavimo.
10.3. Vertindamas ir aiškindamas 2023 m. kovo 23 d. sutarties dėl 5 445,00 Eur piniginės sumos grąžinimo ieškovei turinį, jos sąlygas, nenustatė tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų, neatsižvelgė į sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl šios sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas šiuo konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 straipsnis), apskritai, nepagrįstai atsisakė vertinti atsakovės nurodytas aplinkybes, jog šalys buvo sudariusios ir papildomą žodinį susitarimą dėl kitų sąlygų prie šios rašytinės tariamos skolos sutarties; teismas nesiaiškino iš esmės, ar ši skola yra pagrįsta, todėl vien formaliu pagrindu neteisėtai priteisė atsakovei skolą, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nurodančios, jog teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise.
10.4. Nurodo, kad nepagrįstai nenustatė, ar pagal šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo suteiktų paslaugų rezultatas ir (ar) tarpinis rezultatas, taigi ir teisės į atlyginimą (ar jo dalį) už paslaugas atsiradimo pagrindas, galėjo būti ir buvo preliminariosios sutarties dėl siekiamo parduoti turto pirkimo ir pardavimo sudarymas (CK 6.193 straipsnis).
10.5. Teismas priėmė sprendimą nevertindamas galimybės, kad šalys galėjo būti susitarusios, jog preliminariosios sutarties sudarymas bus atlygintinų paslaugų (tarpininkavimo) sutarties daliniu rezultatu, kurį pasiekus ieškovė įsipareigojo sumokėti atsakovei 10 procentų dydžio piniginę sumą (plius PVM) nuo viso sutarto 3 procentų dydžio tarpininkavimo mokesčio nuo parduodamo ieškovės turto kainos (plius PVM), kas sudaro 5 445, 00 Eur sumą su PVM, priešingai, teismas žodinės tarpininkavimo sutarties sąlygas aiškino taip, kaip to individualiai ir subjektyviai pageidavo viena šalis, o būtent ieškovė.
10.6. Nesant imperatyvios įstatymo normos, draudžiančios atlygio mokėjimą paslaugos teikėjui susieti su preliminariąja sutartimi, kai vėliau dėl ne nuo paslaugos teikėjo priklausančių aplinkybių pagrindinė sutartis nėra sudaroma ir turtas nėra įgyjamas, ir tokiam susitarimui neprieštaraujant atlygintinų paslaugų sutarties dalyko prigimčiai, teismas, iš esmės padarydamas priešingą prieš tai pateiktam aiškinimui išvadą, neteisingai pritaikė materialiąją teisės normą – CK 6.716 straipsnį, nustatantį atlygintinų paslaugų sutarties sampratą.
10.7. Teismas, vertindamas tai, dėl kieno kaltės buvo nutraukta preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis, ir iš bylos duomenų padaręs tikėtiną išvadą, kad galimai ši Sutartis, atsižvelgiant į tarp ieškovės ir pirkėjos sudarytą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-943-524/2023, buvo nutraukta tiek dėl pirkėjos, tiek dėl ieškovės kaltės, ir ignoruodamas aplinkybę, kad apeliantė iš esmės niekaip nebuvo atsakinga už šios preliminariosios sutarties nutraukimą, netinkamai aiškindamas teisės aktų nuostatas dėl paslaugu? apmokėjimo tvarkos, neteisėtai ignoravo ieškovės pareigą atlyginti apeliantei už faktiškai suteiktas tarpininkavimo paslaugas, kai tokių paslaugų teikimo pasibaigimą lėmė aplinkybės, už kurias apeliantė, kaip tarpininkavimo paslaugu? teikėja, neatsako, o iki tol veikė sąžiningai ir ieškovės interesais (CK 6.718 straipsnis, 6.720 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
10.8. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo taisykles tarp šaliu? ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo našta? išimtinai atsakovei dėl teisės į atlygį įrodymo, nors tarp šalių byloje nėra ginčo dėl atsakovės atliktų tarpininkavimo veiksmų ir apimties (CPK 12 straipsnis, 13 straipsnis, 178 straipsnis).
10.9. Teismas, pagal 2023 m. kovo 23 d. sutartį ieškovei priteisdamas 5 445, 00 Eur skolą, nors tokia apeliantės skola ieškovei de facto neegzistuoja, pažeidė bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla) ir CK 6.237 straipsnis 1 ir 2 dalyje įtvirtintas nuostatas, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, net jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, šiuo konkrečiu atveju ieškovė nepagrįstai ir nesąžiningai įgijo piniginio reikalavimo teisę į atsakovę.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
11.1. Ieškovė UAB „Mirigita“ atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nereiškė reikalavimo dėl atlyginimo už faktiškai suteiktas tarpininkavimo paslaugas, todėl toks reikalavimas išeina už bylos ribų ir negali būti nagrinėjamas. Ieškovė taip pat nesutinka, kad buvo sutartas 3 procentų dydžio mokestis, kuris bus mokamas taip: 10 procentų suradus pirkėją ir 90 procentų sudarius pagrindinę (notarinę) turto pirkimo–pardavimo sutartį. Tokių aplinkybių nustatymas taip pat nebuvo šios bylos dalykas, nes, kaip minėta, byloje nebuvo sprendžiama dėl papildomo mokėjimo apeliantei. Ieškovė neginčijo žodinio susitarimo fakto, tačiau nuosekliai aiškino (ir tą patvirtina byloje esatys įrodymai), kad šalys nebuvo susitarusios, kad ieškovė mokės apeliantei už surastą pirkėją, priešingai – tik už faktinį turto pardavimą.
11.2. Šalys buvo sudariusios žodinį susitarimą dėl apeliantės tarpininkavimo, parduodant ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą. Akivaizdu, kad šios sutarties tikslas – ieškovės nekilnojamojo turto pardavimas. Ieškovė, sudarydama šią sutartį, siekė parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o apeliantė – už atitinkamą atlyginimą suteikti ieškovei paslaugą – surasti pirkėją, kuris įsigytų ieškovei priklausantį turtą. Taigi apeliantės suteiktos paslaugos tikslas – faktinis ieškovo nekilnojamojo turto pardavimas, kas būtent ir nurodyta apeliantės išrašytoje 2022 m. birželio 9 d. PVM sąskaitoje faktūroje – „tarpininkavimas parduodant nekilnojamąjį turtą“.
11.3. Tai, kad apeliantė būtų įgijusi teisę į atlyginimą tik po faktinio turto pardavimo, įrodo šalių veiksmai neįvykus pardavimo sandoriui, t. y. šalys sudarė ginčijamą 2023 m. kovo 23 d. sutartį, pagal kurią apeliantas įsipareigojo grąžinti gautus 5 445,00 Eur. Vadinasi, šalių valią patvirtina tai, kad neįvykus sandoriui atsakovė sutiko grąžinti už nesuteiktas paslaugas gautas lėšas (avansą).
11.4. Pažymi, kad sudarant ginčijamą 2023 m. kovo 23 d. sutartį nebuvo sprendžiamas kaltės klausimas, ieškovė tik paprašė grąžinti pinigus už neįvykusį pirkimo–pardavimo sandorį, o apeliantė paprašė tam laiko.
11.5. Nesutinka, kad ginčijamos 2023 m. kovo 23 d. sutarties sudarymą lėmė kaltės klausimas. Žodinės paslaugų sutarties sudarymo tikslas – ieškovės nekilnojamojo turto pardavimas. Nepasiekus rezultato laikoma, kad ieškovei paslauga nesuteikta, nes ieškovė ne tik negauna siekto rezultato, bet ir jokios naudos.
11.6. Šalys nebuvo susitarusios, kad ieškovė kaip nors atlygins apeliantei (pvz., mokamos netesybos ieškovei ar pan.), jeigu pirkimo–pardavimo sandoris neįvyks dėl kieno nors kaltės, todėl kaltės klausimas 2023 m. kovo 23 d. sutarčiai neturėjo jokios reikšmės. Tuo labiau, kad apeliantė savo faktinių išlaidų šioje byloje iš viso neįrodinėjo.
11.7. Pagal ginčijamą 2023 m. kovo 23 d. sutartį apeliantė įsipareigojo grąžinti 5 445,00 Eur, nes neįvyko sandoris. Apeliantei sudarant 2023 m. kovo 23 d. sutartį negalėjo susiformuoti lūkesčiai, kad pinigų grąžinti nereikės. Akivaizdu, kad jeigu apeliantė nebūtų turėjusi pareigos grąžinti šios sumos, tai ji nebūtų sudariusi tokio susitarimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad pagrindų, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovė ir atsakovė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo neteikė, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo patenkintas, atsakovės priešieškinis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Mirigita“ 2022 m. gegužės 28 d. sudarė preliminariąją būsimo namo pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėja J. J.. Atsakovė UAB „Neringos valda“ 2022 m. birželio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija NV22, Nr. 403, už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą, 5 445,00 Eur sumos. Ieškovė 2022 m. birželio 9 d. pervedė atsakovei 5 445,00 Eur.
17. Būsima statomo namo pirkėja J. J. 2023 m. vasario 17 d. pateikė ieškovei pretenziją Nr. 23/02-17/1, prašydama grąžinti 150 000,00 Eur avansą ir sumokėti 50 000,00 Eur baudą. Ieškovė 2023 m. vasario 21 d. atsakydama į būsimos pirkėjos pretenziją pasiūlė užbaigti sandorį arba susitarti dėl avanso grąžinimo sąlygų. Tarp ieškovės ir pirkėjos kilo teisminis ginčas, kuris buvo nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme, civilinė byla Nr. e2-493-524/2023 buvo nutraukta, teismui patvirtinus tarp ieškovės ir pirkėjos J. J. sudarytą 2023 m. kovo 2 d. taikos sutartį, pagal kurią ieškovė grąžino pirkėjai 150 000,00 Eur avansą, o pirkėja J. J. atsisakė nuo reikalavimo dėl 50 000,00 Eur baudos priteisimo, šalys atsisakė nuo bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo.
18. Ieškovė UAB „Mirigita“ ir atsakovė UAB „Neringos valda“ 2023 m. kovo 23 d. sudarė sutartį, atsižvelgdamos į tai, kad: 1) UAB „Mirigita“ 2022 m. birželio 9 d. pervedė UAB „Neringos valda“ 5 445,00 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija NV22, Nr. 403, už būsimą žemės sklypo dalies ir nebaigto statyti vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorį su J. J.; 2) pirkimo–pardavimo sandoris su J. J. nebuvo sudarytas; 3) UAB „Mirigita“ reikalauja grąžinti 5 445,00 Eur tarpininkavimo mokestį už parduodamą nekilnojamąjį turtą, nes sandoris neįvyko, susitarė, kad UAB „Neringos valda“ įsipareigoja grąžinti 5 445,00 Eur dalimis, t. y. iki 2023 m. balandžio 1 d. sumokės 2 722,00 Eur, iki 2023 m. gegužės 1 d. sumokės 2 723,00 Eur.
19. Ieškovė UAB „Mirigita“ 2023 m. gegužės 18 d. išrašė atsakovei UAB „Neringos valda“ debetinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. DEB23/05/18 už nesuteiktą tarpininkavimo paslaugą, 5 445,00 Eur sumos. Ieškovė 2023 m. birželio 16 d. elektroniniu laišku pareikalavo iš atsakovės UAB „Neringos valda“ iki 2023 m. birželio 23 d. sumokėti 5 445,00 Eur. Atsakovė UAB „Neringos valda“ 2023 m. birželio 23 d. raštu atsisakė.
20. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5 445,00 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
21. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė teismo sudarytą tarp atsakovės ir ieškovės 2023 m. kovo 23 d. sutartį dėl pinigų grąžinimo pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, t. y. kaip atsakovės sudarytą dėl apgaulės arba CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytą atsakovei esmingai suklydus.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo
22. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad tarpininkavimo sutartis yra rezultato sutartis, t. y. pirkėjo, kuris įsigyja namą, suradimas, o preliminariosios sutarties nutraukimas pagrindžia, jog tarpininkavimo sutarties rezultatas nebuvo pasiektas, nes ieškovės pastatyto namo atsakovės surastas pirkėjas neįsigijo. Vertino ir tai, kad rezultatas nebuvo pasiektas, atsakovei neatsirado teisė reikalauti atlyginimo, kuris, kaip matyti iš šalių pateiktų paaiškinimų, buvo sietinas su turto pardavimo–pirkimo pardavimo sutarties sudarymu ir parduodamo turto kaina, bet ne su preliminariosios sutarties sudarymu.
23. Apeliantė akcentuoja, kad teismas nukrypo nuo sutarčių aiškinimo taisyklių, suformuotų kasacinio teismo praktikoje, todėl neteisingai aiškino šaliu? susitarimą dėl tarpininkavimo sutarties rezultato teikiant nekilnojamojo turto agento paslaugas ir nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė nesuteikė tarpininkavimo paslaugų ir (ar) neįgijo teisės į atlyginimą suteiktų paslaugų apimtimi šalių susitartomis sąlygomis (CK 6.193 straipsnis), ne dėl atsakovės kaltės nutraukus preliminariąją sutartį.
24. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje ir išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016, 41 punktas; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018, 31 punktas). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018, 73 punktas).
25. Pažymėtina, jog CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Remiantis CK 6.717 straipsniu, jeigu paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo paslaugas teikti pats (CK 6.717 straipsnio 1 dalis); laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones (CK 6.717 straipsnio 2 dalis); jeigu sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas gali pasitelkti sutarčiai vykdyti trečiuosius asmenis. Tačiau ir šiuo atveju už tinkamą sutarties įvykdymą klientui atsako paslaugų teikėjas (CK 6.717 straipsnio 3 dalis); kai paslaugas teikia keli asmenys, už tinkamą sutarties įvykdymą atsako visi paslaugų teikėjai, išskyrus atvejus, kai dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo kurio nors vieno iš jų kaltės nėra (CK 6.717 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.718 straipsnio 1 dalį, teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus; pagal to paties straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.
26. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant nurodytas teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 33 punktą ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Byloje neginčijama, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo suteikti tarpininkavo paslaugas parduodant ieškovės statomą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą ir dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad sudarydama šią sutartį siekė parduoti atsakovės surastam pirkėjui ieškovės pastatytą namą, o atsakovė įsipareigojo surasti pirkėją, kuris įsigytų ieškovei priklausantį turtą, kadangi pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl ieškovė laiko, jog atsakovė tarpininkavimo paslaugų nesuteikė ir turi grąžinti ieškovės sumokėtą dalį tarpininkavimo mokesčio, o atsakovė teigia, jog ji ieškovei tarpininkavimo paslaugas suteikė, klientą surado, klientas sudarė su ieškove preliminariąją sutartį, o pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė turėjo už jos suteiktas paslaugas sumokėti ir sumokėjo.
28. Šiuo atveju akcentuotina, kad nagrinėjamoje byloje dėl tarpininkavimo mokesčio grąžinimo už parduodamą nekilnojamąjį turtą, neįvykus sandoriui, sutarties dalykas – atsakovės kaip profesionalės paslaugos, surandant ieškovės nekilnojamojo turto pirkėją, o klientų tikslas – parduoti savo nekilnojamąjį turtą. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčą yra svarbu nustatyti, dėl kokių paslaugų susitarė šalys, sudarydamos sutartį, ar jos vienodai suprato tarpininkavimo paslaugų turinį, koks buvo šalių elgesys sutarties galiojimo metu ir ar sutarties šalys vykdė sutartinius įsipareigojimus, kad būtų pasiektas sutarties tikslas – parduotas nekilnojamasis turtas. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Mirigita“ 2022 m. gegužės 28 d. sudarė preliminariąją būsimo namo pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėja J. J.. Atsakovė UAB „Neringos valda“ 2022 m. birželio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, serija NV22, Nr. 403, už tarpininkavimą parduodant nekilnojamąjį turtą, 5 445,00 Eur sumos. Iš minėtos PVM sąskaitos faktūros, serija NV22, Nr. 403, matyti, kad pardavėjos UAB „Neringos valda“ išrašytoje sąskaitoje prekės ar paslaugos pavadinimas nurodoma – tarpininkavimas parduodant nekilnojamąjį turtą. Ieškovė siekdama parduoti turtą tarpininkaujant atsakovei pervedė 5 445,00 Eur sumą, vis dėlto preliminarioji būsimo namo pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta, taigi ir sandoris dėl turto pardavimo iš esmės laikomas neįvykusiu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog, nepasiekus rezultato, atsakovei neatsirado teisė reikalauti atlyginimo, kuris iš esmės sietinas su turto pardavimu – pirkimo–pardavimo sutarties sudarymu ir parduodamo turto kaina, bet ne su preliminariosios sutarties sudarymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovė, kaip verslo subjektas, turėjo įsivertinti savo galimybes tinkamai suteikti paslaugas prieš sudarant sutartį ir sutarties vykdymo metu ir prisiimti riziką dėl galimo sutarties neįvykdymo, o ne perkelti šią riziką klientui – paslaugos gavėjui.
29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ir aiškindamas 2023 m. kovo 23 d. sutartį dėl 5 445,00 Eur piniginės sumos grąžinimo ieškovei nenustatė tikrųjų sutarties dalyvių ketinimų, neatsižvelgė į sutarties esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes. Kaip matyti iš 2023 m. kovo 23 d. sutarties, nustatyta, kad UAB „Neringos valda“ įsipareigojo grąžinti 5 445,00 Eur (tarpininkavimo mokestį) dalimis, t. y. iki 2023 m. balandžio 1 d. sumokėti 2 722,00 Eur, iki 2023 m. gegužės 1 d. sumokėti 2 723,00 Eur. Minėtoje sutartyje šalys patvirtino, kad daugiau neturi ir neturės viena kitai jokių reikalavimų / pretenzijų, susijusių su 2022 m. birželio 9 d. atliktu 5 445,00 Eur pavedimu, išskyrus tai, kas numatyta šioje sutartyje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių ketinimus, valią, atsižvelgė į atsakovės argumentus (kad ji iš esmės buvo suklaidinta, t. y. ieškovė neteisingai, šališkai atskleidė tik dalį sprendimui sudaryti sandorį priimti reikšmingų aplinkybių ir nutylėjo reikšmingas sprendimui dėl sandorio sudarymo priimti aplinkybes) ir konstatavo, kad atsakovė neįrodė ieškovės tyčinių veiksmų, jog ieškovė tyčia suklaidino atsakovę dėl esminių ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ieškovė pateikė atsakovei visą turimą medžiagą, kurią buvo pateikęs pirkėjas, t. y. pirkėjo pretenziją, pirkėjo ataskaitą, duomenis apie nekilnojamojo turto pavėluotą įregistravimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir aiškino 2023 m. kovo 23 d. sutarties šalių ketinimus, nepagrįsti, vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini.
30. Apeliantė taip pat akcentuoja, kad teismas, vertindamas tai, dėl kieno kaltės buvo nutraukta preliminarioji turto pirkimo–pardavimo sutartis, ignoravo aplinkybę, kad apeliantė iš esmės niekaip nebuvo atsakinga už šios preliminariosios sutarties nutraukimą. Minėta, kad tarp ieškovės ir būsimos turto pirkėjos kilo teisminis ginčas, kuris buvo nagrinėjamas Klaipėdos apygardos teisme, tačiau civilinė byla Nr. e2-493-524/2023 buvo nutraukta, teismui patvirtinus tarp ieškovės ir pirkėjos J. J. sudarytą 2023 m. kovo 2 d. taikos sutartį, pagal kurią ieškovė grąžino pirkėjai 150 000,00 Eur avansą, o pirkėja J. J. atsisakė nuo reikalavimo dėl 50 000,00 Eur baudos priteisimo, šalys atsisakė nuo bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo. Šiuo atveju byloje nebuvo sprendžiamas šalių (ieškovės, būsimos pirkėjos, atsakovės) kaltės klausimas, kadangi byloje kilo ginčas dėl tarpininkavimo mokesčio grąžinimo už neįvykusį sandorį. Visų pirma, apeliantė kaip tarpininkė turi siekti patenkinti šalių poreikius (pardavėjui surasti pirkėją, pirkėjui – įsigyti turtą), todėl šiuo atveju matyti, kad esminis tarpininkavimo tikslas nebuvo pasiektas, t. y. sandoris dėl turto pardavimo neįvyko. Šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su tarpininkavimo mokesčio grąžinimu dėl neįvykusio turto pirkimo–pardavimo sandorio, todėl apeliantės teiginiai, kad ji nebuvo atsakinga už preliminariosios sutarties nutraukimą, nevertinami, kadangi byloje sprendžiami klausimai susiję su tarpininkavimo mokesčiu už parduodamą nekilnojamąjį turtą, o ne dėl aplinkybių, nulėmusių preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą.
31. Apeliantė apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo ieškovės pareigą atlyginti apeliantei už faktiškai suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėjo skolos buvimo faktą pagal 2023 m. kovo 23 d. sutartį dėl tarpininkavimo mokesčio grąžinimo dėl neįvykusio sandorio. Atsakovė priešieškiniu prašė tarp atsakovės ir ieškovės 2023 m. kovo 23 d. sudarytą sutartį dėl pinigų grąžinimo pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka riboms turi įtakos bylos nagrinėjimo ribos pirmosios instancijos teisme, apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškiniu dalyku, taip pat atsakovo atsikirtimais į ieškinį. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde draudžiama kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).
32. Atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neteikė duomenų, susijusių su apeliaciniame skunde nurodomomis aplinkybėmis, t. y. dėl pareigos atlyginti už faktiškai suteiktas tarpininkavimo paslaugas, t. y. neteikė duomenų, kokios faktines tarpininkavimo paslaugos buvo suteiktos ieškovei (skelbimų įkėlimo, potencialių klientų paieškos, patiriamų išlaidų ieškant pirkėjų ir kt.), atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė 2023 m. kovo 23 d. sutartį pripažinti kaip atsakovės sudarytą dėl apgaulės arba CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytą atsakovei esmingai suklydus, tačiau apeliaciniame skunde iš esmės įrodinėdama naujas aplinkybes keičia faktinį priešieškinio pagrindą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyko nesudaro šios apeliantės dėstomos ir pirmosios instancijos teisme netirtos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, dėl to teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nepasisako. Taip pat apeliantė apeliaciniame skunde nenurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų, susijusių su priešieškiniu reikštais reikalavimais (dėl 2023 m. kovo 23 d. sutarties pripažinimo kaip atsakovės sudarytos dėl apgaulės arba CK 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. kaip sudarytos atsakovei esmingai suklydus), todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, plačiau dėl to nepasisako.
33. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byla? išnagrinėjo paviršutiniškai, neindividualizavo reikšmingu? bylai aplinkybių, padarė nepagrįstas ir viena kitai prieštaraujančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir įvertino visus esančius neaiškumus. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 išaiškino, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas).
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir įvertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, jų pagrindu teisingai įvertino faktinius duomenis ir šio vertinimo pagrindu tinkamai taikė materialiosios teisės nuostatas, dėl to pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį.
Dėl procesinės bylos baigties
36. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio panaikinti ir (ar) pakeisti remiantis atsakovės apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
37. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
40. Ieškovė UAB „Mirigita“ nepateikė bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindžiančių dokumentų, todėl klausimas dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.