Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka vienasmeniškai išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-819-1094/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ ieškinį atsakovei UAB „Mano būstas Dainava“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

14. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. CPK 329 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; 7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

16. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl trečiųjų asmenų (dėl butų, esančių Objekte savininkų) neįtrauktų į bylą teisių ir pareigų. Apeliantės teigimu, atsakovei atsiskaičius su ieškove dėl jos suteiktos elektros energijos dalies, atsakovė įgys reikalavimo teisę į butų, esančių name (duomenys neskelbtini), savininkus. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teigimu, šiuo atveju konstatuotina, jog yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

17. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovės ieškinyje atsakovei pareikštas pagrindinis reikalavimas dėl 1 581,91 Eur dydžio nuostolių atlyginimo kyla išimtinai iš ieškovės ir atsakovės tarpusavio teisinių santykių, kuriuose tretieji asmenys (butų, esančių Objekte savininkai) nedalyvauja. Be to, ieškovė formulavo reikalavimą bei laikėsi pozicijos būtent dėl nuostolių atlyginimo, o ne už elektros energiją mokėtinos sumos priteisimo. Ieškovė teigė, jog ji patyrė nuostolius, kadangi atsakovė, nesilaikydama Sutarties 6.4. punkte įtvirtinto šalių susitarimo, nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų atliktas mokėtinų sumų, kurios buvo nepagrįstai priskirtos Objektui, perskaičiavimas. Pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu prašymo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis kitus gyvenamojo namo butų savininkus / nuomininkus, jei manė, kad tai būtina, neteikė. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl trečiųjų asmenų neįtrauktų į bylą teisių ir pareigų, todėl ieškovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų egzistavimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

18. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl naujo įrodymo priėmimo

21. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – 2005 m. gegužės 25 d. namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą.

22. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

24. Bylos duomenimis nustatyta, jog teikiamas naujas rašytinis įrodymas nebuvo pateiktas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taigi jo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Atsakovė nurodė, kad kartu su apeliaciniu skundu teikiamo įrodymo pateikimo būtinybė atsirado tik apeliacinės instancijos teismo proceso metu, kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad atsakovės neteisėtus veiksmus kildina ir iš to, kad ji neorganizavo gyventojų atstovo rinkimų. Ši aplinkybė nebuvo atskirai tiriama bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad su nauju įrodymu turėjo galimybę susipažinti bylos šalys, nenustačius, kad atsakovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, atsakovės pateiktą įrodymą priima ir prideda prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

27. Už laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 31 d. namo (duomenys neskelbtini), bendrosioms reikmėms ir ginčo butui ieškovės patiektą elektros energiją namo administratorius UAB „Mano būstas Dainava“ paskaičiavo 1 623,35 Eur sumą.

28. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Dainava“. Ieškovė UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 623,35 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, butas Nr. 126 priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiam E. Z. G.. Po E. Z. G. mirties turtą paveldėjo atsakovė Lietuvos Respublika. Už namo bendrosioms reikmėms bendrovės patiektą ir objektui namo administratoriaus per laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 1 623,35 Eur skola. Objektą 2016 m. spalio 23 d. paveldėjo Lietuvos Respublika, patikėtinis valstybės įmonė Turto bankas. Teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, 1 623,35 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir 37 Eur bylinėjimosi išlaidų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės.

29. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-2326-779/2021, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo, 2021 m. spalio 19 d. nutartimi pakeitė skundžiamą sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ 41,44 Eur skolą (už bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 41,44 Eur sumą nuo 2019 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 0,96 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Ignitis“; kitą ieškinio dalį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 30 d. Turto apžiūros aktu užfiksuota, jog VĮ „Turto bankas“ atstovams į ginčo butą patekti nepavyko, kadangi jis užplombuotas policijos; pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad ginčo buto durys užantspauduotos policijos. Jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį naudojimąsi ginčo butu ir elektros energijos naudojimą laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 31 d. į bylą nėra pateikta, taigi, byloje esančiais įrodymais nepaneigtos įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu į ginčo butą nebuvo galima patekti, jame nebuvo gyvenama ir atitinkamai nebuvo bute nebuvo naudojama elektros energija (ginčo bute įrengtas elektros skaitiklis). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl paveldėtojos atsakomybės už skolą, susidariusią už ginčo bute sunaudotą elektros energiją, sprendė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ iki pat 2019 m. sausio 30 d. (kuomet surašytas buto apžiūros aktas) negalėjo patekti į ginčo butą, taigi ji negali būti laikoma laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) ir atitinkamai 2018 m. gruodžio 31 d. prisiėmusi pareigos užfiksuoti ir deklaruoti ginčo buto elektros energijos skaitiklio duomenų, kadangi tokių veiksmų skolos susidarymo laikotarpiu objektyviai negalėjo atlikti. Apeliacinės instancijos teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad ginčo laikotarpiu ginčo bute nebuvo gyvenama ir nebuvo naudojama elektros energija.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

31. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė įmokas už Objekte sunaudotą elektros energiją butų savininkams paskirstė pagal Metodikos 7.2 punkte nustatytą formulę. Pažymėtina, kad visi duomenys, kurie naudojami mokėtinoms sumoms už suvartotą elektros energiją paskirstyti, yra nustatomi ir/ar tvarkomi atsakovės. Vieninteliai duomenys, kuriuos ieškovė yra įsipareigojusi teikti atsakovei pagal Sutarties 5.2.2. punktą, tai pagal pačios atsakovės pateiktus įvadinius apskaitos prietaiso rodmenis teikiami duomenys apie mokėtinas sumas pagal kiekvieną įvadinį apskaitos prietaisą, t. y. tam tikrą kalendorinį mėnesį bendra mokėtina suma už suvartotą bendrą visam namui elektros energijos kiekį pagal konkretų įvadinį apskaitos prietaisą. Ši bendra mokėtina suma nustatoma pagal atsakovės kiekvieną mėnesį nurašytus įvadinio skaitiklio rodmenis, kurie pristatomi ieškovei. Ši pareiga atsakovei nustatyta Taisyklių 107. punkte, kuriame reglamentuojama, kad sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, vartotojas (daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrija, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų objektų (garažų, sodų ir kt.) savininkų sudaryta jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo ar teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius) privalo pateikti tiekėjui ar operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir kitą atsiskaitymui būtiną informaciją. Atitinkamai tokia pareiga atsakovei yra nustatyta ir Sutarties 5.3.1. punkte.

32. Tuo tarpu visi kiti duomenys, taikomi apskaičiuoti kiekvienam vartotojui mokėtiną sumą už elektros energiją pagal Metodikos 7.2 punkte nustatytą formulę (t. y. duomenys apie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus ir (ar) nuomininkus, namo, butų ir kitų patalpų plotus ir kt.) yra nustatomi ir/ar tvarkomi išimtinai atsakovės. Ieškovė tokių duomenų netvarko ir neturi pareigos tokius duomenis rinkti, o tik suveda į savo informacinę sistemą iš administratoriaus (atsakovės) gautus duomenis apie konkrečiam butui (įskaitant Objektą) kiekvieną mėnesį apskaičiuotas mokėtinas sumas už elektros energiją. Taigi, tinkamai ir teisingai paskirstyti (apskaičiuoti) mokėtinas sumas už suvartotą elektros energiją viso gyvenamojo namo vartotojams pareiga tenka atsakovei.

33. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2326-779/2021 atmetė UAB „Ignitis“ reikalavimą dalyje dėl 1 581,91 Eur (už elektrą konkrečiam butui/patalpai), iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto banko, priteisdamas tik 41,44 Eur skolos dalį (už elektrą bendrosioms daugiabučio namo reikmėms). Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos už elektros energiją, patiektą į Objektą, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisimo yra nepagrįstas nesant įrodymų, patvirtinančių, jog bute skolos susidarymo laikotarpiu buvo gyvenama, t. y. faktiškai naudojama elektros energija. Taigi, atsakovės atliktas 1 581,91 Eur dydžio skolos (už elektrą konkrečiam butui/patalpai) priskyrimas Objektui, įsiteisėjusiu teismo sprendimu, įvertinus aktualias faktines aplinkybes, buvo pripažintas nepagrįstu, t. y. mokėtinos sumos daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra Objektas, vartotojams buvo paskirstytos klaidingai.

34. Pagal Sutarties 6.4. punktą, atsakovei dėl savo kaltės klaidingai paskirsčius mokesčius vartotojams, ji privalo ištaisyti klaidas ir atlikti pakartotinius skaičiavimus savo sąskaita.

35. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė 2022 m. kovo 1 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama atlikti mokėtinų sumų už daugiabučiame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai suvartotą elektros energiją perskaičiavimą 1 581,91 Eur sumai bei pateikti informaciją apie atliktus mokėtinų sumų perskaičiavimus ieškovei. Atsakovei neatlikus mokėtinų sumų perskaičiavimo ir nepasisakius dėl ieškovės pateiktų prašymų ieškovė 2022 m. gegužės 18 d. raštu kreipėsi į atsakovę, kuriuo, prašė atlyginti ieškovės patirtus 1 581,91 Eur nuostolius bei įspėjo atsakovę, kad priešingu atveju ieškovė dėl nuostolių atlyginimo kreipsis į teismą. Atsakovė į minėtą ieškovės raštą nepateikė jokio atsakymo ir nuostolių ieškovei neatlygino.

36. Nors apeliantė nurodo, kad ji privalėjo vadovautis išskirtinai Metodika, tai jog jos skaičiavimai yra pagrįsti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (ir neturėjo pagrindo nustatyti) atsakovės veiksmų, kuriais pastaroji pažeidė Metodikos reikalavimus, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovė neteisėtus atsakovės veiksmus kildina ne iš neteisingo skaičiavimo atlikimo, t. y. aritmetinių veiksmų atlikimo pritaikant Metodiką, bet iš to, jog priėmus 2021 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismui nutartį ir nustačius, jog atsakovė ignoravo ieškovės prašymą dėl priskaičiuotos mokėtinos sumos už elektros energiją perskaičiavimo – mokėtinos sumos perskaičiavimo apskritai neatliko. Taip pat byloje įrodymų, jog atsakovė atliko pakartotinius skaičiavimus ir atitinkamai ištaisė klaidas, nėra (CPK 178 straipsnis).

38. Pagal Sutarties 5.3.2. punktą, vykdytojas iki po ataskaitinio mėnesio 15 dienos pagal užsakovo pateiktas išplėstines skaičiuotes ir patvirtintus mokesčių paskirstymo algoritmus paskirsto mokesčius už per ataskaitinį laikotarpį gyvenamosiose ir negyvenamosiose patalpose, bendrabučio bendro naudojimo patalpose ir liftų elektros įrenginiams suvartotą elektros energiją ir įteikia vartotojams su užsakovu suderintas sąskaitas. Sutarties 2.1 punkte numatytas atsakovės įsipareigojimas paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją pagal Metodiką bei informuoti kiekvieną savininką ir (ar) nuomininką apie tiekėjui mokėtiną sumą ir perduoti šiuos duomenis elektros energijos tiekėjui.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į šią konkrečią faktinę ginčo situaciją Sutarties 2.1. ir 5.3.2. punktų kontekste, turi būti vertinama ne tik atsakovei nustatyta pareiga atlikti mokėtinų sumų paskaičiavimą (paskirstymą vartotojams), bet ir atsakovės pareiga įteikti vartotojams su užsakovu suderintas sąskaitas. Bylos duomenimis nustatyta, jog buvęs Objekto savininkas mirė (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei objektyviai nebebuvo galimybės laikotarpiu po jo mirties (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. gruodžio 31 d.) sąskaitas už Objektui patiektą elektros energiją įteikti buvusiam Objekto savininkui ta pačia įprasta tvarka, kaip kad tai buvo atliekama iki minėto savininko mirties. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsakovė neturėjo objektyvios galimybės užtikrinti realaus Objektui išrašytų sąskaitų įteikimo vartotojui, o kliovėsi vien tik numanomu įteikimu ir tokiu būdu daugiau nei 2 m. ir 7 mėn. netinkamai vykdė Sutarties 5.3.2. p. prisiimtus įsipareigojimus.

40. Nors apeliantė nurodo, jog jai nebuvo ar neturėjo būti žinoma informacija apie faktinį vartotojams adresuotų sąskaitų už elektros energiją įteikimą ar neįteikimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog už elektros energiją mokėtinos sumos buvo nurodomos ne atskirose sąskaitose, bet atskiromis įrašų eilutėmis įtraukiamos į pačios atsakovės vartotojams išrašomas ir teikiamas sąskaitas už atsakovės teikiamas daugiabučio gyvenamojo namo administravimo paslaugas. Taigi, minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

41. Taip pat pagal Taisyklių 131.18 punktą (skolos susidarymo laikotarpiu galiojusios redakcijos (suvestinė redakcija nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d.) Taisyklių 132.18 punktas) administratorė privalo neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją (daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų ir (ar) nuomininkų sąrašus, namo, butų ir kitų patalpų plotus, mokėjimo sumų paskirstymo savininkams metodiką ir kita). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorei, turi būti žinoma reali, aktuali ir faktinė informacija apie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkus ir/ar nuomininkus, apeliantė privalo rinkti ir kaupti informaciją apie aktualius minėtų subjektų pokyčius. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog situacija, kai net 2 m. 7 mėn. nesant gyvam ginčo buto savininkui, esant ginčo butui užantspauduotam, administratorė vis vien skaičiavo mirusiam savininkui skolą už suvartotą elektros energiją, apskaičiuotą proporcingai turimam plotui, neatitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimų (CK 1.5 straipsnis).

42. Pažymėtina ir tai, kad kaip jau buvo minėta, buvęs objekto savininkas mirė iki ginčo laikotarpio pradžios, todėl ginčo laikotarpiu nebuvo jokios objektyvios galimybės, kad apeliantei būtų pateikti duomenys apie Objekte (ne)suvartotą elektros energiją ir/ar jos kiekį. Nors apeliantė nurodo, jog skaičiavimus grįsdavo tik vartotojų arba vartotojų atstovo pateiktais rodmenimis arba vidutinio suvartojimo duomenimis, tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė turėjo domėtis, kurie daugiabučio gyvenamojo namo vartotojai teikia ir neteikia tokią informaciją.

43. Nors apeliantė pažymėjo, jog teisės aktai nenustato pareigos administratoriui užtikrinti, kad būtų išrinktas daugiabučio namo įgaliotas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtų veiksmų, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas apeliantės neteisėtus veiksmus nustatė atsižvelgdamas ne tik į apeliantės nurodomą aplinkybę, bet ir įvertinęs tai, kad atsakovė netinkamai atliko savo pareigas ir nesiėmė jokių priemonių kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, kaip tinkamai yra naudojamos bendrojo naudojimo patalpos, ar nėra neteisėtai naudojama elektros energija.

44. Taip pat nors apeliantė pateikė naują įrodymą ir nurodė, jog teikiamu dokumentu – 2005 m. gegužės 25 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir negyvenamųjų patalpų savininkų ir nuomininkų susirinkimo protokolu – buvo patvirtinta įmokų už sunaudotą elektros energiją paskirstymo butų savininkams tvarka atitinkanti Metodiką, bei išrinkti įgaliotiniai, tačiau sutiktina su ieškovės argumentais, jog minėtu susirinkimo protokolu nebuvo nustatyta kitokia nei Metodikoje įtvirtinta mokėtinų sumų paskirstymo tvarka, kurią pirmosios instancijos teismas įvertino ir kuria vadovavosi priimdamas sprendimą. Taigi, šis apeliantės pateiktas naujas dokumentas šiuo atveju priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės nekeičia.

Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos

45. Apeliantė nurodo, jog už daugiabučiam namui suteiktą elektros energiją ieškovei privalo atsikaityti butų esančių name (duomenys neskelbtini), savininkai. Net laikantis pozicijos, kad apeliantė netinkamai paskirstė mokėtinas sumas, neabejotinai, ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į butų esančių name (duomenys neskelbtini) savininkus, todėl tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės suteiktos elektros energijos minėtam namui ir pareigos už ją atsiskaityti egzistuoja tarp ieškovės ir butų esančių minėtame name savininkų.

46. Nagrinėjamu atveju matyti, jog viena vertus, apeliantė teigia, kad už daugiabučiam namui suteiktą elektros energiją, kuri buvo priskirta Objektui, ieškovei privalo atsikaityti kitų butų, esančių name, adresu (duomenys neskelbtini) savininkai, t. y. tokiu būdu pripažįsta, kad mokėtinos sumos už ginčo laikotarpiu susidariusią skolą priskyrimas Objektui buvo nepagrįstas, o šių sumų perskirstymą ir turėjo atlikti apeliantė pagal Sutarties 6.4 punktą. Kita vertus, apeliantė teigia, jog nesutinka su tuo faktu, jog ji netinkamai paskirstė mokėtinas sumas (nors ši aplinkybė nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartyje).

47. Kaip jau buvo minėta šioje nutartyje, priešingai nei teigia apeliantė, ieškovė neteisėtus apeliantės veiksmus kildina ne iš neteisingo skaičiavimo atlikimo, t. y. aritmetinių veiksmų atlikimo pritaikant Metodiką ar iš skolos susidarymo fakto, bet iš to, jog priėmus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartį ir nustačius aktualius prejudicinius faktus, atsakovė ignoravo ieškovės prašymą dėl priskaičiuotos ir Objektui priskirtos mokėtinos sumos už elektros energiją perskaičiavimo, pavyzdžiui, išskirstymo kitiems ginčo daugiabutyje name esantiems butams ir/ar patalpoms. Apeliantė mokėtinos sumos perskaičiavimo neatliko, todėl pažeidė Sutarties 6.4. punktą.

48. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimai neteisėto elektros energijos naudojimo laikytina siurprizine. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių motyvų ar įrodymų pagrindžiančių šią išvadą. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neištyrė ir kitų apeliantės pateiktų byloje esančių įrodymų.

49. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinio elektros energijos suvartojimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, jog galimai yra neteisėtai prisijungiama prie elektros prietaisų ir neteisėtai naudojama elektros energija, tačiau namo administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi priemonių susidariusiai situacijai išspręsti. Taigi, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas įvertinęs, jog byloje nėra ginčo dėl faktinio elektros energijos suvartojimo, darė išvadą, kad galimai elektros energija yra naudojama neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, o teismo procesinio sprendimo nepakankamas motyvavimas nesudaro absoliutaus jo negaliojimo pagrindo. Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ta aplinkybė, kad kai kurie skundžiamo teismo sprendimo motyvai yra glausti, nesudaro pagrindo išvadai, kad nebuvo vertinti atsakovės pateikti paaiškinimai ir argumentai bei byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl šalių išdėstytų argumentų ir nepažeidė teismo pareigos motyvuoti priimtą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, minėti apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

50. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo procesiniu sprendimu pripažinus, kad atsakovė nepagrįstai priskyrė mokėtinas sumas ginčo butui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė neteisingai priskyrė mokėtinas sumas visiems ir (ar) kai kuriems kitiems viso bendrabučio tipo gyvenamojo namo butų savininkams/ nuomininkams. Ieškovė turėjo gauti visą bendrą sumą už faktiškai suvartotą konkrečiame bendrabučio tipo gyvenamajame name pagal vieną komercinį elektros apskaitos prietaisą, kuri (suma) nustatoma pagal atsakovės pateiktus tikslius duomenis apie įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 1 581,91 Eur skolą (CK 6.213 straipsnis).

51. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

53. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

54. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Tačiau ieškovė nepateikė prašymo su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu, dėl to šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesvarstomas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

55. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.