- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-31
- Bylos Nr.
- e2-259-294/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Seikalis
- Ieškovas
- UAB Ignitis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas
- Trečiasis asmuo
- UAB „Mano būstas Dainava“
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu per interneto platformą „Zoom“ žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB Ignitis ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto bankas dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Dainava“
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1 623,35 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ tiekia elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamajam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, butas Nr. 126 priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiam E. Z. G. Po E. Z. G. mirties turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. Už Namo bendrosioms reikmėms Bendrovės patiektą ir Objektui Namo administratoriaus per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 1623,35 Eur. Iš NTR išrašo matyti, kad Objektą 2016 m. spalio 23 d. paveldėjo Lietuvos Respublika, patikėtinis valstybės įmonė Turto bankas. Šis faktas įregistruotas NTR 2016 m. spalio 30 d. Su Ieškovu rašytinė elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į Objektą skolos susidarymo laikotarpiu nebuvo sudaryta. Prašoma priteisti įsiskolinimo suma 1623,35 Eur susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsakovė, Lietuvos Respublika, Objektą pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėmė 2016 m. spalio 23 d., tačiau palikimo priėmimo teisiniai padariniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 1 dalimi, jai kilo nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo 2016 m. gegužės 25 d., tame tarpe ir pareiga tinkamai atsiskaityti už Objektui tiekiamą elektros energiją. Prašomos priteisti iš Atsakovės 1623,35 Eur skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžia išrašas iš ieškovo vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2016-05-25 iki 2018-12-31.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2016-05-25 iki 2018-12-31 buvo vartojama elektros energija. Pažymėjo, kad mirus savininkui elektros energija neturėjo būti tiekiama. Buto perėmimo metu atsakovo atstovai negalėjo pateikti į butą, nes durys buvo užplombuotos. Todėl mano, kad ieškinys turi būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė reikalavimus iš esmės ieškinyje išdėstytais motyvais.
Į teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas.
Trečiasis asmuo neprieštaravo ieškinio patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai
Bylos surinkta rašytine medžiaga nustatyta, kad E. Z. G. mirė (duomenys neskelbtini). Jam iki mirties nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – bendrabučio tipo kambarys, adresu (duomenys neskelbtini). Šį turtą priėmė Lietuvos Respublika.
CK 5.1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalies nuostatas palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). Valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda taip pat nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).2014-04-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 išplėtojo teisės taikymo praktiką ir išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu.
Teismo posėdžio metu išklausius šalių atstovų paaiškinimus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad ieškovas yra teisus, teigdamas, kad nuo tos dienos, kai mirė buvęs savininkas, o turtas vėliau buvo paveldėtas valstybės, valstybei kilo pareiga atlyginti buto išlaikymui tenkančias išlaidas.
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Teisės normos ir šalių santykiai turi būti aiškinami taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, todėl būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Kitoks teisės normų aiškinimas (nei aukščiau nurodytas šiame teismo sprendime) neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų, kadangi elektros energiją tiekiantis asmuo neturėtų galimybės išsiieškoti išlaidų už laikotarpį nuo buvusio savininko mirties iki faktinio turto priėmimo ir į valstybės turto apskaitą įskaitymo.
Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Nuo palikimo atsiradimo dienos visos prievolės, susijusios su paveldimu turtu, tampa naujojo savininko prievolėmis, nepriklausomai nuo to, kada jis įformins palikimo perėjimo jam faktą.
Todėl nuo palikimo atsiradimo dienos palikėjo turto perėmėjui atsirado pareiga rūpintis paveldėtu turtu, jo išlaikymu ir kartu perėjo pareiga atsiskaityti už tiektą elektros energiją.
Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).
Pažymėtina ir tai, kad teismas atmeta atsakovo argumentus dėl ieškovo nepakankamo bendradarbiavimo kaip nepagrįstus CK 6.38 straipsnio 3 dalies prasme, kadangi ieškinys teismui pateiktas nepraleidus numatyto ieškinio senaties termino, o ieškovas siuntė atsakovui priminimą dėl skolos apmokėjimo.
Atsakovo keliami prieštaravimai dėl skolos dydžio taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Pirmiausia, atsakovo manymu, ieškovas turėjo inicijuoti elektros energijos tiekimo nutraukimą, sužinojęs apie asmens mirtį.
Teismo nuomone, toks argumentas visiškai nepagrįstas, kadangi elektros energijos tiekėjas užtikrina nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, o ta aplinkybė, kad galbūt neturėjo niekas naudotis (esant užplombuotam būstui), nesusijusi su ieškovo pareigų pažeidimu. Priešingai, atsakovas, kaip rūpestingas savininkas, turėjo galimybę įsitikinti, kad paveldėtose patalpose nebūtų naudojama elektros energija, o už elektrą bendroms reikmėms bet kokiu atveju privalėtų atsiskaityti. Jeigu būtų nustatyta, kad kiti asmenys, pažeidę valstybės kaip paveldėto turto savininko teises, būtų naudoję elektros energiją savo reikmėms, iš tokių asmenų regreso tvarka galėtų būti išieškoma priteista skola.
Žemesnės instancijos teismas
Antra, trečiasis asmuo teismui pateikė paaiškinimą, kaip buvo apskaičiuojama paveldėtoms patalpoms suvartota elektros energija.
Įvadinio elektros apskaitos prietaiso rodmenis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliotas asmuo nurašo kiekvieną mėnesį, duomenys yra perduodami elektros energijos tiekėjui UAB Ignitis, kuris apskaičiuoja mokėtiną sumą namui už suvartotą bendrą elektrą, o bendrojo naudojimo objektų administratorius, gavęs šiuos duomenis paskirsto butų ir kitų patalpų savininkams ir pateikia informaciją mokėjimo sąskaitose. Elektros energijos mokestis skirstomas tokia tvarka: iš namo įvade įrengto komercinio elektros energijos apskaitos prietaiso 10% šios energijos kiekio padalinama visiems butams ir negyvenamosioms patalpoms proporcingai jų užimamam bendrajam plotui kaip bendrojo naudojimo elektros energiją (bendra elektra); įmokas už butuose ir kitose patalpose sunaudotą elektros energiją skaičiuojamos pagal kontrolinių skaitiklių deklaruotus rodmenis jų savininkams ir nuomininkams (elektra bute); nedeklaravusiems skaitiklių rodmenų ir neįsirengusiems kontrolinių skaitiklių, elektros energija skaičiuojama proporcingai pagal buto užimamą plotą. Šiuo atveju, kadangi Objekte suvartotos elektros 2 energijos duomenys nebuvo deklaruojami, suvartota elektros energija buvo apskaičiuota proporcingai turimam plotui.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal teismui pateiktas sąskaitas bei elektros skirstymo lentelę, teismas laiko, kad atsakovas nepaneigė skolos už elektros energiją paskaičiavimo teisingumo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, ir tai, kad paties skolos dydžio atsakovas nenuginčijo, teismas ieškinį laiko pagrįstu ir jį visiškai tenkina. Palikimas pereina valstybei CK 5.62 straipsnyje nurodytais atvejais. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Nepaisant to, kad prašoma skolos dalis nelaikytina artima ar siekiančia paveldėto turto dalį, tačiau papildomai sprendime nurodytina, kad priteistina skola, neviršijant paveldėto turto vertės.
Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad palūkanos priteisiamos ir tais atvejais, kai paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujama valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-687/2017). Taigi, nepriklausomai nuo to, kas paveldėjo skolininko turtą, iš įstatymo kylanti prievolė mokėti procesines palūkanas turtą perėmusiam įpėdiniui išlieka (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovo susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. nuo pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės numatytos CPK 93 straipsnyje. Tai, kad atsakovas yra valstybė, kaip palikėjo turtą priėmusi įpėdinė, nesudaro pagrindo netenkinti ieškovo, kurio atžvilgiu priimtas palankus teismo sprendimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš valstybės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis (37 Eur). Ieškovas nepateikė įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl ieškovo ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo nėra priteisiamos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 5 Eur dydžio sumos bei iš valstybės valstybei bylinėjimosi išlaidos nebūtų priteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo UAB Ignitis, juridinio asmens kodas 303383884, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, 1 623,35 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai dvidešimt trys eurai 35 euro centai) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 623,35 Eur sumą nuo 2019-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 37 Eur (trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės.
Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.