Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ atstovui teisininkui Lukui Dirgėlui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ atstovui advokatui Egidijui Langiui,

trečiojo asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui vyr. teisininkui Dainiui Vinciūnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano būstas Dainava“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Iki 2016 m. gegužės 25 d. ginčo butas nuosavybės teise priklausė E. Z. G. (Duomenys neskelbtini) E. Z. G. mirė.

9. Su E. Z. G. rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į ginčo butą nebuvo sudaryta.

10. Po E. Z. G. mirties atsiradusį palikimą 2018 m. spalio 23 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. G -7992 pagrindu perėmė atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas.

11. 2004 m. kovo 9 d. AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (dabar UAB „Ignitis“) ir UAB „Būsto administravimo agentūra“, kurios teisių perėmėja UAB „Mano būstas Dainava“ (atsakovė) sudarė Mokesčio už elektros energijos paskirstymo sutartį Nr. 2004/220-1/235 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė, teisės aktų nustatyta tvarka paskirta daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, įsipareigojo paskirstyti vartotojams mokėtinas sumas už per ataskaitinį laikotarpį suvartotą elektros energiją pagal teisės aktais nustatytą metodiką bei informuoti kiekvieną savininką ir (ar) nuomininką apie tiekėjui mokėtiną sumą ir perduoti šiuos duomenis elektros energijos tiekėjui (Sutarties 2.1 punktas). Pagal Sutarties 5.2.2 punktą ieškovė įsipareigojusi atsakovei teikti pagal pačios atsakovės pateiktus įvadinius apskaitos prietaiso rodmenis išplėstinę skaičiuotę, kurioje nurodyta mokėtina suma pagal kiekvieną įvadinį apskaitos prietaisą. Pagal Sutarties 5.3.1 punktą atsakovė įsipareigojo kiekvieno mėnesio 25 dieną nurašyto įvadinių elektros skaitiklių rodmenis ir pristatyti ieškovei raštu arba elektroniniu būdu ne vėliau, kaip per 3 darbo dienas. Sutarties 6.4 punkte sulygta, kad atsakovei dėl savo kaltės klaidingai paskirsčius mokesčius vartotojams, ji privalo ištaisyti klaidas ir atlikti pakartotinius skaičiavimus savo sąskaita.

12. Už laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. namo (duomenys neskelbtini) bendrosioms reikmėms ir ginčo butui ieškovės patiektą elektros energiją namo administratorius UAB „Mano būstas Dainava“ paskaičiavo 1623,35 Eur sumą.

13. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato duomenimis 2016 m. gegužės 25 d. Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriuje (toliau – NVRS) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24616-16 dėl E. Z. G. mirties priežasties nustatymo. Atlikus tyrimą, 2016 m. birželio 16 d. ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24616-16 prokuroro nutarimu buvo nutrauktas kai nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat 2016 m. birželio 13 d. buvo gautas Kauno apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas, pagal kurį pradėta aplinkybių patikslinimo medžiaga Nr. M-1-01-47484-16 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 straipsnio 2 dalyje. Patikslinimas atliktas dėl to, kad 2016 m. birželio 13 d. ryte apie 6.50 val., buvo pastebėta, kad sugadinta ginčo buto durų stakta, galimai kažkas buvo patekę į butą. Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos 1-ojo būrio patruliai pirmi nuvykę į įvykio vietą apžiūrėjo ginčo butą, viduje jokių asmenų nebuvo (ginčo buto durys buvo užkaltos vinimis, todėl į butą patekti nebuvo galimybės). 2016 m. birželio 13 d. buto duris užplombavo Kauno apskr. VPK KTV specialistas (pridedamas 2022 m. birželio 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 20-PR2-30810). 2016 m. birželio 21 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Duomenų apie tai, kada į ginčo butą buvo galima pateikti tretiesiems asmenims, neturi ir pateikti tai patvirtinančių dokumentų negali. Taip pat nerasta duomenų apie tai, kad ginčo bute nuo jo užantspaudavimo buvo pažeistos ir (ar) pašalintos plombos. Patikrinus policijos registruojamų įvykių registrą, nuo 2016 m. gegužės 25 d. daugiau nebuvo registruota jokių pranešimų, adresu (duomenys neskelbtini), nerasta kreipimusi dėl plombų pašalinimo šiuo adresu.

14. Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Ignitis“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Mano būstas Dainava“. Ieškovė UAB „Ignitis“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1623,35 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiekia elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro viešai skelbiamais duomenimis, butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė (duomenys neskelbtini) mirusiam E. Z. G. Po E. Z. G. mirties turtą paveldėjo atsakovė Lietuvos Respublika. Už namo bendrosioms reikmėms bendrovės patiektą ir objektui namo administratoriaus per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 1623,35 Eur skola. Objektą 2016 m. spalio 23 d. paveldėjo Lietuvos Respublika, patikėtinis valstybės įmonė Turto bankas. Šis faktas įregistruotas registre 2016 m. spalio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, 1623,35 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą ir 37 Eur bylinėjimosi išlaidų, neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės.

15. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo, 2021 m. spalio 19 d. nutartimi pakeitė skundžiamą sprendimą – ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“ 41,44 Eur skolą (už bendroms reikmėms sunaudotą elektros energiją), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 41,44 Eur sumą nuo 2019 m. birželio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 0,96 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Ignitis“ naudai; kitą ieškinio dalį atmetė. Iš į bylą pateiktų įrodymų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 30 d. Turto apžiūros aktu užfiksuota, jog VĮ „Turto bankas“ atstovams į ginčo butą patekti nepavyko, kadangi jis užplombuotas policijos; pateiktos nuotraukos, kuriose matyti, kad ginčo buto durys užantspauduotos policijos. Jokių įrodymų, patvirtinančių faktinį naudojimąsi ginčo butu ir elektros energijos naudojimą laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. į bylą nėra pateikta, taigi, byloje esančiais įrodymais nepaneigtos įrodymais pagrįstos faktinės aplinkybės, jog aukščiau nurodytu laikotarpiu į ginčo butą nebuvo galima patekti, jame nebuvo gyvenama ir atitinkamai nebuvo bute nebuvo naudojama elektros energija (ginčo bute įrengtas elektros skaitiklis). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl paveldėtojos atsakomybės už skolą, susidariusią už ginčo bute sunaudotą elektros energiją, sprendė, kad Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ iki pat 2019 m. sausio 30 d. (kuomet surašytas buto apžiūros aktas) negalėjo patekti į ginčo butą, taigi ji negali būti laikoma laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. ir atitinkamai 2018 m. gruodžio 31 d. prisiėmusi pareigos užfiksuoti ir deklaruoti ginčo buto elektros energijos skaitiklio duomenų, kadangi tokių veiksmų skolos susidarymo laikotarpiu objektyviai negalėjo atlikti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ginčo laikotarpiu ginčo bute nebuvo gyvenama ir nebuvo naudojama elektros energija.

Dėl nuostolių (ne)atlyginimo

16.1. ginčo butas yra bendrabučio tipo name;

16.2. rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl elektros energijos tiekimo į ginčo butą nebuvo sudaryta;

16.4. įvadinio elektros apskaitos prietaiso, kuris bendrabučio tipo name yra rūsyje, rodmenis bendrojo naudojimo objektų administratoriaus įgaliotas asmuo nurašo kiekvieną mėnesį, duomenys yra perduodami elektros energijos tiekėjai UAB „Ignitis“, kuri apskaičiuoja mokėtiną sumą namui už suvartotą bendrą elektrą, o administratorė, gavusi šiuos duomenis paskirsto butų ir kitų patalpų savininkams ir pateikia informaciją mokėjimo sąskaitose;

16.5. už laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. namo (duomenys neskelbtini) bendrosioms reikmėms ir ginčo butui ieškovo patiektą elektros energiją namo administratorė UAB „Mano būstas Dainava“ paskaičiavo 1623,35 Eur sumą, iš kurios nesumokėta 1581,91 Eur. Byloje nėra ginčo dėl mokesčio už tiektą elektros energiją matematinio skaičiavimo.

17. Elektros energijos paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), Elektros energetikos įstatymas bei Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, kurios privalomos tiek elektros energijos tiekėjams, tiek elektros energijos vartotojams nepriklausomai nuo jų pavaldumo ir valdomo turto nuosavybės formos, nes jos patvirtintos vykdant Energetikos įstatymą ir Vyriausybės pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2006).

18. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintose Elektros energijos tiekimo ir naudojimosi taisyklėse (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1-231 redakcija, toliau – Taisyklės), įtvirtinta, kad vartotojas privalo pagal galiojančias kainas bei tarifus atsiskaityti su operatoriumi ir (ar) tiekėju už elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ir kitas su tuo susijusias paslaugas ir (ar) galią (Taisyklių 56.5, 93, 97 punktai). Taisyklių 100 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei su tiekėju ir (ar) operatoriumi nėra sudaryta sutartis arba vartotojo neįmanoma nustatyti, už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas privalo atsiskaityti objekto, kuriame vartojama elektros energija, savininkas. Taisyklių 107 ir 132.18 punktuose reglamentuota, kad daugiabučio gyvenamojo namo teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas administratorius, sutartyje nustatytais terminais ir būdu, bet ne vėliau kaip iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio kalendorinės dienos įskaitytinai, privalo pateikti operatoriui tikslius duomenis apie elektros apskaitos prietaisų rodmenis, apskaičiuoti namui ir atskirai kiekvienam vartotojui už elektros energiją paskirstytas sumas, informuoti kiekvieną vartotoją bei tiekėją ir (ar) operatorių apie paskirstytas mokėtinas sumas bei neatlygintinai teikti kitą tiekėjo ir (ar) operatoriaus pareikalautą informaciją.

19. Pagal Taisykles, jeigu elektros energija tiekiama (persiunčiama) daugiabučiam gyvenamajam namui (butams, kambariams, virtuvėms, dušams, sanitariniams mazgams, skalbykloms, poilsio kambariams, vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), kai kiekvienam daugiabučio gyvenamojo namo butui nėra įrengti atskiri teisės aktų reikalavimus atitinkantys operatoriui priklausantys elektros apskaitos prietaisai, už atsiskaitymą su tiekėju ir (ar) operatoriumi už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimo ir kitas su tuo susijusias paslaugas yra atsakingi daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai pagal įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis (Taisyklių 132.17 punktas).

20. Bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo butams suvartotos elektros energijos kiekis skaičiuojamas, vadovaujantis Įmokų už sunaudotą elektros energiją bendrabučio tipo daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose paskirstymo gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams metodika, patvirtinta ūkio ministro 2003 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 4-412 (toliau – Metodika). Pagal Metodikos 4 punktą, savininko patalpos yra gyvenamosios patalpos (butai, kambariai) ar negyvenamosios patalpos, esančios bendrabutyje ir priklausančios konkretiems savininkams bei nustatyta tvarka įregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre nekilnojamojo turto registre.

21. Pažymėtina, kad Metodika taikoma paskirstant įmokas už sunaudotą elektros energiją bendrabučiuose, kuriuose nėra galimybės atskirai apskaičiuoti sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekio. Įmokos yra apskaičiuojamos pagal sunaudotą elektros energiją. Pagal Metodikos 7.2 punktą savininkui, kurio patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, įmokos už jo patalpose ir už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą elektros energijos kiekį, tenkantį jo patalpoms, dydis nustatomas bendrai, t. y. iš per ataskaitinį laikotarpį visame bendrabutyje sunaudoto elektros energijos kiekio pinigine išraiška atėmus visų savininkų ir nuomininkų, kurių patalpose yra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, apskaičiuotų įmokų už bendrabučio bendrojo naudojimo patalpose sunaudotą per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos kiekį sumą, šią gautą sumą padalijus iš visų savininkų ir nuomininkų, kurių patalpose nėra įrengti elektros energijos apskaitos prietaisai, patalpų bendrojo ploto sumos ir rezultatą padauginus iš savininko ar nuomininko, kurio patalpose nėra įrengti elektros energijos prietaisai, patalpų bendrojo ploto.

22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė už elektros energiją mokėtiną mokestį ginčo butui skaičiuodavo už bendrabučio tipo name suvartotos elektros energijos kiekį proporcingai butų užimamiems plotams. Dėl tokio atsakovės matematinio skaičiavimo ginčo taip pat nėra.

23. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas dėl likusios neapmokėtos už elektros tiekimą dalies. Viena vertus, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo butas nuo 2016 m. gegužės 25 d. iki 2019 m. sausio 30 d. buvo antspauduotas, jame niekas negyveno. Kita vertus, byloje nėra ginčo, kad skolos laikotarpiu elektros energija buvo tiekiama ir suvartota (faktiškai naudojama elektros energija). Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog skolos susidarymo laikotarpiu negalėjo egzistuoti energijos vartojimas ginčo bute. Taigi atsakovė nepagrįstai mokėtinas sumas priskaičiavo ginčo butui. Trečia, pagal Metodikos 14 punktą, bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai ir nuomininkai turi teisę parengti ir nustatyti kitokias, negu yra nustatyta šioje metodikoje (6, 7 ir 8 punktai), įmokų už bendrabutyje sunaudotą elektros energiją gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams paskirstymo taisykles, kuriose gali būti nustatyta, kad įmokos paskirstomos atsižvelgiant į gyventojų lėšomis įrengtų grupinių ar individualių nekomercinių apskaitos prietaisų rodmenis, gyventojų skaičių bei kitas aplinkybes. Įmokas už sunaudotą elektros energiją skirstantis asmuo taiko gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų ir nuomininkų nustatytas taisykles, jei: pagal jas paskirstomas visas per ataskaitinį laikotarpį bendrabutyje sunaudotas elektros energijos kiekis pinigine išraiška (pagal bendrabučio įvade įrengto elektros energijos apskaitos prietaiso rodmenų skirtumą); jos teisės aktų nustatyta tvarka yra patvirtintos gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų ir nuomininkų sprendimu. Šiuo atveju, duomenų apie bendrabučio tipo namo savininkų ir nuomininkų nustatytas kitokias, negu yra nustatyta metodikoje, įmokų paskirstymo taisykles, nepateikta.

24. Nustatyta, kad bendrabučio tipo daugiabučio gyvenamojo namo atveju, visam namui yra įrengtas vienas įvadinis elektros energijos apskaitos prietaisas, kaip tai nurodyta Metodikos 1 punkte. Ieškovė nurodo, kad esama viso namo vidaus elektros energijos tiekimo inžinerinė įranga nėra sumontuota taip, jog galima būtų kiekvienam patalpų savininkui ir (ar) nuomininkui atskirai apskaičiuoti kiekį sunaudotos per ataskaitinį laikotarpį elektros energijos, tiekiamos namo bendroms reikmėms. Atsakovė nurodo, kad ji neturi pareigos rinkti iš gyventojų kiekvieną mėnesį deklaruotus elektros prietaisų rodmenis ir (ar) vaikščioti po butus, tikrinant ar juose kažkas gyvena, ar buto savininkas gyvas ir pan.

25. Su šiais atsakovės teiginiais teismas neturi pagrindo sutikti.

26. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), kurių 5.7 punktas nustatė, kad administratorius vykdydamas savo pareigas apskaičiuoja pagal mėnesinius mokesčius ir įmokas, parengia ir iki kito mėnesio 15 dienos laišku, faksu, elektroniniu ar kitais būdais pateikia patalpų savininkams ir (ar) valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams <...> informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas ir mokėjimo būdus (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę ar jos elektroninį atitikmenį arba kitaip), tvarko šių mokesčių ir įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti apskaitą; Nuostatų 5.10 punkte nustatyta, kad šių Nuostatų 5.4, 5.41, 5.42, 7.1, 11, 12, 121 punktuose nurodytais atvejais, 1/4 patalpų savininkų raštu pateiktu prašymu arba savo iniciatyva, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 3 dalimi, šaukia patalpų savininkų susirinkimus arba šių Nuostatų 13 punkte nurodyta tvarka organizuoja patalpų savininkų balsavimą raštu; 6.2 punkte nustatyta, kad administratorius pagal kompetenciją kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, ir teikti atitinkamoms institucijoms pasiūlymus dėl asmenų, pažeidusių nustatytus reikalavimus, patraukimo atsakomybėn; 11 punkte nustatyta, kad patalpų savininkai susirinkime ar balsuodami raštu gali išrinkti įgaliotąjį atstovą (atstovus) atstovauti patalpų savininkams turint santykių su administratoriumi: dalyvauti namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų ir kitų paslaugų pirkimo, atliktų darbų priėmimo ir perdavimo, balsų skaičiavimo komisijose, tikrinant šilumos ir kitų matavimo prietaisų rodmenis, gauti informaciją apie planuojamus ir atliktus namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus, kitas suteiktas paslaugas, šių Nuostatų 8, 9 ir 91 punktuose nurodytų mėnesinių mokesčių, kaupiamųjų įmokų apskaičiavimą ir panaudojimą. Jeigu įgaliotasis atstovas (atstovai) neišrinktas (neišrinkti), administratorius ne rečiau kaip kartą per metus organizuoja patalpų savininkų susirinkimą ar balsavimą raštu dėl įgaliotojo atstovo (atstovų) išrinkimo, iki jis (jie) bus išrinktas (išrinkti).

27. Minėta, kad atsakovė nepasinaudojo bendrabučio gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkų ir nuomininkų teise parengti ir nustatyti kitokias, negu yra nustatyta Metodikoje, įmokų už bendrabutyje sunaudotą elektros energiją gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams ir nuomininkams paskirstymo taisykles, kuriose gali būti nustatyta, kad įmokos paskirstomos atsižvelgiant į gyventojų lėšomis įrengtų grupinių ar individualių nekomercinių apskaitos prietaisų rodmenis, gyventojų skaičių bei kitas aplinkybes (Metodikos 14 punktas). Nagrinėjamu atveju situacija, kai net 2 m. 7 mėn. nesant gyvam ginčo buto savininkui, esant ginčo butui užantspauduotam, administratorė vis vien skaičiavo mirusiam savininkui skolą už suvartotą elektros energiją, apskaičiuotą proporcingai turimam plotui, neatitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimų (CK 1.5 straipsnis). Taip pat minėta, kad byloje nėra ginčo dėl faktinio elektros energijos suvartojimo. Vadinasi, galimai yra neteisėtai prisijungiama prie elektros prietaisų ir neteisėtai naudojama elektros energija, tačiau namo administratorė nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi priemonių susidariusiai situacijai išspręsti. Bendrabučio tipo namo administratorė turėjo patikrinti kitus duomenis apie bendroms namo ir (ar) butų reikmėms suvartojamos elektros energijos šaltinius ir pan., tačiau tokių duomenų į bylą nėra pateikta (patikrinimo aktai ir kt.).

28. Toks administratorės neveikimas reiškia, kad būtent bendrabučio tipo gyvenamojo namo administratorė netinkamai atliko savo pareigas ir neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka būtų išrinktas įgaliotas asmuo, bendradarbiaujant santykiuose tarp namo gyventojų ir administratorės, bei nesiėmė jokių priemonių kontroliuoti, kaip patalpų savininkai laikosi privalomųjų reikalavimų, kaip tinkamai yra naudojamos bendrojo naudojimo patalpos, ar nėra neteisėtai naudojama elektros energija.

29. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės neteisingai buvo paskaičiuoti mokesčiai, mokėtini už suvartotą elektros energiją. Tiek pagal Taisykles, tiek pagal Metodiką ir šalių pasirašytą Sutartį, būtent namo administratorei tenka pareiga apskaičiuoti ir elektros tiekimo operatorei bei namo gyventojams pateikti tikslius duomenis apie suvartotą elektros energiją.

30. Teismo vertinimu, būtent 2004 m. kovo 9 d. Sutarties pagrindu ieškovė turi teisę reikalauti iš administratorės UAB „Mano būstas Dainava“ ne tik pateikti objektyvius, pagal Metodikos 7.1. punkte nustatytą formulę apskaičiuotus duomenis apie suvartotą elektros energiją, bet ir reikalauti atlyginti nuostolius dėl šių duomenų netikslumų, kaip tai nustatyta Taisyklių 161 punkte, kuriame nurodyta, jog nuostolių atlyginimo klausimai tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir skirstomųjų tinklų operatorių ir (ar) tiekėjų ir (ar) vartotojų sprendžiami teisės aktuose bei tarpusavio sutartyse nustatytais pagrindais ir tvarka.

31. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis).

32. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

33. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį skolininko, kuris yra įmonė (verslininkas), sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės, t. y. ši specialioji teisės norma nustato bendrosios taisyklės, jog civilinė atsakomybė galima tik esant kaltei (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išimtį. Sprendžiant pareikštą ieškinio reikalavimą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę įmonei (verslininkui), pastarojo kaltės egzistavimas ar neegzistavimas yra teisiškai nereikšmingi, nes jis atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog jos parengtos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Elektros energetikos įstatymu, Energetikos įstatymu ir kitais teisės aktais, tuo tarpu nurodytuose įstatymuose nenustatyta skolininko (elektros energijos vartotojo) kaltės prezumpcijos išimčių.

34. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo procesiniu sprendimu pripažinus, kad atsakovė nepagrįstai priskyrė mokėtinas sumas ginčo butui (žr. šio sprendimo 15 punktą), darytina išvada, jog atsakovė neteisingai priskyrė mokėtinas sumas visiems ir (ar) kai kuriems kitiems viso bendrabučio tipo gyvenamojo namo butų savininkams/ nuomininkams. Ieškovė turėjo gauti visą bendrą sumą už faktiškai suvartotą konkrečiame bendrabučio tipo gyvenamajame name pagal vieną komercinį elektros apskaitos prietaisą, kuri (suma) nustatoma pagal atsakovės pateiktus tikslius duomenis apie įvadinių elektros apskaitos prietaisų rodmenis. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, būdama bendrabučio tipo namo administratore, būtų atsiskaičiusi su ieškove už tiektą elektros energiją, todėl iš atsakovės priteistina 1581,91 Eur skola ieškovės naudai (CK 6.213 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

35. Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovė praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1581,91 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

36. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).

37. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 36 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis, sumokėtas už ieškinį. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės.

39. Teisme nepatirta bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ignitis“ (j. a. k. 303383884) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Dainava“ (j. a. k. 302709722) 1581,91 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt vieną eurą 91 ct) nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (1581,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36 (trisdešimt šešis) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.