Šiaulių apygardos teismo nutartis, 1A-169-616/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-26
Bylos Nr.: 1A-169-616/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-12373-2020-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Egidijus Mockevičius, Nijolė Matuzevičienė, Ernesta Montvidienė
Nuteistasis: A. B.

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-169-616/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12373-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.2.23.2.1.; 1.2.29.3.1.; 2.4.6.1 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Egidijaus Mockevičiaus, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtos bausmės:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams,

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį bauda102 MGL dydžio, t. y., 5 600 Eur (penki tūkstančiai šeši šimtai eurų).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir bauda 102 MGL dydžio, t. y., 5 100 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas eurų).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. B. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir bauda 68 MGL dydžio, t. y., 3 400 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai eurų). Baudos sumokėjimui nustatytas 1 (vienerių) metų terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. B. į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. liepos 29 d.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir užstatas A. B. paliktos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, V. P. už A. B. sumokėtą 6 000 Eur užstatą 2020 m. liepos 24 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta grąžinti V. P..

Iš A. B. išieškota į valstybės biudžetą 413,25 Eur (keturi šimtai trylika eurų 25 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: laikmenas nuspręsta palikti saugoti byloje; Ž. J. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti saugoti byloje; po tyrimo likusias narkotinės medžiagas nuspręsta sunaikinti; 840 eurų nuspręsta grąžinti A. B..

Tuo pačiu nuosprendžiu A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti bei jas platino, o būtent: 2020 m. vasario 28 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 700 Eur nusipirko ir taip neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 443,152 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai nugabeno į slėptuvę, esančią (duomenys neskelbtini) esančiame miške ir užkasęs žemėje, plastikiniame kibire neteisėtai laikė iki 2020 m. kovo 20 d., 16.25 val., kol dalį neteisėtai laikomų narkotinių medžiagų – 6,714 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), iš kurių 3,297 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 8,6 % ir 3,417 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos ? 9- tetrahidrokanabinolio kiekis yra 18,4 %, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Likusį kiekį – 436,438 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) toliau neteisėtai laikė toje pačioje slėptuvėje ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2020 m. kovo 27 d., apie 12.17 val., (duomenys neskelbtini) esančiame miške, dalį neteisėtai laikomų narkotinių medžiagų – 22,268 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t. y. juodos spalvos plastikinį maišą su 19,688 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 19,1 % ir 3 vnt. folijos paketėlių su 2,580 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos ? 9- tetrahidrokanabinolio kiekis yra 12,6 %, neteisėtai perdavė A. Ž.. Likusį kiekį – 414,170 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), t. y. juodos spalvos plastikinį maišą su 192,370 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 17,5 % ir juodos spalvos plastikinį maišą su 221,800 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose veikliosios medžiagos ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 8,5 %, neteisėtai turėdamas tikslą platinti laikė slėptuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) esančiame miške, iki tol, kol 2020 m. kovo 27 d., apie 15.25 val., įvykio vietos apžiūros metu narkotines medžiagas rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. Be to, A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentą, o būtent: 2020 m. kovo 23-24 d., tiksliai nenustatytu laiku, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), rado ir taip neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo fizinio asmens dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Ž. J., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, kurią parsigabeno į savo gyvenamąją vietą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė iki tol, kol 2020 m. kovo 27 d., 18.27 val., kratos metu šią kortelę surado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendį ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirti maksimalią 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per teismo nustatytą terminą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neatlygintinai išdirbti iki 200 valandų socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, įmokėti maksimalią įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

3.1. Nurodo, kad sutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu dėl padarytų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir vertina ją kaip akivaizdžiai neteisingą, per griežtą, paskirtą netinkamai pritaikant baudžiamojo įstatymo teisės normas, prieštaraujančią suformuotai teismų praktikai.

3.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nustatyta jo atsakomybę švelninančių aplinkybių. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė faktinės aplinkybes, kurios leido bylą nagrinėti sutrupinto įrodymų tyrimo tvarka, kas paneigia teismo motyvus, jog ikiteisminio tyrimo metu jis neprisipažino. Pažymi, kad A. Ž. teisme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos jo atžvilgiu sunkinančiai. Pažymi ir tai, kad valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė taip pat prašė teismo pripažinti jo atžvilgiu lengvinančią aplinkybę.

3.3. Nurodo, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbovietėje charakterizuojamas yra teigiamai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, po nusikaltimo pakeitė gyvenamąją vietą, atsisakė neigiamos aplinkos, įsidarbino, gyvena su drauge kitame mieste. Teigia, kad sunkaus nusikaltimo padarymas sukelia teisines pasekmes, bet nepašalina galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas jo atžvilgiu. Tvirtina, kad pirmasis ne tik teistumas (kai bendrosios baudžiamojo įstatymo nuostatos verčia asmeniui skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes), bet ir apskritai patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, teigiama asmenybės charakteristika, pastangos būti socialiai naudingu dirbant, taip siekiant išlaikyti save ir nesinaudoti valstybės biudžeto lėšomis pašalpų pavidalu, padarytos reikalingos išvados, gauta skaudi pamoka ir akivaizdus ryžtas ateityje nebedaryti jokių nusikalstamų veikų yra tos aplinkybės, kurios ne visos teismo buvo įvertintos, nebuvo susietos į reikšmingą visumą, leidžiančią daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti nesiunčiant jo į įkalinimo įstaigą, kur iki šiol galiojanti nuteistųjų subkultūra padarytų ne teigiamą, bet žalingą ir neigiamą poveikį.

3.4. Teigia, kad buvo suimtas 4 mėnesius, todėl paskyrus kitos bausmės rūšies maksimalią bausmę bus pasiekti bausmės tikslai ir jis nebus eliminuotas iš visuomenės dar 6-7 mėnesius, kol įgis teisę išeiti į laisvę ankščiau laiko. Pažymi, kad išbūtas suėmimo laikotarpis neleidžia abejoti jo padarytomis reikalingomis išvadomis dėl įvykdytos nusikalstamos veikos pasmerkimo, susilaikymo nuo bet kokių nusikaltimų ateityje ir patirtu nubaudimu.

3.5. Apelianto teigimu, teismas nepasisakė ir neįvertino padarytos nusikalstamos veikos dalyko, o būtent – neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos rūšies ir kiekio. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į viešai ir plačiai visiems žinomą faktą, jog disponavimas kanapių antžemine dalimi yra legalus ir neuždraustas elgesio būdas daugelyje pasaulio, taip pat ir kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse. Pažymi, kad dėl kanapių kaip „žolės“ įteisinimo ir dekriminalizavimo pakankamai senai diskutuojama ir Lietuvos Respublikoje, o šiuo metu tema yra ypatingai aktuali, įvertinant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus laimėjusios Laisvės partijos pažadus, šios partijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programines nuostatas. Teigia, kad nors tokia aplinkybė savaime nemenkina jo padarytos nusikalstamos veikos turinio, tačiau yra ypatingai reikšminga įvertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir aktualiją laikotarpiui, kurio metu padarytas nusikaltimas nereikalauja griežto visuomenės pasmerkimo, dėl ko realus laisvės atėmimo bausmės skyrimas akivaizdžiai nėra tinkama ir teisinga bausmė, kuri būtų reikalinga ir pateisinama visuomenės lūkesčiais tinkamam nusikaltimą padariusio asmens nubaudimui.

3.6. Apelianto teigimu, tinkamai ir teisingai įvertinus visas tiek padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, atsižvelgiant į nusikalstamas paskatas, spontaniškai susiformuotą kaltės rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamų veikų žalą ir visuomenės požiūrį į ją, į neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų rūšį, jau patirtas ir baudžiamuoju procesu nuteistajam sukeltas pasekmes, padarytas jo ryžtingas išvadas, visas šias aplinkybes vertinant be išskirtinio pranašumo, ne atsietai, bet reikšmingai jungiant į visumą, kartu atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir Konstitucinio Teismo nuostatas, yra pagrindas pripažinti, kad priimtu nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, buvo netinkamai pritaikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nepagrįstai neįvertintos minėtos šiame procese akivaizdžiai egzistuojančios išimtinės aplinkybės, dėl to paskirta neteisinga bausmė. Teigia, kad pagal sankciją paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitinka nei padarytos veikos turinio, nei jos pavojingumo, nei kaltininko asmenybės. Apelianto manymu, tokios neteisingos, neproporcingos bausmės paskyrimas yra įstatymo pagrindas priimtą nuosprendį pakeisti ir jam paskirti teisingumo principui neprieštaraujančią švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo A. B. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Violeta Bartušienė prašo nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Prokurorė sutinka su teismo padaryta išvada, kad nėra nustatyta A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

4.2. Prokurorės įsitikinimu, nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų A. B. atžvilgiu, kadangi minimalios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už sunkaus nusikaltimo padarymą neprieštarauja teisingumo principui. Pažymi, kad aplinkybės, jog A. B. įsidarbino ir darbovietės yra charakterizuojamas teigiamai, nėra išskirtinės.

4.3. Nesutinka su A. B. teiginiu, kad teismas neįvertino padarytos nusikalstamos veikos dalyko – neteisėtai disponuotos medžiagos rūšies ir kiekio. Teigia, kad įstatymu baudžiama už bet kokios rūšies narkotinės ar psichotropinės medžiagos, įtrauktos į draudžiamų sąrašą, disponavimą turint tikslą ją platinti arba jos platinimą, neišskiriant draudžiamų medžiagų pagal rūšį. Atkreipia dėmesį, kad A. B. pripažintas kaltu už neteisėtą disponavimą 443,152 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kas yra pakankamai nemažas kiekis, vertinant tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose daugiau nei 500 g šios medžiagos jau yra laikoma dideliu kiekiu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas nesutinka su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, teigdamas, kad ji yra per griežta, todėl prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su terminuotu laisvės atėmimu – laisvės apribojimą maksimaliam terminui su įpareigojimais. Prašydamas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės, apeliantas nurodo aplinkybes, kurių, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte – nevertino, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

8. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis pripažino savo kaltę, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Vertinant kaltininko parodymus, be kita ko, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai padeda (prisideda) tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-231-495/2019).

10. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo poziciją, akcentavęs jo nenuoširdumą, pažymėjęs, jog nuteistasis kaltę pripažino tik įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kas neduoda pagrindo spręsti, kad A. B., teismo posėdžio metu pripažinęs kaltę, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

11. Su šiais apelianto argumentais sutikti nėra pagrindo. A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas penkis kartus, tačiau tik paskutinės apklausos metu, susipažinęs su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo priedais – vaizdo įrašais, ir teisiamajame posėdyje teigė kaltę prisipažįstantis visiškai ir nuoširdžiai besigailintis, ir tik šių apklausų metu nurodė iš esmės visas aplinkybes, susijusias su jam pareikštais kaltinimais (4 t., b. l. 20-21, 25-26, 30-32, 38-40, 46-48). Nors teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prisipažinimas įvykdžius nusikalstamą veiką gali būti padarytas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K- 307- 689/2019, Nr. 2K-81-895/2020 ir kt.), o neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neužkerta kelio tai padaryti vėliau, tačiau tokiu atveju svarbu įvertinti, kokios priežastys lėmė kaltininko pozicijos pasikeitimą. Kai asmuo prisipažįsta kaltu tik dėl byloje surinktų įrodymų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe nepripažįstama. Teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis kaltę pripažino tik todėl, kad suvokė, jog byloje yra surinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių duomenų, kurie laikytini įrodymais, ir kurių niekaip neturėjo galimybės nuginčyti ar paneigti, bei siekė, jog byla būtų išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir paskirtoji bausmė jam būtų sumažinta vienu trečdaliu. Tokioje situacijoje jo išreikštas prisipažinimas bei gailestis negali būti laikomas nuoširdžiu ir sudarančiu pagrindą taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nepripažino nuteistojo A. B. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Tai, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, baigiamųjų kalbų metu prokurorė nurodė mananti, jog ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažinta A. B. atžvilgiu, teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

12. BK 54 straipsnyje išdėstyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315/2013, 2K-59-697/2019).

13. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Išimtinės bylos aplinkybės turi rodyti daug mažesnį padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, taip pat tai, kad kaltininko asmenybė mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-419-746/2015, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018).

14. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.

15. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas pats savo noru neatvyko į teisėsaugos instituciją ir nepranešė apie savo padarytas nusikalstamas veikas, proceso eigoje neprisipažino jas padaręs, nuoširdžiai nesigailėjo ir siekė sumenkinti savo veiksmų nusikalstamą pobūdį, kas tikrai neprisidėjo prie greitesnio ir lengvesnio nusikalstamų veikų išaiškinimo. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo nustatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo nurodyta, bausmę. Kaip minėta, byloje nenustatyta nei vienos A. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl jau vien ši aplinkybė eliminuoja galimybę taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra dirbantis ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, pakeitė gyvenamąją vietą bei atsisakė neigiamos aplinkos, gyvena su drauge ir padarė tinkamas išvadas būdamas suėmimo metu, nelaikytinos išimtinėmis bylos aplinkybėmis, duodančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pakartotinai įvertinusi nuteistąjį bei jo padarytus nusikaltimus apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą švelninti A. B. paskirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Nuteistojo asmeninės ir kitos jį charakterizuojančios aplinkybės nėra išskirtinės ir yra būdingos daugeliui nuteistųjų, tuo tarpu jo padaryta nusikalstama veika pasižymi dideliu pavojingumu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. B. yra neteistas, tačiau po šių nusikalstamų veikų padarymo toliau pažeidinėjo įstatymus – Šiaulių apygardos prokuratūros 2021 m. vasario 5 d. nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius) dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje (veika padaryta 2020 m. rugpjūčio 9 d. – nepraėjus nei dviem savaitėms po paleidimo iš suėmimo šioje baudžiamojoje byloje), padarymo bei jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (3 t., b. l. 150-153), nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų už alkoholinių gėrimų, neturint nustatyto amžiaus, bei narkotinių medžiagų be gydytojo paskyrimo vartojimą, o po šių nusikalstamų veikų padarymo taip pat buvo baustas už automobilio vairavimą, neturint tam teisės (3 t., b. l. 159-161). Nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis mokėsi (duomenys neskelbtini), tačiau 2020 m. birželio 26 d. nutarimu buvo išbrauktas iš sąrašų dėl nepažangumo (3 t., b. l. 167, 168-169). Nors bylos duomenys patvirtina, kad A. B. šiuo metu yra dirbantis (3 t., b. l. 148), tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo teiginius, kad darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra tokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmių rūšis ir jų dydžius, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

17. Atmestini apelianto teiginiai, kad mažesnį jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą rodo tai, jog kai kuriose valstybėse kanapių laikymas ir vartojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Byloje nustatyta, kad A. B. šias narkotines medžiagas platino, o tai rodo, kad jo veiksmais buvo sukelta reali grėsmė žmonių sveikatai ir visuomenės saugumui. Atsižvelgtina ir į disponuotos narkotinės medžiagos kiekį – ne mažiau 443,152 g, kas yra pakankamai nemažas kiekis, vertinant tai, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ daugiau nei 500 g šios medžiagos jau yra laikoma dideliu kiekiu. Pažymėtina ir tai, kad savo poziciją dėl nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, taip pat neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas yra išreiškęs BK 260 straipsnyje, įtvirtindamas šias veikas kaip nusikalstamas ir nustatydamas už jas griežtas bausmes. Todėl narkotinių medžiagų apyvartos reguliavimas užsienio valstybėse nedaro įtakos A. B. padarytos veikos teisiniam vertinimui Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021). Tai, kad Lietuvos Respublikos Seime ateityje gali būti svarstomas lengvų narkotinių medžiagų dekriminalizavimas, taip pat nėra A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nes šiuo metu toks įstatymas negalioja. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad dėl šių priežasčių nuteistojo padarytas nusikaltimas nereikalauja griežto visuomenės pasmerkimo. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

18. Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam A. B. nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir pirmosios instancijos teismas, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skirdamas bausmę sankcijos ribose, teisės taikymo klaidos nepadarė.

19. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistajam A. B. paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistajam A. B. taip pat parinko švelniausią bausmę ir nustatė jos dydį artimą minimaliam, skiriamam už šios kategorijos nusikaltimus. Subendrindamas paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, be to, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir subendrintas bausmes sumažino vienu trečdaliu. Kadangi už BK XXXVII skyriuje numatytų nusikaltimų padarymą BK 75 straipsnio nuostatos netaikomos (BK 75 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad bausmės vykdymo atidėjimas šiuo konkrečiu atveju nėra galimas.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam A. B. skirtinas bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis A. B. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių, o kita, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Įvertinta nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga: jis nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, šiuo metu yra dirbantis, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo A. B. paskirtos atskiros bausmės ir subendrinta galutinė bausmė atitinka jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bausmės yra paskirtos nepažeidžiant BK 54, 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti kitus BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

21. Apibendrinant visą tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje priimtas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti ar naikinti apeliacinio skundo pagrindais nėra jokio pagrindo ir nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl paskirtos bausmės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį patikslinimo

22. Priimant skundžiamą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendį, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje neteisingai nurodytas bausmės, paskirtos A. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio dalyje, dydis eurais, kadangi 102 MGL dydžio baudą sudaro ne 5 600 Eur (penki tūkstančiai šeši šimtai eurų), o 5 100 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas eurų). Kadangi minėtas rašymo apsirikimas nekeičia skundžiamo nuosprendžio esmės, todėl jis taisytinas, patikslinant Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį.

Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. kovo 22 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad A. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį paskirtą 102 MGL dydžio baudą sudaro 5 100 Eur (penki tūkstančiai vienas šimtas eurų).

Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Egidijus Mockevičius Ernesta Montvidienė