Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-02-28 · Civilinė byla Nr. e2A-34-856/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
e2A-34-856/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Ieškovas
R. V., Z., Z. V. G.V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-34-856/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-16021-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. V., Z. V, G. V., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą R.V. ir Z.V., bei D. V., atstovaujamo atstovų pagal įstatymą R.V. ir Z.V.,, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1814-889/2018 pagal ieškovų R.V., Z. V. G.V., atstovaujamos atstovų pagal įstatymą R.V. ir Z. V., D. V., atstovaujamo atstovų pagal įstatymą R.V. ir Z. V., ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Larstata“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų D. L. ir K. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Larstata“ priteisti 1 388,25 Eur dydžio nuostolius, priteisti R.V. iš UAB „Larstata“ 50 Eur dydžio neturtinę žalą, G. V. – 100 Eur dydžio neturtinę žalą, D. V. – 50 Eur dydžio neturtinę žalą, Z. V. – 100 Eur dydžio neturtinę žalą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (e. b. II t., 102–111 b. l.).

2. Ieškovai nurodė, kad kreipėsi į atsakovę UAB „Larstata“ dėl automobilio Opel Meriva remonto, bendravo su atsakovės direktoriumi D. L. ir automobilių mechaniku K. K. dėl automobilio gedimų, teigia, kad tarp ieškovo R. V. ir atsakovės susiklostė vartojimo rangos santykiai, tačiau atsakovė sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai ir automobilio tinkamai nesuremontavo, dėl to ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Larstata“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (e. b. II t., 153–157 b. l.). Nurodė, kad atsakovės pagrindinė vykdoma ūkinė veikla yra plastikinių Aluplast ir Rehau profilio langų, medinių europietiškų ir skandinaviškų langų pardavimas, montavimas, aliuminių langų ir jų konstrukcijų pardavimas, montavimas bei pamatų įrengimas, sienų mūrijimas, stogų įrengimas, gerbūvio darbai, trinkelių klojimas, terasų įrengimas, glaistymas, dažymas, plytelių klojimas. Kitų paslaugų bendrovė neteikia, nes nei žmogiškų, nei materialinių resursų tam neturi. Atsakovė jokių dokumentų, susijusių su transporto priemonės remontu, ieškovams neišdavė, nes nebuvo įsipareigojusi ieškovų naudai atlikti kokius nors veiksmus. Atsakovės manymu, ji nėra ginčijamo materialiojo teisinio santykio subjektas ir neturi pareigos atsakyti ieškovams.

4. Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo K. K. nurodė, kad ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti atmestas (e. b. III t., 102–103 b. l.). Nurodė, jog UAB „Larstata“ niekada neteikė mašinų remonto paslaugų, ši įmonė užsiima tik statybos darbais, langų ir durų montavimu. UAB „Larstata“ tik padėdavo jam nuvežant jį į senų mašinų supirkimo vietas, parduotuves, nuperkant įvairių reikalingų detalių. Jis UAB „Larstata“ direktoriui atiduodavo pinigus už nupirktas detales bei kompensuodavo už degalus bei sugaištą laiką. Nesutiko, kad žala galėjo atsirasti dėl UAB „Larstata“ ar jo veiksmų. Nurodė, jog savo darbus atlieka sąžiningai, jokių pretenzijų ieškovai dėl mašinos remonto jam nereiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė (e. b. III t., 115–121 b. l.).

6. Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Larstata“ su ieškovu R.V. jokių rašytinių sutarčių dėl minėto automobilio remonto nebuvo sudariusi. Iš ieškovų pateiktų telefoninio pokalbių įrašų nustatyta, kad D. L. teigė, jog neremontuoja mašinų, nurodė, kad ieškovai su juo nesitartų, jų automobilį remontuoja K. K., kuris dirba pagal verslo liudijimą. Atsakovė neteikia automobilio remonto paslaugų, ji užsiima statybos darbais, langų ir durų montavimu. Atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo D. L., taip pat trečiasis asmuo K. K. paaiškino, kad K. K. užsiima automobilių remonto veikla remonto dirbtuvėse adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė, teikdama paaiškinimus Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, laikėsi tokios pačios pozicijos kaip ir šios bylos nagrinėjimo metu – atsakovė neteikė ieškovams automobilio remonto paslaugų.

7. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys dėl nuostolių atlyginimo už netinkamai atliktus automobilio remonto darbus turėtų būti reiškiamas trečiajam asmeniui K. K., kadangi jis atliko minėto automobilio remonto darbus. Teismo posėdžio metu ieškovai atsisakė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, todėl K. K. į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

8. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog UAB „Larstata“ adresu (duomenys neskelbtini), teikia automobilių remonto paslaugas, kokios buvo suteiktos ieškovui. UAB „Larstata“ internetiniame puslapyje esantis „įrašas“ autoservisas ir nurodytas D. L. telefono numeris, kuriuo ieškovas skambino, bei UAB „Larstata“ antspaudas ant turbokompresoriaus montavimo instrukcijos taip pat nepatvirtina fakto, kad automobilio Opel Meriva remonto paslaugas ieškovui teikė UAB „Larstata“. Pagal internete skelbiamą informaciją, susijusią su UAB „Larstata“ teikiamomis paslaugomis, matyti, kad UAB „Larstata“ teikia statybos, remonto bei apdailos darbų paslaugas. Be to, su UAB „Larstata“ nesudaryta rašytinė sutartis dėl ieškovų automobilio remonto, byloje nėra įrodymų, kad atsakovė UAB „Larstata“ prisiėmė įsipareigojimus suremontuoti ieškovų automobilį ar priėmė pinigus iš ieškovų už automobilio remonto darbus. Ieškovai teigia, kad jų nuostolius sudaro 700 Eur, sumokėti D. L., 279,99 Eur jų pačių be pagrindo sumokėta suma už variklio galvos gedimo diagnostiką bei šalinimą. Bylos duomenimis, ieškovų automobilį remontavo K. K., iš ieškovų sumokėtų 700 Eur dalį jų už atliktus darbus pasiėmė K. K., kita pinigų dalis buvo skirta automobilio detalėms, už kurias sumokėjo D. L..

9. Teismas konstatavo, kad vartojimo rangos dėl automobilio Opel Meriva, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto santykiai susiklostė tarp ieškovo R.V. ir trečiojo asmens K. K., todėl ieškinį dėl žalos už netinkamai atliktą automobilio remontą ieškovai turėjo reikšti trečiajam asmeniui K. K., kuris ir atliko automobilio remontą.

10. Teismas vertino, kad atsakovė UAB „Larstata“ nėra atlikusi neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovams būtų atsiradusi žala, ieškovai neįrodė jų patirtos žalos priežastinio ryšio su atsakovės neteisėtais veiksmais, todėl šiuo atveju civilinė atsakomybė atsakovei UAB „Larstata“ nekyla, ji neturi pareigos atlyginti ieškovų patirtų nuostolių ir neturtinės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

11. Ieškovai R.V., Z.V., atstovų pagal įstatymą atstovaujami G. V. ir D. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; netenkinus nurodyto reikalavimo - skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti ieškovams iš atsakovės UAB „Larstata“ patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. b. III t., 124–142 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1. Atsakovės atstovas nuolat sistemingai klaidino pirmosios instancijos teismą, pateikdamas melagingus paaiškinimus, nurodydamas aplinkybes, tačiau jų neįrodinėdamas. Pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė, toleravo. Apeliantai atkreipė apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, jog nors pirmosios instancijos teismas 2018-03-21 vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu nustatė šalims 14 dienų terminą įrodymams pateikti, įrodymų pateikimo terminas baigėsi 2018-04-04, tačiau atsakovė įrodymus pateikė 2018-05-09, kai numatytas teismo posėdis - 2018-05-10. Nors ieškovė atkreipė teismo dėmesį į akivaizdų atsakovės atstovo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis bei prašė minėtų įrodymų nepriimti, tačiau pirmosios instancijos teismas toleravo tokį atsakovės atstovo akivaizdžiai nesąžiningą elgesį.

11.2. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą iš esmės jį pagrįsdamas proceso metu atsakovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis bei duotais paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą ir atsakovės atstovo nurodytų aplinkybių bei paaiškinimų turinį, turėjo jų nevertinti kaip įrodinėjimo priemonės, t. y. turėjo juos atmesti kaip nepatikimus. To nepadaręs, teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ir CPK 185 straipsnio 1 dalyje, 265 straipsnio 1 dalyje suformuluotas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles.

11.3. UAB „Larstata“ direktorius D. L. ne tik tiekė detales ieškovų automobilio remontui, tačiau jis taip pat susijęs su ieškovų automobilio remontu, t. y. jis priimdavo sprendimus, kas bus daroma, kokie remonto veiksmai atliekami, kas už tuos veiksmus bus atsakingas, kas mokės ir pan., todėl absoliučiai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad „iš ieškovų į bylą pateiktų pokalbių garso įrašų nustatyta, kad D. L. teigė, jog neremontuoja mašinų, kad ieškovai su juo nesitartų“. Akivaizdu, kad tokia išvada padaryta neperklausius pateiktų pokalbių garso įrašų, t. y. neištyrus visų į bylą pateiktų įrodymų, taip pažeidžiant bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, todėl jau vien dėl šios aplinkybės skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

11.4. Liudytojų R. M. ir B. C. parodymai iš esmės prieštarauja teismo išvadoms, kad atsakovė UAB „Larstata“ neteikė ieškovams automobilio remonto paslaugų, kad D. L. ieškovams nurodė į jį dėl automobilio remonto nesikreipti. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šių parodymų nevertino, dėl jų sprendime nepasisakė, tokiu būdu pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuriame įtvirtinta teismo pareiga nustačius, kad byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, sprendime nurodyti, kodėl juos atmetė.

11.5. Atsižvelgiant į įprastą verslo praktiką nesudaryti užsakymo paraiškos bei transporto priemonės priėmimo - perdavimo akto, į Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pateiktą išvadą, visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant sudarytos rašytinės sutarties su UAB „Larstata“, byloje nėra įrodymų, jog UAB „Larstata“ prisiėmė įsipareigojimus suremontuoti ieškovų automobilį ar priėmė pinigus iš ieškovų už automobilio remonto darbus.

11.6. Teismas be jokių motyvų atmetė ieškovų reikalavimą priteisti 279,99 Eur sumą už variklio galvos remontą. CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir šis ieškovų reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su kitais pareikštais reikalavimais, t. y. bylos negalima išskirti, tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

11.7. Tai, kad ieškovų šeimai neįmanoma išsiversti su vienu automobiliu, pagrindžia aplinkybė, jog ieškovai po nepavykusio Opel Meriva automobilio remonto įsigijo dar vieną automobilį. Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją konstatuotina, jog absoliučiai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovų pasirinkimo keliauti į darbus bei vaikų ugdymo įstaigas skirtingais būdais.

11.8. Ieškovai patyrė didžiulius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo apribotos ieškovų šeimos bendravimo galimybės, ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, todėl konstatuotina, jog ieškovai neabejotinai patyrė neturtinę žalą, o kadangi netinkamas automobilio remonto paslaugas teikė atsakovė, todėl yra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Larstata“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas (e. b. III t., 146–152 b. l.). Atsiliepime nurodo, kad nagrinėjant civilinę bylą be proceso šalių paaiškinimų ir pasisakymų buvo nagrinėjami įvairūs oficialių įstaigų dokumentai, todėl ieškovai turėjo teisę bei galimybę netrukdomai su jais susipažinti bei pateikti šiuo klausimu motyvuotą nuomonę, ko viso proceso metu taip ir nebuvo padaryta. Teismo sprendime buvo nurodytas išsamus dokumentų sąrašas, į kurį buvo atsižvelgta ir kuriais buvo remtasi priimant sprendimą. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė su ieškovu Rimantu Vilnium jokių rašytinių sutarčių dėl minėto automobilio remonto nebuvo sudariusi. Iš ieškovų pateiktų telefoninio pokalbio įrašo nustatyta, kad D. L. teigė, jog neremontuoja mašinų, nurodė, kad ieškovai su juo nesitartų, K. K. remontuoja jų automobilį ir dirba pagal verslo liudijimą. Jo vadovaujama įmonė niekaip nėra susijusi su ieškovams priklausančio automobilio remontu, nes įmonei nepriklauso patalpa, kurioje ieškovams buvo atliekami automobilio remonto darbai ir įmonės naudai jokiais teisiniais pagrindais nedirba nei vienas darbuotojas, galintis teikti tokio pobūdžio paslaugas. Atsakovės atstovas sutinka, kad pagal dabartinį teisinį reglamentavimą privalo asmeniui, kuriam jis asmeniškai teikia paslaugą, suteikti būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją, tačiau jis neįpareigotas atsakyti už svetimų verslininkų teikiamų paslaugų apimtis bei su tuo susijusios informacijos viešinimą. Atsakovei UAB „Larstata“ neatlikus nei vieno neteisėto veiksmo, negali kilti pareiga atsakyti už kitus asmenis, juolab tai, kad UAB „Larstata“ yra netinkamas atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovų apeliacinis skundas netenkinamas.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jų pagrindu padarytomis išvadomis ir motyvais, todėl jų visų iš naujo nebekartoja. Kasacinio teismo ne kartą pastebėta, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Teismas neturi pareigos atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, todėl pasisako tik dėl teisiškai reikšmingų ieškovų apeliacinio skundo argumentų.

15. Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami iš atsakovės UAB „Larstata“ priteisti 1 388,25 Eur dydžio nuostolius bei 300 Eur dydžio bendrą neturtinę žalą, patirtą remontuojant automobilį Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. II t., 102–111 b. l.). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad ieškovai ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui, teisiniai vartojimo rangos santykiai tarp ieškovų ir atsakovės UAB „Larstata“ dėl automobilio Opel Meriva remonto nesusiklostė, ieškovai neįrodė atsakovės UAB „Larstata“ neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl civilinė atsakomybė atsakovei nekilo.

16. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais, nurodydami, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, nevertino fakto, kad atsakovės atstovas viso proceso metu klaidino teismą, o taip pat nevertino ir netyrė esminę reikšmę turinčių liudytojų B. C. ir R. M. parodymų.

17. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; kt.). Teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodytas įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, šalių poziciją ginčo klausimu ir teismo sprendimo turinį, laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo, bylos esmės neatskleidimo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su teismo išvada, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, jog atsakovė UAB „Larstata“ nėra materialinio teisinio santykio šalis ir nėra atsakinga už ieškovų patirtus nuostolius.

19. CPK 177 straipsnio 2 dalis numato, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

20. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Larstata“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2007 m. kovo 22 d. (e. b. II t., 158 b. l.), vykdoma veikla nuo 2009-06-04 yra gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (e. b. II t., 161–162 b. l.). UAB „Larstata“ įstatų 5 straipsnis numato, kad bendrovės veiklos tikslai: siekti pelno užsiimant šia veikla (veiklos objektas): nekilnojamojo turto operacijos, statyba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuoma bei prekyba, prekių ir paslaugų pirkimas ir pardavimas, eksporto ir importo paslaugos, sausumos transportas, apskaita, buhalterija ir auditas, drabužių siuvimas ir pardavimas, baldų gamyba ir prekyba, tarpininkavimas ir kita teisės aktų nedraudžiama veikla (e. b. II t., 168–169 b. l.).

21. Ieškovų teigimu, Rimantui Vilniui priklausantis automobilis Opel Meriva laikotarpiu nuo 2016-09-16 iki 2017-02-22 buvo remontuojamas pas verslininkę UAB „Larstata“, todėl tarp R. V. ir atsakovės UAB „Larstata“ susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Ieškovai dėl nekokybiškai atlikto automobilio Opel Meriva remonto 2017-05-15 skundu kreipėsi į Valstybinę kelių transporto inspekciją prie Susisiekimo ministerijos. Ištyrusi ieškovo R. Vilniaus skundą, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos konstatavo, kad UAB „Larstata“, teikdama vartotojui R.V. automobilio Opel Meriva, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros ir remonto pasaugas, nesilaikė nustatytų reikalavimų, kurie nurodyti išvadoje (e. b. II t., 97 b. l.). Išvadoje dėl transporto priemonės valdytojui suteiktų automobilio techninės priežiūros ir remonto paslaugų atitikties teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams nurodyta, kad išanalizavus transporto priemonės valdytojo pateiktą informaciją, nuvykus į transporto priemonės remonto dirbtuves adresu: (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus remonto dirbtuves, apklausus transporto priemonės remontą atlikusį mechaniką K. K., nustatyta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos užsakymas buvo neįformintas, t. y. užsakymo paraiška neužpildyta, tokiu būdu pažeistas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016-02-01 įsakymu Nr. 2BE-45 „Dėl transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 11 punktas (e. b. II t., 98 b. l.). Be to, apžiūrėjus techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo priėmimo patalpą nustatyta, kad nesudarytos sąlygos viešai susipažinti su informacija apie teikiamas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas. Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017-10-19 raštu Nr. 15B-3133 pažymėjo, kad teikdama išvadą dėl transporto priemonės Opel Meriva valdytojui suteiktų techninės priežiūros ir remonto paslaugų atitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimas, vadovavosi ieškovų raštu pateiktais užfiksuotais įrodymais, nes bendrovė kitų dokumentų nepateikė. Be to, minėtame rašte Inspekcija pažymėjo, kad nėra įgaliota nagrinėti ir spręsti, kokiais santykiais UAB „Larstata“ ar K. K. yra susiję, ir kuris iš minėtų subjektų faktiškai suteikė paslaugas. Teismo vertinimu, Inspekcijai pripažinus, kad ji nėra įgaliota spręsti, kuris iš subjektų faktiškai suteikė automobilio remonto paslaugas (Inspekcija iš esmės to klausimo ir nesprendė), nėra pagrindo vadovautis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išvada, jog UAB „Larstata“ teikė techninės priežiūros ir remonto paslaugas remontuojant ieškovo R. Vilniaus automobilį.

22. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba), vadovaudamasi Inspekcijos 2017-10-19 raštu Nr. 15B-3133, pažymėjo, kad ginčo nagrinėjimo metu vartotojo pareikštų reikalavimų (grąžinti už paslaugas sumokėtus pinigus, pašalinti paslaugos trūkumus, atlyginti nuostolius ir pan.) pagrįstumas yra vertinamas būtent konkretaus subjekto, t. y. kitos ginčo šalies, atžvilgiu, kuri vartotojo reikalavimų tenkinimo ar iš dalies tenkinimo atveju yra įpareigojama Tarnybos priimtą sprendimą dėl ginčo esmės vykdyti (2017-11-08 raštas Nr. 4-7818, e. b. III t., 42–43 b. l.). Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyrius 2017-09-18 Patikrinimo akte Nr. 1MK-38, išnagrinėjęs R. V. skundą, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad UAB „Larstata“ dirbtuvėse, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (servise), automobilių remonto paslaugų neteikia, automobilių remonto paslaugas nurodytu adresu teikia K. K., kuris tikrinimo metu Tarnybai nepateikė galiojančio verslo liudijimo (e. b. III t., 39–41 b. l.). Išvadoje taip pat konstatuota, kad Inspekcijos išvados dėl Aprašo pažeidimų surašytos netinkamo subjekto atžvilgiu, t. y. ne tam verslo subjektui, kuris užsiima transporto priemonių remonto paslaugų teikimo veikla, ir kuris remontavo vartotojo automobilį. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir VVTAT), išnagrinėjusi ieškovo R. V. skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-09-18 Patikrinimo akto Nr. 1MK-38 išvadų, nurodė, kad Tarnyba iš esmės turi pareigą tinkamai identifikuoti ginčo šalis, kad jos priimtas sprendimas dėl ginčo esmės būtų adresuojamas tinkamam subjektui (VVTAT 2017-11-08 raštas Nr. 4-7818, e. b. III t., 42–43 b. l.). VVTAT nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos apskrities skyrius, pateikdamas Išvadą, jog dirbtuvėse, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Larstata“ automobilių remonto paslaugų neteikia, rėmėsi tiek patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek ginčo nagrinėjimo metu surinktais įrodymais, pagal kuriuos nebuvo pagrindo daryti kitokių išvadų, t. y. spręsti, jog minėta įmonė nurodytu adresu teikia tokio pobūdžio paslaugas, kurios buvo suteiktos ieškovui. VVTAT Klaipėdos apskrities skyrius 2017-11-20 rašte Nr. 4KL-1481 nurodė, kad pagal surinktų įrodymų visumą nėra pagrindo teigti, kad UAB „Larstata“ ieškovams suteikė automobilio Opel Meriva remonto paslaugas, todėl padarė išvadą, kad tarp ieškovo R. V. ir UAB „Larstata“ nesusiklostė vartojimo teisiniai santykiai (e. b. I t., 8–10 b. l.).

23. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė UAB „Larstata“ neteikia automobilio remonto paslaugų, ji vykdo statybos darbus, užsiima langų ir durų montavimu, automobilių remontu užsiima trečiasis asmuo K. K.. Kad K. K. adresu (duomenys neskelbtini), teikia automobilių remonto paslaugas, patvirtina negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią K. K. nurodytu laikotarpiu, t. y. nuo 2016-11-01 iki 2019-01-01, nuomojosi patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti darbo laiko apskaitos tabeliai rodo, kad trečiasis asmuo K. K. nebuvo atsakovės UAB „Larstata“ darbuotojas (e. b. I t., 160, 164, 166–167, 170–172 b. l.).

24. Atsakovės atstovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek paaiškinimuose VVTAT Klaipėdos apskrities skyriui nurodė, kad UAB „Larstata“ automobilių remonto paslaugų neteikia, ieškovui R. V. D. L. pasiūlė kreiptis į K. K., D. L., kaip fizinis asmuo, padėjo K. K. nupirkti detales, UAB „Larstata“ vykdo plastikinių Aluplast ir Rehau profilio langų pardavimą, montavimą, pamatų įrengimą, sienų mūrijimą, stogų įrengimą, gerbūvio darbų atlikimą, trinkelių klojimą, terasų įrengimą, glaistymą, dažymą bei plytelių klojimą. Analogiškas aplinkybes, kad UAB „Larstata“ užsiima statybos darbais, langų ir durų montavimu, o K. K. nuomojamose remonto dirbtuvėse užsiima automobilių remontu, patvirtino ir K. K.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, pagrįstai konstatavo, kad vartojimo rangos santykiai dėl automobilio Opel Meriva remonto susiklostė tarp ieškovo R. V. ir trečiojo asmens K. K., nurodydamas, kad ieškinį dėl nuostolių atlyginimo už netinkamai atliktą automobilio remontą ieškovai turėjo reikšti trečiajam asmeniui K. K., kuris ir atliko automobilio remontą.

25. Pažymėtina, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenuginčijus Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadų, nėra pagrindo abejoti šių išvadų teisingumu bei pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais aplinkybes apie ieškovo automobiliui remonto paslaugas atlikusį subjektą. Teismo vertinimu, apeliantai leistinais įrodymais šių aplinkybių nepaneigė.

26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuodamas, jog ieškinys pareikštas netinkamam subjektui. Nagrinėdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis).

27. Nesutikimą su teismo sprendimu apeliantai argumentuoja tuo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų R. M. ir B. C. parodymų, dėl jų sprendime nepasisakė, tokiu būdu pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, kuriame įtvirtinta teismo pareiga nustačius, kad byloje yra įrodymų, prieštaraujančių teismo išvadoms, sprendime nurodyti, kodėl juos atmetė, liudytojų parodymai iš esmės prieštarauja teismo išvadoms, kad atsakovė UAB „Larstata“ neteikė ieškovams automobilio remonto paslaugų, kad D. L. ieškovams nurodė į jį dėl automobilio remonto nesikreipti.

28. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad liudytojai R. M. ir B. C. teismo posėdžio metu teigė, jog ieškovas automobilį vežė į autoservisą remontui, buvo bendraujama su D. L. ir K. K. dėl automobilio remonto.

29. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiau dėl liudytojų R. M. ir B. C. paaiškinimų nepasisakė, išsamiau jų neaptarė bei nenurodė, kodėl šių liudytojų parodymus atmeta, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nereiškia, jog jie apskritai nebuvo įvertinti formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui dėl ginčo esmės. Teismas liudytojų R. M. ir B. C. parodymus įvertino apibendrintai, visų įrodymų kontekste, konstatuodamas, kad ieškinio reikalavimai pareikšti ne tam subjektui. Teismas, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojų parodymų, todėl pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus.

30. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas be jokių motyvų atmetė ieškovų reikalavimą priteisti 279,99 Eur sumą už variklio galvos remontą, neišsprendus visų byloje pareikštų reikalavimų yra pagrindas konstatuoti absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

31. Teismo pareiga motyvuoti sprendimą nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. V. de H. v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau šis pažeidimas vertintinas viso sprendimo kontekste. Pagrindas konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimą yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, tik tuo atveju, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą. Jeigu nenustatoma kitų apeliacijos pagrindų, tai teismo sprendimas neturėtų būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai nepakankamai išsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą. Sprendime nebūtina pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo, kai jie įvertinti pasisakant dėl jų viseto, išdėstyto atskiromis grupėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir kt.).

32. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad 2017-02-07 suremontuotą variklio galvą grąžino, už variklio galvos remontą ieškovas sumokėjo 279,99 Eur. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendime dėl reikalavimo priteisti 279,99 Eur už variklio galvos gedimo diagnostiką bei remontą nepasisakė, motyvų dėl šio reikalavimo nenurodė. Tačiau, teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė ieškinio reikalavimus ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Kadangi teisėtas ir pagrįstas teismo procesinis sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais, todėl vien tik neišsamus ieškinio reikalavimo motyvavimas nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 328 straipsnis). Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ieškinio reikalavimą dėl 279,99 Eur nuostolių ir jokių pažeidimų nepadarė, nėra pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

33. Apeliaciniame skunde ieškovai argumentuoja, kad jie patyrė didžiulius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, buvo apribotos ieškovų šeimos bendravimo galimybės, ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, todėl ieškovai neabejotinai patyrė neturtinę žalą, o kadangi netinkamas automobilio remonto paslaugas teikė atsakovė, todėl yra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos.

34. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (CK 6.249 straipsnis).

35. Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovai, prašydami priteisti neturtinę žalą, neįrodė, kad atsakovė UAB „Larstata“ atliko neteisėtus veiksmus, o taip pat kad jų patirta žala priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovės veiksmais. Pirmosios instancijos teismui ieškinio netenkinus ir konstatavus, kad ieškinio reikalavimai atsakovei UAB „Larstata“ yra nepagrįsti ir pareikšti netinkamam atsakovui, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

36. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

37. Anksčiau išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialines ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo iš atsakovės UAB „Larstata“ priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškovų apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovams neatlyginamos, todėl nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

40. Atsakovė UAB „Larstata“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą iš ieškovų priteisti 1500 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

41. Teismas pažymi, jog išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos). Teismas atsižvelgia į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, ir vertina, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, neatitinka Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio (2018 metų I ketvirtis – 1 163,76 Eur), todėl prašymą tenkina iš dalies, atsakovei priteisiant 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Larstata“, juridinio asmens kodas 300662619, iš apeliantų R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė