- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2-241-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00122-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Grelida“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sivysta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grelida“ dėl netesybų ir nuostolių priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Sivysta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Grelida“ 51 239,45 Eur nuostolių ir 8 procentų procesines palūkanas.
2. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą 51 239,45 Eur sumoje. Nurodė, kad yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes: atsakovės nekilnojamasis turtas areštuotas kitų kreditorių naudai (turto arešto mastas 68 000 Eur); atsakovė nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, o pagal 2019 metų finansinės atskaitomybės duomenis veiklos nuostolis siekė 42 976 Eur. Ieškovės vertinimu, minėti duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė vengia vykdyti prievoles, o tai kelia grėsmę ieškovės interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktų procesinių dokumentų turinį ir priedus, sprendė, kad ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra suformuluoti tinkamai, teismui yra pateikti rašytiniai įrodymai ir teisiniai bei faktiniai argumentai, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, todėl sprendimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu ieškovės reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
5. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės dėl atsakovės turto arešto ir finansinės atskaitomybės dokumentų už 2020 m. nepateikimo savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks atsakovės sprendimas yra nulemtas jos siekio išvengti galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo, o ne aplinkybės, kad atsakovė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais. Taigi, šios aplinkybės savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu.
6. Teismas pažymėjo, kad bloga atsakovės finansinė padėtis savaime taip pat nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo. Laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau patenkinti reikalavimą, sukaupti. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises, juo labiau, kad prašoma areštą taikyti ūkio subjektui, kurio veiklai turto areštas gali turėti itin sunkių pasekmių.
7. Atsižvelgiant į aptartą, pirmosios instancijos sprendė, kad ieškovė nepagrindė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė UAB „Sivysta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį ir priimti naują nutartį - taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti UAB „Grelida“ priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o, jo nesant ar nepakankant, ir pinigines lėšas bei turtines teises 51 239,45 Eur sumos ribose.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus atsakovės atžvilgiu, pateikdama rašytinius įrodymus apie vienašališką tiekimo sutarties nutraukimą dėl atsakovės kaltės, apie pretenzijas, patirtus nuostolius ir įskaitymą.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktas aplinkybes, susijusias su grėsme galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymu: atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ieškovei, dėl ko ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį su atsakove; toks sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, juos vien preliminariai vertinant, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė vengia vykdyti prievoles, todėl tikėtina, kad gali vengti vykdyti ir teismo sprendimą.
9.3. Nors atsakovė nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, tačiau jis yra areštuotas kitų kreditorių naudai, t. y. būsimo teismo sprendimo priverstinio vykdymo nukreipti į atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą nebus galima. Atsakovės turto arešto mastas siekia 68 000 Eur, t. y. viršija pareikšto ieškinio sumą.
9.4. Atsakovė nėra pateikusi savo finansinės atskaitomybės už 2020 m., o pagal 2019 m. finansinės atskaitomybės ataskaitas matyti, kad jau tuo metu atsakovės veiklos nuostolis siekė 42 976 Eur; trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 139 103 Eur sumą. Taigi, dar 2019 m. atsakovės finansinė padėtis galėjo būti prilyginta nemokumui, o duomenų, kad ji pasikeitė – pagerėjo, nėra. Faktas, kad įmonė laiku neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, kai tokia prievolė kyla iš įstatymo, turėtų būti vertinamas kaip siekis nuslėpti tikrąją finansinę padėtį ir atitinkamai pagrindas konstatuoti skolininko nesąžiningumą.
9.5. Ieškovės nuomone, atsakovės nesąžiningumas gali būti ir pirmosios instancijos teismo turėjo būti konstatuotas atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nevykdo prievolių valstybei, kadangi iš Turto areštų registro išrašo matyti, jog kreditorius, kurio naudai vykdomas išieškojimas, yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM).
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Grelida“ prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
11. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovė ketina parduoti ar kitu būdu perleisti, realizuoti, paslėpti savo turimą turtą ir tokiu būdu apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar apskritai padaryti jį negalimu. Nekonstatavus tikėtinai nesąžiningų atsakovės veiksmų, siekiant išvengti jai galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėtų būti tenkinamas.
Šalies argumentai
11.2. Atsakovė priešieškiniu prašo, be kita ko, pripažinti vienašalį ieškovės sutarties nutraukimą neteisėtu, kadangi būtent ieškovė sustabdė mokėjimus atsakovei ir dėl to sutartiniai santykiai nutrūko. Šiai dienai tik ieškovė yra skolinga atsakovei. Be to, prievolių nevykdymas yra bylos aplinkybė, kurią teismas nagrinės iš esmės ir ji niekaip nėra susijusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
11.3. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad VMI prie FM areštas siekia 68 000 Eur, kadangi VMI prie FM naudai vykdomas išieškojimas yra 22 707 Eur sumoje. Be to, šiai dienai atsakovė yra sumažinusi savo įsipareigojimą VMI prie FM ir šis įsiskolinimas nuosekliai dengiamas.
11.4. Iš viso atsakovei nuosavybės teise priklausantis turtas siekia 387 260 Eur. Nei vienas turtinis vienetas nėra įkeistas, turto vertė yra žymiai didesnė, nei reiškiamas ieškinys, todėl ieškinio suma atsakovei nėra didelė. 2020 metais grynasis atsakovės pelnas buvo 5 162 Eur, todėl nėra jokios prielaidos daryti išvadas dėl galimo nemokumo. Be to, atsakovė aktyviai vykdo transporto veiklą, pasižymi stabilumu.
11.5. Ieškovė visiškai nepagrindė galimos būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, o vieninteliu argumentu, kuriuo grindžia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodo didelę ieškinio sumą. Tačiau šis motyvas pats savaime negali sudaryti pagrindo civilinėje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11.6. Be to, ieškovės ieškinys nėra prima facie (preliminariai) pagrįstas, nes ieškovė reikalavimą priteisti 51 239,45 Eur grindžia savo pačios pateiktu vienašališkai atliktu įskaitymo aktu, kuris priešieškiniu yra ginčijamas. Ieškovė visiškai nepagrindė nuostolių dydžio, taip pat neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jų ir kilusios žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
13. Šiuo atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
Dėl naujų įrodymų
14. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus: Aruodas.lt išrašą, konsultaciją dėl galimos turto pardavimo kainos, 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą. Nurodo, kad šie dokumentai patvirtina gerą atsakovės finansinę būklę.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
16. Šiuo atveju atsakovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra susiję su apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamo procesinio klausimo esme, todėl gali būti reikšmingi teisingam šio klausimo išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai, atsižvelgiant į jų kiekį bei apimtį, neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme; taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė piktnaudžiauja vėlesne įrodymų pateikimo teise, kadangi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išspręstas nepranešus atsakovei; nauji įrodymai pateikti kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą, kurio kopija išsiunčiama apeliantei, todėl ieškovė turėjo galimybę su jais susipažinti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmės
17. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti, siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021; kt.).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė galimos grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių konkrečiu atveju netaikė. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka ieškovė, kuri atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog neegzistuoja jokia grėsmė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismo išvadas iš esmės palaiko, teikia naujus įrodymus savo argumentacijai pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija ir motyvais.
Dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų apsaugos priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-732-943/2020). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Šios pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize.
20. Taigi, pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu atliekamas preliminaraus pareikšto ieškinio pagrįstumo įvertinimas reiškia tik teismo įsitikinimą, ar ieškinys yra pagrindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar yra pridedami šiuos argumentus pagrindžiantys įrodymai. Tik pagal CPK nustatytas bendrąsias įrodinėjimo taisykles ištyrus ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, galės būti atsakyta į klausimą, ar ieškinio reikalavimams patenkinti pakanka faktinių duomenų.
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą, atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio kaip preliminariai pagrįsto įvertinimo, tvirtina, kad ieškinys nėra prima facie pagrįstas. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovė reiškiamu ieškiniu siekia iš atsakovės prisiteisti 51 239,45 Eur nuostolių ir 8 procentų procesines palūkanas. Preliminariai įvertinus ieškovės pateiktą ieškinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė tinkamai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą, nurodė ir pateikė jį pagrindžiančius įrodymus, įvardijo argumentus, kurie, jos vertinimu, pagrindžia ieškinio reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje neturi pakankamo ir pagrįsto pagrindo išvadai, kad ieškovės ieškinys visa apimtimi yra akivaizdžiai nepagrįstas, o pasirinktas teisių gynimo būdas – neleistinas ar neįmanomas. Dėl to ieškinys pagrįstai įvertintas kaip preliminariai pagrįstas.
22. Atsakovės išdėstytos aplinkybės ir motyvai dėl ieškinio nepagrįstumo (dėl skolos susidarymo aplinkybių, šalių santykių, įrodinėjamų nuostolių dydžio, neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir pan.) yra argumentai dėl ginčo esmės, kitaip tariant, dėl tokių faktinių aplinkybių vertinimo bei jų teisinio kvalifikavimo yra kilęs šalių ginčas – paduotas ieškinys, kurio išnagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinėje stadijoje nėra galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje nurodytų duomenų visiškai pakako ieškiniui, kaip preliminariai pagrįstam, įvertinti, o, ar reikalavimai bus patenkinti, teismas pasisakys tik bylą išnagrinėjęs iš esmės.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
23. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Šios priemonės taikymo poreikį pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės turto areštą 51 239,45 Eur sumoje. Ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo grindžia didele atsakovei ieškinio suma, sunkia atsakovės finansine padėtimi ir galimu atsakovės nesąžiningumu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šį prašymą atmetė, konstatavęs ieškovės nurodytų aplinkybių neįrodytumą, t. y. nenustatęs grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
25. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka, nes ji atitinka Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu, kurioje akcentuojama, kad šio itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (paprastai ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).
26. Taigi, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pripažinimą lemia asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti tokias priemones, nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai. Nei didelė ieškinio reikalavimų suma, nei sunki to asmens finansinė padėtis nėra savaime pakankamos aplinkybės sprendimo neįvykdymo grėsmei konstatuoti, jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašanti šalis neįvardija ir neįrodo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų turtui paslėpti, jo masei ar vertei sumažinti. Todėl ieškovės argumentai, kad reikalavimo suma yra didelė atsakovei, o šalių sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, neįrodo šios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, jeigu ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018; 2019 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1046-790/2019; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-450/2020). Turto arešto taikymas atsakovo turto masės nepadidina, todėl nei didelė ieškinio suma, nei galimai prasta atsakovo finansinė padėtis, nėra aplinkybės, leidžiančios automatiškai taikyti turto areštą. Net jeigu byloje ir būtų pateikti išsamūs duomenys apie atsakovės finansinę padėtį, o ji būtų ne itin gera, tai taip pat negalėtų lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neįrodžius atsakovės nesąžiningų ketinimų vengti vykdyti galimai jai nepalankų teismo sprendimą.
27. Šiuo atveju ieškovė į bylą iš esmės nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą apie sunkią atsakovės turtinę padėtį. Priešingai, atsakovės į bylą pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai ir nekilnojamojo turto išrašai pagrindžia, kad atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai stabili, atsakovė veikia pelningai, turi nekilnojamojo turto, VMI prie FM pritaikytas turto areštas neviršija atsakovės turimo turto vertės, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovės turtinė padėtis yra bloga, o ieškinio suma atsakovei laikytina didele.
28. Pažymėtina, kad nesąžiningų atsakovės ketinimų, veiksmų šiuo atveju nepagrindžia ir ieškovės nurodoma aplinkybė, jog atsakovė vengia atlyginti jai padarytus nuostolius. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovės (ne)sąžiningumas sutartiniuose santykiuose, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ir pan.) ir taip apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-32-516/2021). Kaip minėta, prievolės nevykdymas yra tik prielaida kreditoriui kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo, tačiau jokiu būdu ne sąlyga automatiškai taikyti turto areštą. Apeliantės nurodytos aplinkybės - finansinės atskaitomybės nepateikimas už 2020 finansinius metus ar atsakovės įsiskolinimas VMI prie FM neįrodo atsakovės veiksmų, nukreiptų į jos turto masės / vertės sumažinimą ar slėpimą, turint tikslą išvengti būsimo šioje byloje teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1071-464/2020). Jokių konkrečių duomenų (pavyzdžiui, išrašų iš viešų registrų su istorija), kad atsakovė turėjo turtą, kurį perleido / perleidžia / ketina perleisti tretiesiems asmenis, sudaro sandorius, apsunkinančius šį turtą naujomis prievolėmis ir pan., apeliantė į bylą nepateikė.
29. Ieškovė nepateikė ir jokių kitų atsakovės nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, patvirtinančių įrodymų, išskyrus subjektyvius pasvarstymus, kad piniginė prievolė jai galimai yra didelė, o atsakovės elgesys sutartiniuose santykiuose yra nesąžiningas. Vien tik subjektyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais, yra aiškiai nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą.
30. Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį galima konstatuoti tik tada, kai įrodyti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti turto areštą, nesąžiningi veiksmai, nukreipti į siekį išvengti arba apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Kadangi teisės aktai asmens nesąžiningumo nepreziumuoja, išskyrus tiesiogiai įstatymų leidėjo aptartus atvejus, apeliantei, siekiančiai pradinėje ginčo nagrinėjimo stadijoje tokių griežtų ribojimų atsakovei nustatymo - jos turto ir / ar piniginių lėšų arešto - tenka įrodinėjimo pareiga konkrečiais duomenimis pagrįsti atsakovės atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti nesąžiningus veiksmus, tikslingai nukreiptus į būsimo teismo sprendimo įvykdymo išvengimą ar apsunkinimą (CPK 12, 178 straipsniai). Vien ieškovės subjektyvios nuomonės šioje situacijoje nepakanka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės nurodytas aplinkybes bei duomenis, kuriais ši grindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, ir apeliantės prašymą išsprendė teisingai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartį palikti nepakeistą.