Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2S-1343-567/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-05
Bylos Nr.: e2S-1343-567/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-16148-2019-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Neringa Švedienė
Pareiškėjas: A. C.
Suinteresuotas asmuo: A. J. C.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1343-567/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16148-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18; 3.4.5.11; 3.3.2.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 pagal pareiškėjo A. C. skundus dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. J. C., bankrutavusi kooperatinė bendrovė kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, UAB „Baltic Debt Management“, antstolis D. K..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Pareiškėjas A. C. 2019 m. gegužės 20 d. pateikė skundą antstoliui, prašydamas:

1.1. panaikinti antstolio D. K. 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktą Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453;

1.2. atidėti pagal CPK 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti kitą protingą ir racionalų terminą pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos;

1.3. panaikinti ekspertizę ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę antstolio nauju patvarkymu po šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus jo skundą nebus panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymas Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktas Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453);

1.4. visiškai atleisti pareiškėją nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti, antstolio nauju patvarkymu po šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus jo skundą nebus panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymas Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktas Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453;

1.5. sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas;

1.6. pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo ir sodo namelio).

2. Pareiškėjas A. C. nurodė, kad skundžiamas patvarkymas ir ekspertizės aktas yra neteisėti. Antstolis neturėjo teisinio pagrindo be atskiro patvarkymo perduoti vykdymo procese paskirtai ekspertinei įstaigai vykdyti dar 2017 m. balandžio 6 d. priimtą patvarkymą, kadangi antstolis neišnagrinėjo pareiškėjo skundo dėl to paties patvarkymo panaikinimo. Ekspertizės metu nustatyta turto vertė (25 000 Eur) neatitinka realios rinkos kainos, nes dar 2009 m. balandžio 30 d. tas pats turtas buvo įvertintas 46 340 Eur, o nekilnojamojo turto kainos nuo tada nuolat augo. Iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo turi būti sustabdyti vykdymo veiksmai, kadangi turtas gali būti parduotas už ženkliai didesnę kainą, kreditorius kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ siekia išieškoti iš pareiškėjo keliskart didesnę sumą, nei pareiškėjas yra skolingas kreditoriui. Pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, todėl teismas turėtų jį atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui kitose bylose, todėl analogiškai pareiškėjas gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Analogiškai sprendė Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2078-653/2018 (CPK 144 str., 510 str., 512 str.).

3. Pareiškėjas A. C., pasinaudodamas CPK 510 str. 2 d. nustatyta teise kreiptis tiesiogiai į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame bylai suteiktas Nr. e2YT-21163- 294/2019.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 nutarė pareiškėjui A. C. nustatyti terminą iki 2019 m. birželio 4 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti – sumokėti 38 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, kuriuo jis atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimą kitoje byloje už apeliacinio skundo pateikimą, tačiau nepateikė duomenų, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 str. 1 d. pagrindu.

5. 2019 m. gegužės 29 d. pareiškėjas A. C., šalindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 nurodytus trūkumus, pateikė prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti ženkliai sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo teisme. Nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas bankrutavusiai kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“, todėl pareiškėjas turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 83 str. 1 d. 8 p., 2 d. pagrindu. Pareiškėjas yra vartotojas, nes ginčija veiksmus, atsiradusius iš paskolos sutarties nesąžiningų sąlygų, todėl nuo žyminio mokesčio mokėjimo gali būti atleistas ir CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, kuriuo jis būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pateikti negali, nes tarnyba negali atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo daugiau nei dvejose bylose. Neturi turto, iš kurio galėtų sumokėti žyminį mokestį, nes 2013 m. teismo sprendimu jo turimo nekilnojamo turto disponavimo teisė apribota hipoteka ir areštu. 2014 m. neturėjo transporto priemonės. 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais gavo 38 Eur draudžiamų pajamų, o 2017 metų gruodžio mėnesį negavo draudžiamų pajamų. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. kredito įstaigoje „Paysera“ turėjo 0,73 Eur. 2011 m. vykusioje byloje turėjo samdytis advokatą, todėl pablogino ir taip sunkią materialinę padėtį. Praeityje turėjo finansinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai suėję ir šiuo metu dar nėra atsiskaitęs. 2008–2011 metais pareiškėjo įmonė patyrė didelius finansinius nuostolius. Pareiškėjas išlaiko du nepilnamečius vaikus. 2016 m. teismas pareiškėją buvo atleidęs 300 Eur dalimi nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o 2018 m. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo pateikimą administracinėje byloje. Pareiškėjo įkeisto turto vertė, remiantis nepriklausomais nekilnojamo turto vertintojais, viršija 65 000 Eur, o pareiškėjo hipoteka užtikrinamas skolos likutis yra 10 569,24 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 nutarė pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškėjas negali būti atleistas CPK 83 str. 1 d. 8 p. pagrindu, nes pareiškėjas nėra įmonė, nei fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti bankroto ar restruktūrizavimo byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami tik nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinius ir kasacinius skundus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu, nes įstatymas nenumato, jog vartotojai galėtų būti atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo byloje už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dėl antstolio veiksmų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo grindė neaktualiais duomenimis. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjas iš dalies buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo 2016 m., negali būti laikomas precedentu, leidžiančiu pareiškėjui remtis išimtinai juo ir nemokėti žyminio mokesčio, praėjus keleriems metams naujose bylose, o administracinėje byloje pareiškėjas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Administracinių bylų teisenos įstatymo pagrindu. Pareiškėjo įmonės turtinė padėtis nėra aktuali, nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nes juridinio asmens turimi įsipareigojimai nedaro poveikio pareiškėjo turtinei padėčiai. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas neįrodė savo sunkios padėties, kuri būtų pagrindas pareiškėją atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepašalino 2019 m. gegužės 21 d. nutartyje nurodytų trūkumų, todėl nutarė pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikyti nepaduotu (CPK 115 str., 138 str.).

7. Antstolis D. K. 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymu pareiškėjo A. C. 2019 m. gegužės 20 d. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame bylai suteiktas Nr. e2YT-21960-854/2019. Antstolis nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti, nes antstoliui nebuvo jokių kliūčių kreiptis į turto vertintojus dėl turto vertės nustatymo. Turtas buvo įvertintas tinkamai, nes ekspertizės akte yra detaliai aprašyta vertinto turto apžiūros eiga, turto apžiūros data buvo derinta su pareiškėju.

Šalies argumentai

8. 2019 m. birželio 13 d. pareiškėjas A. C. civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas: 1) sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; 2) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo ir sodo namelio) pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas; 3) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo papildomą prašymą. Nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Antstolio veiksmai yra neteisėti, kadangi pareiškėjas tik 2019 m. sužinojo apie pasikeitusį išieškotoją. Antstolis neteisėtai siekia atimti ir parduoti sutartimi įkeistą turtą, kurio reali rinkos vertė yra ne mažiau nei 65 500 Eur, tačiau antstolis, remdamasis ekspertizės išvadomis, nepagrįstai jį įvertino tik 25 000 Eur. Pareiškėjo skola kreditoriui yra tik 10 569,24 Eur, todėl kreditoriaus ir antstolio veiksmai, siekiant atgauti daug didesnę sumą, yra apgaulingi. Antstolio patvarkymuose nurodytos skolos sumos yra neteisėtos ir turi būti pakeistos arba panaikintos, o neteisėtai išduoto vykdomojo dokumento pagrindu vykdomas išieškojimas dėl kitos išieškomos sumos ir dėl kito išieškotojo turi būti skubiai panaikintas ir sustabdytas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-188-262/2019 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodytoje byloje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo prievolių kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ atleidimo ir paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia. Nors pareiškėjo ieškinys ir apeliacinis skundas buvo atmesti, tačiau pareiškėjas pateikė kasacinį skundą. Pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, todėl negali sumokėti žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2018 m. gruodžio mėn. pareiškėjas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už skundą Vilniaus apygardos administracinėje byloje Nr. eI-1337-473/2019, o 2019 m. kovo mėn. ir nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, paduotą toje pačioje byloje. Nuo tada pareiškėjo turtinė padėtis nepasikeitė (CPK 83 str., 84 str., 144 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

9.1. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pateikęs antstoliui 2019 m. gegužės 20 d. skundą, teikė teismui 2019 m. gegužės 20 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė: 1) sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; 2) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo ir sodo namelio) pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas; 3) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas realizavo savo CPK 510 str. 2 d. įtvirtintą teisę kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo pateikto skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo laikotarpiu.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 pareiškėjui nustatė terminą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti – sumokėti už prašymą žyminį mokestį. 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, kadangi nebuvo pašalinti teismo nutartimi nurodyti prašymo trūkumai. Dėl 2019 m. birželio 5 d. nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuris priimtas ir išsiųstas į apeliacinę instanciją (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-1305-910/2019).

9.3. Teismas nurodė, kad bylą pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kvestionuoti tos pačios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumo, nes tai yra išimtinai apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Teismas padarė išvadą, kad procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti šioje byloje nagrinėjamo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimus, nėra pasibaigęs.

9.4. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikiantis teismui naujus paaiškinimus (argumentus ir aplinkybes, bei įrodymus ir priedus), tačiau pateiktų dokumentų turinys patvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo proceso sustabdymo) taikymo pareiškėjas siekia visiškai tais pačiais pagrindais.

9.5. Teismas konstatavo, kad negalima procesinė situacija, kai dėl tapataus prašymo, pareikšto tapačiu pagrindu, vyktų du savarankiškai procesai, nes išsprendus 2019 m. birželio 13 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo klausimą, jį teismui išnagrinėjus ir šiuo klausimu pasisakius iš esmės, teismo priimtas sprendimas galėtų nesutapti su sprendimu, priimtu teismui išnagrinėjus 2019 m. gegužės 20 d. prašymą, jei šis būtų priimtas ir išnagrinėtas. Kadangi pareiškėjo iniciatyva tebevyksta ginčas dėl tapataus pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo teisme, teismas pareiškėjo pakartotinį prašymą atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p., 3 str. 7 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; 2) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo ir sodo namelio) pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas; 3) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo papildomą prašymą, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą. Nurodė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti teikiamas bet kurioje proceso stadijoje, todėl teismas nepagrįstai atsisakė jį priimti. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo tapatus tam, dėl kurio pasisakyta Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019. Pareiškėjo pakartotinis prašymas buvo papildytas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, nurodytas prašymas ir pateikti duomenys dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kitose bylose dar nebuvo įvertintas kredito unijos neteisėtas veikimas, kuris nustatytas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 12-1-01843-11. Teismas turėjo atsižvelgti, kad pareiškėjo atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 gali užtrukti, nors už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų žyminis mokestis iš viso neturi būti mokamas. Antstolis neturėjo teisės priimti patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo, kol nėra išnagrinėti pareiškėjo skundai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat kasacinis skundas byloje, kurioje pareiškėjas ginčijo su kredito unija sudarytą paskolos sutartį. Pripažinus paskolos sutartį negaliojančia, pareiškėjo skola kredito unijai bus tik 10 569,24 Eur, todėl akivaizdu, kad būtina sustabdyti vykdymo veiksmus, kuriais siekiama realizuoti keliskart didesnės vertės turtą (CPK 83 str., 144 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip teismo žinioje esant bylai dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

12. Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). CPK 510 str. 2 d. nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 str. 8 d., nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

13. CPK 144 str. 2 d. nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.).

14. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Procesinis teisinis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis lemia, kad: 1) laikinosios apsaugos priemonės visada yra laikino pobūdžio suvaržymai, jų taikymas yra ribotas laiko atžvilgiu ir jos galioja tik iki galutinio ginčo išsprendimo; 2) tokios priemonės taikomos prevenciniu tikslu, siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo arba pasunkėjimo; 3) laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Ieškovas, kurio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismo buvo atmestas, nepraranda teisės reikšti tokį prašymą pakartotinai, jei atsiranda papildomų aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų konstatuoti byloje atsiradus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą arba išnykus pagrindui, dėl kurių laikinąsias apsaugos priemones taikyti buvo atsisakyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-844/2013).

15. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad pakartotinis kreipimasis negali būti suprantamas, kaip analogiško ankstesniam prašymo teismui pateikimas, jame nenurodant papildomų aplinkybių, lemiančių tokio prašymo naują svarstymą. Šalys privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014).

16. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika reiškia, kad aplinkybė, kad suinteresuoto asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau kartą buvo nagrinėtas, neatima iš suinteresuoto asmens procesinės teisės paduoti naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paaiškėjus naujoms su ieškiniu ar skundu dėl antstolio veiksmų, kaip nagrinėjamu atveju, reikalavimo įvykdymu susijusioms grėsmėms (CPK 42 str., 144 str. 2 d., 3 d., 245 str. 3 d.). Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimas nesukelia CPK 293 str. 3 p., 294 str. 2 d. nustatytų padarinių, t. y. draudimo su tuo pačiu prašymu kreiptis į teismą pakartotinai, kadangi teismo nutartis laikinųjų apsaugos priemonių klausimu gali būti ne tik skundžiama apeliacine tvarka (CPK 151 str.), bet ir pats laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas gali laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 str.), papildomai pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 2 d.) ar taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 150 str.).

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas A. C. 2019 m. gegužės 20 d. pateikė skundą antstoliui, prašydamas: 1) panaikinti antstolio D. K. 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktą Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; 2) atidėti pagal CPK 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti kitą protingą ir racionalų terminą pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos; 3) panaikinti ekspertizę ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę antstolio nauju patvarkymu po šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus jo skundą nebus panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymas Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktas Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453); 4) visiškai atleisti pareiškėją nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti, antstolio nauju patvarkymu po šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus jo skundą nebus panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymas Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktas Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; 5) sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; 7) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo ir sodo namelio).

18. Pareiškėjas A. C., pasinaudodamas CPK 510 str. 2 d. nustatyta teise kreiptis tiesiogiai į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame bylai suteiktas Nr. e2YT-21163- 294/2019.

19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 nutarė pareiškėjui A. C. nustatyti terminą iki 2019 m. birželio 4 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti – sumokėti 38 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą, kuriuo jis atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimą kitoje byloje už apeliacinio skundo pateikimą, tačiau nepateikė duomenų, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 str. 1 d. pagrindu.

20. Antstolis D. K. 2019 m. gegužės 27 d. patvarkymu pareiškėjo A. C. 2019 m. gegužės 20 d. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame bylai suteiktas Nr. e2YT-21960-854/2019.

21. 2019 m. gegužės 29 d. pareiškėjas A. C., šalindamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 nurodytus trūkumus, pateikė prašymą atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti ženkliai sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo teisme. Nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas bankrutavusiai kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“, todėl pareiškėjas turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo CPK 83 str. 1 d. 8 p., 2 d. pagrindu. Pareiškėjas yra vartotojas, nes ginčija veiksmus, atsiradusius iš paskolos sutarties nesąžiningų sąlygų, todėl nuo žyminio mokesčio mokėjimo gali būti atleistas ir CPK 83 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, kuriuo jis būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, pateikti negali, nes tarnyba negali atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo daugiau nei dvejose bylose. Neturi turto, iš kurio galėtų sumokėti žyminį mokestį, nes 2013 m. teismo sprendimu jo turimo nekilnojamo turto disponavimo teisė apribota hipoteka ir areštu. 2014 m. neturėjo transporto priemonės. 2017 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais gavo 38 Eur draudžiamų pajamų, o 2017 metų gruodžio mėnesį negavo draudžiamų pajamų. Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. kredito įstaigoje „Paysera“ turėjo 0,73 Eur. 2011 m. vykusioje byloje turėjo samdytis advokatą, todėl pablogino ir taip sunkią materialinę padėtį. Praeityje turėjo finansinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai suėję ir šiuo metu dar nėra atsiskaitęs. 2008–2011 metais pareiškėjo įmonė patyrė didelius finansinius nuostolius. Pareiškėjas išlaiko du nepilnamečius vaikus. 2016 m. teismas pareiškėją buvo atleidęs 300 Eur dalimi nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o 2018 m. buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo pateikimą administracinėje byloje. Pareiškėjo įkeisto turto vertė, remiantis nepriklausomais nekilnojamo turto vertintojais, viršija 65 000 Eur, o pareiškėjo hipoteka užtikrinamas skolos likutis yra 10 569,24 Eur.

22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 nutarė pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

23. 2019 m. birželio 13 d. pareiškėjas A. C. civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas: 1) sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; 2) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo ir sodo namelio) pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas; 3) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo papildomą prašymą.

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas apelianto skundžiama 2019 m. birželio 17 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, pateikęs antstoliui 2019 m. gegužės 20 d. skundą, teikė teismui 2019 m. gegužės 20 d. analogišką prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019, pareiškėjui nepašalinus prašymo trūkumų, laikė nepaduotu. Dėl 2019 m. birželio 5 d. nutarties pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuris nėra išnagrinėtas (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-1305-910/2019). Teismas konstatavo, kad negalima procesinė situacija, kai dėl tapataus prašymo, pareikšto tapačiu pagrindu, vyktų du savarankiškai procesai, nes išsprendus 2019 m. birželio 13 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo klausimą, jį teismui išnagrinėjus ir šiuo klausimu pasisakius iš esmės, teismo priimtas sprendimas galėtų nesutapti su sprendimu, priimtu teismui išnagrinėjus 2019 m. gegužės 20 d. prašymą, jei šis būtų priimtas ir išnagrinėtas.

25. Pareiškėjas A. C. 2019 m. birželio 17 d. pateikė antstoliui D. K. skundą dėl antstolio veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti antstolio 2019 m. birželio 10 d. patvarkymą Reg. Nr. S-19-174-8033 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; 2) atidėti pagal CPK 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti kitą protingą ir racionalų terminą pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos. Nurodė, kad antstolis skundžiamu patvarkymu nusprendė neteisėtai turtą parduoti iš pirmųjų varžytynių už pradinę 20 000 Eur kainą, nors turto kaina yra keliskart didesnė.

26. Iki 2019 m. birželio 17 d. skundo padavimo antstoliui pareiškėjas pagal CPK 510 str. nuostatas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas: 1) sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; 2) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo ir sodo namelio) pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas; 3) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo papildomą prašymą. Bylai suteiktas Nr. e2YT-24285-820/2019.

27. Antstolis D. K. 2019 m. birželio 20 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. skundo ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriame bylai suteiktas Nr. e2YT-24685-1064/2019.

28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24285-820/2019 nutarė atmesti pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad pareiškėjo skunde nurodomas reikalavimas yra susijęs su pareiškėjo hipoteka įkeisto turto pardavimu, tačiau esminiai skundo argumentai yra susiję su atlikta turto ekspertize bei turto vertės nustatymu, kurie buvo spręsti ne skundžiamu, bet ankstesniais patvarkymais, todėl nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką. Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl atliktos turto vertės nustatymo ekspertizės bei turto įkainojimo bus nagrinėjami civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019.

29. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė civilinę bylą Nr. e2YT-21960-854/2019 sujungti su civiline byla Nr. e2YT-24685-1064/2019 (pagal 2019 m. birželio 17 d. pareiškėjo skundą), suteikiant bylai vieną numerį e2YT-21960-854/2019. Tokiu būdu pareiškėjo reikalavimai yra šie: 1) panaikinti antstolio D. K. 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymą Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktą Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; 2) atidėti pagal CPK 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti kitą protingą ir racionalų terminą pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos; 3) panaikinti ekspertizę ir skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę antstolio nauju patvarkymu po šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus jo skundą nebus panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymas Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktas Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453); 4) visiškai atleisti pareiškėją nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti, antstolio nauju patvarkymu po šio skundo galutinio išnagrinėjimo (jeigu išnagrinėjus skundą nebus panaikinti antstolio 2019 m. gegužės 14 d. patvarkymas Nr. S-19-174-6935 ir eksperto 2019 m. gegužės 8 d. ekspertizės aktas Nr. 19-05-08A vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; 5) panaikinti antstolio 2019 m. birželio 10 d. patvarkymą Reg. Nr. S-19-174-8033 vykdomojoje byloje Nr. 0174/17/00453; 6) atidėti pagal CPK 704 straipsnio nuostatas ir nustatyti kitą protingą ir racionalų terminą pareiškėjui pasiūlyti turto pirkėjus po skunde minimų ginčo bylų išnagrinėjimo pabaigos.

30. 2019 m. liepos 3 d. pareiškėjas A. C. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo: 1) sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; 2) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo ir sodo namelio) pagal CPK 145 str. 1 d. 10 p. nuostatas; 3) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo papildomą prašymą.

31. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo A. C. pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad iki šiol nėra išnagrinėti pareiškėjo atskirieji skundai dėl šioje byloje ir byloje Nr. e2YT-21163-294/2019 priimtų nutarčių, kuriais atsisakyta priimti tapačius pareiškėjo prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šioje byloje 2019 m. birželio 17 d. teismo nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. C. 2019 m. birželio 13 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl 2019 m. birželio 17 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuris priimtas ir išsiųstas į apeliacinę instanciją. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekiant užtikrinti šioje byloje nagrinėjamų skundų dėl antstolio veiksmų reikalavimus, nėra pasibaigęs. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas siekia prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimo visiškai tais pačiais pagrindais, inicijuodamas vis naujus procesus tuo pačiu klausimu, tačiau tokia procesinė situacija, kuomet dėl tapataus prašymo, pareikšto tapačiu pagrindu, vyktų keli savarankiški procesai, nes išsprendus naują prašymą, teismo priimtas sprendimas galėtų nesutapti su apeliacinės instancijos teismo sprendimais. Teismas nurodė, kad teisė – skųsti teismo sprendimus ar teikti naujus prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nekvestionuojama, tačiau pareiškėjas, siekdamas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjimo iš esmės, turėtų savo teises realizuoti, pasirinkdamas vieną variantą, t. y. arba skųsti nutartį, kuria nepriimtas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, arba pakartotinai teikti naują prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas šiuo atveju realizuodamas savo procesines teises, pasirinko skųsti nutartį, kuria nepriimtas jo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kadangi pareiškėjo iniciatyva tebevyksta du ginčai dėl tapataus pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo teisme, teismas nutarė pareiškėjo prašymą atsisakyti priimti.

32. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2S-1359/2019 ir nutartimi pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 8 d. nutarties atmetė.

33. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1189-614/2019 nutarė palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019, kuria pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytas nepaduotu.

34. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 nutarė atmesti pareiškėjo A. C. 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. birželio 17 d. skundus dėl antstolio veiksmų.

35. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1305-910/2019 nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-24285-820/2019 palikti nepakeistą. Teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo argumentai nėra susiję su pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. skundo reikalavimais.

36. 2019 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat prašė: 1) sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; 2) pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo ir sodo namelio).

37. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 nutarė pareiškėjo A. C. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Teismas nustatė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reiškiamas siekiant užtikrinti taip pat ir kitose civilinėse bylose pareiškėjo pareikštų reikalavimų įvykdymą, todėl šioje byloje galėtų būti taikomos tik tos laikinosios apsaugos priemonės, kurios susijusios su pareiškėjo skundo reikalavimais. Teismas nurodė, kad pareiškėjo analogiškais argumentais grįsti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, skundai dėl antstolio veiksmų bei atskirieji skundai jau buvo išnagrinėti ne kartą ir aukštesnės instancijos ir nebuvo tenkinti.

38. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjas, 2019 m. birželio 13 d. teikdamas pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jame nenurodė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, leidžiančių spręsti, kad prašymas nėra tapatus tam, kuris laikytas nepaduotu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21163-294/2019, kurią Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1189-614/2019 paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pareiškėjas toms pačioms prašyme nurodytoms aplinkybėms siekia suteikti kitokią teisinę prasmę, argumentuodamas, kad anksčiau teiktame prašyme nurodytos aplinkybės nebuvo vertinamos visais aspektais, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nagrinėjamu atveju buvo teikiamas tapatus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl tų pačių, anksčiau prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo klausimą sprendusio teismo, įvertintų aplinkybių.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant teismui teikiamo prašymo tapatumą, esminę reikšmę turi ne papildomi ar išsamesni argumentai, bet nurodytų aplinkybių esmė ir jų turinys. Naujos aplinkybės turi būti esminės, kurios ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinomos, teikiant ankstesnį prašymą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakartotinai gali būti teikiamas bet kurioje proceso stadijoje, tačiau toks prašymas turi būti motyvuotas ir papildytas naujomis aplinkybėmis, išskirtinai susijusiomis su prašymo esme ir turiniu, kurių nebuvo, teikiant ankstesnį prašymą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė aplinkybių ir duomenų, kurių nebuvo prieš tai teiktame prašyme. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pareiškėjo tapataus prašymo esmė ir turinys yra priverstinio vykdymo veiksmų ir išieškojimo sustabdymas dėl žemės sklypo ir sodo namelio.

40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje pareiškėjas prašymus dėl analogiškų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikė ir po skundžiamos nutarties priėmimo, t. y. 2019 m. liepos 3 d., kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė priimti, kaip tapatų 2019 m. gegužės 20 d. ir 2019 m. birželio 13 d. prašymams, ir 2019 m. rugpjūčio 20 d. (kartu su atskiruoju skundu dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų), kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atmetė, t. y. išnagrinėjo iš esmės. Vadinasi, pareiškėjo prašymai dėl tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės buvo išnagrinėti jau du kartus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-21960-854/2019 pagal pareiškėjo 2019 m. gegužės 20 d. skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-24685-1064/2019, kuri 2019 m. birželio 26 d. nutartimi buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. e2YT-21960-854/2019, pagal pareiškėjo 2019 m. birželio 17 d. skundą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1305-910/2019 nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-24285-820/2019 palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į tai, kad vėlesnėmis, nei skundžiama nutartis, teismų nutartimis, įskaitant 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, kuri buvo priimta po pareiškėjo skundų dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo iš esmės, pareiškėjo prašymas dėl tapačių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas iš esmės, pakartotinis tapataus prašymo dėl tapačių laikinųjų apsaugos taikymo nagrinėjimas neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomiškumo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

41. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo tapatų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai pritaikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CPK 2 str., 3 str., 7 str., 137 str. 144 str., 178 str., 330 str., 338 str., 510 str., 512 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė