- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- e2S-1189-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15410-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- A. C.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutarties, kuria pareiškėjo A. C. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. C. pateikė antstoliui Donatui Kisieliui skundą dėl antstolio veiksmų. Skundo reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas pateikė teismui prašymą sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. birželio 4 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti tokį sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti ženkliai sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo teisme. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas atsakovui bankrutavusiai kredito unijai ,,Vilniaus taupomoji kasa“, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas ir pareiškėjo atžvilgiu, ir pagal CPK 83 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiškėjas galėtų būti atleistinas ir nuo žyminio mokesčio už skundo prašymą ir šioje byloje. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Pareiškėjas ginčo bylose ginčija veiksmus atsiradusius iš paskolos sutarties nesąžiningų sąlygų. Nurodė, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, kuriuo jis būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, pareiškėjas pateikti negali, nes tokio sprendimo negalėtų gauti, kitose ginčo bylose tarnyba tokį prašymą atmetė, tarnyba negali atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo daugiau nei dvejose bylose. Pareiškėjo turtinė padėtis šiuo metu yra gana komplikuota ir nėra esminių aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki jo turtinė padėtis gali pagerėti. Pareiškėjas turto, iš kurio galėtų sumokėti žyminį mokestį, neturi, nes 2013 metų teismo sprendimu jo turimo nekilnojamo turto disponavimo teisė apribota hipoteka ir areštu; 2014 metais neturėjo registruotos transporto priemonės; 2017 metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiais gavo 38 Eur draudžiamų pajamų, o 2017 metų gruodžio mėnesį negavo draudžiamų pajamų; laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. elektroninių pinigų įstaigoje „Paysera“ savo sąskaitoje turėjo 73 centus; 2011 metais vykusioje byloje turėjo samdytis advokatą ir dėl to pabloginti savo ir taip sunkią materialinę padėtį; praeityje turėjo finansinių įsipareigojimų, kurių įvykdymo terminai suėję ir šiuo metu dar nėra atsiskaitęs; 2008-2011 metais pareiškėjo įmonė patyrė didelius finansinius nuostolius; išlaiko du nepilnamečius vaikus; 2016 metais kitoje byloje teismas pareiškėją buvo atleidęs 300 Eur dalimi nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir 2018 metais buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinio skundo pateikimą administracinėje byloje, o nuo to laiko pareiškėjo turtinė padėtis nepakito; pareiškėjo įkeisto turto vertė, remiantis nepriklausomais nekilnojamo turto vertintojais viršija 65 000 Eur, o pareiškėjo hipoteka užtikrinamas skolos likutis yra 10 569,24 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi nebuvo pašalinti teismo nutartimi nurodyti prašymo trūkumai.
5. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog jis gali būti atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atmesti, nes pareiškėjas nėra įmonė, nei fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto bylą, o kiti bankroto ar restruktūrizavimo byloje dalyvaujantys asmenys yra atleidžiami tik nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinius ir kasacinius skundus.
6. Pareiškėjo argumentai, jog jis gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atmestini, nes šioje byloje pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įstatymas nenumato, jog vartotojai galėtų būti atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėjas prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą grindė neaktualiais duomenimis. Bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių įvertinti pareiškėjo dabartinę turtinę padėtį kaip jo faktiškai patiriamas išlaidas, tenkinant asmeninius bei išlaikytinių būtinus poreikius ir faktiškai gaunamas pajamas, nei kitų reikšmingų aplinkybių kaip pareiškėjo nedarbingumas, neįgalumas, buvimas kito asmens išlaikytiniu.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas; pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas; atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo prašymą, nes tai apsunkina jo pažeistų teisių gynybą, arba atidėti ženkliai sumažinto žyminio mokesčio sumokėjimą iki galutinio sprendimo priėmimo teisme. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines esmines bylos aplinkybes, kad įstatymas nenumato, jog nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už laikinąsias apsaugos priemones turėtų būti atleisti asmenys, prašantys sustabdyti bankrutuojančios įmonės reikalavimų priverstinį vykdymą.
8.2. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė teisines esmines bylos aplinkybes, kad pareiškėjo argumentai, jog jis gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra nepagrįsti.
8.3. Pareiškėjas naujame prašyme nurodė pakankamai tinkamų įstatyme įtvirtintų pagrindų, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimą už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese.
8.4. Pareiškėjas galėjo nemokėti žyminio mokesčio net ir praėjus keleriems metams naujose bylose, nes jo padėtis iš esmės nepasikeitė dėl nesibaigusių ginčo bylų ir jam padarytos žalos.
8.5. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jo finansinė ir turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, t.y. finansinė ir turtinė padėtis ne tik nepagerėjo, bet ir pablogėjo lyginant su padėtimi, buvusia jo skundo padavimo metu, todėl jis teismui pateikė motyvuotą prašymą žymiai sumažinti arba atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
10. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, pripažinęs, jog nebuvo pašalinti teismo nutartimi nurodyti prašymo trūkumai.
12. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, ir CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas siejamas su galimybe kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Žyminio mokesčio sumokėjimas yra viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Žyminio mokesčio paskirtis – padengti teismo atliekamų veiksmų ar išduodamų procesinių dokumentų išlaidas, tokiu būdu perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų byloje dalyvaujantiems asmenims. Įstatymas gina abi proceso šalis, todėl žyminis mokestis, be kitų funkcijų, atlieka ir prevencinę funkciją – saugo asmenis nuo nepagrįstų reikalavimų pareiškimo teisme ar bylinėjimosi vilkinimo.
13. Iš bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjas A. C. pateikė antstoliui Donatui Kisieliui skundą dėl antstolio veiksmų. Skundo reikalavimų užtikrinimui pateikė teismui prašymą sustabdyti išieškojimo ir vykdymo veiksmus pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) ir sodo namelio unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs kad pareiškėjas nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. birželio 4 d. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo trūkumams pašalinti: sumokėti žyminį mokestį ir teismui pateikti tokį sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus. Pripažinęs, kad pareiškėjas trūkumų nepašalino, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
14. Apeliantas skunde teigia, kad nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už laikinąsias apsaugos priemones atleidžiami asmenys, prašantys sustabdyti bankrutuojančios įmonės reikalavimų priverstinį vykdymą. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.
15. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir skundo reikalavimų užtikrinimui prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad pareiškėjas prašo sustabdyti bankrutuojančios įmonės reikalavimų priverstinį vykdymą, nesudaro pagrindo spręsti, jog šiuo atveju yra pareikštas turtinis reikalavimas bankrutuojančiai įmonei. CPK 80 straipsnio 5 dalis numato, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato jokių išimčių dėl žyminio mokesčio nemokėjimo prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių bylose, kurios nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (šiuo atveju dėl antstolio veiksmų).
16. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nes skundo reikalavimai kildinami iš vartojimo teisinių santykių. Su tokiais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.
17. CPK 83 straipsnyje aiškiai nustatyta, kada suinteresuoti asmenys, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, yra atleidžiami ar iš dalies atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Vienas iš tokių atvejų numatytas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai – bylose dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų taikymo. Taigi nuo žyminio mokesčio mokėjimo asmenys, atitinkantys vartotojo statusą, atleidžiami tuo atveju, jeigu ieškiniu ginčija jiems taikomas nesąžiningas sutarties sąlygas, kurių nustatymo kriterijai apibrėžti CK 6.228⁴ straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, pareiškęs skundą dėl antstolio veiksmų ir prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, skundžia, jo manymu, neteisėtus antstolio veiksmus: iš pareiškėjo pateikto procesinio dokumento pobūdžio, turinio ir formuluojamo reikalavimo matyti, kad skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas siekia įrodyti neteisėtus antstolio veiksmus, o ne kredito sutarties nesąžiningas sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
18. CPK 83 straipsnio 3 dalyje ir CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo. Pareiga įrodyti prašymo pagrįstumą tenka jį pateikusiam asmeniui (CPK 83 str. 3 d., 84, 178 str.).
19. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba atleisti pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pripažinęs, kad pareiškėjas tokį prašymą grindė neaktualiais duomenimis. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Pareiškėjas pateikė 2014 metų automobilių registro pažymą, SODROS informaciją apie 2017 metų rugsėjo – gruodžio mėnesiais gautas draudžiamas pajamas, banko sąskaitos išrašą nuo 2017 m. gruodžio 11 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie duomenys negali patvirtinti dabartinės pareiškėjo turtinės padėties. Nors pareiškėjas teigia, kad jo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjas pateikė VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą, iš kurio matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtam butui taikomas areštas. Byloje nėra duomenų, iš kurių galima spręsti, ar pareiškėjas neturi kito nekilnojamojo turto. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjas iš dalies buvo atleistas nuo 300 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo 2016 metais negali būti laikomas precedentu, leidžiančiu pareiškėjui remtis išimtinai juo ir nemokėti žyminio mokesčio praėjus keleriems metams naujose bylose. Pareiškėjo argumentai ir pateikiami įrodymai, susiję su jo įmonės turtine padėtimi, nėra aktualūs nagrinėjant pareiškėjo prašymą, nes juridinio asmens turimi įsipareigojimai nepagrindžia pareiškėjo blogos turtinės padėties. Aplinkybė, kad pareiškėjui Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimais buvo suteikta nemokama teisinė pagalba kitose bylose, nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą šioje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančių įvertinti pareiškėjo esamą turtinę padėtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba atleisti pareiškėją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo.
20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.