- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- 1-424-1034/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07683-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- R. G.
- Civilinis ieškovas
- A. P.
viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. G. mušdama sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: ji 2024 m. vasario 18 d. apie 15.20 val. būdama Vilniaus tarptautiniame oro uoste, esančiame Rodūnios kelias 10A, Vilniuje, konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš A. P., t. y. tyčia savo rankomis suėmusi už nukentėjusiosios plaukų juos tempė bei išrovė sruogą plaukų, taip sukeldama nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad vyksta (duomenys neskelbtini), jai buvo reikalingi įrodymai, kad bedarbis dukros vyras atostogauja užsienyje su meiluže. Todėl ji paprašė dukros nuvežti į „IKEA“ parduotuvę, dukra nieko apie tai nežinojo. Pėsčiomis nuėjo į oro uostą, žinojo, kad apie 15.00 val. turėjo atskristi lėktuvas iš (duomenys neskelbtini). Atskrido lėktuvas, dukra liko viename gale, ji su sese Ž. M. atėjo prie centrinio išėjimo. Matė, kad pirmas išėjo žentas, iš paskos išėjo A. P., kuri įžūliai pasižiūrėjo ir iš karto pradėjo savo telefonu ją filmuoti. Ji griebė tą telefoną ir A. P. už plaukų. Atėjo žentas ir ji pati ramiai atidavė tą telefoną. Ten yra vaizdo kameros, ten viskas matosi. Matė, kaip nukrito A. P. plaukų sruoga. Pripažįsta, kad sugriebė A. P. už plaukų, bet fizinės žalos jai nepadarė. Jai gėda, kad paėmė už plaukų, nesusivaldė dėl emocijų. Nesutinka, kad sukėlė A. P. fizinį skausmą. Nepripažįsta nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio.
Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. P. parodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini) į Vilniaus oro uostą, eidama einant link lagaminų pamatė, kad yra R. G. dukra. Vėliau pamatė ir R. G., kuri ją filmavo, vėliau priėjo ir griebė jos telefoną. Tada ji pasakė E., kad R. G. paėmė jos telefoną. Dar vėliau R. G. grįžo, griebė jai už plaukų bei išrovė plaukų sruogą. Tą pačią akimirką skausmo nepajuto, nes buvo šokas, drebulys. E. priėjo jas išskirti, pakėlė tuos plaukus, įdėjo į maišelį. Išrautų plaukų sruoga nebuvo priauginta. Kai išėjo ir atsisėdo į automobilį, pajuto, kad peršti toje vietoje. Kai grįžo namo, ta vieta galvoje perštėjo, todėl gėrė vaistus nuo skausmo. Kitą dieną kreipėsi į policiją, paprašė, kad ekspertai įvertintų jos būklę. Prašo atlyginti 600 Eur neturtinę žalą, nes turėjo pirkti vaistus nuo skausmo, lankėsi pas (duomenys neskelbtini), buvo reikalingos procedūros, kad išrauti plaukai ataugtų. Neturi pagrindo nepagrįstai apkalbėti R. G. Šiai dienai plaukai ataugo, liekamųjų reiškinių neliko.
Teisiamajame posėdyje liudytojas E. M. (E. M.) parodė, kad atskrido iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, pasiėmė lagaminus ir pamatė R. G., jos seserį Ž. Bandė išeiti pro duris, kai pamatė, kad R. G. rovė A. P. plaukus ir griebė telefoną. Jis paėmė gabaliuką plaukų, ten matėsi akivaizdžiai, kad su lopinėliu tų plaukų, truputį buvo tas kaip prisegimas, bet su lopinėliu plaukų. Jis tuomet atbėgo, atėmė telefoną iš R. G. Dėl išpeštos sruogos A. sakė, kad jai skauda. Porą parų nukentėjusioji skundėsi, kad skauda. Plaukai buvo prisegti, bet R. G. išrovė ir sveikus plaukus. Tarp jo ir uošvienės įtempti ir konfliktiški santykiai jau virš dvejų metų. Neturi pagrindo nepagrįstai apkalbėti R. G.
Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. M. parodė, kad su sese R. G. kartu Vilniaus oro uoste laukė reiso iš (duomenys neskelbtini). Sesuo pasakė, kad reikės padaryti keletą nuotraukų, kad atvyks E. M. su savo dabartine sugyventine, tai padės B. B. apie tai sužinojo tik būdama oro uoste. Apie 15.00val. atskrido lėktuvas iš (duomenys neskelbtini) ir pamatė išeinantį E. ir A. A. pradėjo filmuoti R. G. su telefonu, įvyko žodinis konfliktas. Tada R. G. paėmė A. P. už plaukų. Kai išeidinėjo iš oro uosto, ant žemės gulėjo priaugintų plaukų sruogelė ir ją pasikėlė A. P.
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2024 m. vasario 19 d. į policiją kreipėsi A. P., kuri pareiškė, jog 2024 m. vasario 18 d. apie 15.00 val. Vilniaus oro uoste ją užpuolė dvi iš matymo pažįstamos moterys, pareiškėja patyrė fizinį skausmą (b. l. 35).
2024 m. vasario 19 d. A. P. pareiškime apie padarytą nusikaltimą nurodyta, kad 2024 m. vasario 18 d. apie 15.00 val. Vilniaus oro uoste ją užpuolė dvi iš matymo pažįstamos moterys. Pareiškėja patyrė fizinį skausmą (b. l. 30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. P. parodė, kad 2024 m. vasario 18 d. apie 15.00 val. atskrido į Vilniaus oro uostą, paėmė bagažą ir oro uosto laukiamajame prie jos pribėgo pažįstama R. G., kuri jai iš rankų paėmė telefoną. Ji pradėjo vytis R. G., reikalauti grąžinti telefoną. A. P. buvo su draugu E. M. A. P. pradėjo šaukti ir draugas atėmė iš R. telefoną. Kita pažįstama B. M., stovėjo šalia ir viską filmavo savo telefonu, šūkavo. Incidentas vyko labai trumpai, apie 5 minutės. Kai draugas atėmė iš R. telefoną, R. griebė jai už plaukų ir išrovė plaukų sruogą. A. P. patyrė didžiulį fizinį skausmą ir šoką. E. ir praeivė išskyrė jas ir tada B. liepė savo mamai R. paleisti ją. Prašo ištirti šį įvykį ir nubausti minėtas moteris (b. l. 39-41). Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu A. P. parodė, kad dėl fizinio skausmo sukėlimo buvo minėjusi, kad R. griebė jai už plaukų ir išrovė plaukų sruogą. Norėtų pabrėžti, kad plaukai buvo nepriauginti ir R. G. išrovė natūralius plaukus su svogūnėliais, tuo metu patyrė stiprų fizinį skausmą ir deginimą galvos srityje, pagal skausmo skalę vertintų balais 9 iš 10 balų (b. l. 51-53).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 565/2024 (01) nustatyta, jog A. P. kūne konstatuotas plaukų netekimas sužalojimu nevertinamas, tačiau mechaninis plaukų netekimas galėjo sąlygoti fizinio skausmo sukėlimą nesusidarius mechaninių odos pažeidimų (b. l. 56-57).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. M. (E. M.) parodė, kad 2024 m. vasario 18 d. su sugyventine grįžo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, pasiėmę lagaminus su A. P. išėjo į Vilniaus oro uosto salę. Išėję į salę pastebėjo dabartinę žmoną B. M. ir B. motiną R. G., šios moterys pradėjo filmuoti jį ir A. Jis praėjo su lagaminais pirmas, po jo ėjo A., po ko išgirdo A. šauksmą, kad uošvė (R. G.) paėmė iš jos rankos jai priklausantį telefoną, po ko jis staigiai priėjo ir atėmė telefoną iš uošvės rankų. Po šio veiksmo jis su A. P. norėjo išeiti, bet atsisukęs pastebėjo, kad uošvė (R. G.) užpuolė ir įsikabino į A. P. plaukus, po ko matė, kaip uošvė išraudama plaukų sruogą numetė sruogą ant žemės. Po ko jis pakėlė plaukų sruogą nuo žemės. Tuo metu R. G. toliau įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkė kitų žmonių akivaizdoje. Tuo metu B. M. stovėjo šalimais ir filmavo visą ši įvykį, daugiau jokių veiksmų neatlikinėjo. Jiems pavykus išeiti iš oro uosto salės, jie išėję laukė taksi, bet jiems iš paskos atėjo R. G., filmavo jį su sugyventine, toliau įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius. Po ko atvažiavo taksi ir jis su A. P. išvažiavo namo. A. P. sakė, kad jautė didelį fizinį skausmą (b. l. 114).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji R. G. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Tą dieną buvo atvykusi su savo dukra į tarptautinį oro uostą, dėl to, kad norėjo padaryti nuotrauką savo žento E. M., kaip įrodymą, kad jis grįžo iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą. Kadangi šiuo metu vyksta dukros B. M. ir žento (duomenys neskelbtini), E. M. (duomenys neskelbtini) metu pareiškė, kad jis yra bedarbis, nuotrauka buvo reikalinga kaip įrodymas, dėl alimentų išmokos vaikams. Būdama oro uoste ir pamačiusi, kad išeina į salę E. M. pirmas ir už jo ėjo A. P., kuri įžūliai pasižiūrėjo į ją, galimai bandė filmuoti ją, po ko ji griebė jos telefoną, po ko telefoną atidavė žentui. Supykusi ji nestipriai pagriebė už A. P. plaukų, išrauti plaukų sruogos ji nenorėjo. Taip pat nori pabrėžti, kad A. P. plaukai yra priauginti ir nukritusi sruoga plaukų yra taip pat priauginta. Šio įvykio metu netoliese buvo sesuo Ž. M. Visas šis įvykis vyko dėl dukros B. M. ir žento E. M. (duomenys neskelbtini). Gailisi dėl susiklosčiusio įvykio ir gailisi, kad patempė už plaukų A. P., pasižada nedaryti panašiu veiksmų (b. l. 84).
2024 m. vasario 27 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš Vilniaus oro uosto. Matyti, kaip R. G. patempia A. P. už plaukų, dėl šio veiksmo nukrenta A. P. plaukų sruoga (b. l. 66-67).
2024 m. vasario 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėjus patalpą, esančią Vilniaus oro uoste, adresu Rodūnios kelias 10A, nustatyta, jog užėjus pro duris yra didelė salė, esanti pastato pirmame aukšte, šioje patalpoje yra vaizdo stebėjimo kameros (b. l. 31-32).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios R. G. kaltė nukentėjusiosios A. P. atžvilgiu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamoji R. G. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies ir parodė, kad vyksta (duomenys neskelbtini), jai reikalingi buvo įrodymai, kad bedarbis vyras (jos žentas) atostogauja užsienyje su meiluže. Atskrido lėktuvas, matė, kad pirmas išėjo žentas, iš paskos išėjo P., kuri įžūliai pasižiūrėjo ir iš karto pradėjo savo telefonu ją filmuoti. Ji griebė tą telefoną ir P. už plaukų. Atėjo žentas ir ji pati ramiai atidavė tą telefoną. Matė, kaip nukrito A. P. plaukų sruoga. Pripažįsta, kad sugriebė P. už plaukų, bet fizinės žalos jai nepadarė. Jai gėda, kad paėmė už plaukų, nesusivaldė dėl emocijų. Nesutinka, kad sukėlė A. P. fizinį skausmą. Teismas pažymi, kad kaltinamoji pripažino kaltinamajame akte jai inkriminuotus veiksmus, t. y. tai, jog išrovė plaukų sruogą nukentėjusiajai A. P., tačiau nepripažino to, kad dėl tokių veiksmų kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas. Tokie kaltinamosios parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs viso proceso metu. Teismas išsamiai, bešališkai ir nuosekliai ištyręs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kaltinamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, o tuo pačiu ir paneigiančių jos išsakytą gynybinę versiją dėl fizinio skausmo (ne)sukėlimo.
Visų pirma, pažymėtina, jog iš policijos įvykių registro išrašo ir nukentėjusiosios A. P. pareiškimo matyti, kad kitą dieną po konflikto su R. G. nukentėjusioji kreipėsi į policiją ir nurodė, jog patyrė fizinį skausmą 2024 m. vasario 18 d. apie 15.00 val. Vilniaus oro uoste.
Šios aplinkybės, susiejus jas į vieningą visumą su toliau nurodytomis aplinkybėmis, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog kaltinamoji R. G. 2024 m. vasario 18 d. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą.
Štai teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. P. parodė, kad Vilniaus oro uoste pamatė R. G., kuri ją filmavo ir sugriebė jos telefoną. Tada ji pasakė E., kad R. G. paėmė jos telefoną. Vėliau R. G. grįžo, griebė už plaukų bei išrovė plaukų sruogą. Išrautų plaukų sruoga nebuvo priauginta. Šiai dienai plaukai ataugo, liekamųjų reiškinių neliko. Tokie nukentėjusiosios parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs ir atitinka jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 39, 51). Teismas nustatė, kad esminiai nukentėjusiosios parodymai dėl kaltinamosios R. G. jos atžvilgiu vartoto fizinio smurto yra nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kiti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Antai, liudytojas E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad atskrido iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių, pasiėmė lagaminus ir pamatė R. G., jos seserį Ž. Bandė išeiti pro duris, kai pamatė, kad R. G. rovė A. P. plaukus ir griebė telefoną. Jis paėmė gabaliuką plaukų. Dėl išpeštos sruogos A. sakė, kad jai skauda, skundėsi porą parų. Plaukai buvo prisegti, bet R. G. išrovė ir sveikus plaukus. Tokie jo parodymai taip pat yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 114).
Be to, tokius parodymus iš dalies atitinka ir pačios kaltinamosios iniciatyva į teisiamąjį posėdį atvykusios jos sesers Ž. M. parodymai. Teisiamajame posėdyje liudytoja Ž. M. parodė, kad su sese R. G. kartu Vilniaus oro uoste laukė reiso iš (duomenys neskelbtini). Sesuo pasakė, kad reikės padaryti keletą nuotraukų, kad atvyks E. M. su savo dabartine sugyventine. Apie 15.00val. atskrido lėktuvas iš (duomenys neskelbtini) ir pamatė išeinantį E. ir A. A. pradėjo filmuoti R. G. su telefonu, įvyko žodinis konfliktas. Tada R. G. paėmė A. P. už plaukų. Kai išeidinėjo iš oro uosto, ant žemės gulėjo priaugintų plaukų sruogelė ir ją pasikėlė A. P. Taigi, teismas pastebi, kad ir kaltinamosios sesuo patvirtino, jog iš esmės po konflikto su R. G., ant žemės gulėjo plaukų sruoga, kurią pakėlė nukentėjusioji.
Be minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų, tai, kad A. P. buvo sukeltas fizinis skausmas, iš dalies patvirtina ir kitas objektyvus duomuo, kurį teismas pripažįsta įrodymu – Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada, kuria nustatyta, jog A. P. kūne konstatuotas plaukų netekimas sužalojimu nevertinamas, tačiau mechaninis plaukų netekimas galėjo sąlygoti fizinio skausmo sukėlimą nesusidarius mechaninių odos pažeidimų (b. l. 56-57). Pažymėtina, kad nors šia išvada konstatuota, jog plaukų netekimas sužalojimu nevertinamas, tačiau taip pat nurodyta, jog plaukų netekimas galėjo sukelti fizinį skausmą. Be to, iš šios išvados turinio matyti, kad nukentėjusiajai A. P. nustatytas 1,2x4,9 cm odos plotas su plaukų trūkumu, paviršiuje oda pilkšvai rausva, kas sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad dėl išpeštų plaukų nukentėjusioji realiai patyrė fizinį skausmą.
Sugretinus visas minėtas aplinkybes tarpusavyje visi šie aptarti įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad kaltinamoji R. G. tyčia sukėlė nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą. Teismas pažymi, jog nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios A. P. parodymų ir paaiškinimų patikimumu bei objektyvumu, nes nuo pat tyrimo pradžios jos parodymai bei paaiškinimai iš esmės buvo nuoseklūs, be to, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog nukentėjusioji būtų davusi neteisingus parodymus, taip siekdama pakenkti kaltinamajai.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad R. G. tempdama nukentėjusiajai už plaukų sukėlė A. P. fizinį skausmą ir norėjo taip veikti. Akivaizdu, kad kiekvienas suaugęs asmuo supranta, jog toks fizinis veiksmas, t. y. tempimas už plaukų kitam asmeniui sukelia skausmą. Be to, iš nukentėjusiosios A. P. viso proceso metu duotų parodymų, taip pat iš specialisto išvados matyti, jog dėl nukentėjusioji dėl kaltinamosios nors ir momentinio veiksmo pajuto fizinį skausmą. Visi šie duomenys patvirtina, jog nukentėjusiajai A. P. kaltinamosios R. G. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas.
Nors kaltinamoji kėlė versiją, kad nukentėjusiosios plaukai buvo priauginti, todėl fizinis skausmas nebuvo sukeltas, teismas šią versiją atmeta. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai šiuo aspektu viso proceso metu buvo nuoseklūs, be to, kaip minėta, specialisto išvadoje nurodyta, jog nukentėjusiajai A. P. nustatytas 1,2x4,9 cm odos plotas su plaukų trūkumu, paviršiuje oda pilkšvai rausva. Nors iš vaizdo įrašo matyti, kad išties plaukų sruoga A. P. buvo išpešta pakankamai lengvai ir nukrito ant žemės, akivaizdu, kad buvo išpešti ne šiaip prie sveikų plaukų priauginti plaukai, bet ir plaukai iš pačios galvos, nes kitu būdu tiesiog nebūtų susidaręs plikos galvos plotas nukentėjusiosios galvos srityje. Taigi, kaltinamosios kelta versija yra vertintina kaip gynybinė, ją paneigia visų aukščiau aptartų įrodymų visuma: nukentėjusiosios A. P. parodymai, liudytojų E. M. ir iš dalies liudytojos Ž. M. parodymai, vaizdo įrašai, specialisto išvada, nukentėjusiosios protokolas-pareiškimas ir policijos įvykių registro išrašas.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog kaltinamoji R. G. 2024 m. vasario 18 d. apie 15.26 val. būdama Vilniaus tarptautiniame oro uoste, esančiame Rodūnios kelias 10A, Vilniuje, konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš A. P., t. y. tyčia savo rankomis suėmusi už nukentėjusiosios plaukų, juos tempė bei išrovė sruogą plaukų, taip sukeldama nukentėjusiajai A. P. fizinį skausmą. Teismas pašalina iš kaltinimo nukentėjusios gimimo datą, tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Teismas, remdamasis vaizdo įrašu ir ekrano nuotraukomis, taip pat patikslina nusikalstamos veikos padarymo laiką, t. y. iš 15.00 val. į 15.26 val., tai neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, niekaip nesunkina kaltinamosios padėties.
Pagal nustatytas faktines aplinkybes kaltinamosios R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo
BK 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamą veiką galima pripažinti mažareikšme tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-36-788/2021).
Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne. Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015).
Pagal BK 37 straipsnį, teismas spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad nukentėjusiajai A. P. būtų padarytas žymus sveikatos sutrikdymas. Neteisėtas kaltinamosios R. G. veiksmas – patempimas už plaukų – buvo labiau momentinis ir truko labai trumpą laiko tarpą. Svarbu ir tai, kad dėl tokio veiksmų jokių liekamųjų reiškinių nebuvo ir nukentėjusioji papildomai nesigydė. Čia svarbu įvertinti ir tai, kad santykiai tarp kaltinamosios ir A. P. bei šios sugyventinio E. M., abiejų šalių teigimu, yra konfliktiniai jau ilgą laiką. Tai patvirtina Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose jau daugiau negu vienerius metus nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės, kurioje atsakovu yra E. M.
Aptartos aplinkybės atskleidžia, jog R. G. veiksmais sukeliamų padarinių (fizinio skausmo) rūšinis pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 140 straipsnio 1 dalyje veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas, t. y. padaryta žala nebuvo tokia didelė, kad kaltinamajai negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017).
Analizuojant R. G. kaltės turinį teismas nustatė, jog ji nusikalstamą veiką padarė esant tiesioginei tyčiai, aptarti nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai atskleidžia, jog ji vartojo fizinį smurtą, kai kilo žodinis konfliktas tuo metu, kai ji bandė padėti dukrai surinkti įrodymus (duomenys neskelbtini) byloje. Pati kaltinamoji pripažino, jog taip atsitiko dėl (duomenys neskelbtini) (bylos), jai gėda, kad paėmė nukentėjusiajai už plaukų, nesusivaldė dėl emocijų.
Žemesnės instancijos teismas
Visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nors R. G. veika atlikta nukentėjusiosios atžvilgiu formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau yra pagrindas pripažinti jos veiką mažareikšme, padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-895/2019). Todėl R. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Tokią poziciją patvirtina ir nuosekliai formuojama aukštesnės instancijos teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-224-898/2021, 1A-108-891/2022, 1A-126-908/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-93-788/2017, 2K-128-895/2019).
Visgi, akcentuotina, kad pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš tokių priemonių yra įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad R. G. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės, jai nekyla teistumas ir su tuo susiję padariniai, neskiriama jokia bausmė, teismo vertinimu, tikslinga skirti kaltinamajai BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant lygų minimaliam. Ši baudžiamojo poveikio priemonė sudarys prielaidas R. G. suvokti savo netinkamą elgesį bei jo padarinius ir ateityje tokio elgesio atsisakyti.
V. Dėl civilinio ieškinio, kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusioji A. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. P. parodė, kad turėjo pirkti vaistus nuo skausmo, lankėsi pas (duomenys neskelbtini), buvo reikalingos procedūros, kad ataugtų tie plaukai. Neturi pagrindo nepagrįstai apkalbėti R. G. Šiai dienai plaukai ataugo, liekamųjų reiškinių neliko.
Asmuo, realizuodamas teisę į patirtos žalos atlyginimą, gali pareikšti civilinį ieškinį tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina ir tai, kad BPK niekaip nereglamentuoja klausimo, koks sprendimas dėl civilinio ieškinio turi būti priimamas, kai baudžiamoji byla yra nutraukiama. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje Nr. 2K-P-429/2007) yra išaiškinta, kaip turi būti sprendžiami baudžiamojoje byloje spręstini klausimai, nustačius teisinio reguliavimo spragą. Išaiškinimai teikti remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad teisės spragas galima užpildyti „...taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją)“. Taigi ir civilinio ieškinio klausimas baudžiamosios bylos nutraukimo atveju turi būti sprendžiamas vadovaujantis Konstitucinio Teismo nurodytais kriterijais. Civilinio ieškinio tenkinimas priimant nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra galimas, jei priimant tokį nuosprendį nustatomi civilinės atsakomybės pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. birželio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2012).
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl nusikalstamos veikos – fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. P. išties patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes, fizinį skausmą, nepatogumo jausmą kitų asmenų akivaizdoje ir pan. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad A. P. patirti išgyvenimai išties susiję su nagrinėjamu įvykiu, dėl ko ji patyrė tam tikras neigiamas pasekmes, stresą. Taip pat pastebėtina, kad nors nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą taip pat motyvavo ir tuo, kad turėjo pirkti vaistus nuo skausmo, tai laikytina turtine žala, tačiau nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį tik dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas nustatė, jog nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl fizinio skausmo sukėlimo, o kaltinamosios kaltė buvo išreikšta tyčiniu smurtiniu veiksmu. Nukentėjusioji A. P. neabejotinai jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus, pažeminimą ir nesmagumą kitų asmenų akivaizdoje, juo labiau, kai visa tai vyko viešoje vietoje – Vilniaus tarptautiniame oro uoste. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į šias aplinkybes bei specialisto išvadoje nurodytus duomenis, t. y. nustatytą 1,2x4,9 cm odos plotą su plaukų trūkumu, taip pat tai, jog paviršiuje oda buvo pilkšvai rausva. Taip pat pastebėtina, kad sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 145 iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją. Šiuo atveju nukentėjusiosios prašoma 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti matyti, kad ne visai atitinka įprastai teismų praktikoje už BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą priteistinas sumas.
Teismas nustatė ir dėl to nekyla abejonių, kad dėl R. G. veiksmų A. P. buvo sukeltas fizinis skausmas. Visgi, teismas nenustatė, kad šiai dienai nukentėjusioji turėtų kokių nors liekamųjų reiškinių dėl nusikalstamos veikos. Visos šios aplinkybės reikšmingos sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Taigi, teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, kaltinamosios turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą: kaltinamoji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, (duomenys neskelbtini), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), iš jos žodžių turi (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinant kaltinamosios amžių, šeiminę, darbinę, turtinę padėtį, įvertinus ir nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios sveikatai, į pirmiau paminėtą susiformavusią teismų praktiką, kai priteisiamos neturtinės žalos dydis pagal BK 140 straipsnį tiesiogiai nukentėjusiems asmenims priteisiamas nuo 145 iki 1 000 Eur, ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai A. P. nustatytinas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 200 Eur. Būtent tokia suma atitinka susiklosčiusioje situacijoje atitinka teismų praktikos tendencijas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-304 straipsniais, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendžia:
R. G. padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, nurodant SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, gavėjas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens vardą, pavardę, asmens kodą.
Nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. G. 200 Eur (du šimtus eurų) nukentėjusiosios A. P. naudai neturtinei žalai atlyginti.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.