- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-05
- Bylos Nr.
- e2S-534-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00634-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- D. B.
- Ieškovas
- R. S.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2901-1027/2021 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui D. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui D. B., kuriuo prašo nustatyti nepilnamečio sūnaus K. B. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui išlaikymą kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavesti ieškovei šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise, priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. birželio 28 d. imtinai – 600 Eur, nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo sūnaus K. B. laikiną išlaikymą, kas mėnesį mokamą po 200 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2021 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės R. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – priteisė iš atsakovo D. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. B., kas mėnesį mokama periodine 200 Eur išmoka nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. birželio 28 d.) iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos, lėšas, skirtas nepilnamečio vaiko išlaikymui, uzufrukto teise pavedant valdyti ir tvarkyti ieškovei R. S..
3. Teismas nurodė, kad ieškovė prašymą grindžia tuo, jog nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, atsakovas nepilnamečio sūnaus išlaikymui pinigų neteikia, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, viena ieškovė neturi galimybių išlaikyti sūnų, ieškovę remia jos seneliai. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui per mėnesį turėtų skirti vidutiniškai apie 500 Eur, vaiko poreikius per mėnesį sudaro: išlaidos maistui – 130 Eur; drabužiams, avalynei ir kitiems vaiko daiktams – 90 Eur; už darželį – 10 Eur (taikoma nuolaida dėl neįgalumo); žaislams bei lavinimosi priemonėms – 40 Eur; laisvalaikio praleidimui – 20 Eur; higienos prekėms – 20 Eur; vaistams ir vitaminams – 40 Eur; atostogoms – 20 Eur; mokesčiams už būsto nuomą ir komunalines paslaugas – 130 Eur.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba viešojoje įstaigoje (toliau – ir VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“, kiekvieną mėnesį gauna vidutiniškai apie 500 Eur darbo užmokestį, taip pat kiekvieną mėnesį gauna 228 Eur slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją ir 70 Eur išmoką vaikui. Ieškovės pateiktais valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis teismas nustatė, ieškovė nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą kiekvieną mėnesį moka 200 Eur. Išreikalautais VĮ „Regitra“ duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė jos vardu registruotų transporto priemonių neturi. Iš į bylą pateikto nepilnamečio vaiko neįgaliojo pažymėjimo teismas taip pat nustatė, kad jam yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, pažymėjimas galioja iki 2022 m. vasario 22 d., išsamesnių duomenų apie specifinius vaiko poreikius, susijusius su vaiko neįgalumu, byloje nėra pateikta.
5. Teismas vertino, kad ieškinio priėmimo metu nėra pakankamai duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, gaunamas visų rūšių pajamas, finansines galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Ieškinio priėmimo metu taip pat nėra aišku, ar nėra aplinkybių, dėl kurių atsakovo galimybės teikti išlaikymą būtų ribotos (pvz., sveikatos būklė, kiti išlaikytiniai ir pan.). Tačiau išreikalautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) duomenimis teismas nustatė, atsakovas dirba akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. gegužės mėn. vidutiniškai gavo 1 499,05 Eur pajamų per mėnesį (iki mokesčių), nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. darbo užmokestis per mėnesį sudarydavo 1 285 Eur, 2021 m. balandžio mėn. gauta 2 881,90 Eur, 2021 m. gegužės mėn. – 1 398,23 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų, atskaičius mokesčius pajamos iš darbo santykių galėjo sudaryti vidutiniškai apie 935 Eur per mėnesį. Iš VSDFV pažymos teismas taip pat nustatė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį gauna 184,26 Eur išmoką, tačiau kokia tai išmoka nėra aišku. VĮ Registrų centro bei VĮ „Regitra“ duomenimis teismas vertino, kad atsakovas neturi nei nekilnojamojo turto, nei jo vardu registruotų transporto priemonių.
6. Esant nurodytam, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, preliminariai įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius pagal jo amžių, sveikatos būklę bei iš valstybės biudžeto kas mėnesį mokamų išmokų vaikui dydį (70 Eur), slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją (228 Eur), atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyros principus, teismas sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti priteistina iš atsakovo laikino išlaikymo suma yra 200 Eur, mokama kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, ieškovę paskiriant lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Teismas vertino, kad 200 Eur išlaikymo dydis leis patenkinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius iki bus nuspręsta dėl realaus vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, proporcingo abiejų tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas D. B. prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
8. Atsakovas kategoriškai nesutinka su tokiu ieškovės prašymu ir teismo priimta nutartimi. Nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisingos ir neatitinkančios tikrosios padėties, kadangi sūnaus kasdiene priežiūra rūpinasi atsakovas, o ne ieškovė. Ieškovė ieškinyje pateikia klaidingą informaciją bei neatskleidžia teismui visų reikšmingų ir svarbių aplinkybių. Atsakovas teikia savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, visapusiškai prisideda prie sūnaus auklėjimo ir jo kasdienės priežiūros. Ieškovė ieškinyje visiškai nepateikia jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, kad ji visiškai viena be atsakovo pagalbos išlaiko vaiką, viena sūnui perka maisto produktus, drabužius, vaistus, higienos priemones, žaislus bei kitus vaikui reikalingus daiktus.
9. Pažymi, jog laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėn. pabaigos iki balandžio mėn. pabaigos, kuomet ieškovė neleido atsakovui matytis su sūnumi, taigi, sūnus gyveno su ieškove, atsakovas kiekvieną savaitę pervedinėjo po 50 Eur sumą, skirtą vaiko išlaikymui. 2021 m. balandžio mėn. atsakovui kreipusis pagalbos į vaiko teisių apsaugos skyrių dėl jo ir vaiko teisių pažeidimo, nes ieškovė neleido jiems bendrauti ir matytis, buvo sudarytas atsakovo ir sūnaus bendravimo grafikas. Pagal sudarytą grafiką, atsakovas kas antrą dieną ir kas antrą savaitgalį praleidžia su sūnumi, taigi, abu su ieškove vaiką augina, prižiūri ir rūpinasi juo po lygiai.
10. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų 2021 m. balandžio-liepos mėn. kvitų matyti, kad atsakovas nuolat perka sūnui maistą, drabužius, avalynę, vaistus, žaislus. Per šiuos mėnesius atsakovas vienas rūpinosi sūnaus kasdiene priežiūra: gamina jam maistą, stengiasi, kad maistas būtų kuo įvairesnis, skalbia ir lygina vaiko drabužėlius, jį maudo, perka vitaminus, juo rūpinasi. Atsakovas sūnui nuolat perka spalvinimo knygutes, abu kartu jas spalvina, mokosi, šoka, žaidžia žaidimus. Abu dažnai važiuoja prie ežero, lankosi pažintinėse vietose, tad vaikas su atsakovu smagiai ir įdomiai leidžia laiką bei patiria naujų įspūdžių. 2021 m. balandžio 20 d. atsakovas užsakė ir nupirko sūnui naują lovą. Be to, nuo to laiko, kai sūnus pradėjo lankyti darželį 2019 m., atsakovas vienas mokėjo darželio mokestį, kuris buvo apie 30-40 Eur kas mėnesį. Ieškovė darželio mokestį pradėjo mokėti nuo 2021 m. balandžio mėn., dabar mokamas mokestis yra 10 Eur (nes yra pritaikyta nuolaida dėl vaiko neįgalumo).
11. Pažymi ir tai, kad sūnui nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Atsakovas sūnų vežioja į reabilitacijos procedūras, kur vaikui taikoma ergoterapija, mankšta ir masažai, logoterapija, ir psichologo pagalba. Neseniai ieškovė buvo nutraukusi vaikui reikalingą reabilitacijos programą, tačiau atsakovo prašymu ir jo iniciatyva reabilitacija toliau tęsiama. Atsakovas taip pat domisi VšĮ „Abos centru“, kur jo nuomone, sūnus gautų visokeriopą pagalbą ir terapiją, už kurią atsakovas yra pasiruošęs sumokėti, kad tik ieškovė sutiktų vaiką ten leisti. Be to, 2021 m. birželio mėn. atsakovas norėjo vežti vaiką (kuomet jam buvo atostogos) į sanatoriją „Saulutė”, kuri sūnui priklauso nemokamai, tačiau pasakius tokius planus ieškovei, ji kategoriškai nesutiko ir liepė atsakovui nesikišti.
12. Akcentuoja, jog ieškovė yra ūmaus charakterio, ji greit įsiplieskia, supyksta, įsižeidžia. Ieškovė, būdama karšto būdo, dažnai neturi kantrybės su vaiku, ant jo ima šaukti, pykti, yra buvę ir smurto atvejų. Kuomet gyveno kartu su atsakovu, ieškovė palikdavo sūnų atsakovo priežiūroje, o pati ilsėdavosi, kalbėdavosi su draugėmis, vaiko nežiūrėjo. Atsakovo manymu, ieškovei trūksta socialinių įgūdžių, ji, kaip motina, yra pernelyg nerūpestinga ir neatsakinga. Ieškovei dažnai trūksta kantrybė, neapsikentusi ji sūnų muša dėl to, kad vaikas jos neklauso ir pan., kai tuo tarpu atsakovas su sūnumi pasikalba, jį apramina ir gražiuoju su juo susitaria. Taigi, ieškovė yra linkusi smurtauti ir atsakovo, ir sūnaus atžvilgiu, kas yra visiškai nederama ir netoleruotina.
Šalies argumentai
13. Akcentuoja ir tai, kad dėl šios priežasties atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė teismo taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, kadangi tik taip bus užtikrintas vaiko saugumas ir emocinis stabilumas, ir laikinai priteisti iš ieškovės po 150 Eur kas mėnesį mokamą išlaikymą sūnui, kadangi tik taip bus užtikrintas vaiko materialinis aprūpinimas, kuriuo šiuo metu vienareikšmiškai rūpinasi atsakovas.
Atsiliepimas
14. Ieškovė R. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
15. Nurodo, kad pats atsakovas neatskleidžia teismui visų reikšmingų ir svarbių aplinkybių. Kaip yra nurodyta ieškinyje, sūnui yra paskirta 286 Eur dydžio neįgaliojo pašalpa, tačiau atsakovas nuo ieškovės šią aplinkybę bandė nuslėpti. Iki šiol atsakovas sūnui skirtos neįgaliojo pašalpos ieškovei neteikia. Kadangi atsakovas 2021 m. kovo ir balandžio mėn. ieškovei pervedė penkis kartus po 50 Eur, iš viso 250 Eur, todėl ji galvojo, kad šie pinigai yra vaikui skirta neįgaliojo pašalpa. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, ieškovė prašys 250 Eur suma sumažinti ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo skolos priteisimo.
16. Pažymi, kad dėl 2021 m. kovo mėn. pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto vartojimo tiek ieškovės, tiek atsakovo atžvilgiu, yra uždraustas ieškovės ir atsakovo tarpusavio bendravimas. Atsakovas neteikia jokios informacijos apie sūnų bei jo patiriamas išlaidas, susijusias su nepilnamečio sūnaus išlaikymu. Be to, iš atsakovo atskirojo skundo priede pridėtų dokumentų, akivaizdu, kad jis bylinėjimuisi teisme ruošėsi iš anksto, t. y. rinko prekių įsigijimo kvitus ir kitus dokumentus, jog pagrįstų, kad neva tik jis vienas rūpinasi nepilnamečiu sūnumi. Nurodo, kad ieškovė nuo 2021 m. balandžio 1 d. išsikraustė su sūnumi iš atsakovo tėvams priklausančio būto. Kadangi dauguma namų apyvokos daiktų bute, kuriame iki tol gyveno, buvo ieškovės asmeniniai daiktai, todėl ieškovė juos pasiėmė, taip pat ieškovė pasiėmė ir sūnui priklausančius daiktus. Todėl, akivaizdu, kad atsakovui pačiam teko pasirūpinti trūkstamais namų apyvokos ir vaikui reikalingais daiktais bei patirti tam tikras išlaidas. Ieškovei kelia abejonių ir atsakovo gebėjimas gaminti nepilnamečiui sūnui maistą, kadangi gyvendama kartu penkerius metus, ji visada viena gamindavo maistą. Ieškovės duomenimis, atsakovui bei sūnui, kada jis būna kartu su atsakovu, maistą gamina jo motina.
Šalies argumentai
17. Ieškovė nesutinka, kad visi kasdieniai vaiko priežiūros rūpesčiai tenka atsakovui, o ne ieškovei. Atsakovas skunde nenurodė, kokie konkretūs vaiko priežiūros rūpesčiai tenka jam. Neteisingai skunde atsakovas nurodo ir tai, kad ieškovė buvo nutraukusi vaikui reikalingą reabilitacijos programą. Pažymi, kad reabilitacijos procedūros sūnui buvo laikinai nutrauktos (sustabdytos) gydytojo – reabilitologo rekomendacija dėl sūnaus pervargimo. Neprieštarauja dėl sūnaus reabilitacijos VšĮ „Abos centre “ ir sanatorinio gydymo.
18. Pažymi, jog visiškai nepagrįstai ir neteisingai atsakovas skunde charakterizuoja ieškovę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo pavartoto smurto prieš ieškovę ir jo nepilnametį sūnų atitinkamai neigiamai charakterizuoja visų pirma patį atsakovą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinio teismo ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018 54–55 punktus). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
21. Atsakovas D. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus – Neįgaliojo pažymėjimo, darbo užmokesčio pažymos, 2021 m. birželio 9 d. Pagalbos plano, susirašinėjimo dėl VšĮ „Abos centro“ lankymo, pareiškimo bei skundo, lovos vaikui užsakymo bei sąskaitos, mokėjimų už darželį, kitų mokėjimo pavedimų bei kvitų kopijas, taip pat garso įrašą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovo atskirojo skundo ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, be to, pareikštas ieškinys kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), ieškovė turėjo galimybę pasisakyti dėl naujų įrodymų, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės ieškinyje suformuluotas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirąjame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
23. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas gali taikyti CK 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011 ir kt.).
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis prioritetiniais nepilnamečio vaiko interesais, preliminariai įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius pagal jo amžių, sveikatos būklę bei iš valstybės biudžeto kas mėnesį mokamų išmokų vaikui dydį, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją, atsižvelgęs į šalių interesų pusiausvyros principus, sprendė, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti iš atsakovo priteistina 200 Eur laikino išlaikymo suma, mokama kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, leis patenkinti būtinuosius nepilnamečio vaiko poreikius iki bus nuspręsta dėl realaus vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo dydžio, proporcingo abiejų tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams.
25. Atsakovas D. B. su tokia teismo nutartimi nesutinka ir atskirąjį skundą argumentuoja tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisingos ir neatitinkančios tikrosios padėties, kadangi, priešingai, nei ieškinyje nurodė ieškovė, sūnaus kasdiene priežiūra rūpinasi atsakovas, o ne ieškovė, atsakovas teikia savo nepilnamečiam sūnui išlaikymą, visapusiškai prisideda prie sūnaus auklėjimo ir jo kasdienės priežiūros.
26. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Dėl šios priežasties taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, teismas neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinyje ir priešieškinyje nurodytas aplinkybes, nepasisako dėl ginčo esmės.
27. Nagrinėjamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, ar gyvenantis skyrium atsakovas teikia nepilnamečiam sūnui išlaikymą, kuriam iš bylos šalių tenka vaiko kasdienės priežiūros našta, taip pat išsiaiškinti ir nustatyti kitas atskirąjame skunde nurodytas faktines aplinkybes. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu pirmosios instancijos teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Taigi, taikant šią laikinąją apsaugos priemonę, prioritetiškai ginami vaiko interesai turėti nuolatines materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdytis ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, patenkinti bent minimalius ir būtiniausius kasdienius poreikius.
28. Preliminariai nustatyta, to neginčija ir atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą, jog nepilnametis bylos šalių vaikas šiuo metu gyvena su ieškove išsinuomotame bute. Atsakovas atskiruoju skundu įrodinėja, kad teikia savo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, tačiau preliminariai įvertinus su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra nuolatinio pobūdžio ir pakankamas minimaliems jo poreikiams, būtiniems normaliam vystymuisi, patenkinti. Šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Kaip minėta, šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Prioritetas turi būti teikiamas vaiko interesų apsaugai. Todėl šioje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo aplinkybes, patvirtinančias, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kadangi šalių nepilnametis vaikas, atsakovui neteikiant pakankamo materialinio išlaikymo, negalėtų patenkinti minimalių ir būtiniausių savo poreikių.
29. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
30. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai bei išsamiai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirąjame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atsakovo D. B. atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.