Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-10-14 · Civilinė byla Nr. e2S-1048-796/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
e2S-1048-796/2021
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01228-2021-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Domarkienė
Pareiškėjas
D. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1048-796/2021Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01228-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.20; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi netenkintas pareiškėjų D. M., D. M. ir I. E. prašymas, t. y. atsisakyta patvirtinti pareiškėjų pateiktą taikos sutartį. Minėtos nutarties rezoliucinėje dalyje taip pat nurodyta, kad nutartis neskundžiama.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas D. M. 2021 m. rugpjūčio 31 d. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo. Pareiškėjas, remdamasis teismų praktika, mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog teismo nutartis atsisakyti tvirtinti taikos sutartį yra neskundžiama, todėl prašo teismo priimti atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

3.1 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali patvirtinti taikos sutartį tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Kai procesas teisme nėra pradėtas, asmenys turi teisę kreiptis dėl taikos sutarties patvirtinimo į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka.

3.2 Taikos sutartys yra viena iš sutarčių rūšių, nurodytų CK, todėl jos priskirtinos prie faktų, kurie gali būti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

3.3 Pagal CPK 582 straipsnio 11 dalį teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo.

3.4 Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas iš visų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtinų bylų išskiria keletą kategorijų (taip pat ir dėl fakto tvirtinimo), kurioms peržiūra apeliacine tvarka neįtvirtinta; kitoms bylų kategorijoms taikytinos bendrosios peržiūros instancine tvarka taisyklės. Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas. Nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo apeliacine tvarka neskundžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

3.5 Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia nutartį, kuria CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka atsisakyta patvirtinti šalių pateiktą taikos sutartį. Tokios nutarties peržiūra apeliacine tvarka neįtvirtinta, o lex specialis (specialusis įstatymas), įtvirtintas CPK 582 straipsnio 11 dalyje, skųsti tokią pirmosios instancijos teismo nutartį, paduodant atskirąjį skundą, draudžia. Tai iš esmės reiškia, kad tokia nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Tokia teismų praktika vadovaujasi ir kiti teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1293-796/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje e2S-1988-390/2020).

Šalies argumentai

3.6 Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 situacija nėra tapati situacijai, kurią atskiruoju skundu skundžia pareiškėjas, t. y. minėtoje byloje sprendžiama dėl galimybės apskųsti teismo atsisakymą tvirtinti taikos sutartį ginčo teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje, kurios proceso metu šalys pateikė tvirtinti taikos sutartį, o nagrinėjamu atveju šalys pateikė tvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėjas D. M. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir priimti jo atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 aiškiai pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį užkerta kelią baigti bylą, t. y. ją baigti šalims, kurios disponuoja ginčo objektu ir procesinėmis priemonėmis, pageidaujamu būdu, motyvų dėl jos pagrįstumo ir teisėtumo įtraukimas į apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo apeliantui gali būti nerezultatyvus ir nesukelti jo pageidaujamų teisinių pasekmių dėl ginčijamų teisių bei pareigų nustatymo pagal kompromisines taikos sutartyje sulygtas sąlygas, net apeliacinės instancijos teismui ir konstatavus šios pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir (arba) neteisėtumą, taigi gali nesukelti pirmosios instancijos teismo padarytos fakto ir (arba) teisės taikymo klaidos ištaisymo efekto. Atsižvelgus į tai ir į tai, kad bylos peržiūrėjimas apeliacine tvarka yra sudėtinė asmens teisės į teisminę gynybą dalis, aiškinant CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakoma tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, gali būti skundžiama atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

4.2 Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartyje rėmėsi teismų praktika, kuri taip pat nėra identiška nagrinėjamu atveju.

4.3 Teismo nurodyta aplinkybė, kad pirma pareiškėjai turi kreiptis ginčo teisena į teismą, po to gali sudaryti taikos sutartį, pareiškėjo nuomone, nepagrįsta. Jokiuose teisės aktuose tokia prievolė nėra įvirtinta. CPK 7 straipsnyje yra įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Teismas, matydamas kelias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurios viena kitai prieštarauja, turi vadovautis būtent ekonomiškumo principu.

4.4 Teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakydamas priimti atskirąjį skundą įpareigoja pareiškėjus kreiptis ginčo teisenos tvarka į teismą, kartu brangina patį procesą. Pareiškėjai privalės mokėti žyminį mokestį valstybei, mokėti papildomas lėšas savo atstovams. Tokia praktika, pareiškėjo nuomone, nėra tinkama.

4.5 Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog teismo nutartis atsisakyti tvirtinti taikos sutartį yra neskundžiama.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8. Byloje kilo ginčas dėl galimybės pareiškėjui atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjų teismui supaprastinto proceso tvarka pateiktą taikos sutartį.

9. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka priimta nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, kurioje konstatuota, kad teismo nutartis atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį gali būti skundžiama CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

10. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1293-796/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-1988-390/2020. Pagal šiose nutartyse pateiktus teismų išaiškinimus, teismo nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo / atsisakymo tvirtinti apeliacine tvarka neskundžiamos.

11. Anot apelianto, teismas, matydamas kelias Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurios viena kitai prieštarauja, turi vadovautis ekonomiškumo principu. Tačiau pažymėtina, jog kasacinio teismo nutartis, kuria remiasi pareiškėjas, ir kasacinio teismo nutartys, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, viena kitai neprieštarauja, kadangi jose pateikti išaiškinimai dėl skirtingų situacijų, t. y., pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 buvo vertinama situacija ir galimybė apskųsti teismo nutartį atsisakyti tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ginčo teisenoje, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018 buvo vertinama situacija ir galimybė apskųsti supaprastinto proceso tvarka priimtą teismo nutartį atsisakyti tvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį.

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors taikos sutarčių tvirtinimas XXXIX skirsnyje atskirai nepaminėtas, tačiau pagal savo teisinę prigimtį ir teismo atliekamos apsauginės funkcijos pobūdį taikos sutarčių tvirtinimas priskirtinas byloms dėl faktų tvirtinimo; taikos sutartys yra viena sutarčių rūšių, nurodytų CK, todėl jos priskirtinos prie faktų, kurie gali būti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Teismo nutartis išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas išduoti leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo, pareiškimo ar fakto patvirtinimo. Įstatymų leidėjas iš visų CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka nagrinėtinų bylų išskiria keletą kategorijų (taip pat ir dėl fakto tvirtinimo), kurioms peržiūra apeliacine tvarka neįtvirtinta. Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas. Nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302-421/2018).

13. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu patvirtinti taikos sutartį supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017).

14. Pasisakydamas dėl teisės į teismo nutarties, kuria supaprastinto proceso tvarka patvirtinama (atsisakoma tvirtinti) taikos sutartis, peržiūrėjimą apeliacine tvarka, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nutartys dėl taikos sutarčių kaip juridinių faktų tvirtinimo (atsisakymo tvirtinti) apeliacine tvarka neskundžiamos. Draudimas skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį paduodant atskirąjį skundą, tiesiogiai nustatytas atitinkamame CPK straipsnyje, vertintinas kaip lex specialis (specialusis įstatymas) CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto atžvilgiu, todėl, esant tame straipsnyje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taikytinas specialusis įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje Nr. e3K-3-160-313/2017; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

15. Pagrįsdamas aptariamą bendrųjų peržiūros instancine tvarka taisyklių išimtį kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK XXXIX skyriuje išvardytose bylose teismai vykdo apsaugines ar kontrolės funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu. Nors taikos sutartimi išsprendžiamas esamas ar galimas kilti ginčas, dėl jo išsprendimo taikos sutartimi ir šios sutarties sąlygų šalių valia yra vienoda, kitaip tariant, ginčo dėl ginčo išsprendimo būdo ir sąlygų nėra. Todėl teismas jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Patvirtinus taikos sutartį yra patenkinamas šalių pareiškimas, todėl jos neturi suinteresuotumo apskųsti tokią teismo nutartį. Tuo tarpu, kai teismas taikos sutartį tvirtinti atsisako, jos tvirtinimu suinteresuoti asmenys, pasikeitus aplinkybėms ar pašalinę priežastis, dėl kurių taikos sutartį tvirtinti buvo atsisakyta, gali iš naujo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-248/2017; 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-823/2019).

16. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atskiruoju skundu apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka buvo atsisakyta patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį. Tačiau, kaip anksčiau paminėta, tokios nutarties peržiūrą lex specialis, įtvirtintas CPK 582 straipsnio 11 dalyje, draudžia. Tai iš esmės reiškia, kad tokia nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog praktikos, kad negali būti skundžiama CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka priimta nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjų sudarytą taikos sutartį, teismai ir toliau laikosi, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1500-273/2021.

18. Kadangi Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teisėtai ir pagrįstai Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo D. M. atskirąjį skundą dėl teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutarties.

19. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas bei teismų praktiką, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Kristina Domarkienė