Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovams L. P., T. P., A. P., Z. P. (jos teisių ir pareigų perėmėjas A. P.), Z. A. S., V. Ž., L. Ž., V. M. ir V. M. dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė J. V., D. V., R. V. ir G. D. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovų argumentai

III. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Nagrinėjimo metu nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės:

1.1. 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 7KV-2925, atsakovas L. P. pardavė, o atsakovas Z. A. S. nupirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) 19-3, už 1 Lt (0,29 Eur) sumą;

1.2. 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 7KV-5272, atsakovė Z. P. ir atsakovai A. P. bei T. P. pardavė, o atsakovas L. Ž. nupirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 19C-2, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 19C-1, ir 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 19, už 51 000 Eur sumą. Pirkimo–pardavimo sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad pirkėjas parduodamus daiktus įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine atsakove V. Ž.. Minėtos sutarties sudarymo metu: 1) butas, esantis (duomenys neskelbtini) 19C-1, nuosavybės teise priklausė atsakovui A. P.; 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini) 19C-2, nuosavybės teise priklausė atsakovei Z. P. ir atsakovui A. P. lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį; 3) 443/1329 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 19, nuosavybės teise priklausė atsakovei Z. P. (222/1329 dalis) ir atsakovams T. P. bei A. P. (221/1329 dalis) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dieną jokių antraeilių daiktų (priklausinių) ir (ar) jų dalių, priskirtų gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) 19C, nebuvo įregistruota. Pirkimo–pardavimo sutarties 7.10 punkte nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma, jog vyksta ginčas su žemės sklypo bendraturčiais dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu bei panaudos teisių į tam tikras žemės sklypo dalis nustatymo. Be kita ko, nurodyta ir tai, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo. Pažymėta ir tai, kad pirkėjas, kaip naujasis žemės sklypo dalies savininkas, sutinka perimti A. P. ir Z. P. procesines teises šioje byloje;

1.3. 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 7KV-5302, atsakovai L. P. ir Z. A. S. pardavė, o atsakovai V. M. ir V. M. nupirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 19-1, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 19-2, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 19-3, ir 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 19, už 50 500 Eur sumą. Minėtos sutarties sudarymo dieną: 1) butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini) 19-1, ir (duomenys neskelbtini) 19-2, nuosavybės teise priklausė atsakovui L. P.; 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini) 19-3, nuosavybės teise priklausė atsakovui Z. A. S.; 3) žemės sklypo 443/1329 dalis, esanti (duomenys neskelbtini) 19, nuosavybės teise priklausė atsakovui L. P.. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo dieną jokių antraeilių daiktų (priklausinių) ir (ar) jų dalių, priskirtų gyvenamajam namui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) 19, nebuvo įregistruota. Pirkimo–pardavimo sutarties 7.8 punkte nurodyta, kad pirkėjams yra žinoma, jog žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir naudojimosi tvarka nenustatyta. Be to, pirkimo–pardavimo sutarties 7.9 punkte nurodyta, kad pirkėjams yra žinoma, jog vyksta ginčas su žemės sklypo bendraturčiais dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu bei panaudos teisių į tam tikras žemės sklypo dalis nustatymo. Pažymėta, kad Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo. Pirkėjas, kaip naujasis žemės sklypo dalies savininkas, sutinka perimti L. P. procesines teises šioje byloje;

1.4. 2005 m. gruodžio 29 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovai A. P. (santuokos su atsakove T. P. metu), L. P., Z. P. ir trečiasis asmuo G. D. V. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 19. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iki 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. ginčo pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) 19, nuosavybės teise priklausė 5 bendrasavininkams: 1) 222/1329 dalys nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui G. D. V.; 2) 221/1329 dalys – ieškovei; 3) 443/1329 dalys – atsakovui L. P.; 4) 221/1329 dalys – atsakovui A. P. (kartu su sutuoktine atsakove T. P.); 5) 222/1329 dalys atsakovei Z. P.;

1.5. Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) 19, yra pastatyti 4 gyvenamieji namai: 1) gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 19C. Šiame gyvenamajame name yra du butai, kurie iki 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo nuosavybės teise priklausė atsakovei Z. P. ir atsakovui A. P. (šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovams L. Ž. ir V. Ž.); 2) gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 19. Šiame name yra trys butai, kurie iki 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo nuosavybės teise priklausė atsakovams L. P. ir Z. A. S. (šiuo metu nuosavybės teise priklauso atsakovams V. M. ir V. M.); 3) gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 19A, priklauso ieškovei; 4) gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 19B. Šiame name esantys butai nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims G. D. V., D. V. ir R. V.;

1.6. Žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) 19, yra įregistruotas priklausinys – kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė ir pavėsinė), kuris dalinės nuosavybės teise įregistruotas ieškovės ir trečiųjų asmenų vardu, t. y.: 1) ieškovės vardu įregistruotos 9/10 dalys; 2) trečiųjų asmenų D. V. ir R. V. vardu – 32/100 dalys; 3) trečiojo asmens G. D. V. – 10/100 dalys. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad kitų statinių pagrindinė naudojimo paskirtis – kiti inžineriniai statiniai;

17. Ieškovė, kaip minėta sprendimo 1 punkte, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas pagal 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai Z. P., A. P. ir T. P. pardavė, o atsakovas L. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine V. Ž. nupirko du butus, esančius (duomenys neskelbtini) 19C-1, ir (duomenys neskelbtini) 19C-2, bei žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) 19; 2) perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas pagal 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovai L. P. ir Z. A. S. pardavė, o atsakovai V. M. ir V. M. nupirko tris butus, esančius (duomenys neskelbtini) 19-1, (duomenys neskelbtini) 19-2, ir (duomenys neskelbtini) 19-3, ir žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini) 19; 3) pripažinti negaliojančia ir niekine 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas L. P. pardavė, o atsakovas Z. A. S. nupirko, butą, esantį (duomenys neskelbtini) 19-3; 4) pripažinti negaliojančia ir niekine 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovas Z. A. S. pardavė, o atsakovai V. M. ir V. M. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini) 19-3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji yra žemės sklypo, kuriame yra parduoti ginčo butai, bendrasavininkė. Ieškovės nuomone, ji turėjo pirmenybės teisę įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais informavo notarę apie ketinimą įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą. Nepaisant to, atsakovai ginčo nekilnojamąjį turtą pardavė kitiems asmenims. Be to, ieškovės nuomone, nurodyta ieškinyje tiek sudarant 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tiek sudarant 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) 19-3, turėjo būti aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, tačiau tai nebuvo padaryta.

19. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar: 1) ieškovė, būdama žemės sklypo dalies, kurioje buvo atsakovams Z. P., A. P., L. P. ir Z. A. S. nuosavybės teise priklausę ginčo butai, bendrasavininkė, turėjo pirmenybės teisę įsigyti parduodamą ginčo turtą; 2) ieškovė pirmenybės teise (jeigu tokią ir turėjo) pasinaudojo tinkamai ir laiku; 2) yra pagrindas pripažinti 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį niekine ir negaliojančia dėl to, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) 19-3, buvo perleistas neišsprendus (neaptarus) klausimo dėl teisių į žemės sklypo dalį, reikalingą minėto buto eksploatacijai.

Dėl ieškovės (ne)turėjimo pirmenybės teisės įsigyti ginčo butus ir žemės sklypo dalį

20. Bendriausio pobūdžio teisės norma, nustatanti bendraturčio pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrąja nuosavybe esančią dalį, šios teisės įgyvendinimo sąlygos ir jos gynimo būdai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje. Bendraturtis turi pirmenybės teisę pirkti parduodamą bendrosios nuosavybės dalį ta pačia kaina ir kitomis sąlygomis, kuriomis ji parduodama, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių; pardavėjas turi teisę parduoti bendrosios nuosavybės dalį tretiesiems asmenims tik raštu pranešęs apie ketinimą parduoti bendraturčiams ir šiems nepasinaudojus pirmenybės teise; jeigu bendrosios nuosavybės dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjų teisės ir pareigos.

21. Teismas nagrinėjamu atveju sutinka su atsakovų pozicija, išdėstyta tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu, kad ieškovė neturi ir niekada neturėjo pirmenybės teisės pirkti ginčo nekilnojamąjį turtą (butus, esančius gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) 19, ir (duomenys neskelbtini) 19C, ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) 19, dalis).

22. Bylos nagrinėjimo metu, kaip minėta sprendimo 16.2 punkte, nustatyta, kad atsakovai Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. P. 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė du ginčo butus. Minėti butai buvo (ir yra) viename gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) 19C. Kitų butų ir (ar) patalpų, esančių minėtame gyvenamajame name, nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 19C, yra įregistruotas kaip dviejų butų pastatas. Be to, kaip minėta sprendimo 16.3 punkte, bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovai L. P. ir Z. A. S. 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė tris ginčo butus. Visi trys butai yra viename gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) 19. Kitų butų ir (ar) patalpų, esančių minėtame gyvenamajame name, nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 19, yra įregistruotas kaip daugiabutis pastatas. Ieškovei, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu nuosavybės teise nepriklausė nė vienas iš atsakovų Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini), A. P., L. P. ir Z. A. S. parduotų ginčo butų ir (ar) jų dalių.

23. Bylos nagrinėjimo metu, kaip minėta sprendimo 16.4 ir 16.5 punktuose, nustatyta, kad: 1) gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 19, kuriame buvo atsakovų L. P. ir Z. A. S. atsakovams V. M. ir V. M. parduoti trys ginčo butai; 2) gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 19C, kuriame buvo atsakovų Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini), ir A. P. atsakovams L. Ž. ir V. Ž. parduoti du ginčo butai; yra žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) 19. Šio žemės sklypo dalis, t. y. 221/1329, priklauso ieškovei. Ieškovei nuosavybės teise priklauso atskiras gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) 19A. Minėtas ieškovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra tame pačiame žemės sklype ((duomenys neskelbtini) 19), kaip ir gyvenamieji namai, esantys (duomenys neskelbtini) 19, ir (duomenys neskelbtini) 19C, kuriuose yra ginčo butai ir dėl kurių (ne)pardavimo ieškovei nuosavybės teise kilo tarp šalių ginčas.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendro turto dalį taikomos tais atvejais, kai daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem ar daugiau bendraturčių ir kai vienas iš jų parduoda savo dalį (ar dalies dalį). Taigi, būtina įstatyme įtvirtinta sąlyga CK 4.79 straipsnio nuostatoms dėl bendraturčio pirmenybės teisės taikyti – daiktas turi priklausyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011).

25. Teismo vertinimu, kasacinio teismo praktika, nurodyta sprendimo 24 punkte, patvirtina, kad ieškovė, nebūdama ginčo butų ir (ar) jų dalių bendrasavininke, pirmenybės teisės įsigyti ginčo butus, esančius gyvenamuosiuose namuose (duomenys neskelbtini) 19, ir (duomenys neskelbtini) 19C, neturėjo.

28. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje.

29. Nagrinėjamu atveju iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) 19, yra registruotas priklausinys – kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė ir pavėsinė). Taigi, pavėsinė, priešingai nei teigia ieškovė ieškinyje, yra registruota kaip pastatų priklausinys, bet ne kaip pagrindinis daiktas. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat nustatyta, kad 9/10 dalys priklausinio yra įregistruotos ieškovės vardu; 32/100 dalys – trečiųjų asmenų D. V. ir R. V. vardu, o 10/100 dalys – trečiojo asmens G. D. V. vardu. Ieškovė nepateikė duomenų, kad anksčiau minėtas priklausinys (ar jo dalis) 2019 m. lapkričio 14 d. ir (ar) 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo įregistruoti atsakovo Z. A. S. ir (ar) kitų atsakovų vardu.

30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2387-959/2022, kurioje yra nagrinėjamas ieškovės pareikštas reikalavimas dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo. Ieškovė minėtoje civilinėje byloje, be kita ko, prašo nustatyti, kad kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė), esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini) 19, yra gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) 19, 19A, 19B ir 19C priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: atsakovei Z. P. (5/10 dalys), A. P. (10/100 dalys), J. V. (9/100 dalys), D. V. ir R. V. (32/100 dalys), L. P. (19/100 dalys) ir Z. A. S. (10/100 dalys). 2020 m. vasario 21 d. nutartimi civilinė byla 2-2387-959/2022 buvo sustabdyta iki tol, kol bus išnagrinėta ši civilinė byla, kurioje ieškovė kelia reikalavimas dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Kaip minėta sprendimo 16.2 ir 16.3 punktuose tiek 2019 m. lapkričio 15 d., tiek 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta, kad pirkėjams yra žinoma, jog Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla, kurioje yra pareikštas ieškovės reikalavimas dėl kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo. Pirkimo–pardavimo sutartyse nurodyta ir tai, kad atsakovai L. Ž., V. Ž., V. M. ir V. M. įsipareigoja perimti procesinis atsakovų A. P., Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini) ir L. P. teises ir pareigas.

31. Taigi, priklausinys (ir (ar) jo dalis) nei 2019 m. lapkričio 15 d., nei 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimis nebuvo perleistas. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl priklausinio (kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių) priklausymo bendrosios dalinės nuosavybės teise, kuris šiuo metu nėra išspręstas. Atsakovai L. Ž., V. Ž., V. M. ir V. M. apie kilusį ginčą, sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sutartis, buvo informuoti.

32. Teismas, atsižvelgdamas į tai, taip pat vadovaudamasis sprendimo 28 punkte nurodytu teisiniu reglamentavimu, šioje byloje neturi jokio pagrindo sutikti su ieškovės argumentais ir konstatuoti, kad atsakovui Z. A. S. nuosavybės teise priklauso dalis priklausinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini) 19. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovė, reikšdama reikalavimą Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2387-959/2022, pripažino, kad pavėsinė yra ne pagrindinis daiktas, o pagrindinių daiktų priklausinys.

33. Kita vertas, teismas pažymi ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio priklausiniai, kaip tvora ar kiemo aikštelė, kurie skirti tarnauti ne vienam, o keliems pagrindiniams daiktams, nesuponuoja nuosavybės teise vienam savininkui priklausančio pagrindinio daikto savininkui pareigos siūlyti įsigyti jo parduodamą pagrindinį daiktą kitų pagrindinių daiktų savininkams CK 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teise. Priešingas šios normos aiškinimas reikštų įstatyme nenustatytą savininko teisių ribojimą (CK 4.39 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010). Teismo vertinimu, nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nė vienas iš atsakovų, tame tarpe ir atsakovas Z. A. S., netgi tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimo metu ir būtų nustatyta, kad jiems nuosavybės teise priklausė priklausinys (ar jo dalis), esantis (duomenys neskelbtini) 19, prieš parduodami pagrindinius daiktus (ginčo butus) neturėjo jokios pareigos siūlyti ieškovei juos įsigyti pirmenybės teise.

35. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą jau minėta šiame sprendime, nustatyta, kad atsakovai A. P. ir Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė du butus atsakovui L. Ž. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su atsakove V. Ž.. Minėti butai, kaip teisingai nurodė ieškovė yra gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) 19C, kuris nėra įregistruotas kaip daugiabutis. Kaip nurodyta sprendimo 22 punkte, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 19C, yra įregistruotas kaip dviejų butų pastatas. Nepaisant to, kaip minėta sprendimo 34 punkte, teismas neturi pagrindo sutikti su ieškovės argumentais, kad atsakovai A. P. ir Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą pranešti jai apie ketinimą parduoti ginčo butus, nes ieškovė turėjo pirmenybės teisę juos įsigyti.

36. CK 4.79 straipsnio 1 dalies įstatyminė nuostata įtvirtina daikto pirkimo pirmenybės teisę tik daikto bendraturčiams ir tik į bendrąja nuosavybe esančio daikto dalį. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad civilinės teisės normos, reglamentuojančios nuosavybės teisę, nenustato daikto savininko pareigos siūlyti pirkti jo parduodamą daiktą, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, kitų šalia esančių daiktų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2010; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-611/2016, 37 punktas). Pažymėtina, kad pirmenybės teisė pirkti atsiranda, jeigu yra parduodama daikto dalis. Jeigu savininkas parduoda visą pagrindinį daiktą, o ne jo dalį, tai niekam neatsiranda pirmenybės teisė pirkti.

37. Nagrinėjamu atveju atsakovai A. P. ir Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini), pardavė jiems nuosavybės teise priklausančius du butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) 19C-1 ir (duomenys neskelbtini) 19C-2. Minėti butai yra registruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, esantys gyvenamajame name (dviejų butų pastate), kuris yra adresu (duomenys neskelbtini) 19C. Ieškovė, kaip ne kartą šiame sprendime jau minėta, nėra 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotų ir atsakovams A. P. ir Z. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusių daiktų (butų) bendrasavininkė, tad ji ir neturėjo jokios pirmenybės teisės pirkti atsakovų parduotus ginčo butus. Tuo tarpu atsakovai A. P. ir Z. P. neturėjo pareigos, numatytos CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, apie ketinimą parduoti jiems priklausančius butus raštu pranešti ieškovei.

38. Teismo vertinimu, pareiga atsakovams A. P. ir Z. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), kaip ir atsakovams L. P. ir Z. A. S. parduoti žemės sklypo dalis teko atitinkamai atsakovams L. Ž. ir V. Ž., kurie įsigijo butus, esančius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 19C, ir atsakovams V. M. ir V. M., kurie įsigijo butus, esančius gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) 19, o ne ieškovei. Ši pareiga kilo iš galiojančio teisinio reglamentavimo, kurį, beje, nurodo ir pati ieškovė savo ieškinyje, tačiau neteisingai teisės normas interpretuoja, aiškina ir (ar) supranta.

39. ŽĮ 30 straipsnio 7 dalis numato, kad perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui. CK 6.394 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. CK 6.394 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti.

40. Taigi, ŽĮ 30 straipsnio 7 dalyje minimi atvejai, kai perleidžiamas butas ar kita patalpa, esanti daugiabučiame name. Tokiu atveju, kaip nurodyta minėtame straipsnyje, kartu su butu ar kita patalpa turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąją nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai eksploatuoti. Tuo tarpu CK 6.394 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal pastato (nebūtinai buto, esančio daugiabučiame name) nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas turi perduoti ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

41. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, nurodytą sprendimo 39–40 punktuose, daro išvadą, kad pirkėjas, parduodamas butą ar kitą patalpą (nebūtinai esančius daugiabučiame name) kartu turi perleisti ir teisės į žemės sklypo dalį, reikalingą butui ar kitai patalpai naudoti pagal paskirtį. Taigi, pastato savininkai privalo parduoti žemės sklypą (ar jo dalį) asmenims, kurie perka pastatus, esančius žemės sklype, o ne asmenims, kuriems bendrosios dalininės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis ir (ar) šalia esantys pastatai.

42. Taigi, atsakovams Z. P., A. P., T. P. ir L. P. pareiga parduoti kartu su ginčo butais atitinkamas žemės sklypo dalis teko atsakovams V. M., V. M., L. Ž. ir V. Ž., o ne ieškovei. Ši pareiga kilo ne tik pagal ŽĮ 30 straipsnio 7 dalį, bet ir pagal CK 6.394 straipsnio nuostatas. Minėtas teisinis reglamentavimas taip pat paneigia ieškovės teiginius, kad sudarant 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, buvo pažeistos CK 4.79 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios bendraturčio pirmenybės teisę įsigyti parduodamą turtą, esantį bendrąja nuosavybe.

43. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovė turi pirmenybės teisę nepatvirtina ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovai A. P., Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir L. P. siuntė jai per Kauno m. 9-ąjį notarų biurą pasiūlymus įsigyti ginčo turtą. Nagrinėjamu metu nustatyta, kad atsakovai A. P., Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir L. P. iš pradžių manė, kad ieškovė turi pirmenybės teisę įsigyti jų parduodamą nekilnojamąjį turtą. Tai, kad ieškovė galimai turi tokią pirmenybės teisę atsakovus buvo įtikinęs turto brokeris G. T.. G. T., kuris buvo apklaustas kaip liudytojas 2020 m. gruodžio 4 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad jis kartu su notare D. K., kuri dirbo Kauno m. 9-ajame notarų biure, ir pas kurią iš pradžių buvo planuota sudaryti ginčo pirkimo–pardavimo sandorius, galvojo, kad ieškovė turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo turtą. Ir tik vėliau, t. y. po to, kai sulaukė asmens, kuris pageidavo įsigyti ginčo turtą, skambučio telefonu, išsiaiškino, kad ieškovė jokios pirmenybės teisės įsigyti ginčo turtą neturi. Taigi, tai, kad atsakovai A. P., Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir L. P. siuntė ieškovei pranešimus (pasiūlymus), nurodytus sprendimo 16.7 ir 16.8 punktuose, įsigyti ginčo turtą, taip pat tai, kad turto brokeris G. T. ir (ar) notarė D. K. galvojo, kad ieškovė turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo turtą, tai, kad turto brokeris G. T. skambino telefonu trečiajam asmeniui D. V. ir siūlė pirkti ginčo turtą ir (ar) kalbėjo apie tai, kad ieškovė turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo turtą, nepaneigia suformuotos teismų praktikos ir teisinio reglamentavimo, kuriuo vadovaujantis aiškiai ir konkrečiai nustatyta, kad ieškovė jokios pirmenybės teisės, įtvirtintos CK 4.79 straipsnyje, įsigyti ginčo turtą neturi ir niekada neturėjo.

44. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 20–43 punktuose nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog ji turėjo pirmenybės teisę, įtvirtintą CK 4.79 straipsnyje, įsigyti 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimis parduotus ginčo nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl ieškovės (ne)tinkamo pasinaudojimo pirmenybės teise (jeigu tokią būtų turėjusi) įsigyti ginčo butus ir žemės sklypo dalis

45. Nepaisant to, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovė neturi pirmenybės teisės įsigyti ginčo turtą (žr. sprendimo 20–44 punktus), teismas sprendžia pasisakyti ir dėl to, ar ieškovė, pateikdama atsakovams A. P., Z. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir L. P. atsakymus per Kauno m. 9-ąjį notarų biurą, pirmenybės teisę (jeigu tokią būtų turėjusi) įgyvendino tinkamai.

46. CK 4.79 straipsnio 1 dalis dėl bendraturčio pirmenybės teisės nustato, kad bendraturtis turi teisę pirkti parduodamą dalį ta kaina, kuria yra parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis. Tai reiškia, kad pasinaudojimas bendraturčio pirmenybės teise siejamas su ta pačia kaina ir tomis pat sąlygomis. Atitinkamai bendraturtis neturi teisės reikalauti keisti kainos, o turi sutikti su pardavimo kaina, priešingu atveju nevertinama, kad jis turi pirmenybės teisę. Be to, bendraturčio galimybę pasinaudoti pirmenybės teise riboja reikalavimas pirkti ir kitomis tomis pat sąlygomis. Nurodyta norma nereglamentuoja, kokios tai konkrečiai sąlygos. Daikto pardavimo atveju tai gali būti įvairios daikto dalies pardavimo aplinkybės, susijusios tiek su daiktu, tiek su sutarties sudarymu ar vykdymu. Tai gali būti sutarties nuostatos dėl daikto naudojimo, atsiskaitymo pagal sutartį, dėl keleto daiktų pardavimo ir kita. Savininkas šias sąlygas nustato savo nuožiūra, kaip jam naudingiau, patogiau ar dėl kitų jam aktualių aplinkybių. Bendraturtis, siekdamas pasinaudoti pirmenybės teise, turi sutikti su šiomis sąlygomis. Jis neturi teisės reikalauti, kad savininkas keistų sąlygas jam ir parduotų daiktą, pavyzdžiui, be priklausinių, vieną, o ne kelis daiktus ar kad atsiskaitymas vyktų kita tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018). Taigi, tinkamu bendraturčio valios įsigyti bendro turto dalį išreiškimu laikytinas tik toks bendraturčio veiksmas, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina ne tik abstraktų bendraturčio norą įsigyti parduodamą bendro turto dalį, bet ir bendraturčio sutikimą šį norą įgyvendinti visomis tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis turtas yra siūlomas parduoti kitiems asmenims.

47. Teismas, vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika nurodyta sprendimo 46 punkte, daro išvadą, kad ieškovė, jeigu ir būtų turėjusi, tai pirmenybės teisę galėjo įgyvendinti tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kokia buvo nurodyta atsakovų A. P., Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini), ir L. P. jai siųstuose per Kauno m. 9-ąjį notarų biurą pranešimuose (žr. sprendimo 16.7 ir 16.8 punktus). Teismo vertinimu, iš ieškovės atsakovams A. P., Z. P., mirusiai (duomenys neskelbtini) ir L. P. siųstų atsakymų turinio (žr. sprendimo 16.9 ir 16.11 punktus), nėra pagrindo konstatuoti, jog ji savo valią dėl pirmenybės teisės (jeigu tokią būtų ir turėjusi) įsigyti ginčo turtą išreiškė ir įgyvendino tinkamai.

48. Visų pirma, ieškovė, kaip teisingai atkreipė dėmesį ir atsakovai bylos nagrinėjimo metu, savo atsakymuose nenurodė aiškiai ir konkrečiai, kad „priima pasiūlymą“, „sutinka su pasiūlymu“, „ketina pirkti“, o nurodė, kad yra „linkusi priimti pasiūlymą“. Lietuvių kalbos žodyne yra nurodyta, kad viena iš žodžio „linkti“ reikšmių yra rodyti norą, interesą, nusistatymą ką daryti (https://ekalba.lt/lietuviu-kalbos-zodynas/linkti?i=edc82652-b2e6-4eb7-8d67-27fbbf733d64). Taigi, ieškovė, atsakovams atsakymuose nurodydama „esu linkusi priimti“, teismo vertinimu, parodė interesą, norą, kad ją domina atsakovų parduodamas turtas. Antra, ieškovė atsakymuose prašė atsakovų, kad jie konkretizuotų siūlomo turto pardavimo aspektus, tame tarpe ir prašė patikslinti klausimus, susijusius su žemės sklypo naudojimu, nepaisant to, kad atsakovai siųstuose pranešimuose buvo nurodę, kad ginčo butai ir žemės sklypo dalis yra parduodami be nustatytos naudojimosi tvarkos. Ieškovė atsakymuose, siųstuose atsakovams, kėlė klausimus ir dėl antraeilių daiktų pardavimo, nepaisant to, kad pati, kaip minėta sprendimo 30 punkte, yra pareiškusi Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. Nr. 2-2387-959/2022 reikalavimą dėl kiemo statinių pripažinimo gyvenamųjų namų priklausiniais ir jų dalių nustatymo. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovei neabejotinai buvo žinoma, jog Nekilnojamojo turto registre priklausinys (ar jo dalis) atsakovų vardu nėra registruotas ir dėl šio priklausinio teisme vyksta ginčas. Trečia, paskutinis sakinys, kurį ieškovė nurodė atsakymuose, adresuotuose atsakovams („Tikiuosi, patikslinsite savo pasiūlymą, kad neliktų neaiškumų iki turto pardavimo ir dar daugiau teisinių nesusipratimų ar ginčų po turto pardavimo“), teismo vertinimu, neabejotinai patvirtina, kad ieškovei atsakovų siūlomos ginčo turto pardavimo sąlygos netiko ir ji tikėjosi, kad atsakovai pateiks patikslintus ginčo turto pardavimo pasiūlymus. Taigi, teismas sutinka su atsakovų argumentais, nurodytais tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžių metu, kad ieškovės pateiktų atsakymų negalima vertinti kaip sutikimų įsigyti ginčo turtą pasiūlytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovės pateikti atsakymai atsakovams gali būti vertinami kaip siūlymas tęsti derybas dėl turto pirkimo–pardavimo, bet jokiu būdu ne sutikimas įsigyti turtą pasiūlytomis sąlygomis ir tvarka.

49. Teismas atmeta ieškovės ir trečiojo asmens D. V. argumentus, kad į bylą pateikta 2021 m. gegužės 24 d. Specialisto išvada dėl teksto supratimo, kuri buvo parengta dr. A. S. (toliau – ir Specialisto išvada), patvirtina, jog ieškovės siųstuose atsakymuose atsakovams išreikšta „esu linkusi jį priimti“ propozicija yra sutikimas įsigyti ginčo turtą bendraturčių nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Visų pirma, Specialisto išvadoje nėra pasakyta, kad ieškovė atsakymuose sutiko su atsakovų pasiūlymu įsigyti ginčo turtą atsakovų nurodytomis sąlygomis ir tvarka. Teismas pažymi ir tai, kad minėtoje Specialisto išvadoje neįvertinas visas ieškovės atsakymų turinys, nepasisakyta dėl atsakovės atsakymuose suformuotų klausimų pobūdžio, jie visiškai neanalizuoti. Be to, Specialisto išvadoje nebuvo visiškai analizuotas ir atsakymuose ieškovės nurodytas paskutinis sakinys („Tikiuosi, patikslinsite savo pasiūlymą, kad neliktų neaiškumų iki turto pardavimo ir dar daugiau teisinių nesusipratimų ar ginčų po turto pardavimo“), kuris, kaip nurodyta sprendimo 48 punkte, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovė tikėjosi tęsti derybas dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo, o ne įsigyti ginčo turtą atsakovų pasiūlytomis sąlygomis ir tvarka.

50. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad trečiasis asmuo D. V., be kita ko, pažymėjo ir tai, kad atsakovai pradėjo derybas ir derėjosi su ieškove, tokiu būdu sukeldami jai teisėtus lūkesčius, kad jai bus parduotas ginčo turtas. Atsakovai savo pasiūlymų ieškovei jokiu veiksmu (nei žodžiu, nei raštu) neatšaukė, t. y. nepranešė, kad neparduos ieškovei turto.

51. CK 6.163 straipsnis numato, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (1 dalis); šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (2 dalis); šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (3 dalis).

52. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad atsakovai, išsiųsdami pranešimus ieškovei, atliko kažkokius neteisėtus, nesąžiningus veiksmus.

53. CK 6.167 straipsnio 1 dalį oferta yra pasiūlymas sudaryti sutartį, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju. CK 1.169 straipsnio 1 dalis numato, kad tol, kol sutartis nesudaryta, ofertą galima atšaukti, jeigu pranešimą apie jos atšaukimą akceptantas gauna prieš išsiųsdamas akceptą.

54. Teismo vertinimu, atsakovų A. P., Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini), ir L. P. siųsti pranešimai reiškė tik informaciją apie ketinimą parduoti turtą. Pranešimuose, kuriuos atsakovai A. P., Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir L. P. siuntė ieškovei, nurodyta, kad atsakovai ketina parduoti savo turtą. Juose nebuvo išreikštas konkretus pasiūlymas ieškovei sudaryti sutartį tik su ja konkrečiomis sąlygomis. Darytina išvada, kad tokių pranešimų nėra pagrindo sutapatinti su oferta, kuri pagal CK 6.167 straipsnio 1 dalį saistytų atsakovus ieškovės sutikimu. Kadangi nėra pagrindo atsakovų pranešimų laikyti oferta, todėl atsakovai neturėjo jokios pareigos vėliau pateikto pasiūlymo atšaukti apie tai papildomai ieškovę informuojant.

55. Nustatyta, kad tolimesnės derybos tarp ieškovės ir atsakovų dėl ginčo turto neįvyko. Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigojo šalių tęsti derybas dėl parduodamo turto. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovai A. P., Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir L. P., nesulaukę ieškovės vienareikšmiškai išreikšto noro įsigyti jų parduodamą ginčo turtą jų pasiūlytomis sąlygomis ir tvarka, turėjo teisę sudaryti 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovais L. Ž., V. Ž., V. M. ir V. M.. Teismas nenustatė, kad atsakovai, sudarydami 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, būtų pažeidę galiojančių teisės aktų reikalavimus, tame tarpe ir CK 4.79 straipsnio nuostatas.

Dėl 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia ir dėl 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties iš dalies pripažinimo niekine ir negaliojančia

57. Kaip minėta sprendimo 29 punkte, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad atsakovų A. P., Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini), L. P. ir Z. A. S. vardu, sudarant ginčo 2019 m. lapkričio mėn. pirkimo–pardavimo sutartis, Nekilnojamojo turo registre nuosavybės teise nebuvo įregistruoti jokie ginčo butų priklausiniai (kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai) ir (ar) jų dalys. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai (žr. sprendimo 30 punktą), kad šiuo metu dėl kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių priklausymo bendraturčiams, tame tarpe ir atsakovui Z. A. S., nuosavybės teise yra kilęs ginčas, kuris yra nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme iškeltoje civilinė byla Nr. 2-2387-959/2022. Taigi, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai, tame tarpe ir atsakovas Z. A. S., jokio teisinio pagrindo ir (ar) pareigos išspręsti klausimą dėl kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių nuosavybės teisių perleidimo, sudarydami ginčo pirkimo–pardavimo sutartis, neturėjo. Priklausinių nuosavybės teisės klausimai atitinkamai bus išspręsti, išnagrinėjus anksčiau minėtą Kauno apylinkės teisme iškeltą ir šiuo metu dar nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-2387-959/2022.

58. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas L. P., parduodamas atsakovui Z. A. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini) 19-3, neperleido dalies žemės sklypo ir (ar) teisių į žemės sklypo dalį.

59. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, nurodytas ieškinyje, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai parduodamas butas ar kitos patalpos daugiabučiame name ir pardavėjas yra atitinkamos žemės sklypo dalies savininkas, tai dėl teisių į žemės sklypo dalį, reikalingą butui ar kitai patalpai eksploatuoti, sprendžiama taikant ŽĮ 30 straipsnio 7 dalies nuostatas (perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį) kartu su CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatomis (pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis), t. y. buto ar kitos patalpos daugiabučiame name pirkėjui turi būti perleidžiama nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį, žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis. Taip pat teismas sutinka su ieškovės argumentais, nurodytais ieškinyje, kad CK 6.394 straipsnio 2 dalis numato, jog sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti.

60. Kita vertus, teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra taip pat išaiškinęs, jog CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti sandorį niekinį ir taikyti niekinio sandorio padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad šalys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarusios pirkėjo teisių į žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnio 2 dalis, gali šį sutarties trūkumą ištaisyti sudarydamos sutartį dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, jos taip pat gali kreiptis į teismą, prašydamos apginti jų pažeistas teises pasirinktu būdu (pavyzdžiui, įpareigoti kitą šalį sudaryti sutartį, pripažinti, kad šalys susitarė dėl panaudos, ar nustatyti servitutą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017).

61. Taigi, vien ieškovės nurodytos ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, kad 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovų L. P. ir Z. A. S., neaptartos buto, esančio daugiabučiame name, pirkėjo teisės į atitinkamą žemės sklypo dalį, nėra besąlyginis pagrindas minėtą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia.

62. Teismas sutinka su atsakovų argumentais, nurodytais atsiliepime į ieškinį, kad šiuo atveju aplinkybė, jog 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) 19-3, be teisių į žemės sklypą, nėra aktuali šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti niekine ir negaliojančia ne tik 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–padavimo sutartį, bet ir pripažinti niekine ir negaliojančia 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovas Z. A. S. pardavė atsakovams V. M. ir V. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini) 19-3.

63. Nagrinėjamu atveju, kaip ne kartą šiame sprendime ir minėta, nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) 19, visus tris butus įsigijo atsakovai V. M. ir V. M.. Kitų butų ir (ar) patalpų, kurie priklausytų ieškovei ir (ar) kitiems asmenims, esančių gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) 19, nėra. Atsakovai V. M. ir V. M., įsigydami tris butus, esančius gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini) 19, tarp kurių yra ir ieškovės minimas ginčo butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 19-3, kartu įsigijo ir žemės sklypo dalį, kuri reikalinga visiems butams eksploatuoti. Taigi, 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams V. M. ir V. M. buvo parduoti ne tik butai, bet ir nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį, kuri reikalinga visiems butams, tame tarpe ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini) 19-3, eksploatuoti pagal paskirtį.

64. Pažymėtina ir tai, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra reglamentuota CPK, kurio straipsnio 1 dalis nurodo, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, pažymėta, kad suinteresuotumas – savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006; 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-378/2018, 38 punktas).

65. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas pažeidė jos teises ir pareigas. Be to, teismas sutinka su atsakovo Z. A. S. argumentais, kad netgi tuo atveju, jeigu ir būtų pagrindas ieškovės nurodytais argumentais panaikinti 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nebūtų pagrindo taikyti ieškovės ieškinyje prašomą teisių gynybos būdą, t. y. perkelti ieškovei ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) 19-3, pirkėjos teises ir pareigas. Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) 19-3, pripažinus 2011 m. liepos 12 d. sandorį niekiniu ir negaliojančiu, turėtų būti grąžintas atsakovui L. P. (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Ši aplinkybė, kaip pagrįstai nurodo atsakovas Z. A. S., neužkirstų kelio iš naujo sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį su dabartiniais ginčo buto savininkais atsakovais V. M. ir V. M..

66. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 68 punkte nurodytas ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovė nepagrindė ir neįrodė, kad 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas, kuria buvo parduotas ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini) 19-3, pažeidė jos materialiąsias teises ir pareigas, taip pat nepagrindė ir neįrodė, kad 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimas niekine ir negaliojančia sukeltų jai kokius nors materialiuosius teisinius padarinius. Taigi, ieškovė nepagrindė sąlygų, kurios būtinos teisminei gynybai jos reikalaujamu būdu taikyti, t. y. neįrodė, kad turi tam tikrą materialiąją subjektinę teisę (ar teisėtą interesą), susijusią su ginčo butu, esančiu (duomenys neskelbtini) 19-3. Kaip nurodyta sprendimo 64 punkte, tokio suinteresuotumo neturėjimas per se (pats savaime) sudaro pagrindą atmesti ieškinį.

67. Kiti šalių nurodyti argumentai, neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimu, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

68. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sprendžia ieškovės ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178, 185 straipsniai).

69. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

70. Byloje susidarė 110,16 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus ieškinį, minėtos išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).

71. Ieškovės atstovė advokatė baigiamųjų kalbų metu prašė grąžinti permokėtą 11 Eur žyminį mokestį. Pažymėjo, kad ieškovė 11 Eur žyminį mokestį sumokėjo pateikdama byloje patikslintą ieškinį, kurį teismas atsisakė priimti.

72. Nustatyta, kad ieškovė, teikdama patikslintą ieškinį, 2021 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3693 sumokėjo 11 Eur žyminį mokestį. 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovės patikslintas ieškinys buvo atsisakytas priimti. Ieškovė patikslintą ieškinį taip pat teikė ir 2021 m. lapkričio 18 d. Minėtas patikslintas ieškinys atsisakytas priimti 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi. Kaip teisingai pažymėjo ieškovės atstovė advokatė, teismas, atsisakydamas priimti patikslintus ieškinius, neišsprendė klausimo dėl papildomai sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia ieškovei grąžinti 11 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3693 (CPK 87 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 110,16 Eur (vieną šimtą dešimt eurų ir 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 Eur (vienuolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. spalio 26 d. mokėjimo nurodymu Nr. 3693.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.