- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2A-633-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01084-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Vilija Mikuckienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- J. V.
- Trečiasis asmuo
- D. V., G. D. V.
- Atsakovas
- L. P., T. P., A. P., Z. A. S., V. Ž., L. Ž., V. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo ir trečiojo asmens D. V. prisidėjimą prie apeliacinio skundo civilinėje byloje pagal ieškovės J. V. (trečiojo asmens G. D. V. teisių ir pareigų perėmėja) ieškinį atsakovams L. P., T. P., A. P. (Z. P. teisių ir pareigų perėmėjas A. P.), Z. A. S., V. Ž., L. Ž., V. M. ir V. M. dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė J. V., D. V. (trečiojo asmens G. D. V. teisių ir pareigų perėmėjas), R. V..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. V. pateikė ieškinį, prašydama: 1) perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas pagal 2019 m. lapkričio 14 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarės J. V., ir nustatyti, kad atsakovai Z. P., A. P. bei T. P. pardavė, o ieškovė J. V. nupirko butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 443/1329 dalis žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), už 50 000 Eur, priteisiant iš ieškovės atsakovei Z. P. 20 000 Eur, atsakovui A. P. 30 000 Eur, o iš atsakovo A. P. atsakovui L. Ž. priteisiant 1 000 Eur; 2) perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarės J. V., ir nustatyti, kad atsakovas L. P. pardavė, o ieškovė nupirko butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), bei 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, už 50 500 Eur, priteisiant iš ieškovės atsakovui L. P. 50 500 Eur; 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarės J. V., kuria atsakovas L. P. pardavė už 1 Lt (0,29 Eur) atsakovui Z. A. S. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančia 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, patvirtintos Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarės J. V., dalį, kuria atsakovas Z. A. S. perleido atsakovams V. M. ir V. M. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), už 500 Eur; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise iki 2019 m. lapkričio 14 d. (pirmos ginčo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) priklausė penkiems bendraturčiams, t. y. ieškovei, trečiajam asmeniui G. D. V. ir atsakovams L. P., A. P. ir Z. P.. Minėtame žemės sklype stovi keturi gyvenamieji namai: 1) gyvenamasis namas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei; 2) gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), esantys trys butai nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims D. V., R. V. ir G. D. V.; 3) gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), esantys du butai nuosavybės teise (iki 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) priklausė atsakovams Z. P. ir A. P.; 4) gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), esantys trys butai nuosavybės teise (iki 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) priklausė atsakovams L. P. ir Z. A. S.. Minėtame žemės sklype taip pat yra ūkinis pastatas ir kiemo statiniai–inžineriniai statiniai.
3. Ieškovė 2019 m. liepos 15 d. iš Kauno m. 9-ojo notarų biuro gavo atsakovo L. P. 2019 m. liepos 4 d. pareiškimą dėl pirmenybės įsigyti jam priklausantį turtą. Pareiškime buvo nurodyta, kad atsakovas L. P. parduoda jam priklausantį turtą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), t. y. dalį žemės sklypo bei du butus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), už 50 000 Eur. Be to, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 13 d. iš Kauno m. 9-ojo notarų biuro gavo atsakovų A. P. ir Z. P. 2019 m. liepos 18 d. pareiškimą dėl pirmenybės įsigyti jiems priklausantį turtą. Pareiškime buvo nurodyta, kad A. P. ir Z. P. parduoda jiems priklausančius butus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo dalį, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), už 50 000 Eur. Minėtuose pareiškimuose buvo nurodyta, kad ieškovė apie sutikimą ar atsisakymą įsigyti nekilnojamąjį turtą turi pranešti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pranešimų įteikimo dienos. Ieškovė, nepraleisdama pareiškimuose nurodyto termino, registruotu laišku Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarei išsiuntė savo sutikimą pirkti pareiškimuose nurodytą nekilnojamąjį turtą. Sutikimuose, be kita ko, ieškovė nurodė ir kelis klausimus, kurie, jos nuomone, nepaneigė išreikšto sutikimo įsigyti atsakovų nurodytą nekilnojamąjį turtą. Nors ieškovė sutikimą įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą pateikė laiku, atsakovai A. P., T. P. ir Z. P. 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypo dalį, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ir du butus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovams L. Ž. ir V. Ž. už 51 000 Eur, o atsakovai L. P. bei Z. A. S. 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė žemės sklypo dalį, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), ir tris butus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atsakovams V. M. ir V. M. už 50 000 Eur. Taigi, ieškovei siūlytą įsigyti nekilnojamąjį turtą atsakovai pardavė ne jai, o kitiems asmenims.
4. Atsakovai, sudarydami 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pažeidė ieškovės turimą pirmenybės teisę įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ji tinkamai ir laiku pranešė Kauno m. 9-ojo notarų biuro notarei apie savo sutikimą pirkti ginčo turtą, jai turi būti perkeltos visos pirkėjos teisės ir pareigos tiek pagal 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, tiek pagal 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas pakeistomis sąlygomis, apie tai ieškovės papildomai neinformuojant, pavyzdžiui, atsakovui L. Ž. ir V. Ž. ginčo nekilnojamasis turtas buvo parduotas 1 000 Eur brangiau, nei buvo siūlyta ieškovei, be to, buvo pakeista ir pinigų sumokėjimo tvarka. Ieškovės nuomone, aplinkybę, kad ji tikrai siekė įsigyti jai siūlomą nekilnojamąjį turtą, patvirtina tai, jog ji kreipėsi į Akademinę kredito unijos valdybą ir 2019 m. spalio 29 d. gavo pakartotinį sutikimą dėl kredito gavimo. Be to, ieškovė piniginių lėšų turi ir savo banko sąskaitoje.
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas Z. A. S. pažeidė galiojančių teisės aktų nuostatas, nes jai nepateikė jokio pasiūlymo pirmenybės teise įsigyti butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad atsakovui Z. A. S. nuosavybės teise priklauso dalis bendrų kiemo inžinerinių statinių–kiemo statinių (tvoros, pavėsinės), nepaisant to, jog jis nuosavybės teisės į šiuos antraeilius daiktus (jų dalis) nėra įregistravęs. Kauno apylinkės teisme dėl šių nekilnojamųjų daiktų priklausymo bendrosios dalinės nuosavybės teise, be kita ko, ir atsakovui Z. A. S., yra iškelta ir šiuo metu vis dar nagrinėjama civilinė byla. Apie iškeltą civilinę bylą atsakovas Z. A. S. neabejotinai žinojo. Ieškovės nuomone, pavėsinė, kuri yra pastatyta kaip atskiras statinys žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems šiame sklype esančių pastatų bendraturčiams, taip pat ir Z. A. S., ir laikytina pagrindiniu daiktu, todėl jos perleidimui naujam savininkui turėjo būti gautas ieškovės atsisakymas ją pirkti. Tačiau ieškovė jokio pasiūlymo iš atsakovo Z. A. S. pirkti jo nekilnojamąjį turtą negavo. Nei 2019 m. lapkričio 14 d., nei 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sandoriuose kiemo inžinerinių statinių–kiemo statinių klausimas net nebuvo sprendžiamas, todėl nėra aišku, ar naujieji pirkėjai kartu su pagrindiniais daiktais įsigijo antraeilius daiktus, o jeigu įsigijo, – kokią jų dalį.
6. Ieškovė prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 7-ojo notarų biuro notarės J. V., kuria atsakovas L. P. pardavė atsakovui Z. A. S. už 1 Lt (0,29 Eur) butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad minėtas butas yra daugiabučiame name. Butas buvo parduotas be dalies žemės sklypo, taip pat nenurodant ir neaptariant pirkėjo teisių į žemės sklypo, reikalingo eksploatuoti butą pagal paskirtį, dalį. Perleidžiant turtą, nebuvo sprendžiamas klausimas ir dėl kitų inžinerinių kiemo statinių. Ieškovė taip pat prašo pripažinti niekine ir negaliojančia 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovo Z. A. S. butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo perparduotas atsakovams V. M. ir V. M.. Ieškovė teigia, kad notarė negalėjo tvirtinti atsakovo Z. A. S. naujai sudaromos sutarties, remiantis kita, aiškiai negaliojančia ir niekine sutartimi. Ieškovės nuomone, nepanaikinus 2019 m. lapkričio 15 d. sandorio dalies bei 2011 m. liepos 12 d. sandorio, susijusių su to paties buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pardavimu, toliau bus pažeidžiamos ne tik ieškovės, bet ir kito žemės sklypo naudotojo, t. y. trečiojo asmens D. V., teisės ir interesai. Ieškovė prašo, pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją ir iš atsakovo Z. A. S. priteisti 500 Eur atsakovams V. M. ir V. M., o ieškovei priteisti butą, esantį, Kaune, (duomenys neskelbtini), įpareigojant ją sumokėti atsakovui Z. A. S. 1 Lt (0,29 Eur).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neturi ir niekada neturėjo pirmenybės teisės pirkti ginčo nekilnojamąjį turtą (butus, esančius gyvenamuosiuose namuose Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dalis). Šią išvadą teismas grindė tuo, kad ieškovė niekada nebuvo ginčo turto bendraturtė.
9. Teismas nustatė, kad atsakovai Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir A. P. 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė du ginčo butus. Minėti butai buvo (ir yra) viename gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Kitų butų ir (ar) patalpų, esančių minėtame gyvenamajame name, nėra. Atsakovai L. P. ir Z. A. S. 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė tris ginčo butus. Visi trys butai yra viename gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini). Kitų butų ir (ar) patalpų, esančių minėtame gyvenamajame name, nėra. Ieškovei, 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu, nuosavybės teise nepriklausė nei vienas iš atsakovų parduotų ginčo butų ir (ar) jų dalių.
10. Teismas taip pat nustatė, kad gyvenamieji namai, esantys Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo parduoti ginčo butai, yra žemės sklype, Kaune, (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo dalis, t. y. 221/1329, priklauso ieškovei. Ieškovei nuosavybės teise priklauso atskiras gyvenamasis namas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Minėtas ieškovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra tame pačiame žemės sklype (Kaune, (duomenys neskelbtini)), kaip ir gyvenamieji namai, esantys Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose yra ginčo butai ir dėl kurių (ne)pardavimo ieškovei nuosavybės teise kilo ginčas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad ieškovė nebuvo ginčo butų ir (ar) jų dalių bendraturte, todėl pirmenybės teisės įsigyti ginčo butus, esančius gyvenamuosiuose namuose Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neturėjo.
11. Teismas pažymėjo, kad trys butai, kuriuos pardavė atsakovai L. P. ir Z. A. S., buvo (ir yra) gyvenamajame name, kuris įregistruotas kaip daugiabutis namas, todėl atsakovai neprivalėjo gauti ieškovės, kuri yra tik žemės sklypo bendraturtė, sutikimo, prieš sudarydami 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
12. Teismas ieškovės argumentus, kad atsakovas Z. A. S. privalėjo pranešti jai apie ketinimą parduoti butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), dar ir todėl, kad žemės sklype yra registruoti ir kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė ir pavėsinė), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys visiems bendraturčiams, o pavėsinė laikytina pagrindiniu daiktu, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, nustatė, kad pavėsinė, priešingai nei teigia ieškovė, įregistruota kaip pastatų priklausinys, bet ne kaip pagrindinis daiktas. Priklausinys bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir tretiesiems asmenims D. V., R. V. ir G. D. V. Ieškovė nepateikė duomenų, kad anksčiau minėtas priklausinys (ar jo dalis) 2019 m. lapkričio 14 d. ir (ar) 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu buvo įregistruoti atsakovo Z. A. S. ir (ar) kitų atsakovų vardu. Priklausinys (ir (ar) jo dalis) nei 2019 m. lapkričio 15 d., nei 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimis nebuvo perleistas. Tarp šalių kilęs ginčas dėl priklausinio (kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių) priklausymo bendrosios dalinės nuosavybės teise, šiuo metu sprendžiamas Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2387-959/2022. Atsakovai L. Ž., V. Ž., V. M. ir V. M. apie kilusį ginčą, sudarant ginčo pirkimo–pardavimo sutartis, buvo informuoti. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovui Z. A. S. nuosavybės teise priklauso dalis priklausinių, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad tokie priklausiniai, kaip tvora ar kiemo aikštelė, kurie skirti tarnauti ne vienam, o keliems pagrindiniams daiktams, nesuponuoja nuosavybės teise vienam savininkui priklausančio pagrindinio daikto savininkui pareigos siūlyti įsigyti jo parduodamą pagrindinį daiktą kitų pagrindinių daiktų savininkams Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.79 straipsnyje įtvirtinta pirmenybės teise.
13. Teismas nustatė, kad 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduoti du butai yra gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas ne kaip daugiabutis, o kaip dviejų butų pastatas. Teismas pažymėjo, kad pirmenybės teisė pirkti atsiranda, jeigu parduodama daikto dalis. Jeigu savininkas parduoda visą pagrindinį daiktą, o ne jo dalį, tai niekam neatsiranda pirmenybės teisė pirkti. Šiuo atveju atsakovai A. P. ir Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini), pardavė jiems nuosavybės teise priklausančius du butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Ieškovė nėra 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduotų ir atsakovams priklausiusių daiktų (butų) bendraturtė, tad ji ir neturėjo jokios pirmenybės teisės pirkti atsakovų parduotus ginčo butus, o atsakovai A. P. ir Z. P. neturėjo pareigos, nustatytos CK 4.79 straipsnio 2 dalyje, apie ketinimą parduoti jiems priklausančius butus raštu pranešti ieškovei.
14. Teismo vertinimu, pareiga atsakovams A. P. ir Z. P., mirusiai (duomenys neskelbtini), kaip ir atsakovams L. P. ir Z. A. S., parduoti žemės sklypo dalis teko būtent atsakovams L. Ž. ir V. Ž., kurie įsigijo butus, esančius gyvenamajame name Kaune, (duomenys neskelbtini), ir atsakovams V. M. ir V. M., kurie įsigijo butus, esančius gyvenamajame name Kaune, (duomenys neskelbtini), o ne ieškovei, nes pirkėjas, parduodamas butą ar kitą patalpą (nebūtinai esančius daugiabučiame name) kartu turi perleisti ir teisės į žemės sklypo dalį, reikalingą butui ar kitai patalpai naudoti pagal paskirtį. Taigi, pastato savininkai privalo parduoti žemės sklypą (ar jo dalį) asmenims, kurie perka pastatus, esančius žemės sklype, o ne asmenims, kuriems bendrosios dalininės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis ir (ar) šalia esantys pastatai.
15. Teismas nusprendė, kad ieškovės pirmenybės teisės įsigyti ginčo turto nepatvirtina ir tai, kad atsakovai A. P., Z. P. ir L. P. per Kauno m. 9-ąjį notarų biurą siuntė ieškovei pasiūlymus įsigyti ginčo turtą. Tai, kad ieškovė galimai turi tokią pirmenybės teisę, atsakovus buvo įtikinęs turto nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkas G. T., tačiau vėliau išsiaiškino, kad klydo ir ieškovė jokios pirmenybės teisės įsigyti ginčo turtą neturi.
16. Teismas nurodė, kad ieškovė, jeigu ir būtų turėjusi pirmenybės teisę, šią teisę galėjo įgyvendinti tokiomis sąlygomis ir tokia tvarka, kokia buvo nurodyta atsakovų A. P., Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini), ir L. P. jai siųstuose pranešimuose. Teismas, įvertinęs ieškovės atsakovams siųstų atsakymų turinį, nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ji savo valią dėl pirmenybės teisės (jeigu tokią būtų ir turėjusi) įsigyti ginčo turtą išreiškė ir įgyvendino tinkamai. Ieškovės atsakymus galima vertinti kaip siūlymą tęsti derybas dėl turto pirkimo–pardavimo, bet ne sutikimą įsigyti turtą pasiūlytomis sąlygomis ir tvarka. Šios išvados nepaneigia ir į bylą pateikta 2021 m. gegužės 24 d. specialisto išvada dėl teksto supratimo.
17. Teismas sprendė, kad atsakovų siųsti pranešimai reiškė tik informaciją apie ketinimą parduoti turtą. Ieškovei siųstuose pranešimuose nurodyta, kad atsakovai ketina parduoti savo turtą. Juose nebuvo išreikštas konkretus pasiūlymas ieškovei sudaryti sutartį tik su ja konkrečiomis sąlygomis, todėl nėra pagrindo tokių pranešimų sutapatinti su oferta, kuri pagal CK 6.167 straipsnio 1 dalį saistytų atsakovus ieškovės sutikimu. Kadangi nėra pagrindo atsakovų pranešimų laikyti oferta, todėl atsakovai neturėjo jokios pareigos vėliau pateikto pasiūlymo atšaukti, apie tai papildomai informuodami ieškovę. Teismas pažymėjo, kad tolimesnės derybos tarp ieškovės ir atsakovų dėl ginčo turto neįvyko. Atsakovai, nesulaukę ieškovės vienareikšmiškai išreikšto noro įsigyti jų parduodamą ginčo turtą jų pasiūlytomis sąlygomis ir tvarka, turėjo teisę sudaryti 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis. Teismas nenustatė, kad atsakovai, sudarydami 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, būtų pažeidę galiojančių teisės aktų reikalavimus, įskaitant CK 4.79 straipsnio nuostatas.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus pripažinti 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas L. P. pardavė atsakovui Z. A. S. už 1 Lt (0,29 Eur) butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), niekine ir negaliojančia, nes butas buvo parduotas be žemės sklypo ir neaptarta pirkėjo teisės naudotis žemės sklypo, kuriame stovi gyvenamasis namas ir kuriame yra ginčo butas, dalimi tvarka, ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovas Z. A. S. perleido ginčo butą atsakovams V. M. ir V. M., pripažino nepagrįstais. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje neaptartos buto, esančio daugiabučiame name, pirkėjo teisės į atitinkamą žemės sklypo dalį, nėra besąlygiškas pagrindas minėtą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Šalys tokio pobūdžio trūkumą gali ištaisyti, sudarydamos sutartį dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą. Aplinkybė, kad pagal 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį butas buvo perleistas be žemės, šiuo metu nebėra aktuali, nes 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams V. M. ir V. M. buvo parduoti ne tik butai, bet ir nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį, kuri reikalinga visiems butams, įskaitant ir butui, esančiam Kaune, (duomenys neskelbtini), eksploatuoti pagal paskirtį.
19. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, kad 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių perleidimo, nes, sudarant ginčo sutartis, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise nebuvo įregistruoti jokie ginčo butų priklausiniai (kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai) ir (ar) jų dalys.
20. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas pažeidė jos teises ir pareigas, taip pat nepagrindė ir neįrodė, kad minėtos sutarties pripažinimas niekine ir negaliojančia sukeltų jai kokius nors materialiuosius teisinius padarinius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
21. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Ieškovė taip pat prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
22.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturėjo pirmenybės teisės įsigyti ginčo butus ir dalies žemės sklypo. 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimis buvo parduodami ne tik butai, bet ir žemės sklypo, kurio bendraturtėmis yra ieškovė ir trečiasis asmuo G. D. V., dalys. Žemės sklypas nėra nei buto, nei pastato priklausinys, todėl, parduodant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, taikomas CK 4.79 straipsnis. Atsakovai L. P., A. P. ir Z. P., parduodami jiems priklausančias žemės sklypo dalis, nors ir su butais, kitiems asmenims pagal CK 4.79 straipsnio 2 dalį privalėjo raštu per notarą informuoti bendraturčius. Atsakovai šią pareigą įvykdė, tuo patvirtindami, kad pripažino ieškovės pirmenybės teisę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino aplinkybių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies perleidimo.
Šalies argumentai
22.2. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priklausinys (pavėsinė) ar jo dalis, sudarant 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis, nepriklausė atsakovui Z. A. S. ir (ar) kitiems atsakovams. Tai, kad atsakovai neįregistravo savo nuosavybės teisių į priklausinius, yra jų kaltė. Kokios dalys priklausinių atsakovams priklauso, sprendžiama Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2387-959/2022 pagal ieškovės ieškinį. Minėta byla 2020 m. vasario 21 d. nutartimi sustabdyta, o ją atnaujinus, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje Nr. 3K-3-2461-611/2015 ir 2019 m. sausio 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-33-916/2019 pateiktus išaiškinimus bus sprendžiama tik tai, kokiomis dalimis atsakovams L. P., A. P. ir kitiems asmenims priklauso inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, atsižvelgiant į žemės sklypo ar patalpų (pastatų) bendraturčių turimas dalis. Minėtoje byloje nebesprendžiamas klausimas, ar kiemo statiniai priklauso atsakovams L. ir A. P.. Pavėsinė pastatyta kaip atskiras statinys žemės sklype, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), todėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems šiame sklype esančių pastatų (patalpų) bendraturčiams, įskaitant ir Z. A. S. (10/100 dalių). Pastatai, kuriuose yra ginčo butai, priklauso atsakovams L. P. ir A. P., taip pat vieno pastato butas, įregistruotas atsakovo Z. A. S. vardu. Taigi, atsakovų nuosavybės teisės į inžinerinius statinius–kiemo statinius atsirado iš nuosavybės teisės į pagrindinius daiktus (jų dalis) bei šių teisių įregistravimo. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimis priklausinys (ir (ar) jo dalis) nebuvo perleista, prieštarauja CK 4.14 straipsnio 1 daliai.
22.3. Ieškovė nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada, kad pastato savininkai privalo parduoti žemės sklypą (jo dalį) asmenims, kurie perka pastatus, esančius žemės sklype, o ne tiems, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (jo dalis). Šio ginčo atveju žemė, kuri ginčijamomis 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimis perleista V. Ž., L. Ž., V. M. ir V. M., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui G. D. V., todėl jos turėjo pirmenybės teisę įsigyti paduodamą nekilnojamąjį turtą. Tai pripažino ir atsakovai, išsiųsdami ieškovei pasiūlymus. Ieškovė, gavusi atsakovų pasiūlymus, sutiko pirkti ginčo butus su atitinkamomis žemės sklypo dalimis, tačiau teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino. Teismas nepagrįstai atsakovų siųstus pranešimus pripažino tik informacija apie ketinamą parduoti turtą ir nelaikė jų pasiūlymais su ieškove sudaryti sutartį konkrečiomis sąlygomis. Teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad pardavėjus A. P., Z. P. ir L. P. dėl ieškovės pirmenybės teisės įtikino nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkas G. T. Ši išvada padaryta, neįvertinus nekilnojamojo turto pardavimo tarpininko ir V. M. ryšių, notarei siųsto ir derinto pranešimo (siūlymo) turinio ir šalių teismo posėdyje duotų paaiškinimų.
22.4. Teismo išvada, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo pirmenybės teise įsigyti ginčo butus ir žemės sklypo dalis, nepagrįsta ir prieštarauja į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams. Teismas nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateikta lietuvių kalbos specialisto išvada, aiškinant atsakyme į pasiūlymą vartotą „esu linkusi priimti“ formuluotę. Atsakovai, pateikdami pranešimą apie ketinimą parduoti ginčo turtą, nenurodė visų ieškovę dominančių sąlygų, todėl 2019 m. rugpjūčio 16 d. atsakyme į L. P. 2019 m. liepos 4 d. pareiškimą (siūlymą), ieškovė pagrįstai uždavė ją dominančius klausimus (dėl kilusio teisminio ginčo su D. V. sprendimo; dėl Z. A. S. ketinamo parduoti buto, esančio tame pačiame name, dėl kurio nagrinėjamas teisminis ginčas; dėl L. P. priklausančių ir neįregistruotų kiemo statinių, dėl kurių taip pat vyksta teisminis ginčas; dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi L. P., A. P. ir Z. P. pritaikyto draudimo perleisti žemės sklypo dalis). Ieškovė buvo aktyvi, teismui 2019 m. spalio 31 d. panaikinus draudimą perleisti ginčo turtą, nedelsdama (2019 m. lapkričio pradžioje) pradėjo bendradarbiauti su notare D. K., o vėliau ir su visus ginčo sandorius perėmusia notare J. V.. Nei vienas iš atsakovų ieškovei nepranešė, kad savo pasiūlymus atsiima. Ieškovės sutikimai pirkti ginčo turtą buvo aiškūs, ji turto pirkti neatsisakė ir nenurodė, kad turtą pirks „kitomis sąlygomis“, taip pat nenurodė, jog, negavusi atsakymų į užduotus klausimus, turto nebepirks. Tai, kad ieškovė sutiko ir siekė pirkti turtą, patvirtinta į bylą pateikti rašytiniai įrodymai ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, kurių pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino. Teismo išvada, kad ieškovė netinkamai pasinaudojo pirmenybės teise įsigyti ginčo butus ir žemės sklypo dalis, nepagrįsta ir prieštarauja į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams. Teismas, aiškindamas atsakyme į pasiūlymą vartotą „esu linkusi priimti“ formuluotę nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateikta lietuvių kalbos specialisto išvada.
22.5. Ieškovė turėjo pirmenybės teisę įsigyti butus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), kartu su 1/3 dalimi žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), už šį turtą sutiko sumokėti net ir pardavimo metu 1 000 Eur padidintą kainą, todėl teismas turėjo perkelti ieškovei pirkėjos teises ir pareigas pagal 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Teismas, netenkindamas šio reikalavimo, neatsižvelgė į tai, kad šia pirkimo–pardavimo sutartimi žemės sklypo dalį atsakovė T. P. pardavė L. Ž. ir V. Ž., nepateikdama pasiūlymo ieškovei, kuri yra žemės sklypo bendraturtė. Atsakovė T. P. pažeidė CK 4.79 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl ieškovė turi teisę reikalauti perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas. Priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas šių aplinkybių nevertino.
22.6. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad butai yra ne daugiabučiame name, todėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatos negali būti taikomos. Visų atsakovų perleidžiamos žemės sklypo dalys galėjo būti parduodamos tiek atskirai nuo ginčo butų, tiek ir neparduodamos su ginčo butais, nustatant nuomą, panaudą, užstatymo teisę. Teismas nepagrįstai padarė priešingas išvadas.
22.7. Teismas nepagrįstai 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties nepripažino niekine ir negaliojančia. Sprendžiant klausimą dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo ieškovei pagal 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pirmiausia turi būti išspręstas klausimas dėl 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo, nes nuo to priklauso kitų, išvestinių sandorių dėl buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), perleidimo kitiems asmens (atsakovams M.).
22.8. 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas L. P. pardavė atsakovui Z. A. S. daugiabučiame name butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), be žemės sklypo dalies, taip pat neaptarė šalių teisių dėl dalies žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, naudojimosi, todėl teismas privalėjo šią sutartį pripažinti negaliojančia, ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti niekinio sandorio pasekmes ir taikyti dvišalę restituciją. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijama 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis pažeidė jos teises ir pareigas. Ieškovė pažymi, kad minėta sutartis pažeidžia CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl teismas turėjo ją pripažinti negaliojančia. Teismas visiškai nevertino ieškovės nurodytų teisių pažeidimų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai beveik aštuonerius metus nesiėmė jokių veiksmų ginčijamo sandorio trūkumams ištaisyti. Iki atsakovai L. P. ir Z. A. S. neištaisė 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties trūkumų, ginčo butas negalėjo būti parduotas atsakovams M..
22.9. Pripažinus 2011 m. liepos 12 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. sandorius negaliojančiais, laikytina, kad butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), atsakovams M. pardavė L. P., o ne atsakovas Z. A. S., t. y. vėliausias atsakovų sudarytas sandoris yra apsimestinis ir negalioja dalyje, kurioje neteisingai nurodyta sandorio šalis (pardavėjas). Iš tiesų, sandorio šalys turėjo omenyje L. P., kaip viso namo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pardavėją, todėl restitucijos pagrindu grąžinus butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), L. P., ir siekiant atkurti šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, pirkėjos teisės turi būti perkeltos ieškovei. Ieškovė pažymi, kad L. P. siekė parduoti visą turimą savo turtą vienam žemės sklypo pirkėjui. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (2019 m birželio 20 d. tarpininkavimo sutartis, trečiojo asmens D. V. paaiškinimai, nekilnojamojo turto pardavimo tarpininko pokalbių garso įrašai ir jų stenogramos).
23. Trečiasis asmuo D. V. pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
24. Atsakovai A. P., T. P. ir L. P. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
25. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
25.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi ir niekada neturėjo pirmenybės teisės pirkti butus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dalies, nes niekada nebuvo butų ir (ar) jų dalių bendraturtė.
25.2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad pastato savininkai privalo parduoti žemės sklypą (ar jo dalį) asmenims, kurie perka pastatus, esančius žemės sklype, o ne asmenims, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis ir (ar) šalia esantys pastatai.
25.3. Tai, kad pardavėjai (nekilnojamojo turto pardavimo tarpininko patarti) ieškovei pasiūlė pasinaudoti galimybe įsigyti parduodamą turtą, nurodydami, kad ji pagal CK 4.79 straipsnį „turi pirmumo teisę“, savaime ieškovei tokios teisės nesukūrė, nes pirmenybės teisė atsiranda ne iš pardavėjų subjektyvios nuomonės, bet iš teisės normų, kurių aiškinimas priklauso teismo kompetencijai.
25.4. Teismas tinkamai įvertino ir ištyrė visus bylos įrodymus, bei pagrįstai konstatavo, kad A. P., Z. P., mirusi (duomenys neskelbtini)., ir L. P., nesulaukė ieškovės vienareikšmiškai išreikšto noro įsigyti jų parduodamą ginčo turtą, jų pasiūlytomis sąlygomis ir tvarka.
25.5. Atsakovas L. P. pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti sandorį niekiniu ir taikyti niekinio sandorio padarinius. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas pažeidė jos teises ir pareigas, bei pagrįstai netaikė ieškovės pasirinkto teisių gynimo būdo – perkelti ieškovei ginčo buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pirkėjos teises ir pareigas, nes ji niekada nebuvo šio buto bendraturtė.
Atsiliepimas
26. Atsakovai V. M., V. M., L. Ž. ir V. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
27. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Atsakovai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė neturi ir niekada neturėjo pirmenybės teisės pirkti butų, esančių Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), dalies, nes niekada nebuvo butų ir (ar) jų dalių bendraturtė.
27.2. Ieškovė nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, kad CK 4.79 straipsnyje įtvirtintos normos paskirtis mažinti bendraturčių skaičių ir netinkamai ją taiko. Šis kasacinio teismo išaiškinimas taikytinas tik tais atvejais, kai vienas bendraturtis įsigyja kito bendraturčio dalį, o ne viso asmenine nuosavybe priklausančio turto pardavimo atveju.
Žemesnės instancijos teismas
27.3. Teismas pagrįstai nusprendė, kad pastato savininkai privalo parduoti žemės sklypą (ar jo dalį) asmenims, kurie perka pastatus, esančius žemės sklype, o ne asmenims, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypo dalis ir (ar) šalia esantys pastatai.
27.4. Ieškovės argumentai, kad ginčo žemės sklypas yra pirmaeilis daiktas, teisiškai nereikšminga. Šiuo atveju svarbu tai, kad žemės sklypas skirtas pastatui ar butui eksploatuoti, o pagal suformuotą teismų praktiką, pastatų ar butų įgijėjai turi pirmenybę prieš kitus žemės sklypo bendraturčius įsigyti pastato ar buto eksploatavimui reikalingą žemės sklypo dalį. Be to, žemės sklypo dalis, reikalinga pastatui eksploatuoti, negali būti perleidžiama atskirai nuo pastato.
Šalies argumentai
27.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė T. P. privalėjo jai pateikti siūlymą dėl parduodamos žemės sklypo dalies, nes šis turtas bendrosios sutuoktinių jungtinės nuosavybės teise priklausė atsakovams A. ir T. P.. Ieškovės pirmenybės teisės nepatvirtina ir tai, kad atsakovai jai siuntė siūlymą dėl turto pardavimo.
27.6. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė vienareikšmiškai nepareiškė noro pirkti ginčo turto, padarytos tinkamai įvertinus ir ištyrus visus byloje esančius įrodymus, įskaitant D. V. paaiškinimus. Atsakovai pažymi, kad ieškovę derybose atstovavęs D. V., paskutinę termino atsakyti į atsakovo L. P. siūlymą dieną kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones L., A. ir Z. P. parduodamam turtui, todėl atsakovai nebegalėjo perleisti turto nei ieškovei, nei kitiems pirkėjams, pareiškusiems pageidavimą jį pirkti. Teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės paneigia ieškovės teiginius, kad jos sutikimas pirkti ginčo turtą pareiškime nurodytomis sąlygomis buvo aiškiai išreikštas ir neabejotinas.
27.7. Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti pripažinti 2011 m. liepos 12 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių negaliojančiomis ir niekinėmis. Atsakovai teigia, kad susitarimas dėl 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perleistam butui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies buvo žodinės formos ir tai patvirtina, jog per devynerius metus tarp sutarties šalių nekilo jokių konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypo dalimi. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog, sudarant 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, būtų pažeistos jos teisės.
27.8. Teismo išvada, kad, net ir pripažinus 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ieškovės nurodytų argumentų pagrindu, jos pasirinktas teisių gynimo būdas – priteisti turtą natūra negalėtų būti taikomas, yra pagrįsta. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad L. P. tariamai pardavė jam teisiškai nepriklausantį butą, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindimo, kaip ir ieškovės klaidingai daroma išvada, dėl sandorio šalies ydingumo.
Atsiliepimas
28. Atsakovas Z. A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
29. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
29.1. Ginčas šioje byloje kilęs dėl valstybės grąžinto išlikusio (paveldėto) nekilnojamojo turto pasidalijimo tarp pirmosios eilės paveldėtojų į tris lygias dalis ir dėl to, ar ieškovė, gavusi notaro patvirtintą pasiūlymą pirkti visą L. P. turtą, esantį žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kartu parduodamą atsakovui Z. A. S. priklausantį butą, įgyvendino šį pasiūlymą per įstatymo nustatytą terminą.
Žemesnės instancijos teismas
29.2. Klausimai dėl paveldėto turto pasidalijimo nagrinėjami 2009 m. Kauno apylinkės teisme iškeltoje byloje, siekiant nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), tvarką. Šią bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 metais gražino nagrinėti iš naujo, todėl ieškovės teiginys, kad L. P. buvo žemės sklypo, esančio, Kaune, (duomenys neskelbtini), savininkas, yra klaidinantis teismą. Pirkėjai V. ir V. M. apie šią bylą buvo informuoti ir perėmė pardavėjų teises ir pareigas. Visa tai įforminta pirkimo–pardavimo sutartyje ir aptarta skundžiamame sprendime. Teismui išnagrinėjus šią bylą, bus nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nustatytos žemės sklypo dalių koordinatės prie pastatų ir tvorų, aikštelių, pavėsinės (inžinerinių statinių), patenkančių į nustatytas sklypo dalių ribas, nuosavybė. Be to, pastatai (gyvenamųjų namų statybinės dalys), esantys Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat grąžinti lygiomis dalimis (po 1/3) išlikusio turto paveldėtojams ir nepasidalinti. Pasidalinti tik natūra grąžinti butai.
29.3. Atsakovas pažymi, kad L. P. buvo sudaręs nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkavimo sutartį su tarpininku G. T., kuris sutiko už susitartą kainą ieškoti ir surasti pirkėją (pirkėjus) visiems name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), butams ir visai L. P. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), daliai. Tarpininkui buvo suteikta teisė naudotis L. P. asmens duomenimis, bet jis negalėjo sudaryti nei sandorių, nei sutarčių, t. y. jo veikla buvo vadybinio pobūdžio. Pastatai savininkų neturi, todėl aiškinimas, kad buvo siūlomas pirkti visas namas, yra klaidinantis teismą.
29.4. Nekilnojamojo turto pardavimo tarpininkas ieškovei siuntė oficialių pasiūlymą pirkti L. P. priklausančius du butus ir jam priklausančią žemės sklypo dalį. Taip pat buvo pateikta informacija, kad kartu parduodamas ir butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Tai pagrindžia, kad ieškovė pardavimo procese nebuvo diskriminuojama. Pasiūlyme nebuvo nurodyta atsakovui Z. A. S. priklausančio buto kaina, nes tai buvo derybų ir susitarimo klausimas su ieškove. Ieškovė tvirtina, kad pasiūlymą gavo 2019 m. liepos 15 d., taigi, įstatymo nustatytas terminas pirkti turtą pirmenybės teise už pasiūlytą kainą baigėsi 2019 m. rugpjūčio 16 d. Šis laikotarpis ir yra svarbiausias, atskleidžiant bylos esmę. Ieškovė nepasinaudojo jai suteikta galimybe pirmenybės teise pirkti jai siūlytą nekilnojamąjį turtą, nesikreipė į pardavėjus, nepriėmė pasiūlymo, nesudarė sandorio, taip pat nesikreipė į notarą dėl sutarties paruošimo ir pasirašymo.
29.5. Teismo posėdyje apklausta A. B. paliudijo, kad jos motina (ieškovė J. V.) tik 2019 m. lapkričio mėnesio pradžioje, t. y. praėjus 3 mėnesiams po pasiūlymo termino pasibaigimo, siūlė L. P. susitikti, kai sandoris jau buvo sudarytas su kitais pirkėjais. Atsakovas teigia, kad ieškovė niekada nei į jį, nei į L. P. nesikreipė, pareikšdama norą pirkti butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), tačiau kreipėsi nekilnojamojo turto pardavimo tarpininko G. T. surasti pirkėjai V. ir V. M., kurie apžiūrėjo parduodamą turtą ir sutiko jį pirkti už siūlomą kainą, todėl su jais ir buvo sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis.
29.6. Apeliaciniu skundu ieškovė siekia panaikinti atsakovo Z. A. S. su L. P. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją, butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), grąžinti L. P., o butą, kartu su namu, iš L. P. perimti už 0,29 Eur. Atsakovas pažymi, kad L. P. pasiūlyme J. V. pirkti buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), nesiūlė ir nenurodė jo kainos, todėl taikant restituciją šis butas turi likti L. P. nuosavybė (be žemės).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
31. Nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) nuosavybės teise iki 2019 m. lapkričio 14 d. priklausė ieškovei (221/1329 dalys), trečiajam asmeniui G. D. V. (teisių perėmėjai J. V. ir D. V.) (222/1329 dalys) ir atsakovams L. P. (443/1329 dalys), A. P. (kartu su sutuoktine T. P.) (221/1329 dalys) ir Z. P. (teisių perėmėjas A. P.) (222/1329 dalys).
32. Žemės sklype stovi keturi atskiri pastatai – gyvenamieji namai: 1) gyvenamasis namas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei; 2) gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), esantys trys butai nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims D. V., R. V. ir G. D. V. (teisių perėmėjai J. V. ir D. V.); 3) gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), esantys du butai nuosavybės teise priklausė atsakovams Z. P. (teisių perėmėjas A. P.) ir A. P.; 4) gyvenamajame name, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini), esantys trys butai nuosavybės teise priklausė atsakovams L. P. ir Z. A. S. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis Žemės sklype taip pat yra ūkinis pastatas, inžineriniai tinklai–vandentiekio tinklai, ir inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė). Kiemo statiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise įregistruoti apeliantės ir trečiųjų asmenų vardu: 1) apeliantės vardu įregistruotos 9/10 dalys; 2) trečiųjų asmenų D. V. ir R.V. vardu – 32/100 dalys; 3) trečiojo asmens G. D. V. (teisių perėmėjai apeliantė ir trečiasis asmuo D. V.)– 10/100 dalys.
33. 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas L. P. pardavė, o atsakovas Z. A. S. nupirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), už 1 Lt (0,29 Eur).
34. 2019 m. lapkričio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai Z. P., A. P. ir T. P. pardavė, o atsakovas L. Ž. su sutuoktine V. Ž., nupirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį Žemės sklypo, už 51 000 Eur.
35. 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai L. P. ir Z. A. S. pardavė, o atsakovai V. M. ir V. M. nupirko butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį Žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 50 500 Eur sumą. Prieš sudarant šią pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovo L. P. vardu 2019 m. liepos 8 d. iš Kauno m. 9-ojo notarų biuro ieškovei buvo išsiųstas pareiškimas apie ketinamus parduoti butus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), taip pat Žemės sklypo dalį. Pirkimo–pradavimo sutartis su ieškove nebuvo sudaryta.
36. Ieškovė teigia, kad atsakovai, sudarydami 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pažeidė jos pirmenybės teisę pirkti butus ir Žemės sklypo dalis, todėl jai turi būti perkeltos pirkėjos teisės ir pareigos. 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta, pažeidžiant CK 6.394 straipsnio 2 dalį, todėl turi būti pripažinta negaliojančia. Pripažinus šią sutartį negaliojančia, vėliausias atsakovų sudarytas sandoris (2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis) dalyje dėl sandorio šalies (pardavėjo) negalioja, nes yra apsimestinis.
37. Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovė neturėjo pirmenybės teisės pirkti ginčo nekilnojamojo turto, nes nebuvo butų bendraturte, todėl nėra pagrindo jai perkelti pirkėjos teises ir pareigas. Ginčijamas 2011 m. liepos 12 d. sandoris ieškovės teisių nepažeidžia, todėl ji neturi reikalavimo teisės jo ginčyti. Be to, klausimas dėl minėtos sutarties pagrindu parduotam butui reikalingos eksploatuoti žemės, išspręstas.
38. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.
39. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas kilo: 1) dėl ieškovės pirmenybės teisės pirkti ginčo turtą (ne)turėjimo ir iš šios teisės pažeidimo kildinamų reikalavimų perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas (ne)pagrįstumo; 2) dėl 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalies pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis.
Dėl pirmenybės teisės pirkti ginčo turtą ir pirkėjo teisių ir pareigų (ne)perkėlimo
40. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neturėjo pirmenybės teisės pirkti ginčo butų ir dalies Žemės sklypo. Nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pradavimo sutarčių pagrindu buvo parduoti ne tik butai, bet ir Žemės sklypo, kurio bendraturte yra apeliantė, dalys, todėl turėtų būti taikomas CK 4.79 straipsnis. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė yra Žemės sklypo bendraturtė ir nepagrįstai netekino ieškinio reikalavimų dėl pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimo. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pastato savininkai privalo parduoti Žemės sklypą (jo dalį) asmenims, kurie perka pastatus, esančius Žemės sklype, o ne tiems, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas (jo dalis).
41. Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 4.78 straipsnis).
42. CK 4.79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Antroje to paties straipsnio dalyje įtvirtina, kad dalies, esančios bendrąja nuosavybe, pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per dešimt dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 straipsnio 3 dalis).
43. Pagal CK 4.79 straipsnį sprendžiant, ar nebuvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti parduodamą daikto dalį, visų pirma turi būti nustatyta, ar atsirado pirmenybės teisė pirkti. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CK 4.79 straipsnio nuostatos dėl bendraturčio pirmenybės teisės pirkti parduodamą bendro turto dalį taikomos tais atvejais, kai daiktas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso dviem ar daugiau bendraturčių ir kai vienas iš jų parduoda savo dalį (ar dalies dalį). Taigi, būtina įstatyme įtvirtinta sąlyga CK 4.79 straipsnio nuostatoms dėl bendraturčio pirmenybės teisės taikyti – daiktas turi priklausyti bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2011). Pirmenybės teisė įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės dalį negali būti aiškinama pernelyg plačiai, suteikiant tokią teisę ir subjektams, kurie nėra konkretaus parduodamo pagrindinio daikto bendraturčiai, bet tik to pagrindinio daikto (buto) kaip kito pagrindinio daikto (namo) dalies bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017). Jeigu savininkas parduoda keletą daiktų, bet pagrindinį daiktą parduoda visą, o antraeilio daikto – dalį, jis taip pat neturi pareigos informuoti apie pardavimą antraeilių daiktų bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018).
44. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė nebuvo 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu parduotų butų ir (ar) pastatų, kuriuose yra butai, bendraturtė, todėl pirmenybės teisės pagal CK 4.79 straipsnio nuostatas pirkti ginčo butus, esančius gyvenamuosiuose namuose Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neturėjo ir neįgijo.
45. CK 6.394 straipsnio, reglamentuojančio teises į žemės sklypą, sudarant pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. CK 6.394 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti.
46. Pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalį, perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui. Pagal Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai žemė parduodama iš viešųjų varžytynių. Žemės įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta žemės savininko pareiga apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam statinių ir įrenginių, esančių parduodamame žemės sklype, savininkui.
47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta statinių ar (ir) įrenginių savininko pirmenybės teisė pirkti parduodamo žemės sklypo dalį, užimtą šių objektų ir būtiną jiems naudoti, tiek tais atvejais, kai perleidžiamas visas žemės sklypas, tiek tais atvejais, kai perleidžiama realioji ar idealioji jo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014). Žemės įstatymo 31 straipsnio 1, 4 dalių normos yra specialiosios CK 4.79 straipsnio normų atžvilgiu, todėl statinio ir (ar) įrenginio savininkas turi pirmenybės teisę pirkti žemės sklypo dalį, būtiną šiam turtui naudoti pagal paskirtį, prieš perleidžiamo žemės sklypo bendraturtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2014). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tik pastato (pastate esančio buto) savininkas (bendraturtis) turi pirmumo teisę pirkti parduodamą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje į žemės sklypą, būtiną šiam turtui naudoti pagal paskirtį, prieš asmenį, kuris yra ne tik tame žemės sklype esančio pastato (pastate esančio buto) savininkas (bendraturtis), bet ir žemės sklypo, kurio dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje parduodama, bendraturtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-403/2022).
48. Nustatyta, kad gyvenamasis namas (daugiabutis pastatas) esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atsakovų L. P. ir Z. A. S. atsakovams V. M. ir V. M. parduoti trys ginčo butai ir gyvenamasis namas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini) (dviejų butų pastatas), kuriame buvo atsakovų Z. P. (teisių perėmėjas A. P.), ir A. P. atsakovams L. Ž. ir V. Ž. parduoti du ginčo butai yra Žemės sklype. To paties Žemės sklypo 221/1329 dalis priklauso ieškovei, jai taip pat nuosavybės teise priklauso atskiras gyvenamasis namas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra tame pačiame Žemės sklype (Kaune, (duomenys neskelbtini)), kaip ir gyvenamieji namai, esantys Kaune, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, aptartą CK įtvirtintą teisinį reguliavimą, įpareigojantį pirkimo–pardavimo sutartyje aptarti pirkėjo teises į žemės sklypą, Žemės įstatymo nuostatas, suteikiančias pastatų savininkams pirmenybės teisę pirkti žemės sklypą (jo dalis) reikalingas pastatų naudojimui pagal paskirtį, taip pat imperatyvią nuostatą, įpareigojančią perleidžiant butą daugiabučiame name, kartu perleisti ir nuosavybės teisę į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, bei kasacinio teismo praktiką panašaus pobūdžio byloje, daro išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos. Šiuo atveju pirmenybės teisę pirkti žemės sklypo dalis, reikalingas perkamų butų, kurie apeliantei bendrąją nuosavybės teise nepriklausė, eksploatuoti, turėjo būtent butų pirkėjai, t. y. atsakovai V. M. ir V. M. bei L. Ž. ir V. Ž..
50. Apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamo ginčo atveju Žemės įstatymo nuostatos negalėjo būti taikomos ir ginčo butai yra nedaugiabučiuose pastatuose, yra nepagrįsti. Priešingai nei teigia apeliantė, į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo atsakovų L. P. ir Z. A. S. atsakovams V. M. ir V. M. parduoti trys ginčo butai, yra daugiabutis pastatas. Gyvenamasis namas, kuriame yra trys ir daugiau butų, tiek pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. Nr. D1-713“ 6.3 punktą, tiek pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties savininkų bendrijos įstatymo 2 dalies 8 punktą, laikomas daugiabučiu namu. Taigi, parduodant ginčo butus daugiabučiame name V. ir V. M. buvo privaloma kartu perleisti ir nuosavybės teisę į Žemės sklypo dalį.
51. Tai, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis pastatas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), kuriame buvo Z. P. (teisių perėmėjas A. P.) ir A. P. priklausantys ir atsakovams L. Ž. ir V. Ž. perleisti du butai, yra dviejų butų pastatas, t. y. neturi daugiabučio namo statuso, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantė neturėjo pirmumo teisės įsigyti parduodamos Žemės sklypo dalies. Minėta, kad sudarant pastato pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį (CK 6.394 straipsnio 1 dalis), tuo pačiu pardavėjui, o ne žemės sklypo bendraturčiui, suteikdamas diskreciją nuspręsti, kokios teisės (nuosavybės, nuomos ar užstatymo) į žemės sklypą bus perleistos pirkėjui.
52. Vien tai, kad tame pačiame Žemės sklype yra ir apeliantei nuosavybės teise priklausantis savarankiškas pastatas, negali būti paneigta žemės sklypo (jo dalies), kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkams tenkanti pareiga perduoti nuosavybės, tam tikrais atvejais žemės nuomos ar panaudos, teises pirkėjui, ir atitinkamai pirkėjų teisės į žemės sklypą (jo dalį), būtiną perkamam nekilnojamajam daiktui naudoti pagal paskirtį.
53. Apeliantė reikalavimą jai perkelti pirkėjos teises ir pareigas ieškinyje grindė ir tuo, kad Žemės sklype yra ir pavėsinė, kuri pastatyta kaip atskiras statinys, bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip ir kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai, priklauso visiems pastatų (patalpų) savininkams. Taigi, jos perleidimui turėjo būti gautas bendraturtės J. V. atsisakymas ją pirkti, tačiau ji jokio pasiūlymo iš atsakovo Z. A. S. negavo. Apeliaciniame skunde apeliantė iš esmės laikosi analogiškos pozicijos, kad pavėsinė yra savarankiškas statinys ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pradavimo sutarčių pagrindu nebuvo parduoti Žemės sklype įregistruoti inžineriniai statiniai.
54. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos argumentus tiek, kiek jie susiję su reikalavimais perkelti apeliantei pirkėjos teises ir pareigas, pažymi, kad tiek pavėsinė, tiek kiti kiemo statiniai pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą yra įregistruoti kaip kiti inžineriniai–kiemo statiniai, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys apeliantei, D. V., R. V. ir G. D. V. (teisių perėmėjai J. V. ir D. V.). Duomenų, kad 2019 m. lapkričio 14 d. ir (ar) 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu kiemo statiniai buvo įregistruoti atsakovo Z. A. S. ir (ar) kitų atsakovų, byloje nėra.
55. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-2387-959/2022 (teisminio proceso Nr. 2-05-20148-2009-6), kurioje apeliantė prašo nustatyti, kad kiti inžineriniai statiniai–kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė), esantys žemės sklype Kaune, (duomenys neskelbtini), yra gyvenamųjų namų Kaune, (duomenys neskelbtini), 19A, 19B ir 19C, priklausiniai ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems Žemės sklype esančių pastatų savininkams. Analogišką reikalavimą dėl kiemo statinių teisinio statuso, be kitų reikalavimų, 2019 m. spalio 2 d. patikslintu ieškiniu yra pareiškęs ir D. V.. Aptarti reikalavimai dėl kiemo statinių teisinio statuso, taip pat reikalavimas dėl žemės sklypo dalies naudojimo neterminuotos panaudos teise nustatymo, Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi iš civilinės bylos Nr. 2-4059-775/2019 buvo išskirti į atskirą civilinę bylą Nr.2-2387-959/2022. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 21 d. civilinės bylos Nr.2-2387-959/2022 nagrinėjimas sustabdytas iki įsiteisės sprendimas Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1130-230/2020 (2022 m. suteiktas Nr. e2-226-921/2022).
56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi, priimta iki reikalavimų išskyrimo į atskirą bylą, panaikindamas Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį, Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 7 d. papildomą nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, bei grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, pripažino pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl kiemo statinių kaip antraeilių daiktų teisinio statuso ir pripažinimo ginčo Žemės sklype esančių pastatų (o ne Žemės sklypo) priklausiniais. Nustatęs, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė, ar nuolatinis funkcinis ryšys sieja kiemo statinius su visais Žemės sklype esančiais statiniais, ar tik su konkrečiais iš jų (tai yra fakto klausimas), kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino pagrindinių daiktų ir priklausinių, esant pagrindinių daiktų daugetui, santykį ir dėl kiemo statinių bendrosios dalinės nuosavybės dalių nustatymo pagrįstumo nepasisakė.
57. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra priimto galutinio ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, kurio pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kiemo statiniai funkciniais ryšiais yra susiję su visais Žemės sklype esančiais statiniais ir atitinkamai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso (priklausė) visiems statinių bendraturčiams.
58. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Taigi, net pripažinus, kad kiemo statinius visų Žemės sklype esančių statinių priklausiniais, ši aplinkybė neturės įtakos apeliantės reikalavimams perkelti jai pirkėjos teises ir pareigas pagal 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pradavimo sutartis, nes daikto savininkas, parduodamas pagrindinį daiktą kartu su antraeiliais daiktais, neturi pareigos siūlyti bendraturčiams pirmumo teise įsigyti antraeilių daiktų, t. y. CK 4.79 straipsnio nuostatos netaikomos.
59. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantės pirmenybės teisę įsigyti ginčo turtą patvirtina pardavėjų L. P., A. P. ir L. P. per Kauno miesto 9-ąjį notarų biurą siųsti pranešimai (pareiškimai), pažymi, kad ginčo šalies nuomonė ar netinkamas teisės normų interpretavimas (taikymas) CK 4.79 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo nekeičia ir pirmenybės teisės apeliantei įsigyti ginčo turtą nesukuria (nepatvirtina). Nustačius, kad apeliantė neturėjo ir neturi pirmenybės teisės pirkti ginčo turto, apeliacinio skundo argumentai dėl pirmenybės teisės įgyvendinimo (ne)tinkamumo teisiškai nėra reikšmingi, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nenagrinėja. Kita vertus, apeliantė, gavusi pranešimą apie atsakovų P. parduodamą turtą, turėjo galimybę šį turtą įsigyti, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šia galimybe tinkamai nepasinaudojo, t. y. aiškiai ir nedviprasmiškai neišreiškė valios pirkti šį turtą.
60. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė (ieškovė) neturi ir niekada neturėjo pirmenybės teisės, įtvirtintos CK 4.79 straipsnyje, įsigyti 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimis parduotus ginčo nekilnojamuosius daiktus, yra pagrįsta. Atitinkamai, ginčo turto pardavėjai neturėjo pareigos informuoti apeliantės apie parduodamą turtą CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka. Taigi, ieškinio reikalavimai dėl pirkėjos teisių ir pareigų pagal 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, negali būti tenkinami.
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais
61. Reikalavimą nuo sudarymo momento pripažinti negaliojančia 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovas L. P. pardavė už 1 Lt (0,29 Eur) atsakovui Z. A. S. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), apeliantė grindžia tuo, kad butas parduotas be Žemės sklypo dalies, teisės naudotis Žemės sklypo dalimi sutartyje neaptartos. Apeliantė pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2-54-615/2022 taip pat prašo teismo tą patį sandorį pripažinti niekiniu ir taikyti dvišalę restituciją. Pripažinus 2011 m. liepos 12 d. sutartį negaliojančia ir pritaikius restituciją, butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), turėtų būti grąžintas L. P., todėl apeliantės nuomone, vėliausias (2019 m. lapkričio 15 d.) su atsakovais M. sudarytas sandoris dėl šio buto yra apsimestinis ir negalioja dalyje, kurioje neteisingai pardavėju nurodytas Z. A. S. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šiuos jos reikalavimus.
62. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 2 straipsnį ir 5 straipsnio 1 dalį, yra pažymėta, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).
63. Teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad jis pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-421/2019).
64. Nustatyta, kad L. P. pardavė atsakovui Z. A. S. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypo dalį. Apeliantė nebuvo ir nėra šio sandorio šalis. Atsakovams sudarius ieškovės ginčijamą sandorį, nors ir neatitinkantį CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatų, apeliantės teisės nebuvo pažeistos, dėl šio sandorio apeliantei bendrosios dalinės nuosavybės teise turima Žemės sklypo dalis nepasikeitė ir jokių papildomų teisių ir (ar) pareigų jai nesukūrė.
65. Net ir pripažinus šį sandorį negaliojančiu, butas, Kaune, (duomenys neskelbtini), būtų gražintas ne apeliantei, o atsakovui L. P. (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), todėl apeliantės pasirinktas teisių gynimo – pirkėjos teisių ir pareigų perkėlimas negalėtų būti taikomas, o atsakovui Z. A. S. neužkirstų kelio iš naujo sudaryti pirkimo–pardavimo sandorį su dabartiniais ginčo buto savininkais atsakovais V. M. ir V. M..
66. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamo ginčo kontekste apeliantė neįrodė, jog ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė jos materialiąsias teises ar teisėtus interesus, ir (ar) ginčijamo sandorio pripažinimas negaliojančiu sukeltų jai kokius nors materialiuosius teisinius padarinius, t. y. apeliantė nepagrindė sąlygų, kurios būtinos teisminei gynybai jos reikalaujamu būdu taikyti. Taigi, reikalavimas pripažinti 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu negali būti patenkintas vien dėl šio pagrindo.
67. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė (apeliantė) neįrodė, jog turi tam tikrą materialiąją subjektinę teisę (ar teisėtą interesą), susijusią su ginčo butu, esančiu Kaune, (duomenys neskelbtini), nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino kitoje civilinėje ieškovės (apeliantės) patikslintame ieškinyje nurodytų aplinkybių dėl šio sandorio neteisėtumo ir apeliantės suinteresuotumo jį ginčyti.
68. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-54-615/2022 ieškovė patikslintame ieškinyje prašo teismo konstatuoti niekinio sandorio, t. y. 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktą ir ex officio (savo iniciatyva) taikyti sandorio negaliojimo pasekmes. Nurodo, kad sandoris tariamas, sudarytas tik dėl akių, nes atsakovas A. Z. S. butu nesinaudojo ir jame negyveno, o sandorį sudarė, siekdamas tapti trečiuoju asmeniu teisme nagrinėjamoje byloje. Ieškovės teigimu, minėtas sandoris pažeidžia jos teises, nes nėra aišku, kokios A. Z. S. teisės į Žemės sklypo dalį, kokia jų apimtis (sutartyje teisės į Žemės sklypo dalį neaptartos).
69. Apeliantės kitoje civilinėje byloje pareikštas reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu dėl jo fiktyvumo, t. y. kitu, savarankišku sandorių negaliojimo pagrindu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir bus įvertintas, nagrinėjant jos patikslintą ieškinį Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje. Apeliantei kilę neaiškumai, kokios A. Z. S. teisės į Žemės sklypo dalį, kokia jų apimtis, prarado aktualumą, nes atsakovui ginčo butas nebepriklauso, jis parduotas kitiems asmenims, taip pat išspręstas klausimas ir dėl naujųjų savininkų (atsakovų M.) teisės į Žemės sklypo dalį.
70. Minėta, kas pagal galiojantį teisinį reguliavimą buto ar kitos patalpos daugiabučiame name pirkėjui turi būti perleidžiama nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį, žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką nustato sutartis, o sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti (Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis, CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti sandorį niekinį ir taikyti niekinio sandorio padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017). Kasacinis teismas minėtoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad šalys nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje neaptarusios pirkėjo teisių į žemės sklypą, kaip to reikalauja CK 6.394 straipsnio 2 dalis, gali šį sutarties trūkumą ištaisyti sudarydamos sutartį dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą, jos taip pat gali kreiptis į teismą, prašydamos apginti jų pažeistas teises pasirinktu būdu (pavyzdžiui, įpareigoti kitą šalį sudaryti sutartį, pripažinti, kad šalys susitarė dėl panaudos, ar nustatyti servitutą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-244-695/2017).
71. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nėra aptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, tačiau ginčų tarp sutarties šalių dėl kliūčių pirkėjui naudotis Žemės sklypo dalimi, reikalinga naudotis butui pagal paskirtį, nekilo, t. y. pirkėjas sutarties ydingumo dėl neįvykdytos CK 6.394 straipsnio 2 dalies sąlygos nesirėmė. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybė, jog 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu butas, esantis Kaune, (duomenys neskelbtini), buvo parduotas be teisių į žemės sklypą, šiuo metu nėra aktuali, nes 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams V. M. ir V. M. parduoti visi pastate esantys butai, įskaitant Z. A. S. priklausęs butas, (duomenys neskelbtini), ir L. P. priklausiusi Žemės sklypo dalis, reikalinga visų pastate esančių butų naudojimui pagal paskirtį.
72. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, skundžiamo sprendimo išvadą, kad CK 6.394 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas nėra besąlyginis pagrindas pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia ir šios nuostatos pažeidimas nagrinėjamo ginčo atveju nebėra aktualus, pripažįsta pagrįsta ir teisėta.
73. Apeliantės reikalavimas pripažinti negaliojančia 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovas Z. A. S. perleido atsakovams V. M. ir V. M. butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini), yra išvestinis, todėl netenkinus reikalavimo pripažinti 2011 m. liepos 12 d. pirkimo–pardavimo negaliojančia, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo.
74. Be to, pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį apsimestinis sandoris sudaromas kitam sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, pridengti. Byloje nėra duomenų, kad 2019 m. lapkričio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis neatitiktų tikrosios jį sudariusių šalių valios ir (ar) būtų siekta nesulėpti tikrąjį buto pardavėją. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kuriais grindžiamas šio sandorio apsimestinumas, nesuderinami su CK 1.87 straipsnyje įvirtinta apsimestinio sandorio sąvoka.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
75. Trečiasis asmuo D. V. prisidėjime prie apeliacinio skundo išdėstė papildomus argumentus dėl apskųsto sprendimo neteisėtumo. Pagal CPK 309 straipsnį asmuo, prisidėdamas prie apeliacinio skundo negali reikšti savarankiškų reikalavimų ir savarankiškų apskųsto sprendimo panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, todėl teisėjų kolegija trečiojo asmens pridėjime prie apeliacinio skundo papildomai nurodytų argumentų nenagrinėja.
76. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.
77. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 1 200 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 1 740 Eur žyminio mokesčio išlaidas.
78. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų netenkinamas. Atsakovai nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, todėl ieškovė neįgijo pareigos atlyginti atsakovams bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.