Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,

civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos įgaliotai atstovei O. S.-A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas Plungės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 284 straipsnį galutine 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, bauda išieškota 2023 m. balandžio 13 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. D., pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė ir naudojo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL: veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų bei 2021 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistų ir nauja redakcija išdėstytų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijoje taisyklių 3 punkto ir 3.1.1 papunkčio reikalavimą, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. kovo 21 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikė nusikalstamos veikos bendrininkų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nenustatytu laiku įsigytas ir į šias patalpas pristatytas akcizais apmokestinamas prekes: ne mažiau kaip 30 982 kg smulkinto rūkomojo tabako, kurio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 4 221 574,74 Eur, ir kitus komponentus, būtinus cigarečių gamybos procesui (ne mažiau kaip 6 019,3 kg filtrų, 2 2695 kg cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pakelių ruošinių, 1 249 kg baltos spalvos cigarečių popieriaus, 1 297 kg rudos spalvos cigarečių popieriaus, 1 741 kg cigarečių filtrų popieriaus, 25 kg juostos „(duomenys neskelbtini)“ ir 2 503 kg klijų). Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, tuo pačiu laikotarpiu jis prižiūrėjo cigarečių gamybos procesą, kontroliavo darbininkus ((duomenys neskelbtini) piliečius Y. H. (Y. H.), S. K. (S. K.), I. K. (I. K.), M. L. (M. L.), S. O. (S. O.), (duomenys neskelbtini) piliečius A. N. (A. N.), S. L. (S. L.)) ir neteisėtai laikomą tabaką bei kitas medžiagas panaudojo, patalpose sumontuota įranga darbininkams pagaminant ne mažiau kaip 44 470 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 155 990 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 10 663 pakelius cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, nepaženklintų (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 735 552,92 Eur. Šias pagamintas cigaretes ir tabaką laikė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. kovo 21 d. 11.05 val. kratos metu rado ir paėmė (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareigūnai.

I. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

10. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) S. P. 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl įtariamųjų S. L., A. N., M. L., Y. H., S. O., I. K. ir S. K. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę dalyvavus nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje, padaryme (BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (t. 2, b. l. 26–32).

18. (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo (duomenys neskelbtini) įstaigą, kad 13 000 kg smulkinto rūkomojo tabako muitinė vertė ? 59 410,1 Eur, akcizo mokestis – 1 466 400 Eur, PVM – 320 420 Eur, bendra vertė įskaitant sumokėti mokesčius – 1 846 230 Eur, 44 470 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ muitinė vertė yra 17 788 Eur, akcizas – 117 156 Eur, PVM – 28 338 Eur, bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti importo mokesčius, yra 163 282 Eur; 155 990 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ muitinė vertė yra 29 638,1 Eur, akcizas – 410 956 Eur, PVM – 92 525 Eur, bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 533 119,1 Eur; 194 263 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ muitinė vertė yra 77 705,2 Eur, akcizas – 511 786 Eur, PVM – 123 793 Eur, bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 713 284 Eur; 17 982 kg smulkinto rūkomojo tabako muitinė vertė yra 82 177,74 Eur, akcizas – 1 880 917 Eur, PVM – 412 250 Eur, bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 375 344,74 Eur; 1 120 kg tabako miltelių (liekanų) muitinė vertė – 851,2 Eur, PVM – 179 Eur, bendra vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 1 030,2 Eur (t. 3, b. l. 131, 135).

II. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

24. BK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad BK 199, 199¹, 199² ir 200 straipsniuose nurodytų daiktų (prekių) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. (duomenys neskelbtini) apskaičiavo, kad smulkinto rūkomojo tabako ir cigarečių, kuriomis neteisėtai disponavo A. D., muitinė vertė, įskaitant privalomuosius sumokėti akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius, yra 4 957 127,6 Eur (1 846 230 + 713 284 + 2 375 344,74) (t. 3, b. l. 131, 135). Kaltinamasis suprato, kad neteisėtai disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis, bendrais bruožais numanė, kad jų kiekis ir vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra labai dideli, suvokė šių prekių gamybos, laikymo ir apyvartos ribojimus ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. A. D. kaltė įrodyta.

24.1 Nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija (2018 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) numatė, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Nustatyta, kad akcizais apmokestinamų prekių, kuriomis neteisėtai disponavo A. D., vertė ? 4 957 127,6 Eur viršija net 99 000 MGL dydžio sumą (4 950 000 Eur). Pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 199² straipsnio 3 dalies redakciją (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, taigi, naujos redakcijos BK 199² straipsnio 3 dalyje buvo numatytas naujas veiką kvalifikuojantis požymis – prekių vertė, viršijanti 900 MGL dydžio sumą, tačiau sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių kiekis ir laisvės atėmimo bausmės maksimali trukmė nesikeitė. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, A. D. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal jos padarymo metu galiojusią BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija).

25. A. D. nusikalstamą veiką buvo kaltinamas padaręs „laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 20 d. iki 2023 m. kovo 21 d.“ Kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad į nelegalią cigarečių gamyklą atvyko 2023 m. vasario 20 d. ir joje dirbo iki sulaikymo 2023 m. kovo 21 d. Duomenų, patvirtinančių, jog kaltinamasis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis trumpesnį laikotarpį (pagal kaltinimą – vieną dieną), byloje nėra, todėl kaltinime nurodyta laiko aplinkybė patikslinama, nurodant, kad nusikalstama veika tęsėsi laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. kovo 21 d. Apie tokią kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo galimybę (BPK 256 straipsnis) proceso dalyviams buvo pranešta 2025 m. birželio 23 d. teisiamojo posėdžio metu.

26. Kaltinamajame akte, aprašant A. D. pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, kad jis disponavo (laikė ir naudojo) akcizais apmokestinamomis prekėmis, pažeisdamas „(duomenys neskelbtini) 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijoje taisyklių su vėlesniais pakeitimais 3 ir 4 punktų reikalavimus“, tačiau konkretus reikalavimas, kuris buvo pažeistas, nenurodytas. Minėto teisės akto 4 punkte nustatyta, kad Fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka (duomenys neskelbtini) patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius, susijusius gaminius (išskyrus elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles), jeigu jie: 4.1. laiko įvežtus į (duomenys neskelbtini) tabako gaminius, susijusius gaminius ir alkoholinius gėrimus, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija: 4.1.1.<...> 2000 vienetų cigarečių, 400 vienetų cigarilių, 200 vienetų cigarų, 1 kg rūkomojo tabako, 2000 vienetų kaitinamojo tabako produktų <...> ir jeigu prekės įvežtos iš kitų valstybių, išskyrus (duomenys neskelbtini) valstybes nares (toliau – (duomenys neskelbtini)). Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad tabakas ir cigaretės, kuriomis neteisėtai disponavo A. D., buvo įvežti į (duomenys neskelbtini) iš kitų valstybių (ne (duomenys neskelbtini) narių), priešingai, nustatyta, kad cigaretės buvo nelegaliai pagamintos jų suradimo vietoje, todėl minimas teisės aktas niekaip nėra susijęs su jam pareikštu kaltinimu. Nustatyta, kad kaltinamasis A. D. akcizais apmokestinamomis prekėmis, nepaženklintomis specialiaisiais ženklais – banderolėmis, disponavo pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų bei 2021 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistų ir nauja redakcija išdėstytų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo (duomenys neskelbtini) teritorijoje taisyklių 3 punkto ir 3.1.1 papunkčio reikalavimą, todėl kaltinimas patikslinamas, sukonkretinant teisės akto reikalavimą. Toks kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, todėl nevaržo A. D. teisės į gynybą ir nėra pagrindo manyti, kad kaltinamojo gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia.

27. Ir galiausiai, aprašant A. D. pagal BK 199² straipsnio 2 dalį pareikštą kaltinimą, buvo nurodyta, kad jis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinama preke – tabaku. Tikslus šios prekės pavadinimas pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 3 straipsnio 27 dalį ir (duomenys neskelbtini) kodą yra susmulkintas rūkomasis tabakas, todėl kaltinime nurodytas akcizais apmokestinamos prekės pavadinimas patikslinamas.

III. Bausmės skyrimas

28. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK, – bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Kai įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė ir kitos alternatyvios bausmės, pirmiausiai turi būti svarstoma galimybė skirti kitos rūšies bausmę nei laisvės atėmimą. Tik nustačius, kad kitos rūšies bausmės paskyrimas neleis pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, turėtų būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

29. (duomenys neskelbtini) prašo A. D. paskirti griežčiausią iš BK 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimo bausmę. Nustatyta, kad A. D. šį sunkų nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir siekdamas neteisėtai gauti naudos. Jis 2021 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už nesunkų nusikaltimą pagal BK 284 straipsnį, naują sunkų nusikaltimą padarė neatlikęs baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir neišnykus ankstesniam teistumui (t. 4, b. l. 79–81). Kaltinamasis 2020 m. buvo baustas administracine tvarka už dviračio vairavimo taisyklių pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio 6 dalį, tačiau ši nuobauda nusikalstamos veikos padarymo metu negaliojo (t. 4, b. l. 76). Šios aplinkybės nors ir neigiamai charakterizuoja A. D., tačiau akivaizdžiai nėra pakankamos, kad būtų reikalinga skubi ir griežta jo izoliacija nuo visuomenės. Kaltinamojo A. D. padaryta nusikalstama veika yra ekonominio pobūdžio. Sunkių ar negrįžtamų padarinių ji nesukėlė. Nėra duomenų, kad pagamintos ir laikytos cigaretės be (duomenys neskelbtini) nustatytos formos banderolių pateko į apyvartą. Nustatyta, kad A. D. veikė bendrininkų grupe, tačiau nebuvo šios grupės organizatoriumi ar vadovu. Teismo įsitikinimu, šiuo atveju bausmės tikslus galima pasiekti ir adekvačia ekonominio pobūdžio bausme.

30. Kaltinamasis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) materialiai išlaikomų asmenų neturi (t. 4, b. l. 37–38). Teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) suformuotame išraše apie asmens darbovietę, gautame iš (duomenys neskelbtini) valdybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, nurodyta, kad vykdo (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 38, t. 5, b. l. 61). Teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad iš (duomenys neskelbtini) jis gauna pajamų. Taigi paminėti duomenys iš esmės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

31. A. D. ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu prisipažino padaręs abu nusikaltimus, davė nuoseklius parodymus, iš esmės atitinkančius faktines nusikaltimų aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl jo pasekmių ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė lengvina kaltinamojo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

31.1 Civilinės ieškovės atstovė O. S.-A. prašė šios aplinkybės nepripažinti A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, nes, atstovės manymu, jis nebuvo nuoširdus ir (duomenys neskelbtini) įstaigai nepadėjo išaiškinti šioje veikoje dalyvavusių asmenų. Teismas su tokia atstovės pozicija sutikti neturi pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. D., duodamas parodymus, buvo nuoširdus, savanoriškai nuo sulaikymo ir pirmosios apklausos atskleidė visas esmines jam žinomas bylos aplinkybes (t. y. nurodė, kad veikė ne vienas, o vadovaujant ir dalyvaujant kitiems asmenims, kurių anketinių duomenų jis nežino). Jis prašė (duomenys neskelbtini) bylą dėl jo padaryto nusikaltimo greičiau perduoti į teismą ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, neginčijo pareikšto civilinio ieškinio apskaičiavimo tvarkos ir dydžio. Nuo nusikalstamos veikos padarymo daugiau nei 2 metus naujų nusikaltimų ar administracinių nusižengimų nepadarė. Pažymėtina, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos dvi alternatyvios atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi arba 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tai, kad (duomenys neskelbtini) įstaiga nenustatė visų šioje nusikalstamoje veikoje dalyvavusių asmenų, negali nulemti griežtesnės bausmės A. D. paskyrimo. A. D. prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažinti nuoširdžiu, todėl lengvinančiu jo baudžiamąją atsakomybę kliūčių nėra.

32. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. D. ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas už tyčinį nesunkų nusikaltimą – chuliganizmą – pagal BK 284 straipsnį. Naują taip pat tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, jis padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Šie nusikaltimai nėra vienarūšiai ir daro žalą skirtingoms įstatymo ginamoms vertybėms (BK 199² straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – ekonomika ir verslo tvarka, o BK 284 straipsnyje numatytos veikos objektas – viešoji tvarka), nulemti skirtingų tikslų ir motyvų ir nesiejami kriminalinio profesionalizmo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo A. D. pripažinti recidyvistu.

32. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 56 straipsniu, 61 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), kaltinamajam A. D. skiriama BK 199² straipsnio 2 dalies (2018 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija) sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatomas didesnis už BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytą šios bausmės minimalų dydį, bet mažesnis už jos vidurkį (už sunkų nusikaltimą skirtina nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda). Tokios bausmės paskyrimas iš esmės dera su teisingumo principo reikalavimais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad laisvės atėmimas negali būti skiriamas vien dėl rizikos neįvykdyti iš esmės teisingą baudos bausmę (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-353-579/2022 ir kt.). Kaltinamasis A. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

33. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitomas A. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 21 d. 9.30 val. iki 2023 m. kovo 23 d. 9.30 val. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai (1:6) (t. 4, b. l. 147–149, 151–153).

34. (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. V. 2023 m. kovo 23 d. nutarimu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – asmens dokumento paėmimas – panaikinama pradėjus paskirtos bausmės vykdymą (t. 4, b. l. 157–158).

IV. Civilinis ieškinys

35. (duomenys neskelbtini) inspekcija prie (duomenys neskelbtini) ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareiškė A. D. civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos (neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) patirtą 3 807 815 Eur turtinę žalą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo (t. 4, b. l. 22–30). (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. V. 2025 m. balandžio 18 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) inspekcija pripažinta civiline ieškove baudžiamojoje byloje (t. 4, b. l. 39).

35.1 Civilinė ieškovė nurodo, kad turtinė žala valstybei buvo padaryta dėl to, kad A. D. neteisėtai disponavo neaišku iš kur gautu rūkomuoju tabaku ir nelegaliai pagamintomis cigaretėmis, kurios buvo laikomos ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje. Dėl tokios jo veikos nebuvo deklaruotas ir sumokėtas 3 807 815 Eur akcizo mokestis. Tai reiškia, jog valstybė negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei ne A. D. neteisėti veiksmai. Civilinės ieškovės atstovė šį turtinį reikalavimą grindžia Akcizų įstatymo 16 straipsnio nuostatomis, Sąjungos muitinės kodekso, 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (toliau – ir Direktyva 2020/262), nuostatomis bei nacionaline teismų praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

36. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-42-976/2025). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu, tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (pvz., nėra galimybės apskaičiuoti mokesčių nepažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio ir pan.). Kol mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka tebėra vykdomas (ar tebėra teisiškai bei faktiškai įmanomas), žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatyti, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018, 2K-78-891/2025, Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartys apeliacine tvarka išnagrinėtose bylose Nr. Nr. 1A-208-579/2025, Nr. 1-153-885/2025, Nr. 1A-175-966/2025). Tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nepraėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, 2K-7-37-648/2023).

36.1 Viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme yra būtinybė nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad A. D., veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas vyksta atskirai, neteisėtai disponavo 30 982 kg rūkomojo tabako, 44 470 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“, 155 990 pakelių cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ ir 10 663 pakeliais cigarečių „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija). Taigi, byloje nustatyti nusikalstami (neteisėti) A. D. veiksmai ir jo kaltė.

36.2 Kitas svarbus aspektas sprendžiant, ar mokestinė prievolė nagrinėjamoje byloje gali būti laikoma nusikaltimu padaryta žala, yra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika baigta 2023 m. kovo 21 d. Taigi šiuo atveju mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

36.3 Nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), yra formaliosios sudėties nusikaltimas, nereikalaujantis pasekmių – valstybei dėl nesumokėto akcizo mokesčio padarytos žalos. Taigi, galimai mokėtinų mokesčių dydis neturi reikšmės šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui (jos kvalifikavimui turi reikšmės akcizais apmokestinamų prekių vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius), todėl tai nėra laikytina įrodinėtina aplinkybe nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

36.4 Civilinė ieškovė prašo visą dėl nesumokėtų mokesčių valstybės patirtą žalą priteisti iš vieno asmens – kaltinamojo A. D., nes kiti asmenys, jo nusikalstamos veikos bendrininkai ir bendraskoliai nenustatyti arba dėl jų kaltės sprendimas nepriimtas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalį, jei žala padaroma kelių asmenų veiksmais, jų pareiga atlyginti žalą yra solidari. Solidarioji atsakomybė reiškia, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų turi atlyginti ne aritmetinę jam tenkančią žalos dalį, bet visi žalą padarę asmenys yra atsakingi už visą padarytą žalą, civilinis ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad nelegalioje akcizais apmokestinamų prekių gamyboje, be kaltinamojo A. D., dalyvavo dar mažiausiai 2 asmenys (V., O., autobusiukų vairuotojai ir kt.). Gamykloje buvo sulaikyti ir 7 (duomenys neskelbtini) valstybių piliečiai, dėl kurių ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) nutraukė BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu (neįrodžius, kad jie dalyvavo nusikaltimo padaryme). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad neįvykdytai mokestinei prievolei solidarioji skolininkų atsakomybė netaikoma, tad A. D., kuris akcizais apmokestinamomis prekėmis disponavo kartu su kitais asmenimis, tenkanti akcizo mokesčio suma galbūt būtų mažesnė. Jis, kaip minėta, savo pareigos sumokėti akcizo mokestį neginčija, bet prašo ieškinį baudžiamojoje byloje palikti nenagrinėtą ir klausimą dėl nesumokėtų mokesčių spręsti specialia Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Taigi minėtos byloje įrodinėtinos aplinkybės apima ne tik civilinės atsakomybės sąlygas (ieškinio pagrįstumą, žalos dydį, priežastinio ryšio tarp žalos ir nusikalstamos veikos nustatymą), tačiau ir mokestinio ginčo sritį (ar fiziniam asmeniui kilo pareiga mokėti akcizo mokestį, kokia mokesčio aritmetinė dalis jam tenka tarp kitų šio mokesčio mokėtojų, ar kyla pareiga mokėti MAĮ numatyto dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėto akcizo mokesčio). Tai lemia poreikį pirmiausia nustatyti mokestinės prievolės buvimo pagrindą mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne civilinės atsakomybės kilimo klausimą.

36.5 Galiausiai, kaltinamasis A. D. nekilnojamojo ar kito privalomo registruoti turto ir santaupų (duomenys neskelbtini) įstaigose neturi, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas, galintis užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį ir operatyvesnį žalos atlyginimą, nebuvo taikomas. Baudžiamoji byla teisme išnagrinėta per vieną posėdį, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vis tik, tenkinus pareikštą civilinį ieškinį ir priteisus iš A. D. 3 807 815 Eur turtinės žalos atlyginimą ir jam arba jo gynėjui tik dėl to nuosprendį apskundus apeliacine tvarka, bausmės vykdymo procesas galėtų ilgam užtrukti. Taigi, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese, atsižvelgiant į kitas anksčiau nurodytas sąlygas, šiuo atveju nėra efektyvesnis ar operatyvesnis teisių gynimo būdas nei mokesčių administravimo procedūros pradėjimas.

37. Kadangi baudžiamajame procese galimybė sustabdyti bylą, kol paaiškės mokesčių išieškojimo procedūros MAĮ nustatyta tvarka rezultatas, nenurodyta, tokiai situacijai susiklosčius nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo metu, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023, Nr. 1-153-885/2025).

38. BPK tiesiogiai nurodo tik vieną atvejį, numatytą BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte, kada civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas. Teismų praktikoje, konstatavus tokio civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą, pripažįstama, kad, pavyzdžiui, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020, 2K-255-976/2024, 2K-78-891/2025).

39.Teismas daro išvadą, kad civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuris savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, ir kliūčių reikalauti šios prievolės įvykdymo mokesčių administravimo procese nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, (duomenys neskelbtini) inspekcijos civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), ir jam paskirti 300 MGL (15 000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

Į paskirtą bausmę įskaityti A. D. laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. kovo 21 d. iki 2023 m. kovo 23 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai (1:6), ir paskirti galutinę – 188 MGL (9 400 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajam A. D. paskirtą kardomąją priemonę – asmens dokumento paėmimą – panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

(duomenys neskelbtini) inspekcijos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.