Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Aivos Survilienės,

civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) įgaliotai atstovei Orintai Samavičiūtei-Andrulevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 metų liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir jam paskirta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. skirta galutinė bausmė – 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas A. D. laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 21 d. iki 2023 m. kovo 23 d. (dvi dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai (1:6), ir paskirta galutinė – 188 MGL (9 400 Eur) dydžio bauda.

Civilinės ieškovės VMI pareikštas civilinis ieškinys dėl 3 807 815 Eur padarytos žalos (nesumokėto akcizų mokesčio) bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo priteisimo iš A. D. paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. D. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė ir naudojo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL: veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų bei 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-981 pakeistų ir nauja redakcija išdėstytų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 punkto ir 3.1.1 papunkčio reikalavimą, laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. kovo 21 d. patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikė nusikalstamos veikos bendrininkų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nenustatytu laiku įsigytas ir į šias patalpas pristatytas akcizais apmokestinamas prekes: ne mažiau kaip 30 982 kg smulkinto rūkomojo tabako, kurio vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 4 221 574,74 Eur, ir kitus komponentus, būtinus cigarečių gamybos procesui (ne mažiau kaip 6 019,3 kg filtrų, 2 2695 kg cigarečių „Marlboro“ ir „Prince“ pakelių ruošinių, 1 249 kg baltos spalvos cigarečių popieriaus, 1 297 kg rudos spalvos cigarečių popieriaus, 1 741 kg cigarečių filtrų popieriaus, 25 kg juostos „DUTY FREE“ ir 2 503 kg klijų). Tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrininkų grupe su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas, tuo pačiu laikotarpiu jis prižiūrėjo cigarečių gamybos procesą, kontroliavo darbininkus (Ukrainos piliečius Y. H. (Y. H.), S. K. (S. K.), I. K. (I. K.), M. L. (M. L.), S. O. (S. O.), Rusijos Federacijos piliečius A. N. (A. N.), S. L. (S. L.)) ir neteisėtai laikomą tabaką bei kitas medžiagas panaudojo, patalpose sumontuota įranga darbininkams pagaminant ne mažiau kaip 44 470 pakelių cigarečių „Marlboro“, 155 990 pakelių cigarečių „Prince Rod“, 10 663 pakelius cigarečių „Prince“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 735 552,92 Eur. Šias pagamintas cigaretes ir tabaką laikė patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. kovo 21 d. 11.05 val. kratos metu rado ir paėmė Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 metų liepos 4 d. nuosprendžio dalį dėl civilinės ieškovės VMI civilinio ieškinio palikimo nenagrinėtu, pakeisti ir civilinės ieškovės VMI civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš A. D. 3 807 815 Eur žalos atlyginimo dėl nesumokėto akcizo mokesčio.

2.1. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Klaipėdos apygardos teismas palikdamas civilinės ieškovės VMI ieškinį nenagrinėtu dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, savo sprendimą grindė tuo, kad pateiktas civilinis ieškinys yra susijęs išimtinai su mokestiniais teisiniais santykiais – A. D. neįvykdyta prievole sumokėti akcizų mokestį, kurio išsprendimą reguliuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatos (2025 m. balandžio 22 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025). Toks teisės aktų bei teismų praktikos aiškinimas ir taikymas, atsižvelgiant į šioje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, yra neteisingas, todėl naikintinas.

2.2. VMI civiliniame ieškinyje nuteistojo A. D. mokestinė prievolė (tuo pačiu ir valstybei padarytas žalos dydis) kildinama iš 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 bei Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo nuostatų. Prekių ir paslaugų apmokestinimo PVM ir akcizo mokesčiais teisiniam reglamentavimui ir taikymui galioja mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo ir mokesčių mokėjimo visuotinio privalomumo principai (MAĮ 7 ir 8 straipsniai). Būtent valstybės interesas yra užtikrinti realų privalomų mokesčių surinkimą iš visų mokesčių mokėtojų, šiems sudarant vienodas ir sąžiningas sąlygas apskaičiuojant ir mokant mokesčius. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir AĮ) 1 straipsnis nustato prekių, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, apmokestinimą akcizais, taip pat šių prekių kontrolės ir gabenimo ypatumus. Pagal AĮ 11 straipsnį, už akcizais apmokestinamas prekes, už kurias pagal šį įstatymą Lietuvos Respublikoje atsiranda prievolė mokėti akcizus, mokėtina akcizų suma apskaičiuojama taikant akcizų tarifus, galiojusius prievolės atsiradimo dieną.

2.3. Nagrinėjamoje byloje A. D. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė ir naudojo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL. Dėl neteisėtų A. D. veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 3 807 815 Eur turtinę žalą, t. y. negautų pajamų nesumokėjus akcizų. Tarp neteisėtų A. D. veiksmų ir valstybei kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nuteistasis darydamas nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad laiko akcizais apmokestinamas prekes pažeisdamas nustatytą tvarką, nemokėdamas privalomų sumokėti mokesčių ir to norėjo. Aplinkybė, jog cigaretės nepateko į tolimesnę apyvartą, buvo sulaikytos bei bus sunaikintos, nepaneigia fakto, kad valstybei buvo padaryta turtinė žala, todėl VMI pareikštas ieškinys turi būti tenkinamas, priteisiant iš nuteistojo valstybės negautas pajamas – 3 807 815 Eur žalos atlyginimo dėl nesumokėto akcizo mokesčio.

2.4. Teismo posėdžio metu prokuroras Gintautas Gudžiūnas ir VMI įgaliota atstovė Orinta Samanavičiūtė-Andrulevičienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis A. D. ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinis skundas atmetamas.

3. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo ir proceso dalyvių teismo posėdyje išsakytus argumentus, skundžiamą nuosprendį ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės nuostatas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimu, ir pagrįstai VMI civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

4. Šioje baudžiamojoje byloje VMI pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. D. valstybei padarytą žalą – 3 807 815 (tris milijonus aštuonis šimtus septynis tūkstančius aštuonis šimtus penkiolika eurų) Eur nesumokėto akcizo mokesčio bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines palūkanas (t. 4, b. l. 22–30). Civiliniame ieškinyje pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta informacijos, jog kratų metu rastos ir sulaikytos cigaretės bei tabakas būtų įvežtos iš trečiųjų šalių.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, jog pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) savo esme reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole. Mokestinė prievolė ir civilinės atsakomybės prievolės skiriasi savo esme, jų tikslais, atsiradimo pagrindais, taikymo sąlygomis, ieškinio senaties terminais ir pan., tai atitinkamai gali nulemti ir prievolės dydį. Pavyzdžiui, skirtingai nei civilinės atsakomybės prievolė, mokestinė prievolė negalėtų būti mažinama atsižvelgiant į nukentėjusio asmens (t. y. šiuo atveju valstybės) kaltę ar į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (CK 6.282 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018).

6. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020). Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir taikytinas civilinės atsakomybės institutas, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, Nr. 2K-151-697/2020). Taigi, pagal formuojamą praktiką baudžiamajame procese civilinis ieškinys dėl nesumokėtų mokesčių iš esmės gali būti nagrinėjimas tuomet, kai nesumokėtus mokesčius lėmė padaryta nusikalstama veika ir jų negalima išieškoti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Kitais atvejais toks iš mokestinės prievolės kylantis reikalavimas paprastai nėra nagrinėjamas baudžiamajame procese.

7. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme, t. y. nustatyta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos. Byloje skundžiamu nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 20 d. iki 2023 m. kovo 21 d. veikdamas bendrininkų grupe su kitais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas vyksta atskirai, neteisėtai disponavo 30 982 kg rūkomojo tabako, 44 470 pakelių cigarečių „Marlboro“, 155 990 pakelių cigarečių „Prince Rod“ ir 10 663 pakeliais cigarečių „Prince“ ir taip padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija). Taigi, byloje nustatyti nusikalstami (neteisėti) A. D. veiksmai ir jo kaltė. VMI, vadovaudamasi AĮ ir MAĮ nuostatomis, remdamasi Muitinės laboratorijos specialistų išvadomis, Klaipėdos teritorinės muitinės raštais, paskaičiavo, kad už A. D. laikomas akcizines prekes turėjo būti sumokėtas 3 807 815 Eur akcizų mokestis. Taigi, mokestinė prievolė valstybei yra kildinama iš nusikalstamos veikos.

8. Antroji sąlyga, sprendžiant, ar mokestinė prievolė nagrinėjamoje byloje gali būti laikoma nusikaltimu padaryta žala, yra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimas. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nesuėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018). Taigi, kol mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka tebėra vykdomas arba tebėra teisiškai bei faktiškai įmanomas, žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatyti, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo. Kadangi baudžiamajame procese galimybė sustabdyti bylą, kol paaiškės mokesčių išieškojimo procedūros MAĮ nustatyta tvarka rezultatas, nenurodyta, tokiai situacijai susiklosčius nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo metu, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, Nr. 2K-78-891/2025).

9. Pirmiau nurodyta praktika, be kita ko, suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos, ir toliau plėtojama kasacinio teismo jurisprudencijoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. balandžio 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-891/2025, pakeisdamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 24 d. nutarties dalį, kuria VMI pareikštas civilinis ieškinys atmestas, ir VMI pareikštą civilinį ieškinį palikdamas nenagrinėtą, išaiškino, kad tais atvejais, kai ieškinys pareiškiamas dėl akcizų mokesčių, civiliniu ieškiniu keliami klausimai, t. y. įrodinėtinos aplinkybės, apima ne tik civilinės atsakomybės sąlygas (ieškinio pagrįstumas, žalos dydis, priežastinio ryšio tarp žalos ir nusikalstamos veikos nustatymas), tačiau ir mokestinio ginčo sritį (ar apskritai byloje nustatytais atvejais asmenims kyla pareiga mokėti akcizo mokesčius). Tai lemia poreikį pirmiausia nustatyti mokestinės prievolės buvimo pagrindą mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, o ne civilinės atsakomybės kilimo klausimą. Be to, kasacinis teismas pažymėjo ir tai, kad galimai mokėtinų mokesčių dydis neturi reikšmės nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnyje, kvalifikavimui. Tokios praktikos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas, 2025 m. balandžio 29 d. priimdamas nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-175-966/2025, kuria paliko VMI civilinį ieškinį dėl nesumokėto akcizų mokesčio nenagrinėtą. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje vis tik pasitaiko atvejų, kai padaroma išvada, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai tenkino civilinį ieškinį dėl nesumokėto akcizų mokesčio, neatsižvelgiant į tai, ar yra galimybė šiuos mokesčius išieškoti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-697/2025). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos suformuotais išaiškinimais dėl tokio pobūdžio civilinių ieškinių nagrinėjimo baudžiamajame procese, taip pat taisyklėmis, kokiais atvejais civiliniai ieškiniai, susiję su nesumokėtais mokesčiais, gali būti reiškiami bei nagrinėjami baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018) ir vertindama šioje konkrečioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pagrindo priimti kitokį sprendimą, nei priėmė pirmosios instancijos teismas, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingos išvados neleidžia daryti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 6 d. priimta nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-43-788/2026, kadangi šioje kasacinio teismo nutartyje analizuotos ir nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės, kurios turi įtakos ir priimant sprendimus dėl mokėtinų mokesčių, nėra vienodos.

10. Nagrinėjamoje byloje VMI civiliniame ieškinyje keliamas mokestinio ginčo teisinių santykių klausimas, todėl šioje byloje prieš sprendžiant nuteistojo civilinės atsakomybės klausimą, pirmiausia turi būti išspręstas mokestinės prievolės atsiradimo pagrindas ir sąlygos mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių nebūtų galimybės kreiptis dėl mokesčių išieškojimo mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad nusikalstama veika baigta 2023 m. kovo 21 d. MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi šiuo atveju mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

11. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistojo A. D. gynėjas paaiškino, kad šioje byloje VMI 2025 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (23.31-08)467-271385 (t. 5, b. l. 103) pagrindu pradėjo vykdymo veiksmus. Jo vertinimu, tokių veiksmų neteisėtumas akivaizdus, nes VMI negali pradėti išieškojimo tol, kol neįvykdytas pagrindinis mokesčių administravimo etapas – mokestinės nepriemokos nustatymas ir jos įforminimas patikrinimo aktu bei sprendimu, kuris įstatymo nustatyta tvarka gali būti apskųstas. A. D. nebuvo nei nusikaltimo organizatorius, nei vadovas, nei priėmė sprendimus dėl veikos masto ar krypties. Nuosprendyje išvardyti visi Ukrainos ir Rusijos piliečiai, dalyvavę veikoje, aiškiai patvirtina, jog tai buvo bendrininkų grupė. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šioje byloje įrodinėtinos aplinkybės apima ne tik civilinės atsakomybės sąlygas (ieškinio pagrįstumą, žalos dydį, priežastinio ryšio tarp žalos ir nusikalstamos veikos nustatymą), tačiau ir mokestinio ginčo sritį (ar fiziniam asmeniui kilo pareiga mokėti akcizo mokestį, kokia mokesčio aritmetinė dalis jam tenka tarp kitų šio mokesčio mokėtojų, ar kyla pareiga mokėti MAĮ numatyto dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėto akcizo mokesčio ir kt.).

12. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė pareiškė civilinį ieškinį, kuris savo esme yra susijęs su iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, ir dėl to jis pirmiausiai turi būti nagrinėjimas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai VMI pareikštą civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Saulės Pučkienės apeliacinį skundą atmesti.