Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei Orintai Samanavičiūtei-Andrulevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 3 dalį 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda.

Į paskirtą bausmę įskaitytas A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. 23.40 val. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. 17.19 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (100 Eur) dydžio baudai, ir nustatyta, kad A. M. neatlikta bausmės dalis yra 998 MGL (49 900 Eur) dydžio bauda.

Nustatytas 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus, į paskirtos bausmės – baudos, vykdymą nukreipti A. M. pinigus – 430 Eur, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitoje LT807230000000120020 UAB Medicinos banke.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti vilkiką ,,Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vilkiko registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), vilkiko raktą su signalizacijos pulteliu; puspriekabę ,,Krone“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės ,,Krone“ registracijos liudijimą (duomenys neskelbtini), 2 vnt. gofruoto kartono lakštus; 14 padėklų su dėžėmis, prikrautomis gofruoto kartono lakštų, 14 medinių padėklų, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje.

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys 516 382 Eur sumai atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. A. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, o būtent: A. M. pažeisdamas nustatytą tvarką – 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. rugsėjo 9 d. įsakymo Nr. 4-981 redakcija ) 3 punkto, 3.1., 3.1.1., 3.2 papunkčių reikalavimus, numatančius, kad: „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartis ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <... >, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“ ir falsifikuotus <...> tabako gaminius <....>“, 4 punkto 4.1, 4.1.1. ir 4.1.2. papunkčių reikalavimus, kurie numato, kad ,,Fiziniams asmenims leidžiama <...> gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, t. y., 2000 vienetų cigarečių, jeigu prekės įvežtos iš Europos Sąjungos valstybių narių ir 200 vienetų cigarečių, jeigu prekės įvežtos iš trečiųjų šalių“. Jis laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. 21.25 val. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. 8.06 val., Latvijos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytojoje vietoje į A. M. priklausančių UAB „E.“ vardu registruotų transporto priemonių, t. y., vilkiko IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabę KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytiems asmenims pakrovus falsifikuotų 196 000 pakelių cigarečių ,,Prince Rich Taste“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių vertė su privalomais sumokėti mokesčiais yra 807 942,00 Eur ir viršija 900 MGL dydžio sumą, A. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. 8.06 val., vairuojamo vilkiko IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabėje KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), cigaretes iš Latvijos Respublikos išvežė ir neteisėtai šias cigaretes gabeno iki tol, kol 2023 m. rugpjūčio 11 d. 17.45 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto Klaipėdos centriniame terminale, esančiame Baltijos pr. 40, Klaipėdoje, muitinio patikrinimo metu jas rado ir sulaikė Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai. Šiais savo veiksmais A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Civilinė ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria VMI pareikštas civilinis ieškinys atmestas ir VMI pareikštą ieškinį tenkinti bei priteisti valstybei iš A. M. 516 382 Eur padarytą žalą ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas procesines palūkanas.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas VMI civilinį ieškinį, vadovavosi tuo, kad nuteistojo A. M. skola muitinei yra išnykusi, tačiau apeliaciniame skunde pažymima, kad VMI prašoma priteisti (atlyginti) valstybei žala susideda iš neteisėtai nuteistojo nesumokėto akcizų mokesčio, o ne iš skolos muitinei ar muito mokesčio, todėl taikyti teismo nurodomą Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą bei Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir AĮ) 9 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo.

2.2. Pagal skolos muitinei sąvoką, įtvirtintą Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 18 punkte, laikoma asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą. Importo muitas – už prekių importą mokėtinas muitas, eksporto muitas – už prekių eksportą mokėtinas muitas (5 straipsnio 20-21 punktai). Taigi, skola muitinei neapima Lietuvos Respublikoje taikomo akcizų mokesčio, todėl sprendžiant ginčą dėl akcizų mokesčio (tuo pačiu valstybei padarytos žalos atlyginimo) priteisimo, Sąjungos muitinės kodekso nuostatos netaikytinos ir kaltinamojo pareiga sumokėti dėl jo atliktos neteisėtos veikos nesumokėtus akcizus (tuo pačiu atlyginti valstybei padarytą žalą) negali būti laikoma išnykusia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020 , kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-37-648/2023).

2.3. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas ne tik neteisėtai taikė Sąjungos muitinės kodekso normas, bet nepagrįstai taikė ne tas 2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 (toliau – ir Direktyva) ir AĮ nuostatas. Byloje susiklosčiusiems santykiams taikytinos Direktyvos 6 straipsnio 2 dalis, 3 dalies b punktas, o ne 6 straipsnio 3 dalies d punktas, taip pat taikytinas AĮ 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas, o ne 9 straipsnio 2 dalis, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog dėl sulaikytų cigarečių atsirado skola muitinei, kuri, anot pirmosios instancijos teismo, apimtų dėl sulaikytų cigarečių privalomai mokėtiną akcizų mokestį, ir kuri, sulaikius šias prekes (cigaretes), jas konfiskavus ir/ar sunaikinus, išnyktų.

2.4. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo priimtomis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 1A-205-843/2024, 1A-287-843/2024, kurios laikytinos teismo precedentu šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurios patvirtina, kad VMI teisingai taiko analogiškiems, kaip ir nagrinėjamoje byloje, susiklosčiusiems santykiams galiojančių teisės aktų normas ir suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2004, Nr. 2K-12/2005, Nr. 2K-340/2014, Nr. 2K-99-648/2016, Nr. 2K-7-30-788/2017, Nr. 2K-72-489/2020, Nr. 2K-30-788/2023, Nr. 2K-7-37-648/2023, Nr. 2K-133-489/2023).

2.5. VMI teigimu, nagrinėjamu atveju turi būti taikomos šios teisės aktų nuostatos: Direktyvos 14 straipsnio 2 dalis, AĮ 4 straipsnio 1 dalis, pagal kurias cigaretės, už kurias akcizai dar nesumokėti, privalėjo būti laikomos (įskaitant saugojimą) akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje; Direktyvos 6 straipsnio 2 dalis numatanti, kad prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje. Šios Direktyvos tikslais, „išleidimas vartoti“ – akcizais apmokestinamų prekių laikymas arba saugojimas, įskaitant pažeidimo atvejus, joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas (6 straipsnio 3 dalies b punktas); taip pat Direktyvos 7 straipsnio 1 dalies b punktas, pagal kurį asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti apskaičiuotus akcizus, akcizais apmokestinamų prekių laikymo arba saugojimo atveju, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 dalies b punkte, yra asmuo, laikantis ar saugantis akcizais apmokestintas prekes, arba bet kuris kitas asmuo, dalyvaujantis akcizais apmokestintų prekių laikyme ar saugojime, arba šie asmenys bendrai pagal solidariosios atsakomybės principą; AĮ 9 straipsnio 1 dalies 8 punktas ir 10 straipsnio 7 dalis, kurie numato, kad už laikomas specialiais ženklais – banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestintos prekės, kurios šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, taip pat už kitas laikomas (įskaitant pažeidimo atvejus) akcizais apmokestintomis prekėmis, kurioms netaikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, bet už kurias akcizai vadovaujantis šio įstatymo ar savo esme tolygiomis kitų valstybių narių teisės aktų nuostatomis nesumokėti, laikančiam (įskaitant saugojančiam) asmeniui atsiranda prievolė mokėti akcizus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą.

2.6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas vis dėlto spręstų esant pakankamai duomenų pripažinti, kad šioje byloje, sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti ir tai, ar nėra aplinkybių, kurioms esant, skola muitinei išnyksta Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punkto pagrindu, VMI laikosi pozicijos, kad, net jei skola muitinei išnyktų Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e, f, g ar k punkto pagrindu, prievolė mokėti akcizus nuteistajam išlieka pagal Direktyvos 6 straipsnio 3 dalies b punktą, 7 straipsnio 1 dalies b punktą bei AĮ 9 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir 10 straipsnio 7 dalį.

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje civilinė ieškovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas – atmesti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir nurodė, kad nepalaiko ieškinio dalies dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, kadangi pagal formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose procesinės palūkanos nepriteisiamos.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą ir nepagrįstai atmetė VMI pareikštą civilinį ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas). Taip pat po skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos įsigaliojo nauja BK 65 ir 66 straipsnių redakcija, kuri švelnina nuteistojo padėtį, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendis tikslintinas dalyje dėl A. M. išbūto laiko laikinajame sulaikyme įskaitymo į paskirtą bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

5. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šioje baudžiamojoje byloje VMI pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš A. M. valstybės naudai padarytą žalą – nesumokėtą akcizo mokestį (1 t., b. l. 73–99). Apeliaciniame skunde civilinė ieškovė kelia mokestinius klausimus ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė AĮ normas bei nurodė, kad nuteistajam nekyla mokestinė prievolė, jeigu akcizais apmokestintos prekės buvo konfiskuotos ar sunaikintos. Taigi nagrinėjamoje byloje iš esmės yra keliamas mokestinės prievolės atsiradimo klausimas.

6. Nagrinėjamoje byloje civilinės ieškovės teikiamas civilinio ieškinio pagrindas savo esme yra žala, kilusi dėl neįvykdytos mokestinės prievolės (nesumokėtas akcizų mokestis). Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad mokestinės bei civilinės atsakomybės prievolės nėra tapačios. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog pareiga vykdyti mokestinę prievolę (pareiga mokėti mokestį) reiškia pareigą įvykdyti prievolę natūra, o ne žalos atlyginimo prievolę, todėl ji negali būti sutapatinama su civilinės atsakomybės prievole, taip pat mokestinė prievolė ir civilinės atsakomybės prievolė skiriasi savo esme, jų tikslais, atsiradimo pagrindais, taikymo sąlygomis, ieškinio senaties terminais ir pan., tai atitinkamai gali nulemti ir prievolės dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-86-303/2018, 2K-7-37-648/2023, 2K-78-891/2025).

7. Mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pareiga mokėti mokesčius yra prievolė valstybei, o ne teisinės atsakomybės forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-506-442/2020). Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu ir taikytinas civilinės atsakomybės institutas, jeigu būtų nustatyta, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės ją įvykdyti mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018, 2K-78-891/2025). Tokiais atvejais valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-139-628/2019, 2K-151-697/2020, 2K-78-891/2025). Taigi, neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (pvz., nėra galimybės apskaičiuoti mokesčių nepažeidžiant Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 straipsnyje nustatytų mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminų dėl neteisėtų mokesčių mokėtojo veiksmų konstatavimo ir nesumokėtų mokesčių apskaičiavimo tiesioginio priklausymo nuo baudžiamosios bylos baigties ir joje teismo konstatuotų faktų, dėl nusikalstamos veikos trukmės, jos tęstinio pobūdžio ir pan.). Kol mokesčių išieškojimas MAĮ nustatyta tvarka tebėra vykdomas (ar tebėra teisiškai bei faktiškai įmanomas), žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatyti, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl ieškovo reikalavimo dėl žalos atlyginimo pagrįstumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-68-222/2018, 2K-7-86-303/2018, 2K-78-891/2025). Kadangi baudžiamajame procese galimybė sustabdyti bylą, kol paaiškės mokesčių išieškojimo procedūros MAĮ nustatyta tvarka rezultatas, nenurodyta, tokiai situacijai susiklosčius nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimo metu, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, 2K-78-891/2025).

8. Viena iš sąlygų laikyti neįvykdytą mokestinę prievolę žala civilinės atsakomybės prasme yra būtinybė nustatyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad mokestinė prievolė kilo iš padarytos nusikalstamos veikos. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad A. M. neteisėtai disponavo falsifikuotais 196 000 pakeliais cigarečių ,,Prince Rich Taste“, kurie buvo nepaženklinti banderolėmis ir taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamoje byloje A. M. nusikalstami veiksmai ir jo kaltė buvo nustatyta. Kitas teismų praktikoje išskirtas svarbus aspektas sprendžiant, ar mokestinė prievolė nagrinėjamoje byloje gali būti laikoma nusikaltimu padaryta žala, yra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę MAĮ nustatyta tvarka ir pagrindais nebuvimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika baigta 2023 m. rugpjūčio 11 d. Taigi šiuo atveju mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Aptartos teismų praktikos ir baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, visų pirma, pažymi, kad galimai mokėtinų mokesčių dydis neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, todėl tai nėra laikytina įrodinėtina aplinkybe nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Antra, civiliniu ieškiniu byloje keliami klausimai, t. y. įrodinėtinos aplinkybės, apima ne tik civilinės atsakomybės sąlygas (ieškinio pagrįstumas, žalos dydis, priežastinio ryšio tarp žalos ir nusikalstamos veikos nustatymas), tačiau ir mokestinio ginčo sritį (ar apskritai byloje nustatytais atvejais asmenims kyla pareiga mokėti akcizo mokesčius), o tai lemia poreikį pirmiausia nustatyti mokestinės prievolės buvimo pagrindą MAĮ nustatyta tvarka, o ne civilinės atsakomybės kilimo klausimą.

10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese, siekiant nukentėjusio dėl nusikalstamos veikos asmens teisių gynimo operatyvumo, negali nulemti specializuotų teismų kompetencijos ar nustatytos mokestinių ginčų specialios ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos nepaisymo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktas, MAĮ 144–146 straipsniai).

11. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. BPK tiesiogiai nurodo tik vieną atvejį, kada civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas: BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Tačiau teismų praktikoje, konstatavus tokio civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą, pripažįstama, kad, pavyzdžiui, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020, 2K-255-976/2024, 2K-78-891/2025). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje reiškė civilinį ieškinį, kuris savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, taigi ieškinį, kurio nagrinėjimo ir sprendimo BPK nereguliuoja. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VMI civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Dėl išbūto laiko laikinajame sulaikyme įskaitymo į paskirtą bausmę

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 65, 66 straipsnio nuostatomis, į A. M. paskirtą 1 000 MGL dydžio baudą įskaitė jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. 23.40 val. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. 17.19 val. (viena para). Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d. įsigaliojo BK 65 straipsnio ir BK 66 straipsnio, reglamentuojančių bausmių keitimo bei suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Šiuo metu galiojančioje BK 66 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Taigi, viena laikino sulaikymo diena prilyginama 6 MGL, o ne 2 MGL dydžio baudai, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusiose BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčio (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) ir BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) redakcijose. Todėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl A. M. laikino sulaikymo įskaitymo į jam paskirtą baudos bausmės dydį tikslintina.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys atmestas, pakeisti: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), BK 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti, kad į A. M. paskirtą 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio baudą, įskaitomas laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugpjūčio 12 d. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai, ir nustatyti, kad A. M. neatlikta bausmės dalis yra 988 MGL (49 400 Eur) dydžio bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.