Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-672-826/2021

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-08-05
Bylos Nr.: e2A-672-826/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-04569-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto, Neringos skyriaus, Neringos skyriui
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“

Civilinė byla Nr. e2A-672-826/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04569-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.8.1; 2.6.8.11.2; 3.1.7.6; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aurimo Brazdeikio ir Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-55-838/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui dėl nuomos sutarties išdėstymo nauja redakcija ir nuomos termino pratęsimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos laivų remontas“ (anksčiau – UAB „Kruizinių laivų terminalas“, AB „Kruizinių laivų terminalas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti 2011 m. kovo 29 d. valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 20-62/2011ž, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, ir išdėstyti ją nauja redakcija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 priede nustatytą valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdinę formą, pratęsti 2011 m. kovo 29 d. valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. 20-62/2011ž, terminą iki 2024 m. birželio 21 d.

1.1. Nurodė, kad 2011 m. kovo 29 d. tarp ieškovės UAB „Klaipėdos laivų remontas“ (anksčiau – AB „Kruizinių laivų terminalas“) ir viešosios įstaigos (toliau – VĮ) „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ buvo sudaryta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis Nr. 20-62/2011ž (toliau – 2011 m. kovo 29 d. sutartis), ja ieškovei iki 2019 m. gruodžio 21 d. buvo išnuomota 0,5817 ha uosto žemės ploto, esančio valstybiniame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei išnuomotą 0,5817 ha uosto žemės plotą sudarė atskiros teritorijos (0,0038 ha, 0,2737 ha, 0,0034 ha, 0,0436 ha, 0,2572 ha) žemės plotai, pažymėti Uosto žemės sklypo planuose. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. AD1-2278 patvirtintas teritorijos, esančios tarp Pilies g., AB „Baltijos laivų statykla“, uosto akvatorijos ir Danės upės, Klaipėdoje, detalusis planas (toliau – Detalusis planas), kuriuo taip pat buvo planuojamos ir ieškovės 2011 m. kovo 29 d. sutartimi nuomojamos teritorijos. Ieškovė pažymi, kad ji buvo viena Detaliojo plano organizatorių, kadangi siekė, jog detalizavus ir (ar) patikslinus sklypams nustatytus teritorijos naudojimo ir tvarkymo reglamentus, būtų galima įgyvendinti 2004 m. lapkričio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartimi Nr. 8/117, sudaryta tarp VĮ „Valstybės turto fondo“, UAB „EIKA“, AB „Achema“ ir UAB „Jūros vartai“, prisiimtus įsipareigojimus nugriauti arba užtikrinti, kad būtų nugriauti ieškovei nuosavybės teise priklausantys pastatai, esantys tarp Pilies g., AB „Baltijos laivų statykla“, uosto akvatorijos ir Danės upės, Klaipėdoje. Nugriovus minėtus pastatus ir atlaisvinus nurodytą teritoriją, buvo numatyta vystyti ir vykdyti nekilnojamojo turto projektus, teritoriją pritaikyti visuomenės poreikiams. Įgyvendinant Detaliojo plano sprendinius 2013 m. gegužės 28 d. atidalijimo būdu buvo suformuotas naujas 0,1031 ha ploto valstybinės žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis pateko į ieškovės 2011 m. kovo 29 d. sutartimi išnuomotą 0,2737 ha ploto teritoriją. Kadangi ieškovė 2004 m. lapkričio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartimi buvo įpareigota nugriauti jai nuosavybės teise priklausančius uosto akvatorijos pastatus, nurodytas 0,1031 ha ploto žemės sklypas buvo suformuotas ne uosto reikmėms tenkinti ir krantinei eksploatuoti, o infrastruktūrai vystyti ir nekilnojamojo turto objektų plėtrai vykdyti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, t. y. kad 0,1031 ha ploto žemės sklypo paskirtis „kita“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 1055 (toliau – Nutarimas) nutarė pripažinti, kad baigiasi VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ patikėjimo teisė valdyti, naudoti 0,1283 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1031 ha ploto valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jais disponuoti, o šių sklypų patikėtine tampa Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT). 2014 m. vasario 24 d. tarp ieškovės ir VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ buvo sudarytas susitarimas dėl patikėtinio pasikeitimo ir patikslintos VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ patikėjimo teise valdomos, 2011 m. kovo 29 d. sutartimi ieškovei išnuomotos teritorijos ribos. Ieškovė siekė sudaryti analogišką susitarimą ir su atsakovu NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriumi.

1.2. 2016 m. spalio 25 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama sudaryti susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo. 2016 m. gruodžio 8 d. raštu atsakovas pranešė, kad įgijusi teisę disponuoti 0,1031 ha ploto žemės sklypu, NŽT neperėmė VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ teisių ir pareigų pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį. Taigi, atsakovas atsisakė sudaryti susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, nepripažindamas ieškovės teisių į ginčo žemės sklypą tęstinumo. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu pripažino ieškovei nuomos teises į 0,1031 ha ploto žemės sklypą ir įpareigojo NŽT sudaryti susitarimą su ieškove dėl žemės sklypo patikėtinio pasikeitimo. 2019 m. kovo 7 d. tarp šalių buvo sudarytas susitarimas Nr. 13SŽN-101-(14.13.55.), juo įtvirtintas 0,1031 ha ploto žemės sklypo patikėtinio pasikeitimas ir ieškovė pripažinta šio žemės sklypo nuomininke. Atsižvelgdama į Detaliojo plano sprendinius, t. y. kad ginčo sklypas nebėra skirtas uosto veiklai vykdyti, 2019 m. kovo 21 d. ieškovė kreipėsi į NŽT, prašydama: 1) pakeisti 2011 m. kovo 29 d. sutartį pagal Taisyklių 3 priede pateiktą valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdinę formą; 2) naujai išdėstytoje 2011 m. kovo 29 d. sutarties redakcijoje įtvirtinti patikslintas sąlygas dėl nuomos sutarties objekto, t. y. žemės sklypo ploto, paskirties, naudojimo pobūdžio ir pan., dėl šalių teisių ir pareigų ir kt. sąlygas; 3) pratęsti 2011 m. kovo 29 d. sutarties terminą daugiau kaip penkeriems metams, t. y. laikotarpiui, kuriuo atsakovas nepripažino ieškovės nuomos teisių į žemės sklypą, dėl ko pastaroji negalėjo tinkamai naudotis žemės sklypu. 2019 m. balandžio 23 d. raštu NŽT su ieškovės prašymu nesutiko.

1.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnyje nustatyta, kad sutarties pakeitimas yra galimas tuo atveju, kai po sutarties sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės jos vykdymui. Pagal CK 6.204 straipsnio 2 dalį sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Nagrinėjamu atveju po 2011 m. kovo 29 d. sutarties sudarymo pasikeitė aplinkybės, turinčios reikšmės jos vykdymui, t. y. Nutarimu 0,1031 ha ploto žemės sklypo patikėtine tapo NŽT, tačiau pastaroji iki 2019 m. kovo 7 d., t. y. daugiau nei penkerius metus, nesiėmė veiksmų patikėtinio pasikeitimui įtvirtinti, nepripažino ieškovės nuomos teisių į žemės sklypą. Dėl šių NŽT veiksmų ieškovė daugiau nei penkerius metus negalėjo tinkamai valdyti ir naudotis žemės sklypu, kadangi neturėdama pakeistos 2011 m. kovo 29 d. sutarties negalėjo pradėti žemės sklype suplanuotų statybos darbų, kadangi pagal šiuo metu galiojančias 2011 m. kovo 29 d. sutarties sąlygas, ieškovė negali vykdyti statybos darbų, neatitinkančių uosto funkcinės paskirties. Taigi, aplinkybės, turinčios reikšmės 2011 m. kovo 29 d. sutarties vykdymui, atsirado po jos sudarymo, šių aplinkybių ieškovė negalėjo numatyti ir kontroliuoti, nebuvo prisiėmusi jų rizikos, todėl darytina išvada, kad egzistuoja visos CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

1.4. Ieškovė pažymi, kad Detaliojo plano teritorijos tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių aprašomojoje lentelėje ir aiškinamajame rašte nurodyta, jog ginčo žemės sklypo prioritetinis naudojimo pobūdis K1 – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos teritorija; papildomas naudojimo pobūdis – I1, susisiekimo inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos teritorija, todėl darytina išvada, kad 2011 m. kovo 29 d. sutarties sąlygos turi būti pakeistos, kad atitiktų Detaliojo plano sprendinius, o ieškovė galėtų pradėti vykdyti suprojektuotus statybos darbus. Pati NŽT 2019 m. balandžio 23 d. rašte nurodė, jog valstybinės žemės nuomos be aukciono tvarką detalizuoja Taisyklės. Tai reiškia, kad 2011 m. kovo 29 d. sutartis taip pat turi būti sudaryta (išdėstyta nauja redakcija) pagal šias Taisykles. Be to, 2011 m. kovo 29 d. sutarties 37 punkte numatyta, kad pasikeitus uosto žemės nuomos teisinių santykių reguliavimui, sutartis turi būti keičiama. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, manytina, jog šis sutarties punktas būti aiškinamas taip, kad sutartis turėtų būti keičiama ne tik pasikeitus uosto žemės nuomos teisinių santykių reguliavimui, bet ir tais atvejais, kai atsižvelgiant į nuomos objekto pobūdį uosto žemės nuomos teisinius santykius numatantis reguliavimas tampa nebeaktualus ir turi būti taikomas kitas reguliavimas. Nagrinėjamu atveju ieškovės nuomojamas žemės sklypas nebėra uosto žemės sklypas, todėl 2011 m. kovo 29 d. sutarties sąlygos yra nebeaktualios.

Atsiliepimas

2. Atsakovas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

2.1. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1503-998/2017 pripažino ieškovės AB „Klaipėdos laivų remontas“ nuomos teises į 0,1031 ha ploto valstybinį žemės sklypą pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį ir įpareigojo atsakovą sudaryti su ieškove susitarimą, kuriame būtų įformintas šio žemės sklypo patikėtinio pasikeitimas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-440-730/2018 Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-916/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikino ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Vykdydamas Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą, atsakovas 2019 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 13VĮ-47-(14.13.2.) pakeitė 2011 m. kovo 29 d. sutartį. Ieškovė 2019 m. kovo 21 d. pateikė atsakovui prašymą išdėstyti 2011 m. kovo 29 d. sutartį nauja redakcija, patikslinant sutarties sąlygas (plotą, paskirtį, būda, pobūdi), ir pratęsti sutarties terminą daugiau nei penkeriems metamas. Atsakovas 2019 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovės prašymo netenkino, nurodydamas, kad pagal Taisyklių 28 punktą, vadovaujantis Taisyklėmis, išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ginčo žemės sklype nėra įregistruotų statinių. Šią aplinkybę patvirtina ir 2019 m. liepos 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktas. Taisyklių 30.4 ir 30.5 punktuose nustatyta, kad žemės sklypai, kurių reikia asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., - pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės. Taigi, ginčo žemės sklype nesant statinių, atsakovas neturi pagrindo pratęsti nuomos sutarties termino penkeriems metams.

Šalies argumentai

2.2. Ieškovės teigimu, pasikeitė ginčo žemės sklypo pobūdis, jis nebėra skirtas uosto funkcinei veiklai vykdyti. Vis dėlto, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 0,1031 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), būdas ir pobūdis nenustatyti. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Taisyklių, Žemės įstatymo nuostatos reglamentuoja, kad be aukciono žemės sklypas gali būti išnuomotas tik esamiems statiniams eksploatuoti. Teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškovės UAB „Klaipėdos laivų remontas“ (anksčiau – UAB „Kruizinių laivų terminalas“, AB „Kruizinių laivų terminalas“) ieškinį tenkino:

4.1. įpareigojo atsakovą NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sudarytą tarp ieškovės AB „Kruizinių laivų terminalas“ (dabar – UAB „Klaipėdos laivų remontas“) ir atsakovo NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, išdėstyti nauja redakcija pagal Taisyklių 3 priede išdėstytą valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdinę formą ir sutarties Nr. 20-62/2011ž terminą pratęsti iki 2024 m. birželio 21 d.

4.2. Priteisė iš atsakovo NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 150 Eur žyminio mokesčio ir 4 322,87 Eur advokato padėjėjo pagalbai atlyginti ieškovei UAB „Klaipėdos laivų remontas“ (anksčiau – UAB „Kruizinių laivų terminalas“, AB „Kruizinių laivų terminalas“).

5. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas nurodė, jog CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši detalizuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Taisyklėse. Taigi, valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis yra sudaryti sąlygas pastatų savininkams ar nuomininkams užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad ieškovei žemės sklypas išnuomotas būtent šia tvarka.

5.2. Teismas pažymėjo, jog Nutarimo 2.14. punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei valstybinės žemės nuomos sutartyje numatyta, kad bus statomi nauji arba rekonstruojami esami statiniai ar įrenginiai arba išduotas atskiras valstybinės žemės nuomotojo sutikimas juos statyti ar rekonstruoti ir iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija) įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.) patvirtintas detalusis planas, pagal kurį planuojama statyti naujus arba rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius ir keisti išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą, valstybinės žemės nuomos sutartis nenutraukiama, tik valstybinės žemės nuomotojo prašymu pagal parengtą ir patvirtintą detalųjį planą Nekilnojamojo turto registre ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre keičiami, papildomi ar pripažįstami netekusiais galios žemės sklypo kadastro duomenys (žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, taip pat perskaičiuota vertė), taip pat šalių susitarimu tikslinamos valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos (nurodoma žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, nustatyti pagal parengtą ir patvirtintą detalųjį planą, taip pat perskaičiuota žemės sklypo vertė). Šiuo atveju keičiantis žemės valdymo patikėtiniui, valstybinės žemės nuomos sutartis jau buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau – KVJUĮ) 23 straipsnio 2 dalį.

5.3. Teismas konstatavo, kad susidariusi situacija atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Pagal Detaliojo planavimo sprendinius ieškovė įsipareigojo nugriauti ginčo žemės sklype esančius pastatus ir vykdyti uosto reikmėms nepritaikytą veiklą, dėl ko buvo pakeistas žemės sklypo patikėtinis. Atsakovas, kaip šio žemės sklypo patikėtinis nesiėmė veiksmų patikėtinio pasikeitimui įtvirtinti ir nuomos teisiniams santykiams aptarti, nors ieškovė savo pareigas pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį vykdė tinkamai. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė negalėjo tinkamai valdyti ir naudotis žemės sklypu, t. y. pradėti jame suplanuotų statybos darbų, kadangi pagal sutarties sąlygas negalima vykdyti statybų, kurios nėra skirtos uosto funkcinei paskirčiai.

5.4. Teismas nurodė, jog šiuo atveju ieškovė, vykdydama 2004 m. lapkričio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) ir 2011 m. kovo 29 d. sutartis, vykdė ilgalaikį investicinį projektą, todėl turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį tinkamai užbaigti jo įvykdymą. Privatizavimo sutarties galutiniame techniniame pasiūlyme buvo numatyta įgyvendinti Danės galerijos projektą, buvo planuojamos kapitalo sąnaudos griovimų darbų įgyvendinimui ir investicijoms, Danės galerijos projekto įgyvendinimui ir investicijoms, Krantinės verslo centro projekto įgyvendinimo planui ir investicijoms. 2004 m. lapkričio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartyje numatyta nugriauti pastatus, esančius tarp Danės upės, Pilies g., AB „Baltijos laivų statykla“ ir uosto akvatorijos, siekiant vystyti nekilnojamojo turto projektus. Bylos duomenimis nustatyta, kad 0,1031 ha ploto žemės sklype buvo statinys – metalinis sandėlis, kuris buvo nugriautas vykdant 2004 m. lapkričio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) priede numatytą Danės galerijos projektą.

5.5. Teismas konstatavo, kad negali susidaryti tokia situacija, kai ieškovės veiksmai, vykdant 2011 m. kovo 29 d. sutartį ir 2013 m. detalųjį planą, jos ilgalaikiai investiciniai projektai nėra vertinami, neleidžiama jų užbaigti, nors ieškovė, kaip nuomininkė, savo pareigą mokėti nuomos mokestį vykdo tinkamai, stengiasi įvykdyti įsipareigojimus verslo partneriams ir visuomenei.

5.6. Ginčo nuomos sutartis buvo sudaryta 2011 m. kovo 29 d., Nutarimu ginčo žemės sklypo patikėtine tapo NŽT. Ieškovė nuo 2016 m. spalio 25 d. kreipėsi į NŽT, prašydama sudaryti susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, tačiau atsakovui atsisakius šį prašymą tenkinti, ieškovės galimybė įgyvendinti savo, kaip nuomininkės, teises buvo apribota, todėl 2011 m. kovo 29 d. sutarties terminas turėtų būti pratęstas tokiam pačiam penkerių metų laikotarpiui, t. y. iki 2024 m. birželio 21 d.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad 2004 m. lapkričio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartyje numatyta nugriauti pastatus, esančius tarp Danės upės, Pilies g., AB „Baltijos laivų statykla“ ir uosto akvatorijos, siekiant vystyti nekilnojamojo turto projektus, ir tai, kad, bylos duomenimis, ieškovės nuomojamame 0,1031 ha ploto žemės sklype buvo statinys – metalinis sandėlis, kuris nugriautas vykdant 2004 m. lapkričio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) priede numatytą Danės galerijos projektą, neįvertino, jog ieškovės pateikta generalinio plano ištrauka be datos ir parašų nepatvirtina, kad į ginčo žemės sklypo ribas pateko griaunami statiniai. Be to, ieškovės pateiktoje schemoje laikinieji statiniai, neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statinių kurie būtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, nėra. Šias aplinkybes patvirtina ir 2019 m. liepos 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktas. Teisės aktuose nenumatyta galimybė be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.

6.2. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas pratęsti nuomos sutartį penkeriems metams, prieštarauja CK 6.551 straipsnio 2 daliai, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktui, Taisyklių 2.1, 2.2, 2.4, 28, 30, 30.4 ir 30.5 punktams.

Atsiliepimas

7. Ieškovė UAB „Klaipėdos laivų remontas“ (anksčiau – UAB „Kruizinių laivų terminalas“, AB „Kruizinių laivų terminalas“) atsiliepimu į atsakovo NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis privalo elgtis sąžiningai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NŽT, kaip ginčo žemės sklypo patikėtinė, esant išviešintai 2011 m. kovo 29 d. sutarčiai, elgėsi pasyviai, nepagrįstai atsisakė įtvirtinti patikėtinio pasikeitimą, dėl ko ieškovė daugiau nei penkerius metus negalėjo įgyvendinti su žemės sklypu susijusių projektų, taip pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovas šių savo veiksmų neginčijo. Taigi, vadovaujantis proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principais, ieškovės reikalavimas pratęsti 2011 m. kovo 29 d. sutartyje nustatytą nuomos terminą iki 2024 m. birželio 21 d. yra vertintinas kaip pagrįstas.

7.2. 2004 m. lapkričio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutartimi buvo numatyta ginčo žemės sklype sudaryti sąlygas statybos, rekonstravimo ir remonto darbams, susijusiems su Klaipėdos miesto ir uosto interesais. Pagal 2011 m. kovo 29 d. sutarties 9 punktą ieškovė privalėjo uosto žemės plote sudaryti sąlygas statybos ir remonto darbams, susijusiems su Klaipėdos miesto ir uosto interesais. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino sutarties sudarymo ir vykdymo aplinkybes, nurodydamas, kad lemiamą reikšmę turi ne tik sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet ir faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą.

7.3. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesiekia sudaryti naujos valstybinės žemės nuomos sutarties, o prašo pakeisti 2011 m. kovo 29 d. sutarties sąlygas, todėl atsakovo argumentai, kad ginčo žemės sklype nėra ieškovės statinių, neturi įtakos ginčo sprendimui, kadangi šios aplinkybės aktualios sudarant sudaryti naują valstybinės žemės nuomos sutartį. Be to, 2011 m. kovo 29 d. sutarties 37 punkte nustatyta, kad pasikeitus uosto žemės nuomos teisinių santykių reguliavimui, sutartis turi būti keičiama. Minėta sutartis buvo sudaryta vadovaujantis KVJUĮ 23 dalimi 2 dalimi, tačiau šiuo metu ginčo žemės sklypo paskirtis yra pakeista („kita“).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Dėl įpareigojimo pakeisti sutartį

11. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta įpareigoti atsakovą pakeisti 2011 m. kovo 29 d. sutartį išdėstant ją nauja redakcija pagal Taisyklių 3 priede pateiktą pavyzdinę formą ir pratęsti 2011 m. kovo 29 d. sutarties terminą iki 2024 m. birželio 21 d.

12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovą pakeisti 2011 m. kovo 29 d. sutartį pagal Taisyklių 3 priede pateiktą pavyzdinę formą, kadangi ginčo žemės sklype nėra įregistruotų statinių, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, statiniai iš šio žemės sklypo išregistruoti nebuvo, o teisės aktuose nenumatyta galimybė valstybinę žemę be aukciono išsinuomoti būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti, todėl, vadovaujantis Žemės įstatymu ir Taisyklėmis, ieškovei ginčo žemės sklypas negali būti išnuomojamas be aukciono. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka.

13. Valstybinė žemė yra valstybės ilgalaikis materialusis turtas (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Viešoji nuosavybė skirta viešiesiems poreikiams tenkinti. Viešosios nuosavybės teisės subjektai (valstybė ir savivaldybės) nuosavybės teises įgyvendina atitinkamų institucijų pagalba, todėl viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reguliuojamas imperatyviomis įstatymų leidėjo įtvirtintomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-403/2019).

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Šalys, sudarydamos sutartį dėl valstybės (savivaldybės) turto nuomos, gali veikti laisvai tiek, kiek tai leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose įstatymuose, nes jos yra varžomos įstatyme nustatytų sąlygų, kurių privalo laikytis. Toks civilinių teisių suvaržymas įstatymo pagrindu neprieštarauja CK normoms (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Tiek sutarčių dėl valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo sudarymas, tiek vėlesnis jų vykdymas turi atitikti principines šiuos santykius reglamentuojančių teisės aktų normas – sutarties laisvės principas turi būti derinamas su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje nustatytais visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).

15. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018).

16. Teismų praktikoje pažymėta, kad, viena vertus, turi būti užtikrinta, jog, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių pakeitimo pagrindai ir tvarka nėra atskirai reglamentuoti (išskyrus Taisyklių 45 punkte nustatytą atvejį, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), tačiau tai nereiškia, kad valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti keičiama, o ją keičiant būtų netaikomos bendrosios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-969/2021). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad NŽT turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-378/2018, 30 punktas). Valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti keičiama bendra tvarka, t. y. nuomos sutarties šalių susitarimu, o jo nepasiekus – vienos iš šalių reikalavimu teismo sprendimu, kaip tai yra nustatyta CK 6.223 straipsnyje, laikantis valstybinės žemės nuomos sąlygas reglamentuojančių imperatyvių teisės normų reikalavimų.

18. CK 6.204 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgiant į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką. Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos. Kai sutarties įvykdymas sudėtingesnis, nukentėjusi sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti (CK 6.204 straipsnio 2,3 dalys).

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 29 d. tarp ieškovės ir VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ sudaryta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos sutartis Nr. 20-62/2011Ž, ja VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“ perdavė ieškovei laikinai valdyti ir naudotis 0,5817 ha žemės plotą, susidedantį iš 0,0038 ha, 0,2737 ha, 0,0034 ha, 0,0436 ha, 0,2572 ha ploto teritorijų, o ieškovė įsipareigojo išnuomotą žemės plotą naudoti pagal paskirtį ir sutartyje nustatyta tvarka mokėti nuomos mokestį. 2013 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. AD1-2278 buvo patvirtintas Detalusis planas, kuriuo planuojamos ir ieškovės 2011 m. kovo 29 d. sutartimi išnuomotos teritorijos. 2013 m. lapkričio 20 d. Nutarimu pripažinta, kad baigėsi VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ patikėjimo teisė valdyti, naudoti 0,1031 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo disponuoti, o šio sklypo patikėtine tapo NŽT. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog minėtas 0,1031 ha ploto žemės sklypas buvo išnuomotas ieškovei 2011 m. kovo 29 d. sutartimi. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 0,1031 ha ploto žemės sklypo paskirtis „kita“. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog patvirtinus Detalųjį planą, t. y. 2011 m. kovo 29 d. sutarties galiojimo laikotarpiu, pasikeitė ginčo žemės sklypo paskirtis – jis nebėra laikytinas uosto žeme. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog yra pagrindas pakeisti 2011 m. kovo 29 d. sutartį pagal Taisyklių 3 priede pateiktą pavyzdinę formą.

20. CK 6.551 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, Vyriausybės nustatyta tvarka išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį; to paties straipsnio 2 dalyje – kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

21. Vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui (Taisyklių 28 punktas). Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono, pagal žemės sklypo buvimo vietą pageidaujamo išsinuomoti valstybinės žemės sklypo patikėtiniui – NŽT teritoriniam padaliniui, savivaldybės administracijos direktoriui arba centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui turi pateikti Taisyklių 34 punkte nurodytus dokumentus. Valstybinės žemės nuomotojas, turėdamas visus Taisyklių 34 punkte nurodytus dokumentus ir sprendimą suformuoti žemės sklypą (tuo atveju, jeigu žemės sklypas nebuvo suformuotas prašymo išnuomoti žemės sklypą (jo dalį) pateikimo metu), per mėnesį: 1) įregistruoja valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre (jeigu žemės sklypas šiame registre neįregistruotas) bei patikėjimo teisę į jį; 2) Taisyklių 8 punkte nurodytu atveju pagal žemės sklypo planą nustato ir (ar) pagal Taisyklių 7 punktą apskaičiuoja išnuomojamų žemės sklypo dalių dydį; 3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka apskaičiuoja išnuomojamo žemės sklypo vertę; 4) parengia valstybinės žemės nuomos sutarties projektą (pagal Taisyklių 3 priedą). Taigi, ieškovės nurodytas Taisyklių 3 priede pateiktas valstybinės žemės nuomos sutarties projektas taikytinas tais atvejais, kai nuomininkui valstybinė žemė išnuomojama be aukciono. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, svarbu įvertinti, ar ieškovė turi teisę nuomotis ginčo žemės sklypą ne aukciono būdu.

22. Įvertinus ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad būtinos sąlygos atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais ar jo nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais ir šis žemės sklypas turi būti naudojamas minėtiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Kasacinio teismo išaiškinta, kad lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).

23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikto generalinio plano duomenimis, ginčo žemės sklype buvo statinys – metalinis sandėlis (Nr. 190), kuris vykdant 2004 m. lapkričio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo (privatizavimo) sutarties priede numatytą Danės galerijos projektą, buvo nugriautas. Vis dėlto, šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Visų pirma, minėtas generalinis planas nėra pasirašytas, nėra aiški jo sudarymo data ir tai, ar plane pateikti duomenys atitinka tikrovę, t. y. ar nurodytas sandėlis buvo ginčo žemės sklype, ar jis buvo ieškovės naudojamas ir pan. Antra, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 0,1031 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nėra įregistruota statinių, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad iš jo būtų išregistruoti anksčiau ten buvę statiniai. Trečia, iš 2019 m. liepos 12 d. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje akto ir jame pateiktų fotonuotraukų matyti, kad statinių ginčo žemės sklype nėra.

24. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad „nesant aktualizuotos ginčo sklypo nuomos sutarties, ieškovė negalėjo ir iki šiol negali pradėti sklype suplanuotų statybos darbų, nes pagal 2011 m. kovo 29 d. sutarties sąlygas, statybos, kurios nėra skirtos uosto funkcinei paskirčiai, nebūtų galimos“, nes, patvirtinus detalųjį planą ir pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį iš „uosto žemė“ į „kita“, jokių papildomų apribojimų ieškovei dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu neatsirado, ieškovė ir toliau galėjo ir gali naudoti ginčo žemės sklypą pagal ginčo sutarties 5 ir 9 punktus. Priešingai - pasikeitus ginčo žemės sklypo paskirčiai, ginčo sklype gali būti atliekami statybos, rekonstravimo ir remonto darbai, susiję tik su Klaipėdos miesto, o ne kartu ir su uosto interesais. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė buvo viena iš detaliojo plano organizatorių, ginčo žemės sklypo paskirties aplinkybę ieškovė galėjo kontroliuoti (CK 6.204 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Darytina išvada, kad šiuo atveju dėl ginčo žemės sklypo paskirties pakeitimo sutarties vykdymo suvaržymo kaip tai numato CK 6.204 straipsnio 2 dalis, nebuvo.

25. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių jos teisę be aukciono išsinuomoti ginčo žemės sklypą. Taigi, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai vertino, kad yra pagrindas įpareigoti atsakovą pakeisti 2011 m. kovo 29 d. sutartį išdėstant ją nauja redakcija pagal Taisyklių 3 priede pateiktą pavyzdinę formą.

Dėl sutarties termino pratęsimo

26. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pratęsti 2011 m. kovo 29 d. sutarties terminą iki 2024 m. birželio 21 d., kadangi vadovaujantis Taisyklių 30.4 ir 30.5 punktais, žemės sklypai, kurių reikia asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui, o kitais atvejais – žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę. Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype nėra įregistruotų statinių.

27. Vertindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Pagal Taisyklių 30.4, 30.5 punktus žemės sklypai, kurių reikia asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus pagal žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, vadovaujantis statybos techniniais reglamentais, pagal kuriuos nustatoma statinių gyvavimo trukmė, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka. Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatytas ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, tačiau statinys neišregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti sudaroma terminui, ne ilgesniam nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės. Taigi, sutiktina su apeliante, kad valstybinės žemės sklypų, nuomojamų be aukciono, nuomos terminas siejamas su statinių ar įrenginių eksploatavimo ir nuomos terminu. Vis dėlto, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo ieškovės reikalavimo dėl 2011 m. kovo 29 d. sutarties termino vertinti kaip nepagrįsto. Šiuo atveju svarbu įvertinti faktiškai tarp šalių susiklosčiusią situaciją.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. kovo 29 d. sutartimi ginčo žemės sklypas ieškovei buvo išnuomotas kaip uosto žemė pagal KVJUĮ 23 straipsnį. Kaip nurodyta nutarties 19 punkte, patvirtinus Detalųjį planą pasikeitė ginčo žemės sklypo paskirtis – jis nebėra laikytinas uosto žeme. Taigi, šiuo atveju ieškovės teisė nuomotis ginčo žemės sklypą ir nuomos terminas nebuvo siejamas aplinkybe, kad jame stovi ieškovės eksploatuojami statiniai. Pažymėtina, jog reikalavimą dėl 2011 m. kovo 29 d. sutarties termino pratęsimo ieškovė grindžia aplinkybe, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė sudaryti susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, dėl ko buvo apribotos ieškovės galimybė įgyvendinti savo, kaip ginčo žemės sklypo nuomininkės, teises.

29. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso normą, yra išaiškinęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, 22 punktas ir kt.).

30. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2013 m. lapkričio 20 d. Nutarimu pripažinta, kad baigėsi VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ patikėjimo teisė valdyti, naudoti 0,1031 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo disponuoti, o šio sklypo patikėtine tapo NŽT. 2016 m. spalio 25 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama sudaryti susitarimą dėl 0,1031 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikėtinio pasikeitimo. 2016 m. gruodžio 8 d. raštu atsakovas ieškovės prašymo netenkino, nurodydamas, kad NŽT įgijo teisę disponuoti ginčo žemės sklypu ir neperėmė VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ teisių, pareigų ir įsipareigojimų, kylančių iš 2011 m. kovo 29 d. sutarties. Ieškovė kreipsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jai nuomos teises į 0,1031 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį ir įpareigoti atsakovą NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių sudaryti su ieškove susitarimą, kuriuo būtų įformintas šio valstybinio žemės sklypo patikėtinio pasikeitimas. Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1503-998/2017 pripažino ieškovės AB „Klaipėdos laivų remontas“ nuomos teises į 0,1031 ha ploto valstybinį žemės sklypą pagal 2011 m. kovo 29 d. sutartį ir įpareigojo atsakovą sudaryti su ieškove susitarimą, kuriame būtų įformintas šio žemės sklypo patikėtinio pasikeitimas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-440-730/2018 Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikino. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-916/2018 Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikino ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą. Kasacinis teismas konstatavo, kad Nutarimu pakeitus 0,1031 ha ploto žemės sklypo patikėtinį, šio sklypo nuomos santykiai nebuvo nutraukti, nuomos santykiai kartu su patikėjimo teise perėjo NŽT ir galiojo tomis pačiomis sąlygomis, kaip buvo susitarta su pradiniu žemės sklypo patikėtiniu. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad NŽT nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. sausio 23 d. įsakymu buvo pakeista 2011 m. kovo 29 d. sutartis, nustatant, kad 0,1031 ha ploto valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkė yra ieškovė. 2019 m. kovo 7 d. tarp šalių sudarytas susitarimas dėl 2011 m. kovo 29 d. sutarties pakeitimo, juo nustatyta, kad ginčo žemės sklypo nuomininkė yra ieškovė. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tapusi 0,1031 ha ploto valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikėtine NŽT nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, taip pažeisdama ieškovės teises ir teisėtus interesus ir sudarydama jai kliūtis naudotis ir valdyti minėtu žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pratęsti 2011 m. kovo 29 d. sutarties terminą kaip ieškovės pažeistų teisių gynimo būdą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodytą terminą pratęsė iki 2024 m. birželio 21 d. Minėtas termino pratęsimo laikotarpis iš esmės atitinka laikotarpį, kuriuo NŽT nepagrįstai atsisakė sudaryti su ieškove susitarimą dėl patikėtinio pasikeitimo, t. y. laikotarpį, kuriuo buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2011 m. kovo 29 d. sutarties terminas pratęstas iki 2024 m. birželio 21 d. pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su valstybinės žemės nuomos sutarties keitimu, ir proceso teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl įpareigojimo pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės reikalavimas dėl 2011 m. kovo 29 d. sutarties pakeitimo pagal Taisyklių 3 priede nustatytą valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdinę formą atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą pratęsti 2011 m. kovo 29 d. sutarties terminą iki 2024 m. birželio 21 d. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

35. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ši taisyklė taikoma ir apeliacinės instancijos teisme.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 13 960,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis ir 13 810,77 Eur už advokato teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), atsižvelgiant į tai, kad ieškovę atstovavo ir teisines paslaugas jai teikė advokato padėjėjas G. S., rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis už advokato teisinę pagalbą šioje byloje yra 4 322,87 Eur.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė, teismo sprendimo dalies, kuria, vadovaujantis Rekomendacijomis, nuspręsta sumažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį, neginčijo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, patenkinus 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 236,44 Eur ((4 322,87 Eur + 150 Eur) x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

38. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl šios išlaidos atsakovui nepriteistinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 2 737,08 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 1 368,54 Eur (2 737,08 Eur x 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

40. Atsakovas (apeliantas) duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius įpareigotas 2011 m. kovo 29 d. valstybinio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 20-62/2011ž, sudarytą tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ (anksčiau – uždaroji akcinė bendrovė „Kruizinių laivų terminalas“, akcinė bendrovė „Kruizinių laivų terminalas“) ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, išdėstyti nauja redakcija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 priede nustatytą valstybinės žemės nuomos sutarties pavyzdinę formą, ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 6 d. dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2 236,44 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt šešis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ (anksčiau – uždaroji akcinė bendrovė „Kruizinių laivų terminalas“, akcinė bendrovė „Kruizinių laivų terminalas“) naudai“.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos laivų remontas“ (anksčiau – uždaroji akcinė bendrovė „Kruizinių laivų terminalas“, akcinė bendrovė „Kruizinių laivų terminalas“) 1 368,54 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAurimas BrazdeikisMarius Dobrovolskis