- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-25
- Bylos Nr.
- e2A-175-933/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- E. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus regiono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2952-647/2021 pagal pareiškėjo E. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuoti asmenys Vilniaus regiono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas E. S. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 0,9113 ha dydžio žemės sklype (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo 0,61 ha namų valda su 3 pastatais, iš kurių vienas gyvenamas, kad pareiškėjas galėtų atkurti 0,61 ha namų valdą bei atstatyti 3-jų pastatų sodybą. Reikalavimą grindė tuo, kad:
1.1. Pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas 0,9113 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypas, (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors archyvo duomenys patvirtina, kad sklype buvo 3 pastatų sodyba, tačiau VĮ Registrų centro išraše nėra duomenų apie namų valdą ar žemės sklype esančius namų valdos statinius, yra tik informacija apie pastatytus elektros inžinerinius tinklus. Nuo 2020 m. pradžios pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, į Vilniaus rajono savivaldybę dėl galimybės atkurti namų valdą bei atstatyti joje buvusią sodybą, tačiau oficialaus atsakymo negavo.
1.2. Pareiškėjas, vadovaudamasis Vilniaus rajono savivaldybės pateiktais nurodymais, atliko sklypo geodezinius matavimus ir duomenų paieškas archyve bei išsiaiškino, kad sklypas ir jame esantis turtas anksčiau priklausė V. L., kad sklype buvo 0,61 ha namų valda, kurioje stovėjo 3 statinių sodyba (gyvenamasis namas, tvartas ir ūkinis pastatas). Sklype iki šios dienos yra išlikę visų trijų pastatų pamatai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas turėtų būti netenkinamas. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
2.1. 1940-07-22 Liaudies Seimas priėmė Žemės nacionalizavimo deklaraciją, pagal kurią visa žemė, jos gelmės, miškai ir naudmenos tapo valstybės nuosavybe. Nors pareiškėjas teigia, kad sklypas ir jame esantis turtas anksčiau priklausė V. L., kad sklype buvo 0,61 ha namų valda, kurioje stovėjo 3 statinių sodyba – gyvenamasis namas, tvartas ir ūkinis pastatas, tokie pareiškėjo samprotavimai vertintini kritiškai, nes iki pat Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo ir atitinkamų įstatymų dėl nusavinto turto grąžinimo priėmimo žemė priklausė išmitinai valstybei.
2.2. V. L. privačios nuosavybės teise žemės sklypo valdyti negalėjo, jis galėjo būti tik žemės sklypo naudotoju. Pareiškėjo teikti archyviniai išrašai iš ūkinių knygų neatitinka CPK 113 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes pateikti be vertimo į valstybinę kalbą. Palyginus teiktus be vertimo išrašus iš ūkinių knygų ir išrašą iš nekilnojamojo turto registro, matyti, kad yra dideli neatitikimai tarp šiuose dokumentuose pateiktų duomenų. Išraše iš ūkinių knygų matyti, kad žemės po pastatais plotas sudaro tik 0,01 ha, o nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjui priklausančiame sklype užstatyta teritorija sudaro 0,15 ha. Be to, nepagrįsti ir neįrodyti pareiškėjo teiginiai, kad V. L. priklausė 3 pastatai, kadangi iš pateikto išrašo iš ūkinių knygų matyti, kad V. L. ūkiui priklausė gyvenamasis namas ir tvartas. Pareiškėjo pateiktos archyvinės aerofotonuotraukos nėra išverstos į valstybinę kalbą, o iš jų turinio negalima tinkamai ir aiškiai identifikuoti pastatų, jų kiekio, buvimo vietos ir charakteristikų.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas konstatuoti, jog nurodytame žemės sklype buvo namų valda su pastatais, neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas turėtų būti netenkinamas. Atsiliepimą grindė tuo, kad:
4.1. Pareiškėjo žemės sklypas buvo suformuotas Nacionalinė žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ padalijus 6,6100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą į 4-is žemės sklypus, t. y.: 1) 0,9113 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso E. S.; 2) 1,4811 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso Ž. P. S.; 3) 3,8571 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio (duomenys neskelbtini) dalys nuosavybės teise priklauso Ž. P. S. ir (duomenys neskelbtini) dalys nuosavybės teise priklauso E. S.; 4) 0,3605 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso E. S.. Iš Nacionalinės žemės tarnybos archyvinių dokumentų nustatyta, kad tenkinant (duomenys neskelbtini) Z. S. prašymą pagal 1998-07-24 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos Z. S. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemę (mišką) kaimo vietovėje“. Šio žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje duomenų apie žemės sklype esančius statinius nėra. Kadastrinių matavimo byloje, kurią 2011-10-14 parengė UAB „Geoteka“, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų lentelėje ir žemės sklypo plane (M:2000) pažymėti 3 neregistruoti statiniai (pamatai).
4.2. Nuosavybės teisės į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį padalinus suformuotas ir pareiškėjo sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo atkurtos ne V. L., o Z. S.. Pareiškėjas nepateikė kokiu teisiniu pagrindu jis nori nustatyti juridinį faktą, kad V. L. priklausė sodyba su 3-is ūkiniais pastatais jo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Net ir nustačius juridinį faktą, kad V. L. priklausė sodyba su 3-is ūkiniais pastatais, toks juridinis faktas teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021-10-08 sprendimu pareiškėjo E. S. pareiškimą atmetė.
5.1. Apylinkės teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 0,9113 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Vėlybniškių k. Šį sklypą pareiškėjas įgijo (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2020-10-16 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nors pareiškėjas nurodė, kad įgijo sklypą vien tik dovanojimo sutarties pagrindu, tačiau suinteresuoti asmenys procesiniuose dokumentuose, taip pat savivaldybės atstovas teisme paaiškino, jog: nuosavybės teisės į 6,6100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo atkurtos Z. S. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), perkeliant žemės ūkio paskirties žemę iš (duomenys neskelbtini); pareiškėjas nuosavybės teises į dalį šio žemės sklypo įgijo jau minėtos (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutarties pagrindu; dabartinis pareiškėjo valdomas sklypas buvo suformuotas tik (duomenys neskelbtini) Nacionalinė žemės tarnybos sprendimu, padalijus minėtą 6,6100 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą į 4-is žemės sklypus.
5.2. Pareiškėjas pamatų buvimą įrodinėja archyviniais duomenimis, naujausias iš kurių yra UAB „Geoteka“ dar 2011 m. parengto sklypo plano (M:2000), kuriame pažymėti 3-jų pastatų pamatai, nuotrauka. Ši plano nuotrauka neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi nėra tinkamai patvirtinta įgalioto asmens, taip pat yra apkarpyta ir dėl to negalima tiksliai įvertinti jos priklausomumo vienam ar kitam dokumentui. Pareiškėjo pateiktos archyvinės aerofotonuotraukos yra tokios kokybės, kad iš jų turinio negalima tinkamai ir aiškiai identifikuoti pastatų, jų kiekio, buvimo vietos ir charakteristikų.
5.3. Nors pareiškėjo teiktame 2011 m. plane ir užfiksuoti pamatai, tačiau šie duomenys nėra patvirtinti kitais byloje esančiais dokumentais. Dėl to teismas vertina tokį įrodymą kritiškai. Pareiškėjas nurodė, kad sklype, anksčiau priklausiusiame V. L., buvo 0,61 ha namų valda (sodyba) su 3-is statiniais sodyba – gyvenamuoju namu, tvartu ir ūkiniu pastatu, tačiau tokie pareiškėjo teiginiai neatitinka jo paties pateiktų išrašų iš 1964 m. ūkinių knygų ir išrašo iš nekilnojamojo turto registro. Išraše iš ūkinių knygų matyti, kad žemės po pastatais plotas sudaro tik 0,01 ha, o nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype užstatyta teritorija sudaro 0,15 ha. Išraše iš 1964 m. ūkinės knygos matyti, kad V. L. ūkiui priklausė gyvenamasis namas ir tvartas, t. y. 2, o ne 3 pastatai. Kaip nurodė Nacionalinė žemės tarnyba, vienintelis dokumentas, kuriame užfiksuoti pamatai/neregistruoti pastatai, yra tik UAB „Geoteka“ 2011-10-14 parengtas žemės sklypo planas.
5.4. Net jeigu pareiškėjo minimi 2011 m. duomenys ir būtų pripažinti teisingais bei tikrais, tai nereiškia, jog tokie pamatai egzistavo vėliau, t. y. atkuriant pareiškėjui nuosavybę į žemę ar formuojant pareiškėjo sklypą. Iš suinteresuoto asmens Vilniaus rajono savivaldybės administracijos į bylą pateiktų 2016 m. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, ištraukų iš Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano, taip pat Kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentų matyti, kad 2016 m. pareiškėjo nurodomoje vietoje nebuvo užfiksuota pastatų, pamatų ar jų liekanų, ir pareiškėjo formuojamas sklypas net nebuvo priskirtas gyvenamųjų grupei, nors gretimi žemės sklypai buvo priskiriami tokiai grupei ir tose pačiose planų ištraukose pažymint tų sklypų gyvenamąją infrastruktūrą.
Šalies argumentai
5.5. Pareiškėjas teigia, kad neva buvusių pastatų pamatai jo sklype yra išlikę iki šios dienos, tačiau nepateikia aktualių įrodymų (pvz. naujai darytų fotonuotraukų), o remiasi, kaip jau minėta, vien tik senais, 2011 m. buvusiais, duomenimis apie galimus pamatus. Vien tik 2011 m. parengtas žemės sklypo planas apie galimai buvusius pamatus pats savaime niekaip neįrodo sodybos buvimo fakto. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje aiškindamas apie duomenis apie sodybos nebuvimą viešuosiuose registruose nurodė, jog ten buvusių pastatų registracija galimai nebuvo būtina pagal tuo metu (daugiau nei prieš 40 metų) galiojusius reikalavimus. Visuotinai žinoma, kad gyvenamieji namai bylai aktualiu laikotarpiu (nuo nacionalizacijos pradžios 1940 m.) visuomet būdavo registruojami vienokiu ar kitokiu būdu (seniūnijų ūkio knygose, kolūkių raštvedyboje, nekilnojamojo turto ar kituose registruose, archyvuose ir t. t., ir pan.). Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl nepateikė archyvinių duomenų dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio 2019 m. ir buvo suformuotas jo dabartinis sklypas, taip pat neprašė teismo tokius duomenis išreikalauti.
5.6. Net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad pareiškėjo sklype esančių pamatų vietoje kažkada buvo pastatai, tai nereikštų sodybos fakto pripažinimo, kadangi tokie pastatai galėjo būti ir ne gyvenamosios paskirties. Teismas pabrėžė, jog nei vienas byloje esantis rašytinis įrodymas nepatvirtina būtent sodybos ar gyvenamosios paskirties pastatų buvimo ginčo vietoje.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
6. Pareiškėjas E. S. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas 2021-10-21 posėdyje svarstė pareiškėjo prašymą prie bylos prijungti du rašytinius įrodymus – ginčo sklypo kaimynų 2021-05-01 liudijimą bei sklypo topografinio plano nuotrauką. Teismas nusprendė prijungti plano nuotrauką, tačiau suabejojo pasirašyto liudijimo autentiškumu ir atsisakė šį rašytinį įrodymą prijungti prie bylos medžiagos. Teismas savo iniciatyva arba dalyvaujančio byloje asmens prašymu galėjo pareikalauti pateikti dokumento originalą, suabejojęs įrodymo autentiškumu, tačiau to nepadarė. Teismo nepagrįstai nepriimtas rašytinis įrodymas yra leistinas procesinių teisės normų ir svarbus bylos nagrinėjimui – ginčo sklypo kaimynai pasirašytinai liudijo, kad sklype apie 1960 m. gyveno V. L. su šeima, stovėjo namas, tvartas, pagalbinis pastatas ir sodas. Teismas, netinkamai sprendęs įrodymų prijungimo prie bylos klausimą, vėliau rėmėsi tuo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių būtent gyvenamojo namo egzistavimą.
6.2. Pareiškėjas pasinaudojo leistina įrodinėjimo priemone – surinktais sklypo kaimynų raštais, adresuotais pačiam pareiškėjui, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį įrodymą prijungti atsisakė ir jo nevertino. Įrodymą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti išskirtinai tik dėl jo turinio, sukėlusio abejonių teismui. Jei rašytinis įrodymas būtų priimtas, o bylos nagrinėjimo metu dėl jo turinio būtų kilę tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčas ar teismas būtų suabejojęs jo patikimumu ir/ar turiniu, tai tokiu atveju pareiškėjas ir būtų ėmęsis procesinių priemonių kviesti liudytojus byloje, tačiau poziciją grindžiant rašytiniais įrodymais, tokio poreikio nebuvo.
Atsiliepimas
6.3. Teismas vertino, kad 2011 m. plano nuotrauka neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, kadangi nėra tinkamai patvirtinta įgalioto asmens, taip pat apkarpyta ir dėl to negalima tiksliai įvertinti jos priklausomumo vienam ar kitam dokumentui, tačiau rašytinio įrodymo atitikimą proceso reikalavimams teismas turėjo spręsti tinkamoje stadijoje – priimdamas pareiškimą su priedais arba parengiamojo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas apsiriko ir vadovavosi ne 2019-04-24 sklypo planu, pateiktu kartu su pareiškimu 2021-02-25, o (greičiausiai) topografinio plano nuotrauka, kuri pateikta 2021-09-21 posėdžio metu.
6.4. Pareiškėjas teikė dvi pilnas, neapkarpytas ir aiškias 2019-04-24 1:1000 mastelio žemės sklypo plano elektroninio dokumento nuorašo nuotraukas. Juose matyti, kad planas atitinka dokumentui keliamus formos reikalavimus, turi sklypo schemą iš vienos lapo pusės ir koordinačių žiniaraštį su kitais atributais iš kitos lapo pusės. Fotografijoje ant nuorašo matyti valstybinio kadastro-registro tvarkytojo VĮ Registrų centro oficialus spaudas. Pirmosios instancijos teismui pateiktas oficialus rašytinis įrodymas, jo šaltinis VĮ Registrų centras, t. y. šis sklypo planas yra įtrauktas į valstybinę kadastro sistemą. Apie šio rašytinio dokumento tikslumą iš išsamumą bei aukštesniąją įrodomąją galią byloja ir kiti rašytiniai įrodymai byloje – 2020-10-26 Nekilnojamojo turto registro išraše ginčo sklypo naudmenos nurodytos tokių dydžių, kaip 2019-04-24 sklypo plane, įskaitant ir tą aplinkybę, kad sklypo užstatyta teritorija nustatyta 0,15 ha dydžio. Suinteresuotasis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija į bylą kartu su kita teritorijų planavimo medžiaga pateikė 2011-10-14 žemės sklypo planą (prieš sklypo išskaidymą į dalis) masteliu 1:2000, kurio aktualūs duomenys sutampa su 2019 m. planu ir yra valstybės institucijų dokumentų apyvartoje. Taigi 2019-04-24 sklypo planas savaime yra dokumentas, tinkamai įrodantis aplinkybes, kad sklype: 1) yra išlikę pastatų pamatai, 2) sklype istoriškai stovėjo pastatai.
6.5. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė archyvinių registravimo duomenų dėl žemės sklypo, iš kurio buvo suformuotas dabartinis sklypas, tačiau šis teiginys prieštarauja bylos medžiagai ir sprendimo turiniui, kadangi pats teismas cituoja pareiškėjo iš valstybinio archyvo pateiktos 1964 m. V. L. 0,61 ha dydžio namų valdos ūkinės knygos nuorašą. Taigi pareiškėjas tokius archyvinius registravimo duomenis pateikė ir šie įrodo bylai esminę aplinkybę, kad sklype stovėjo būtent gyvenamasis namas. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai pritaikė procesinės teisės normas pateiktoms orto fotografijoms iš valstybinio archyvo, pasisakydamas, kad jos blogos kokybės ir neatvaizduoja ginčo teritorijos. Fotografijų kopijos atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, teismui pateiktos būtent tokios formos, kokios gautos iš valstybės institucijos. Pareiškėjas pateikė viso dokumento nuotrauką, taip pat ir sodybos vietą nuotraukoje stambiu planu, dokumentas yra istoriškai LTSR žemės ūkio ministerijos ir yra ne vien fotografija, tačiau jame yra ir ortografinis/kartografinis ženklinimas su konkrečia sodybų ženklinimo legenda, būtent aptariamame ginčo sklype.
7. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, apeliacinį skundą prašo atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
8. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad VĮ Turto bankas poziciją yra išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
11. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-08 sprendimo (el. b. l. 94-99), kuriuo netenkintas pareiškėjo E. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinio proceso metu
12. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui teikė prašymą prijungti kaimynų K. R. ir K. R. rašytinį liudijimą, kuriame jie nurodo, kad pareiškėjo sklype gyveno V. L., sklype stovėjo namas, tvartas, pagalbinis pastatas (el. b. l. 107), pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė šį rašytinį įrodymą prijungti.
13. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
14. Kaip matyti, pats liudijimas yra datuojamas 2021-05-01, pareiškėjo pareiškimas teismui pateiktas 2021-02-26. Pareiškėjas liudijimą pasirašiusių asmenų neprašė apklausti teismo posėdyje, nenurodė aplinkybių dėl kurių negalėtų būti vykdoma jų apklausa. CPK 192 straipsniais aiškiai reglamentuoja liudytojo apklausą, o šio straipsnio 8 dalis nustato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Aptariamu atveju pareiškėjo teiktas liudijimas neatitinka CPK 192 straipsnio 8 dalies reikalavimų, todėl pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui teiktas įrodymas, neprijungtinas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių, reikšmingų apeliacinio skundo nagrinėjimui
15. Pareiškėjas teikė pirmosios instancijos teismui Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2019-05-13 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl V. L. turėtų pastatų (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad pareiškėjui pateikiama (duomenys neskelbtini) liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto duomenų fondo (duomenys neskelbtini) 1964-1966 m. ūkinėje knygoje esančio V. L. ūkio žinių lapo kopija, pridedamas dokumentas pateiktas rusų kalba be vertimo į valstybinę kalbą (dokumento registracijos Nr. CBP-1468).
16. 1998-07-24 Šiaulių apskrities Išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn duomenimis, pagal piliečio Z. S. pateiktus duomenis buvo nustatyta, kad buvęs savininkas M. S. valdė nuosavybės teisėmis (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą 23,78 ha žemės, todėl pagal susitarimą Z. S. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 5,94 ha žemės (dokumento registracijos Nr. DOK-35694, el. b. l. 39).
17. Z. S. (duomenys neskelbtini) prašymu Vilniaus rajono žemėtvarkai paprašė leisti atlikti lygiavertį žemės sklypo keitimą iš (duomenys neskelbtini) esančio į (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą (dokumento registracijos Nr. DOK-35694, el. b. l. 40).
18. 2005-05-04 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto duomenimis, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini), rengiamame žemės reformos žemėtvarkos savininkui Z. S., suformuotas žemės ūkio veiklai žemės sklypas, kuris bendro ploto 6,61 ha (dokumento registracijos Nr. DOK-35694, el. b. l. 42-43).
19. Vilniaus apskrities Vilniaus rajono žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenyse apie žemės sklypą, grafoje 5 Namo Nr. ir 6 Kampinio namo Nr., žymų nėra; lentelėje V – Duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertes, grafoje ,,užstatytas teritorijos plotas, ha“ žymų nėra; lentelėje IX – Duomenys apie nekilnojamąjį turtą (statinius ir inžinierinius įrenginius) žymų nėra (dokumento registracijos Nr. DOK-35694, el. b. l. 44-47).
20. Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) 2005-05-04 abrise (brėžinyje) atvaizduotas Z. S. atkuriamas žemės sklypas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,61 ha, brėžinyje statiniai (pamatai ar sodybos liekanos) neatvaizduojami (dokumento registracijos Nr. DOK-35694, el. b. l. 48).
21. Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) Sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui Z. S. pagrindu buvo atkurtos buvusio savininko M. S. nuosavybės teisėmis valdytas nekilnojamasis turtas – 5,94 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės Z. S. vietoj turėtos 5,94 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 6,61 ha žemės sklypą žemės ūkio paskirčiai ((duomenys neskelbtini) (dokumento registracijos Nr. DOK-35694, el. b. l. 49-50).
22. 2005-05-04 Žemės sklypo plane M1:1000, plotas 6,61 ha sodybos liekanos (statiniai, pamatai) nėra atvaizduojami (dokumento registracijos Nr. DOK-35694, el. b. l. 51).
23. (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos 2010-10-21 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 2 nurodoma, kad žemės sklype nėra pastatų, priklausančių žemės sklypo savininkui ar kitam asmeniui (dokumento registracijos Nr. DOK-35694, e. b. l. 58-59).
24. 2011-10-14 Žemės sklypo plane M1:2000, sklypo plotas 66 100 m² pažymėtos trijų statinių buvimo vietos (dokumento registracijos Nr. DOK-35694, e. b. l. 62-63).
25. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2019-05-08 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl aerofotonuotraukų kopijų, kuriame nurodoma, kad pareiškėjui pateikiama Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto dokumentų fonde esančių 1967, 1968, 1976, 1978, 1986, 1987 m. aerofotonuotraukų kopijos, aerofotonuotraukose dalis įrašų yra be vertimo į valstybinę kalbą. Kita vertus, iš šio dokumento negalima nustatyti, kurioje vietoje buvo pareiškėjo nurodomi pastatai ir, ar apskritai tokie pastatai yra nurodyti (dokumento registracijos Nr. CBP-1468).
26. UAB ,,Ginteka“ žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), M1:1000 Sklypo planas 9113 m² buvo atliktas 2019-04-23. Plane nurodoma, kad užstatytas plotas yra 1 500 m², taip pat atvaizduotos pamatų vietos. Ant dokumento matoma žyma, kad jis gautas iš VĮ Registrų centro (dokumento registracijos Nr. CBP-1468).
27. 2020-10-26 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2019-04-24 buvo įregistruoti kadastriniai matavimai (dokumento registracijos Nr. CBP-1468).
28. Iš pareiškėjo 2021-09-21 posėdžio metu pateikto brėžinio matyti, kad jame atvaizduoti trys pamatai, tačiau nenurodomas šio dokumento pavadinimas, nenurodoma kieno jis parengtas, kada jis parengtas, tačiau ant dokumento matomos datų žymos 2012 metais (dokumento registracijos Nr. DOK-56012, el. b. l. 88).
Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų (ne)pagrįstumo
29. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tai yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).
30. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: i) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; ii) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; iii) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, todėl teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylą, turi nustatyti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios pareiškėjo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).
31. Pareiškėjas juridinę reikšmę turinį faktą, t. y. kad 0,9113 ha dydžio žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo 0,61 ha namų valda su 3 pastatais, iš kurių vienas gyvenamas namas, siekia nustatyti tam, kad galėtų atkurti 0,61 ha namų valdą bei atstatyti 3-jų pastatų sodybą.
32. Tais atvejais, kai žemės savininkas siekia įgyvendinti išimtinę įstatyme įtvirtintą teisę, be aplinkybės, kur buvo sodyba, privalo įrodyti tokiai teisei atsirasti ir būtiną aplinkybę, kokie statiniai buvo sodyboje ir kokius siekia buvusioje sodybos vietoje statyti ar atkurti. Taigi, be aplinkybės dėl atkuriamų statinių vietos, reikšminga aplinkybė, kurią turi įrodyti teisę statyti siekiantis pasinaudoti saugomose teritorijose žemės sklypą turintis savininkas, yra šių atkuriamų statinių skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2013).
33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, dėl dokumento – rašytinio kaimynų liudijimo, prijungimo klausimo išsprendimo, įvertina tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pateiktų įrodymų prijungimo klausimą, išklausė ir suinteresuoto asmens atstovo poziciją. 2021-09-21 teismo posėdžio metu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atstovas prieštaravo pareiškėjo pateikto rašytinio kaimynų liudijimo prijungimui, nurodė, kad neaišku kas surašė liudijimą, ar tie žmonės ten gyveno ar vis dar gyvena, koks liudijimą surašiusių žmonių santykis ar ryšys su pareiškėju (2021-05-18 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 08:20 min. iki 09:00 min.). Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių pozicijas, posėdžio metu sprendė, kad pareiškėjo pateiktas dokumentas neatitinka rašytiniam įrodymui keliamų reikalavimų, yra nežinoma, ar tie žmonės, kurių vardu surašytas dokumentas, iš tikrųjų ten gyvena, kas šie žmonės, ar jie pasirašė dokumentą, teismas nurodė, kad jeigu šių žmonių liudijimas yra svarbus, galima juos pasikviesti į posėdį ir teismas juos išklausytų, todėl pareiškėjo pateikto rašytinio liudijimo neprijungė (garso įrašas nuo 08:20 min. iki 11:23 min.).
Žemesnės instancijos teismas
34. Faktiniai duomenys pripažįstami įrodymais pirmiau nurodytos proceso įstatymo normos prasme tik tada, jeigu jie atitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimus. Kasacinis teismas, atskleisdamas šių reikalavimų turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3–5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018). Taigi, įrodymų leistinumas siejamas su įrodymų procesine forma, o ne su turiniu (šį apibūdina sąsajumo kriterijus). Tai reiškia, kad vertinant, ar įrodymai yra leistini, svarbu ne kokią informaciją jie teikia, o tai, kaip (kokia forma) ir kur (kokiame šaltinyje) ši informacija yra užfiksuota. Tik įstatymo nustatyta procesine tvarka gauti, surinkti ir pateikti įrodymai yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2021).
35. Šiuo konkrečiu atveju teismas vertino, kad dokumentas neatitinka įrodymo formai keliamo reikalavimo, t. y. pareiškėjo pateiktas dokumentas – kaimynų rašytinis liudijimas buvo netinkama įrodinėjimo priemonė. Pirmosios instancijos teismas išaiškino pareiškėjui, kad iš jo pateikto dokumento negalima nustatyti, iš kur dokumentą surašiusiems asmenims ši informacija žinoma, be to, iš dokumento yra nežinoma, kur šie žmonės gyvena ir ar šie asmenys tikrai gali paliudyti dokumente nurodytas aplinkybes, koks pareiškėjo iš šių asmenų ryšys, teismas nurodė, kad toks dokumentas negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių, todėl pareiškėjas, siekdamas įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes asmenų paaiškinimais, turi pasinaudoti tam skirtu institutu – t. y. dokumentą parengusius asmenis galėjo prašyti šaukti liudytojais. Taigi pirmosios instancijos teismui išaiškinus pareiškėjo teisę įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes liudytojų pagalba, apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, atsisakydamas priimti įrodymą posėdžio metu, užkirto kelią pareiškėjui naudotis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, atmestini.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pareiškėjo 2021-09-21 posėdžio metu pateiktas brėžinys neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Kaip matyti ant dokumento matomos datų žymos yra 2012-08-06, 2012-07-31, 2012-02-01, dalis įrašų neįskaitoma, iš dokumento turinio negalima nustatyti, ką šis dokumentas atvaizduoja, kokiu tikslu jis parengtas bei kada jis parengtas. Kad dokumentas yra neaiškus ir negali būti laikomas tinkamu raštiniu įrodymu, pagrindžia ir paties pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai – pats pareiškėjas apeliaciniame skunde šį dokumentą įvardija kaip posėdžio metu pateiktą topografinio plano nuotrauką, nenurodydamas tikslesnių šio dokumento duomenų, jo sukūrimo datos.
37. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas oficialusis rašytinis įrodymas. Suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija į bylą kartu su kita teritorijų planavimo medžiaga pateikė 2011-10-14 žemės sklypo planą masteliu 1:2000, kurio aktualūs duomenys sutampa su 2019 m. planu, pareiškėjo vertinimu, 2019-04-24 sklypo planas yra dokumentas, įrodantis aplinkybes, kad sklype: 1) yra išlikę pastatų pamatai, 2) sklype istoriškai stovėjo pastatai.
38. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, jog šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vertinant pateiktus įrodymus, turi būti remiamasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-08-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021). Teismas, nagrinėdamas bylą ypatingosios teisenos tvarka, turi vertinti visą bylos medžiagą pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Taigi, teismas gali atitinkamą faktą pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iš įrodymų visumos tokį faktą galima pripažinti.
39. Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą teisiškai reikšmingos aplinkybės yra duomenys, apibrėžiantys pačią sodyba (išlikę pastatų ir ar sodų liekanos, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose, kiti sodybos techniniai duomenys). Pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, kurios, minėta, taikytinos ir nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, procesinė pareiga įrodyti sodybos egzistavimo faktą tenka pareiškėjui (CPK 178 straipsnis), o jam šios aplinkybės neįrodžius pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo teismo turi būti atmestas.
40. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jo nurodytomis aplinkybėmis dėl pateiktų archyvinių registravimo duomenų, kurie, jo manymu, įrodo bylai esminę aplinkybę, kad sklype stovėjo būtent gyvenamasis namas, pasisakytina, kad šie archyviniai dokumentai – Respublikinio žemėtvarkos projektavimo instituto dokumentų fonde esančių 1967, 1968, 1976, 1978, 1986, 1987 m. aerofotonuotraukų kopijos (dokumento registracijos Nr. CBP-1468), yra neaiškios, nenurodytas žemėlapio mastelis, nenurodyta sodybos ar statinių sutartinių žymėjimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog suinteresuoti asmenys jau savo procesiniuose dokumentuose išsakė kritiką paminėtai archyvinei medžiagai, todėl pareiškėjas galėjo teikti kitus įrodymus, tačiau to nepadarė. Kita vertus, išanalizavus šių archyvinių dokumentų turinį, apskritai negalima teigti, kad ankščiau V. L. priklausiusi sodyba stovėjo dabar pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, t. y. pateiktose aerofotonuotraukų kopijose sodyba (pastatai, pamatai) nėra atvaizduojama. Kitokių įrodymų (objektyvių duomenų, informacijos), kurie patvirtintų, kad V. L. priklausiusi sodyba stovėjo būtent pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ribose, pareiškėjas neteikė, t. y. nepateikė kitokių žemėlapių, brėžinių ar bet kokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie į bylą pateiktuose žemėlapiuose nepažymėtą sodybą. Nors pareiškėjas ir nurodo pateikęs (duomenys neskelbtini) liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto duomenų fondo (duomenys neskelbtini) 1964-1966 m. ūkinėje knygoje esančio V. L. ūkio žinių lapo kopiją (dokumento registracijos Nr. CBP-1468), tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis dokumentas nesutampa su kitais pareiškėjo teiktais įrodymais, kuriuose atvaizduojami pamatai, kadangi dokumentuose skirtingai nurodomas užstatytas plotas. Kitų duomenų apie atkurtinos sodybos matmenis, t. y. pareiškėjui priklausančiame žemės sklype stovėjusių statinių matmenis, pareiškėjas nenurodė.
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad: i) Vilniaus regioninio valstybės archyvo pateiktose aerofotonuotraukų kopijose pareiškėjo sklypo vietoje nėra pažymėta sodyba ar kiti pastatai (dokumento registracijos Nr. CBP-1468); ii) Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) 2005-05-04 abrise (brėžinyje) atvaizduotas Z. S. atkuriamas žemės sklypas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6,61 ha, tačiau brėžinyje statiniai (buvusios sodybos liekanos) neatvaizduojami (dokumento registracijos Nr. DOK-35694); iii) Vilniaus apskrities Vilniaus rajono žemės sklypo su nekilnojamuoju turtu kadastro duomenyse apie žemės sklypą grafoje 5 Namo Nr. ir 6 Kampinio namo Nr. – žymų nėra; lentelėje V – Duomenys apie žemės naudmenų kiekybines charakteristikas ir vertes, grafoje ,,užstatytas teritorijos plotas, ha“ – žymų nėra; lentelėje IX – Duomenys apie nekilnojamąjį turtą (statinius ir inžinierinius įrenginius) – žymų nėra (dokumento registracijos Nr. DOK-35694); iv) 2005-05-04 Žemės sklypo plane M1:10000 atvaizduotas Z. S. atkuriamas žemės sklypas, tačiau plane statiniai (buvusios sodybos liekanos) neatvaizduojami (dokumento registracijos Nr. DOK-35694); v) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos 2010-10-21 Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 2 nurodoma, kad žemės sklype nėra pastatų, priklausančių žemės sklypo savininkui ar kitam asmeniui (dokumento registracijos Nr. DOK-35694). Pirmosios instancijos teismas vertino, ar pareiškėjo teikti įrodymai, pagal kuriuos jam priklausančiame sklype yra atvaizduojami pamatai, gali pagrįsti pareiškėjo nurodomas aplinkybes, t. y. ar pareiškėjo pateikti įrodymai pagrindžia, kad iki nuosavybės teisių atkūrimo jam priklausančiame sklype galėjo būti sodyba ir, ar ši sodyba buvo būtent toje vietoje, kuri atvaizduota brėžiniuose nuo 2011 m. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad net jeigu 2011 m. duomenys apie sklype esamus pamatus ir būtų pripažinti teisingais bei tikrais, tai nereiškia, jog tokie pamatai egzistavo anksčiau. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismui teikti įrodymai, nepagrindžia fakto (neįrodo aplinkybės), kad, 2011-10-14 Žemės sklypo plane M1:2000, ir 2019-04-23 Sklypo plane M1:1000 atvaizduoti pamatai šiame sklype ir šioje vietoje buvo dar iki nuosavybės teisių atkūrimo momento.
42. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, kad V. L. priklausė būtent trys statiniai, o iš archyvinių įrodymų negalima nustatyti, kurioje tiksliai žemės sklypo vietoje jie buvo. Paminėtina, kad Z. S. atkurtas žemės sklypas buvo padalintas į 4 žemės sklypus, t. y. i) 0,9113 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso E. S.; ii) 1,4811 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso Ž. P.-S.; iii) 3,8571 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio (duomenys neskelbtini) dalys nuosavybės teise priklauso Ž. P.-S. ir (duomenys neskelbtini) dalys nuosavybės teise priklauso E. S.; iv) 0,3605 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso E. S.. Byloje esantys brėžiniai iki nuosavybės teisių atkūrimo momento nepagrindžia pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad buvusios sodybos liekanos buvo būtent sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, parengiamojo teismo posėdžio metu teismas klausė, ar pamatai yra išlikę (nurodyta, kad pamatai buvo perstumti), pareiškėjui siūlė matininką, atlikusį matavimus, kviesti liudytoju (2021-05-18 parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas nuo 02:28 min. iki 03:20 min.). Pareiškėjas neįrodinėjo aplinkybės, kad nuo 2011 metų datuojamuose žemės sklypo planuose yra atvaizduojami būtent atkurtinos sodybos pamatai.
43. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pagrindinis akcentas įrodymų vertinimo procese yra teismo konstatavimas, kad pateiktų įrodymų visumos pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti (CPK 185 straipsnio 1 dalis, CPK 265 straipsnio 1 dalis). Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat joje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, nenustatė konkrečios (tikslios) buvusios sodybos gyvenamojo namo ir kitų pastatų dislokacijos vietos, juolab pareiškėjas nepateikė duomenų, kad sodybos liekanos dabar pareiškėjui priklausančiame žemės sklype vis dar yra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimais, kad pareiškėjas teikė labai mažai duomenų, iš kurių galima būtų spręsti apie tai, kad pareiškėjo nurodoma versija ir aplinkybės yra labiau tikėtinos. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, duomenys apie pareiškėjo žemės sklype likusius pamatus yra neinformatyvūs. Brėžiniuose atvaizduotų pamatų kilmės pareiškėjas neįrodinėjo, t. y. pareiškėjas nepateikė leistinų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių anksčiau buvusių statinių pamatams būdingus požymius, neteikė pamatų tyrimų (ekspertizės) ir pan. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nepaneigta, jog žemės sklype esantys pamatai negalėjo būti ūkio (pagalbinių) pastatų liekanos ar šie pamatai atsirado jau po pareiškėjo nuosavybės teisių įgijimo.
44. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog pareiškėjo nurodoma versija yra labiau tikėtina. Vien ta aplinkybė, kad bylos šalis su teismų atliktu įrodymų vertinimu nesutinka, juos interpretuoja kitaip, nei tai darė teismai, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421-2020).
45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
46. Apibendrinant tai kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nei naikinti, nei keisti skundžiamo sprendimo teisinio pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.