Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo E. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo E. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta tinkamai. Į teismo posėdį trečiasis asmuo E. G. neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Teigė, kad atsakovui buvo sumokėtas avansas. Pinigus jis paėmė, pasirašė preliminarią sutartį, tačiau butas nebuvo parduotas. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat turėjo buto raktus, kur ji gyveno, jis galėjo ateiti ir pakeisti sutartį. Paaiškino, kad su atsakovu susipažino per nekilnojamo turto agentą, kuris irgi buvo buto bendrasavininkas. Ji buto dalį įgijo mainų sutarties pagrindu, o sekančią dieną pasirašė preliminarią sutartį su atsakovu, nes jai butas patiko ir norėjo įsigyti jį visą. Taip pat yra dar viena buto bendrasavininkė, tačiau ji gyvena Ukrainoje. 14 000 Eur ji turėjo, nes po tėvo mirties ji paveldėjo jo turtą (akcijas), akcijas pardavė. Taip pat išmainė būstą Vaivos g. 3, Klaipėda, iš kurių liko piniginių lėšų. Sutartį parengė ji, prie jos akių atsakovas preliminarią sutartį pasirašė, pinigus ji perdavė grynais. Liudytojas J. B. bei jos mama matė, kaip perdavė pinigus, taip pat gali paliudyti, kad pašaliniai asmenys būdavo jos bute. Su E. G. dėl buto pardavimo nieko nesitarė, E. G. niekur nedalyvavo. Tarėsi dėl viso kambario pardavimo, kadangi G. G. yra santuokoje, todėl buto dalis turėtų būti bendra. Paaiškino, kad pagrindinė sutartis iš karto nebuvo sudaryta, nes buvo labai daug dokumentacijos. Atsakovas vis žadėdavo, kad buto dalį jai parduos. Patvirtino, kad pateiktoje preliminarioje sutartyje pasirašė ji. Paaiškino, kad buvo pasirašytos dvi originalios sutartys, kurias ji pasirašė. Vieną sutartį pasirašė ji bei atsakovas ir tą egzempliorių atidavė jai, kitą sutartį pasirašė tik ji, tą egzempliorių pasiėmė atsakovas ir tokiu būdu galėjo kitas asmuo pasirašyti už atsakovą, o savo ruožtu, atsakovas, turėdamas buto raktus, galėjo sukeisti sutartis. Po tėvo mirties jos sveikata buvo pašlijusi, tuo pasinaudojo atsakovas. Dėl apgaulės niekur nesikreipė. Nurodė, kad nuo 2019 m. vasaros jai nuosavybės teise buto dalis nebepriklauso.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Teigė, kad atsakovas bendravo su turto agentu, su tuo pačiu agentu ieškovė pasirašė mainų sutartį, visa tai susiję ir greičiausia ieškovė buvo apgauta. Paaiškino, kad prie ieškovės atsakovas pasirašė sutartį, todėl byloje prašė skirti dar vieną ekspertizę, tačiau atlikus ekspertizę ir paaiškėjus, kad išvadose ekspertai nurodė, kad preliminarios sutarties atsakovas nepasirašė, ieškovė mano, kad sutartys buvo sukeistos.

Teismo posėdžio metu atsakovas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad jis jokios preliminarios sutarties niekada su ieškovė nesudarė, jokio sutarties egzemplioriaus neturi. Paaiškino, kad buto dalį pirko dukrai. Butas visuomet priklausė trims savininkams, kai įsigijo buto dalį, jis atliko remontą, butas buvo labai apleistas. Nurodė, kad sutuoktinė E. G. viską žino apie bylą. Dėl ieškovės elgesio visuomet buvo kviečiama policija, ieškovė nuolat girtuokliaudavo bute, ji sukėlė gaisrą. Šiuo metu iš ieškovės jos buto dalis yra atimta už skolas. Taip pat paaiškino, kad namą, esantį Vaivos g. 3, Klaipėda, įsigijo prieš dvejus metus.

Teismo posėdžio metu liudytojas J. B. paaiškino, kad dalyvavo, kai ieškovė atsakovui perdavė 15 000 Eur, pasirašė lapelį, taip pat buvo dar draugas, tačiau jis dabar gyvena Prancūzijoje. Nurodė, kad ieškovė naudojosi visais kambariais, pinigai buvo perduodami už butą. Taip pat nurodė, kad prie jo buvo perskaičiuoti pinigai, ten buvo 15 000 Eur, o paskui atsakovas pasirašė ant dviejų egzempliorių dokumento, ieškovė nepasirašinėjo dokumento.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje kilo ginčas dėl 2016 m. rugsėjo 21 d. dvišalės sutarties tarp ieškovės M. S. ir atsakovo G. G. nevykdymo, pagal kurią G. G. įsipareigojo parduoti buto dalį trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur M. S.. Ieškovės teigimu, ji sumokėjo 14 000 Eur avansą, sutartyje atsakovas pasirašė, kad gavo pinigus, tačiau žadėta buto dalis jai nebuvo parduota, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl 14 000 Eur grąžinimo.

Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis ir reiškia dviejų ar daugiau asmenų susitarimą sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitokiais šalių veiksmais, patvirtinančiais bei įrodančiais sutarties sudarymą. Taigi sutartis dažniausiai sudaroma (išskyrus įprastinius nesudėtingus, pvz., buitinius vartojimo sandorius) pradėjus derybas, kurių metu kai kuriais atvejais gali būti sudaryta ne šalių siekiama sudaryti sutartis, o preliminarioji sutartis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi preliminariąja sutartimi šalys susitaria dėl kitos sutarties sudarymo, t. y. sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą išskirtini šie tokios sutarties bruožai: 1) aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; 2) aptariami būsimos pagrindinės sutarties dalykas ir esminės pagrindinės sutarties sąlygos; 3) nurodomas terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; 4) susitarimas įforminamas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013).

Byloje pateikta 2016 m. rugsėjo 21 d. dvišalė sutartis, iš kurios matyti, kad ją sudarė ir pasirašė ieškovė M. S. ir G. G.. Pagal sutartį susitarta, kad G. G. (pardavėjas) įsipareigoja parduoti jam priklausančią buto dalį trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), o M. S. (pirkėja) įsipareigoja nupirkti šį turtą už 15 000 Eur. Pardavėjas ir pirkėja įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 28 d. sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure (Sutarties 5 punktas). Taigi iš sutarties turinio ir sąlygų, matyti, jog 2016 m. rugsėjo 21 d. dvišale sutartimi išreikšta šalių valia rodo susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę sutartį, kas atitinka ikisutartinių santykių etapą, todėl nagrinėjamos bylos kontekste šalių prievoliniai santykiai vertintini preliminarios sutarties požymių kontekste (CK 6.165 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 185 straipsnis). Pastebėtina, jog ginčo dėl sutarties teisinio kvalifikavimo, byloje nėra.

Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Įstatyme nustatyta privaloma rašytinė preliminariosios sutarties forma, jos nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 1.76 straipsnio 1 dalis, 6.165 straipsnio 2 dalį, 6.159 straipsnis) preliminarioji sutartis laikytina sudaryta nuo to momento, kai abi sutarties šalys, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, savo valią sudaryti sutartį išreiškia raštu.

Iš byloje pateiktos 2016 m. rugsėjo 21 d. dvišalės sutarties (toliau Sutartis) matyti, kad šalys susitarė, jog G. G. (pardavėjas) įsipareigoja parduoti jam priklausančią buto dalį trijų kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), o M. S. (pirkėja) įsipareigoja nupirkti šį turtą už 15 000 Eur. Pardavėjas ir pirkėja įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2016 m. lapkričio 28 d. sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį notarų biure (Sutarties 5 punktas). Užtikrinant sutartyje numatytų įsipareigojimų tinkamą įvykdymą, pirkėja (ieškovė) sutarties pasirašymo metu sumoka pardavėjui (atsakovui) 14 000 Eur avansą, kuris yra įskaitomas į turto pardavimo kainą (Sutarties 8 punktas). Jei pardavėjas (atsakovas) nevykdys sutartyje numatytų įsipareigojimų, tai jis privalo pirkėjai (ieškovei) grąžinti avansą sumoje 14 000 Eur (Sutarties 9 punktas). Po Sutarties tekstu ranka rašyta „Keturiolika tūkstančių gavau (parašas)“, „PARDAVĖJAS: G. G. (parašas)“.

Iki 2016 m. lapkričio 28 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalies pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl 14 000 Eur avanso grąžinimo. Tuo tarpu atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka, teigdamas, jog jis jokios Sutarties nepasirašė ir 14 000 Eur avanso nėra gavęs.

Teismas pažymi, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kurias nurodo esant įrodinėjimo pagrindu byloje – rungimosi principas. Faktą pripažinti įrodytu galima, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008, 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Kaip minėta, atsakovas teigia, jog 2016 m. rugsėjo 21 d. jis jokios sutarties nesudarė, byloje pateiktą Sutartį pasirašė ne jis ir jokių pinigų jis negavo. Atsakovo teiginiams pagrįsti byloje buvo paskirtos ir atliktos dvi rašysenos ekspertizės.

Iš byloje pateiktų ekspertizės aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ekspertai pateikė išvadą, jog įrašus „Keturiolika tūkstančių gavau (parašas)“ ir „G. G. (parašas)“ 2016 m. rugsėjo 21 d. Sutartyje atliko ir pasirašė ne atsakovas G. G., o kitas asmuo. Ekspertai taip pat negalėjo vertinti, ar sutartyje minėti įrašai atlikti neįprastos būsenos, neįprastomis sąlygomis, pakeista (kraipyta) rašysena, nes nebuvo pateikti ekspertizėms tirti kito asmens, galimai parašiusio tiriamuosius rankraštinius įrašus ir pasirašiusio G. G. vardu, pavyzdžiai.

Pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė yra vienas iš rašytinių įrodymų, lygiaverčių su išvardytaisiais CPK 177 straipsnio 2 dalyje ir, be kita ko, nelaikomų oficialiuoju rašytiniu įrodymu pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles. Nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Congestum group“ v. UAB ,,Sermeta“, bylos Nr. 3K-3-54/2009; 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje J. M. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-163/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas byloje pateiktus ekspertizės aktus, neturi jokio pagrindo abejoti jų patikimu (CPK 177 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, svarbu akcentuoti ir tai, jog ir ieškovė sutinka su pateiktomis ekspertų išvadomis, jų neginčija.

Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ekspertizių išvados jai buvo staigmena, nes atsakovas prie jos pasirašė 2016 m. rugsėjo 21 d. Sutartį ir darė prielaidą, kad atsakovas, turėdamas buto raktus ir lankydamasis jos gyvenamojoje vietoje, sukeitė Sutartį, vietoj originalo padėjo su jo netikru parašu pasirašytą sutartį.

Iš Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovei M. S. pagal 2016 m. rugsėjo 22 d. mainų sutartį nuosavybės teise priklausė 34/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini). Posėdžio metu šalys nurodė, kad šiuo metu buto dalis ieškovei nebepriklauso, ją pardavus už skolas. Atsakovui G. G. ir trečiajam asmeniui E. G. pagal 2014 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį iki šiol bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 13/50 buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Kaip nurodo ieškovė, šalys tarėsi dėl G. G. ir E. G. priklausančios buto dalies pardavimo. Ieškovė sandorio metu jau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovui taip pat priklausė dalis buto, todėl jis turėjo raktus, kambariai buvo nerakinami ir atsakovas lengvai galėjo patekti į jos kambarį ir sukeisti sutartis. Teismas pažymi, jog ieškovė jokių objektyvių duomenų tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė, t. y. ieškovė negalėjo paaiškinti nei kada, nei kokiomis aplinkybėmis galimai buvo pakeista Sutartis. Nors tiek ieškovė, tiek teismo posėdžio metu liudytojas J. B., kuris tuo metu buvo šalių kaimynas, nurodė, kad atsakovas lankydavosi jam nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau tokios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog pastarasis kokiu nors būdu galėjo patekti į ieškovės gyvenamąsias patalpas ir pakeisti Sutartį.

Pagrįstų abejonių kelia ir tai, kokiu būdu galėjo Sutartį pasirašyti kitas asmuo prieš pakeičiant Sutartį. Ieškovė nurodė, kad ji pasirašė du sutarties egzempliorius, o atsakovas pasirašė tik ant vieno, t. y. ant jos egzemplioriaus, sau atsakovas pasiėmė tik ieškovės parašu pasirašytą Sutarties egzempliorių. Kaip minėta, atsakovas apskritai neigia Sutarties sudarymo bei pasirašymo aplinkybes, o byloje apklausto liudytojo J. B. paaiškinimai yra iš esmės priešingi ieškovės. Liudytojas nurodė, jog Sutarties ieškovė nepasirašinėjo, matė kaip ant sutarties dviejų egzempliorių pasirašė atsakovas. Taigi ieškovės ir liudytojo paaiškinimai yra iš esmės prieštaringi. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovė nepagrindė ir jokiais objektyviais duomenimis neįrodė Sutarties pakeitimo fakto (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismo posėdžio metu liudytojas J. B. nurodė, kad dalyvavo, kai ieškovė atsakovui perdavė pinigus ir tvirtino, jog buvo suskaičiuota ir perduota 15 000 Eur. Vertinant byloje pateiktą Sutartį, ieškovės bei liudytojo paaiškinimus, kyla pagrįstų abejonių dėl pinigų perdavimo fakto. Iš byloje pateiktos Sutarties, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad, ieškovės teigimu, šalys sutarė buto dalies pardavimo kainą 15 000 Eur, o sudarant Sutartį buvo sumokėtas 14 000 Eur avansas. Ieškovė teigia, kad dalyvaujant liudytojui buvo perduotas 14 000 Eur avansas, tuo tarpu liudytojas nurodo 15 000 Eur perdavimą. Taigi ieškovės ir liudytojo paaiškinimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Manytina, kad liudytojas iš ieškovės pasakojimų žino apie buto pardavimą už 15 000 Eur, ko pasėkoje teismui ir nurodė tokias aplinkybes, t. y. būtent 15 000 Eur perdavimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas nurodė, kad perduodant pinigus dalyvavo dar vienas draugas, kai tuo tarpu ieškovė nurodo, kad pinigų perdavimą galėtų patvirtinti jos motina.

Pastebėtina, kad byloje, išskyrus ieškovės nurodomas aplinkybes, nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas ketino parduoti jam priklausančią buto dalį. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, buto dalis, adresu (duomenys neskelbtini), iki šiol priklauso atsakovui, šalių paaiškinimais, atsakovas bute darė ir remontą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosavybės teisė į buto dalį atsakovui priklauso kartu su sutuoktine E. G., ieškovė apie tai žinojo, tačiau Sutartis sudaryta tik su vienu iš savininkų. Be to, ieškovė negalėjo paaiškinti, kodėl iš karto nebuvo sudaroma pagrindinė nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kai už daiktą buvo sumokėta beveik visa kaina, t. y. 14 000 Eur iš sutartų 15 000 Eur, ir kokia, ieškovės teigimu, esminė dokumentacija tam trukdė.

Kaip minėta, preliminarioji sutartis laikytina sudaryta nuo to momento, kai abi sutarties šalys, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, savo valią sudaryti sutartį išreiškia raštu, tuo tarpu pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Taigi, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, teismas visapusiškai įvertinęs byloje pateiktas ekspertų išvadas, t. y. jog įrašus „Keturiolika tūkstančių gavau“ bei „G. G.“ parašė ne atsakovas, po minėtais tekstais pasirašė ne atsakovas, šalių bei liudytojo paaiškinimus, konstatuoja, jog byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog tarp šalių buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 21 d. Sutartis bei jos pagrindu perduoti pinigai. Tokiu būdu šalių nesieja sutartiniai santykiai, kurių pagrindu šalims kiltų tam tikros teisės ir pareigos, todėl ieškovės ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CK 6.156 straipsnis, 6.165 straipsnis, 6.181 straipsnio 4 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl ieškovės teiginių, kad ji buvo apgauta, kad atsakovas ir turto agentas G. G. sugalvojo veiksmų planą (schemą), kaip pasisavinti jos nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), teismas pastebi, jog nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, byloje nepateikta jokių duomenų apie apgaulingus ar ginčijamus sandorius. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateikti Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad ieškovei M. S. pagal 2015 m. balandžio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą iki 2016 m. rugsėjo 22 d. mainų sutarties nuosavybės teise priklausė ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovei M. S. pagal 2015 m. balandžio 30 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą iki pagal 2016 m. rugpjūčio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties nuosavybės teise priklausė ½ sandėlio, garažo, šiltnamio, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui G. G. ir trečiajam asmeniui E. G. pagal 2018 m. gegužės 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo, sandėlio, garažo, šiltnamio, kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat trečiajam asmeniui E. G. pagal 2016 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartį nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo, kiemo statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovas nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), yra įgijęs praėjus beveik dvejiems metams po ieškovės nurodomos 2016 m. rugsėjo 21 d. Sutarties.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl dėl kitų šalių argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės galutiniam teismo sprendimui.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas byloje už ekspertizės atlikimą sumokėjo 500 Eur (CPK 88 straipsnio 1 straipsnio 1 punktas). Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteistinos jo turėtos 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už ekspertizės atlikimą (CPK 88 straipsnio 1 straipsnio 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259-260, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės M. S. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui G. G. iš ieškovės M. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.