Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio ir Larisos Šimanskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. G. (T. G.) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. (T. G.), atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. G.-K., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Purpura“, trečiajam asmeniui D. B. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

13. Argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines ir teisines aplinkybes bei priėmė neteisingą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

14. Teigia, kad atsakovė jam tinkamai nepranešė apie šaukiamą akcininkų susirinkimą, nes pranešimai jam nebuvo įteikti iki susirinkimo dienos, o žinodama apie netinkamą informavimą atsakovė apie susirinkimus kitomis priemonėmis jam nepanešė. Atsakovė nesilaikė protingumo ir sąžiningumo principų, neatsižvelgė į tai, kad jis yra nepilnametis, nesidomėjo, ar pranešimus jis gavo, galėjo papildomai pranešti jam ar jo atstovei (pavyzdžiui, elektroniniu paštu), tačiau to nepadarė siekdama, jog ieškovas nedalyvautų visuotiniame akcininkų susirinkime. Pažymi, kad iki 2021 m. balandžio 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo tarp akcininko trečiojo asmens ir ieškovo bei jo atstovų vyko aktyvus bendravimas tiek susitikimuose, tiek telefonu dėl įvairių su atsakovės veikla ir su palikimu susijusių klausimų, 2021 m. kovo 17 d. jie buvo susitikę, sutarė, kad artimiausiu metu nebus priimti sprendimai dėl atsakovės valdymo, tačiau dėl 2021 m. balandžio 12 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nei su juo, nei su jo atstovais trečiasis asmuo ir atsakovė nesusisiekė, nors turėjo ir telefono numerį, ir elektroninio pašto adresą. Apie šaukiamą susirinkimą ir priimtą sprendimą sužinojo praėjus daugiau nei mėnesiui nuo jų.

15. Teigia, jog nors dėl COVID-19 ligos plitimo nacionaliniu lygiu buvo paskelbtas karantinas, jam vyko pamokos namuose, jo atstovė (motina) taip pat dirbo namuose nuotoliniu būdu, t. y. jie visą laiką buvo namuose, tačiau jiems nei buvo įteiktas laiškas dėl šaukiamų 2021 m. balandžio 12 d. ir 2021 m. balandžio 19 d. visuotinių akcininkų susirinkimų, nei buvo paliktas pranešimas apie pašto siuntas. Pažymi, kad po susirinkimo ir trečiojo asmens paskyrimo bendrovės direktoriumi jų bendravimas vėl tapo intensyvus, buvo derinami palikimo klausimai (automobilių pardavimas ir pan.), trečiasis asmuo reikalavo apmokėti patirtas laidotuvių išlaidas.

16. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nebuvo pažeistos imperatyvios CK ir ABĮ nuostatos dėl pranešimo akcininkams apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Mano, kad teismas tik formaliai vertino aplinkybes, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jis yra nepilnametis, nėra verslininkas, o atsakovė bei akcininkas (trečiasis asmuo) savo veiksmais siekė, kad jam nežinant būtų suorganizuotas visuotinis akcininkų susirinkimas ir jame vien trečiojo asmens balsais būtų priimti trečiajam asmeniui palankūs sprendimai. Argumentuoja, kad jo nedalyvavimas turėjo esminės reikšmės, jo balsas būtų turėjęs esminę ir lemiamą įtaką balsavimo rezultatams ir sprendimo priėmimui, todėl tik formalus pranešimas apie visuotinį akcininkų susirinkimą turėtų būti pripažintas netinkamu.

17. Argumentuoja, kad vaiko interesų viršenybės principo įgyvendinimas yra viešojo intereso apsaugos sudedamoji dalis, nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas. Atsakovė turėjo įvertinti, kad jis nepilnametis, t. y. silpnesnė šalis, ir visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo metu dar buvo tvarkomi paveldėjimo klausimai, bei imtis papildomų priemonių tinkamai pranešti apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus. Pažymi, kad ABĮ ir atsakovės įstatuose nurodyti pranešimo apie visuotinį akcininkų susirinkimą būdai yra minimalūs ir galima taikyti kelis pranešimo būdus kartu, jei tai tinkamai užtikrina akcininkų teises ir interesus. Teigia, kad netinkamu informavimu ir visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu trečiasis asmuo pažeidė ABĮ, CK bei juose įtvirtintus sąžiningumo ir protingumo principus.

18. Argumentuoja, kad trečiasis asmuo buvo paskirtas ieškovo paveldėto turto administratoriumi, tačiau nedalyvavo visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ieškovo vardu ir interesais, nors tokią pareigą kaip turto administratorius turėjo, nesusiderino su ieškovu pozicijos dėl balsavimo bei neinformavo apie visuotinius akcininkų susirinkimus, nebalsavo ieškovo vardu, todėl šiurkščiai pažeidė savo, kaip turto administratoriaus, pareigas (CK 4.242 straipsnio 2, 3 dalys). Teigia, kad akcininkas (trečiasis asmuo) nepagrįstai pasinaudojo savo, kaip palikimo administratoriaus, teisėmis, kad paskirtų save bendrovės vadovu ir galėtų priimti beveik visus sprendimus, nevaržomas kito akcininko (ieškovo) nuomonės.

19. Pažymi, jog bendrovės vadovas turi ne tik vadovo, bet ir valdybos teises, nustatytas ABĮ, dėl to be akcininkų pritarimo gali priimti iš esmės visus bendrovės veiklai didelę reikšmę turinčius sprendimus. Be to, nėra nustatytas terminas, iki kurio bendrovės vadovu bus akcininkas (trečiasis asmuo), dėl to jis gali eiti vadovo pareigas neterminuotai, o jo atšaukti ieškovas neturės galimybių, nes akcininkas, turintis 50 procentų akcijų, tokiam sprendimui nepritartų, o vien ieškovo balsų nepakanka.

20. Mano, kad pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas negalėjo būti šaukiamas ir jame negalėjo būti netaikomas kvorumo reikalavimas pagal ABĮ 27 straipsnio 1 dalį. Nors akcininkas ir dalyvavo 2021 m. balandžio 12 d. susirinkime, bet jame ieškovo vardu kaip turto administratorius nebalsavo, nors tai privalėjo padaryti. Dėl to jau 2021 m. balandžio 12 d. vykusio pirmojo visuotinio akcininkų susirinkimo pagal ABĮ nuostatas negalima laikyti neįvykusiu, kadangi jame buvo akcininkas, kuris turėjo balsuoti už ieškovą, tačiau protokole jis nėra pažymėtas kaip susirinkimo dalyvis ir nėra pateikta įrodymų, kad palikimo administratorius buvo tinkamai informuotas, kad turi dalyvauti susirinkime ir jame balsuoti. Mano, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas turėtų būti panaikintas kaip pažeidžiantis imperatyvias įstatymų nuostatas.

21. Argumentuoja, kad visus reikalingus einamuosius bendrovės valdymo veiksmus trečiasis asmuo galėjo ir privalėjo atlikti kaip palikimo administratorius, akcininkui paprastojo turto administravimo suteikiamų teisių pakako palaikyti tinkamą bendrovės veiklą, iki ieškovas gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Nepaisydamas teismo nutartimi nustatytų sąlygų akcininkas ėmėsi veiksmų sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir paskirti save bendrovės vadovu ir taip šiurkščiai pažeidė savo kaip palikimo administratoriaus teises ir pareigas.

23. Nurodo, kad jo, kaip akcininko, teises pažeidžia tai, jog turėdamas 50 proc. bendrovės akcijų neturi jokios bendrovės veiksmų kontrolės, kadangi kitas akcininkas jau veikia kaip bendrovės vadovas ir jo atšaukti nėra galimybės. Teigia, kad akcijų suteikiama nauda yra ne dividendų gavimas, o bendrovės veiklos kontrolė ir galimybė priimti esminius sprendimus, pavyzdžiui, nuspręsti dėl vadovo, kuriuo ieškovas pasitiki, paskyrimo ar atšaukimo, pagrindinių turto valdymo sprendimų. Bendrovės kontrolės praradimas pažeidžia ir ateityje sudarys galimybes kitam akcininkui pažeisti ieškovo, kaip akcininko, teises. Teigia, kad nors 2021 m. birželio 8 d. pasirašė bendrovės vadovo pateiktos formos konfidencialumo susitarimą, tačiau informacijos apie bendrovę iki šiol negavo, nors prašė ne vieną kartą. Šis jo teisių pažeidimas įrodo didelę žalą, kylančią, kai vadovo ir valdybos teises turi tas pats asmuo. Šiuo atveju akcininkas (trečiasis asmuo) gali bendrovėje veikti ir ją kontroliuoti savo nuožiūra, sudaryti nenaudingus sandorius ir pan. Pažymi, kad nesiekia daryti žalos bendrovei prašydamas panaikinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą. Sutiktų, kad abiejų akcininkų sutarimu vadovu būtų paskirtas kitas asmuo arba nustatyti vadovo sprendimų revizijos ar tvirtinimo tvarką įstatuose. Mano, kad panaikinus sprendimą būtų šaukiamas kitas bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame ir būtų siūlomi abiejų šalių kandidatai.

27. Nesutinka su ieškovo teiginiais, kad siekė suorganizuoti visuotinį akcininkų susirinkimą ieškovui nežinant. Pažymi, jog apie būtinybę skirti vadovą ieškovo motina informuota dar 2021 m. kovo 17 d. susitikimo metu. Nurodo, kad trečiasis asmuo ieškovo motinai siuntė elektroninius laiškus, tačiau į juos atsakymų negaudavo, į juos buvo atsakyta tik 2021 m. balandžio 29 d., į skambučius ji taip pat dažnai neatsiliepdavo, neperskambindavo. Akivaizdu, kad pats ieškovas ir jo atstovė nebuvo linkę bendrauti neformaliai, todėl apie visuotinius akcininkų susirinkimus ieškovas buvo informuotas teisės aktų ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka.

28. Pažymi, jog nusprendžiant dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo galiojimo turi būti atsižvelgiama ne tik į konkretaus akcininko, bet ir į bendrovės interesus. Tik esminiai procedūriniai pažeidimai yra pagrindas ppripažinti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą negaliojančiu. Atsakovė elgėsi sąžiningai, nesiekė išvengti ieškovo dalyvavimo susirinkime, jo atstovę informavo ne tik žodžiu, bet ir raštu ir tik dėl paties ieškovo neatsakingumo jis nedalyvavo akcininkų susirinkime.

29. Pažymi, jog priešingai nei teigia ieškovas, vaiko interesai buvo apsaugoti, kadangi trečiasis asmuo išsaugojo bendrovę, užtikrino jos veiklos (viešojo maitinimo) tęstinumą, nepaisant šalyje paskelbto karantino ir įvairių veiklų ribojimų priėmė naujus darbuotojus ir plėtė veiklą. Priimtas sprendimas buvo palankus tiek atsakovei, tiek abiem akcininkams, o apeliantas nenurodo, kaip priimtas sprendimas pažeidžia jo interesus, koks būtų jam priimtinas sprendimas. Atsakovė turėjo turėti vadovą ir akivaizdu, kad tinkamiausias buvo trečiasis asmuo.

30. Argumentuoja, kad akcininko teisės gali būti įgyvendinamos ir ginamos tik įgijus akcininko statusą, t. y. nuo įrašo bendrovės akcijų sąskaitose atlikimo. Dėl to ieškovas, susirinkimo dieną neįregistravęs jam priklausančių akcijų, negalėjo dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturi teisės ginčyti 2021 m. balandžio 19 d. akcininkų sprendimo.

31. Nurodo, jog turto administravimas buvo nustatytas, iki V. B. įpėdiniams bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Trečiajam asmeniui paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2021 m. kovo 16 d. į 1/2 dalį mirusiojo turto, dėl to šios dalies turto administravimas baigėsi. Pažymi, kad nebalsavęs už apeliantą trečiasis asmuo elgėsi sąžiningai. Vadovaujantis apelianto pozicija, trečiasis asmuo būtų turėjęs balsuoti prieš sprendimą ir taip palikti įmonę be vadovo, be galimybės pratęsti nuomos sutartį, be veiklos kontrolės, o tokia situacija prieštarautų tiek abiejų akcininkų, tiek bendrovės interesams.

32. Pažymi, jog apeliacinio skundo argumentai, jog nebuvo galima šaukti pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo, nebuvo dėstomi ieškinyje ir nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, yra nauji, todėl jais remtis apeliaciniame skunde negalima.

33. Nesutinka, kad trečiasis asmuo visus veiksmus, reikalingus įmonės gyvybingumui išlaikyti, galėjo atlikti kaip turto administratorius. Nurodo, jog buvo nustatytas paprastasis turto administravimas, t. y. administratoriaus pareigos apėmė tik turto išsaugojimą, bet neturėjo pareigos jo gausinti (CK 4.239 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu, siekiant išsaugoti aktyvią viešojo maitinimo veiklą, neprarasti klientų, neuždaryti maitinimo vietos, buvo būtina sudaryti negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pirkti, užsakyti, parduoti maisto produktus, atleisti ir priimti darbuotojus. Tokia veikla yra aktyvi ir neapima paprastojo turto administravimo. Be to, tokia veikla yra rizikinga, todėl už ją turi būti atlyginama, o trečiasis asmuo administratoriaus pareigas vykdė neatlygintinai.

34. Pažymi, kad ieškovas, prieštaraujantis trečiojo asmens vadovavimui, nepateikia jokios alternatyvos, o jo pozicija nukreipta į įmonės veiklos paralyžiavimą. Taip pat ieškovas nepagrįstai teigia, kad nėra galimybės pakeisti blogai savo pareigas atliekantį vadovą. Priešingai, nurodo, jog akcininkas turi teisę inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą (CK 2.126 straipsnio 4 dalis), jeigu įmonės vadovas pažeistų savo pareigas. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo, kaip įmonės vadovas, užtikrino stabilią, veiksmingą, konkurencingą bendrovės veiklą ir nėra jokio teisinio pagrindo apelianto teiginiams apie jo, kaip akcininko, teisių pažeidimą. Pažymi, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais skirtas ne tik ieškinį pareiškusio akcininko teisėms apginti – jis sukuria teisines pasekmes bendrovei, kitiems akcininkams, tretiesiems asmenims, todėl būtina siekti bendrovės bei akcininko interesų pusiausvyros.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

36. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

37. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

41. Apeliantas, ginčydamas UAB „Purpura“ 2021 m. balandžio 19 d. pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimtą sprendimą UAB „Purpura“ vadovu išrinkti D. B., iš esmės argumentuoja tuo, kad nebuvo tinkamai informuotas apie šaukiamą akcininkų susirinkimą, nors jo balsas būtų turėjęs lemiamą įtaką sprendimo priėmimui. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apelianto argumentais nesutinka.

42. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Ginčui aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir – ABĮ, redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) 19 straipsnio 10 dalyje buvo numatyta, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais ieškinį dėl bendrovės organų sprendimų negaliojimo gali pareikšti akcininkai, kreditoriai, bendrovės vadovas, valdybos ir stebėtojų tarybos nariai ar kiti įstatymuose numatyti asmenys ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, jį atnaujino. Apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nėra keliama argumentų, susijusių su ieškinio senaties terminu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

43. ABĮ 3 straipsnyje įtvirtinta, jog bendrovės akcininkai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų, o kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise turimos akcijos. ABĮ 3 straipsnio 1 dalis apibrėžia patį akcininką kaip subjektą, kuris yra įsigijęs bendrovės akcijų, tačiau neriboja akcijų įsigijimo būdų ir nenustato nuosavybės teisės į akcijas įsigijimo momento. Nuosavybės teisės į akcijas atsiradimo momentas priklauso nuo to, ar akcijos yra materialios ar nematerialios, ir nuo to, kaip jos yra įgyjamos – pirminėje rinkoje (steigimo būdu, įstatinio kapitalo padidinimo būdu) ar antrinėje rinkoje (perkant, dovanojant, mainant akcijas ir pan.).

44. Pagal UAB „Purpura“ įstatų 9 punktą visos bendrovės akcijos yra nematerialiosios. ABĮ 40 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad nematerialios akcijos savininkas (akcininkas) yra asmuo, kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. ABĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų ? nematerialių akcijų savininkų ? asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų ? nematerialių akcijų savininkų ? asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. ABĮ 46 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nematerialių akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.), 17 punktas numato, kad bendrovės materialių akcijų perleidimo ar akcijų paveldėjimo atvejais akcijų apskaitos tvarkytoją apie bendrovės akcijų savininko pasikeitimą informuoja akcijas įsigijęs asmuo, pateikdamas šių Taisyklių 14.11 arba 14.12 punktuose nurodytus dokumentus ir jų kopijas, o bendrovės nematerialių akcijų perleidimo atveju – akcijas perleidę ir jas įsigiję asmenys, pateikdami šių Taisyklių 14.10 punkte nurodytą sutartį, kurios pagrindu perleidžiama nuosavybės teisė į nematerialią akciją, ir jos kopiją. Akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs šiuos dokumentus, privalo nedelsdamas padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose.

45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą išvadai, jog nuosavybės teisė į uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas įgyjama, ir kartu įgyjamos akcininko teisės, nuo įrašo atlikimo bendrovės akcijų sąskaitose. Kasacinis teismas, aiškindamas akcininko teisių įgijimo momentą, nurodė, kad perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Uždarosios akcinės bendrovės nematerialios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialių akcijų perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialias akcijas pereina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Taigi nuosavybės teisei į nematerialias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialių akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti ABĮ nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010; 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2013; 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl akcininko teisių įgyvendinimo ir jų gynimo būdų apžvalga Nr. AC-50-1. Teismų praktika. 2019, 50, p. 523–596). Tai reiškia, jog apeliantas nuosavybės teisę į atsakovės akcijas ir jų suteikiamas akcininko teises įgijo tik po to, kai UAB „Purpura“ užfiksavo šį faktą vertybinių popierių sąskaitose. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo advokatė tik 2021 m. balandžio 29 d. kreipėsi į UAB „Purpura“ vadovą D. B. prašydama įregistruoti ieškovą akcininku, pavesti įmonės buhalterei apie pakeitimus pranešti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovas ginčijamo visuotinio akcininkų susirinkimo metu, t. y. 2021 m. balandžio 19 d., nebuvo įmonės akcininkas ir nebuvo įgijęs akcininko teisių. Būtent šiais argumentais pagrįstai remiasi ir atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas net ir dalyvaudamas 2021 m. balandžio 19 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime nebūtų galėjęs balsuoti kaip akcininkas. Vien dėl šios priežasties ginčijamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas niekaip negali pažeisti ieškovo, kaip UAB „Purpura“, akcininko teisių, nes skundžiamo sprendimo priėmimo metu ieškovas dar nebuvo įmonės akcininkas.

46. Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas 2021 m. balandžio 19 d. vykusiame visuotiniame akcininkų susirinkime nebūtų galėjęs balsuoti kaip akcininkas, tačiau spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo teisės nepagrįstai padarė priešingą išvadą, t. y. jog ieškovas turi teisę reikšti ginčo reikalavimus. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Taigi, kaip matyti, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galbūt pažeistas teises. Teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas, bei vėliau sprendžia dėl procesinių teisių įgyvendinimo. Tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims, tačiau teismo pareiga yra užtikrinti, kad būtų laikomasi procesinių nuostatų ir atsižvelgiama į teismų kompetencijos ribas. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas niekaip nepakeistų ieškovo teisių apimties, jų nesukurtų, nepanaikintų ir nepakeistų. Taigi atsakovė teisi teigdama, kad apeliantas neturi reikalavimo teisės ginčyti 2021 m. balandžio 19 d. akcininkų sprendimą. Reikalavimo teisės neturėjimas sudaro savarankišką teisinį pagrindą ieškovo ieškinį atmesti. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas turi teisę reikšti ieškinio reikalavimus, tačiau bylą iš esmės išsprendė teisingai.

47. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas (ieškovai), jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t. y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856; 2002 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002; kt.). Taigi tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; kt.). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, nėra nustatyta, kad organizuojant visuotinį akcininkų susirinkimą būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, o ieškovas nebūtų galėjęs balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime ir priešingai jo teiginiams, jo balsas nebūtų turėjęs jokios įtakos sprendimui.

48. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, kaip pretendentas priimti mirusiojo palikimą ir galimas akcininkas, atsakovei buvo žinomas. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, siųsdami registruotas pašto siuntas (pranešimus) apie vyksiančius visuotinius akcininkų susirinkimus ieškovui (jo atstovei) elgėsi sąžiningai, gera valia ir neturėjo tikslo nuslėpti informacijos. Taigi ir šiuo požiūriu nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovo (jo atstovės) informavimas apie vyksiančius visuotinius akcininkų susirinkimus buvo tinkamas, atitiko teisės aktų bei bendrovės įstatų reikalavimus ir plačiau pirmosios instancijos teismo argumentų neperrašo. Apeliantui argumentuojant, kad trečiasis asmuo galėjo papildomai jį informuoti apie akcininkų susirinkimą elektroniniu paštu, telefonu, teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, civilinėje byloje esantys trečiojo asmens elektroniniai laiškai patvirtina, kad jis siekė bendrauti su ieškovo motina neformaliai, teikė jai informaciją, siekė aptarti įmonės reikalus, ragino kuo greičiau sutvarkyti paveldėjimo klausimus, tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovo motina į trečiojo asmens pastangas ir raginimus būtų reagavusi. Priešingai, remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovo atstovei (motinai) išduotas leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko T. G. vardu, atsiradusį po tėvo V. B. mirties, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo ji kreipėsi tik 2021 m. vasario 23 d., o paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik 2021 m. balandžio 27 d. Pažymėtina, jog tuos pačius veiksmus pas tą patį notarą trečiasis asmuo atliko 2021 m. vasario 26 d. (kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo) ir 2021 m. kovo 16 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Apelianto teiginiai, kad palikimo priėmimo procedūra užsitęsė dėl to, kad jis nepilnametis, t. y. reikėjo kreiptis į vaiko teisių apsaugos instituciją, taip pat į teismą leidimo priimti palikimą, nepagrįsti, nes, kaip minėta, teismas leidimą ieškovo motinai išdavė 2021 m. vasario 10 d., apeliaciniame skunde ieškovas nurodė, kad pažymą iš Vaiko teisių apsaugos tarnybos gavo dar 2021 m. sausio 19 d. Teisėjų kolegija pažymi, jog pats ieškovas apeliainiame skunde taip pat nurodo, kad iki pat 2021 m. balandžio 12 d. vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo su trečiuoju asmeniu aktyviai bendravo, dar 2021 m. kovo 17 d. jo motina buvo susitikusi su D. B., žinojo, kad tarp paveldimo turto yra akcijos, aptarė įmonės klausimus, taigi nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ieškovas ir jo motina nieko nežinojo apie įmonės reikalus.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2021 m. gegužės 28 d. raštu ieškovas (jo atstovai) reiškė pretenzijas trečiajam asmeniui, grasino baudžiamąja atsakomybe už įmonės turto vertės sumažinimą, bendrovės įsipareigojimų padidinimą, turto iššvaistymą ir pan., nors jokių duomenų byloje apie tai nėra. Niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai apie žalą, vien subjektyvūs ieškovo (jo atstovų) pasvarstymai, kad trečiasis asmuo veikia priešingai bendrovės ir ieškovo interesams, jokiais duomenimis nepagrįstas subjektyvus išankstinis nusistatymas prieš trečiąjį asmenį nesudaro pagrindo šių teiginių pripažinti pagrįstais, ypač, kai bylos aplinkybės ir esantys įrodymai patvirtina prešingai. Būtent, jog trečiasis asmuo mirus vieninteliam įmonės akcininkui ir vadovui išsaugojo įmonę, tęsė jos veiklą ir ją plėtė (bylos duomenys patvirtina, jog akcininko ir vadovo mirties metu įmonėje dirbo 10 darbuotojų, o vadovaujant trečiajam asmeniui 2021 m. rugpjūčio 31 d. jau dirbo 21 darbuotojas). Akivaizdu, kad vadovaujant trečiajam asmeniui įmonė sėkmingai veikė ir plėtėsi, nėra duomenų, kad būtų sumažėjusi akcijų vertė, kad visuotiniame akcininkų susirinkime būtų priimti kokie nors sprendimai, apribojantys būsimų akcininkų teises ir pan., taigi ir šiuo požiūriu nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovo, kaip akcijų paveldėtojo, teisių ir interesų pažeidimo. Pažymėtina, jog iš teismų informacinės sitemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad ieškovas (jo atstovė) yra inicijavę dar vieną civilinę bylą dėl informacijos akcininkui pateikimo, todėl plačiau neanalizuotini apeliacinio skundo argumentai dėl informacijos jam, kaip akcininkui, neteikimo, nes tai yra kitos civilinės bylos dalykas.

50. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad trečiasis asmuo, kaip laikinas akcijų administratorius, turėjo už ieškovą dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkime. Teisėjų kolegija pažymi, jog tokios teisės suteiktos tik akcininkams, o ne turto (akcijų) administratoriui, juo labiau, kad, kaip minėta, ieškovas ginčijamo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo įgijęs akcininko teisių, taigi ir akcijų administratorius negalėjo turėti daugiau teisių nei pretendentas šias akcijas įgyti. Pažymėtina ir tai, jog dėstydamas argumentus apie tai, kad trečiasis asmuo netinkamai atliko savo, kaip administratoriaus, pareigas, ieškovas jokių savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui nereiškia. Dėl to pripažintini nepagrįstais ir plačiau neanalizuoti argumentai, susiję su turto administratoriaus pareigų atlikimu.

51. Akcininkas, reiškiantis ieškinį dėl bendrovės organų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, be kitų sprendimo negaliojimo pagrindų, turi pagrįsti ir savo teisinį suinteresuotumą ginčyti sprendimą – ne tik nurodyti, kokios imperatyvios teisės normos buvo pažeistos priimant skundžiamą sprendimą, bet ir kuo tokio sprendimo priėmimas pažeidė šio akcininko teises ar teisėtus interesus. Kaip minėta, 2021 m. balandžio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą nagrinėjamu atveju galima vertinti ne ieškovo, kaip akcininko, teisių ir interesų, bet tik kaip pretendento paveldėti akcijas teisių ir interesų požiūriu, o tokių pažeidimų byloje nesustatyta. Apeliantas akcentuoja teisės kontroliuoti įmonės valdymo organus, šiuo atveju direktoriaus veiksmų ir sprendimų, praradimu, tačiau šie apelianto teiginiai nepagrįsti. Nuo akcininko statuso įgijimo, t. y. nuo ieškovo įregistravimo UAB „Purpura“ akcininku, ieškovas įgijo visas šio statuso suteikiamas teises ir pareigas. Šioje byloje nėra duomenų, kad ieškovui būtų trukdoma naudotis šiomis teisėmis ar vykdyti akcininko pareigas.

52. Taip pat pažymėtina, kad dalyvių susirinkimas, skirtingai nei bendrovės vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (ABĮ 19 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-823/2021; 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021), nors iš faktinių bylos aplinkybių ir procesinių dokumentų matyti, kad ieškovo motina būtent to ir siekia. Dalyvių susirinkimas, neperžengdamas jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribų, sprendžia strateginio bendrovės valdymo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015; 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-823/2021). Taigi pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką valdymo funkcijoms, kurias pagal ABĮ nuostatas draudžiama perimti dalyvių susirinkimui, priskirtinos bendrovės kasdienės veiklos organizavimo funkcijos, už kurių vykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas.

53. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad visus einamuosius įmonės klausimus trečiasis asmuo galėjo spręsti kaip laikinasis akcijų administratorius. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo nebuvo paskirtas įmonės administratoriumi, o įmonės gyvybingumui išlaikyti, einamiesiems klausimams spręsti būtinas vadovas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tą pačią dieną, kai ginčijamu sprendimu buvo išrinktas UAB „Purpura“ vadovas, buvo sudaryta ir nauja nuomos sutartis, reikalinga įmonės veiklai – viešojo maitinimo, kavinės – vykdyti. Nagrinėjant ginčus dėl visuotinių akcininkų susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, būtina atsižvelgti ir į pačiai bendrovei bei už ginčijamą nutarimą balsavusių akcininkų teisių apsaugą, kad nepagrįstais ieškiniais bendrovei nebūtų daroma žala, trukdoma jos veikla ar kenkiama teisėtiems bendrovės interesams. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad dviem akcininkams turint po lygiai balsų ir balsuojant priešingai, negalėtų būti priimti jokie sprendimai, įmonė faktiškai būtų paralyžiuota. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ir ši aplinkybė patvirtina, jog sprendimas vadovu paskirti trečiąjį asmenį, kuris ne vienus metus kartu su mirusiu vieninteliu akcininku ir vadovu dirbo įmonėje, atitinka įmonės interesus. Byloje nėra jokių duomenų, kad trečiasis asmuo vadovautų netinkamai ar darytų bendrovei žalą, veiktų prieš jos interesus.

54. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais skirtas ne tik ieškinį dėl sprendimo negaliojimo pareiškusio akcininko teisėms apginti – jis sukuria teisines pasekmes bendrovei, kitiems akcininkams, kartais ir tretiesiems asmenims, todėl taikant šį gynimo būdą turi būti siekiama bendrovės bei akcininko interesų pusiausvyros. Suteikiant teisę ginčyti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, interesus bei viešąjį interesą; detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas taip pat skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti. Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimas negaliojančiais be pakankamo pagrindo gali paralyžiuoti bendrovės veiklą, padaryti jai ar akcininkams nuostolių. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovui iš esmės keliant tik formalų ginčą, grindžiant ieškinį tik formaliais susirinkimo organizavimo trūkumais, neturint reikalavimo teisės ir nepagrindžiant, kaip jo teises ir interesus pažeidžia visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas paskirti įmonės vadovą, negali būti pripažįstama, kad ieškovas tinkamai įgyvendina savo procesines teises, o ieškinio patenkinimas nagrinėjamu atveju lemtų bendrovei ir pačiam ieškovui nepagrįstų nuostolių ir praradimų.

55. Pažymėtina, jog aplinkybės, kad ieškovas yra nepilnametis ir kad nėra verslininkas, nagrinėjamu atveju nekeičia teisinio situacijos vertinimo.

56. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312-314, 320 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar kad jie iš viso nevertinti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jos manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodė teisinių argumentų, sudarančių pagrindą naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, kad teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Formalus teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino apelianto, jo atstovų paaiškinimus, jų nurodomas aplinkybes, nepaneigia skundžiamame sprendime padarytų teismo išvadų pagrįstumo. Apeliantas iš esmės siekia, kad byloje būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl faktinių aplinkybių vertinimo nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimą.

57. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

59. Ieškovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

60. Atsakovė UAB „Purpura“ patyrė 1 452 Eur išlaidų už teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje, t. y. už teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašomas priteisti išlaidų atlyginimas neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, išlaidos patirtos realiai, yra pagrįstos, protingos, todėl priteistinas jų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Uždarajai akcinei bendrovei „Purpura“ iš ieškovo T. G., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą A. G.-K., priteisti 1 452 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.