Marijampolės apylinkės teismo nutartis

nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, dalyvaujant skundą padavusiam nubaustam asmeniui A. B.,

institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) įgaliotam atstovui nedalyvaujant,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nubausto asmens A. B. skundą dėl ne teismo tvarka Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2023 m. gruodžio 15 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6718-2023 dalies pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja A. Č. 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6718-2023, kuriuo A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį bei ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2023 m. lapkričio 20 d., 07.26 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matavimo prietaisu buvo nustatytas 0,73 promilių girtumas bei tikrinančio policijos pareigūno reikalavimu nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Už tai asmeniui paskirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Marijampolės AVPK pateikė prašymą bylą nagrinėti jų įgaliotam atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti kuo trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones terminą.

Nurodytas prašymas argumentuojamas tuo, kad pareiškėjas alkoholį vartojo iš vakaro ir neįvertinęs jo poveikio organizmui, ryte sėdo už automobilio vairo. Turi 18 metų vairavimo stažą.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, pritaria institucijos atsiliepime esačiai pozicijai, kad alkoholis veikia žmogaus psichiką, lėtina reakciją, alkoholis sumažina regėjimo aštrumą, pablogina periferinį regėjimą. Dėl ko neigiamas alkoholio poveikis pasireiškia visiems, nepriklausomai nuo jų turimo vairavimo stažo. Turintis ilgametę vairavimo patirtį ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus žinantis vairuotojas privalo suvokti neigiamą alkoholio įtaką gebėjimui vairuoti transporto priemones.

Skundas grindžiamas ir tuo, kad A. B. vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui.

Teismas pažymi, jog tuo atveju, jei asmuo būdamas neblaivus sukelia eismo įvykį, kurio metu apgadinamas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalojami kiti asmenys, jis, priklausomai nuo sukeltų padarinių, yra traukiamas atsakomybėn pagal kitus ANK ar Baudžiamojo kodekso straipsnius. Šiuo atveju asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas pagal ANK 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to nėra pagrindo pritarti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentui, kad sprendžiant dėl nuobaudos už vairavimą būnant neblaiviam individualizavimo, reikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nepadarė kitų minėtų administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų, t y. nesukėlė padarinių, nes kitu atveju šio asmens veika ir būtų kvalifikuota pagal minėtus kitus atsakomybę už konkrečius padarinius numatančius straipsnius (2018-03-29 Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-557/2013).

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas važiavo Kazlų Rūdoje, žinomoje vietovėje, neviršijo leistino greičio, buvo šviesus paros metas, automobilyje buvo vienas.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad važiavimas nedideliu greičiu ir žinoma vietove nemažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kadangi, įstatymų leidėjas pažeidėjo padarytą nusižengimą priskiria vienam iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Asmuo automobilį vairavo Kazlų Rūdos mieste, apgyvendintoje teritorijoje, kas reikalauja didesnio vairuotojo atidumo ir gebėjimų, esant reikalui, laiku sureaguoti į galinčią netikėtai pasikeisti situaciją, o kuriuos apsvaigimas nuo alkoholio mažina, taip neabejotinai keldamas didelę grėsmę eismo saugumui, savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei.

Pareiškėjas teigia, kad administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nors ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taigi – ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Teismo vertinimu, ANK 425 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusižengimą asmuo padarė tyčia, t. y. žinodamas, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones neblaiviam, po alkoholio vartojimo, neįsitikino, jog yra blaivus ir gali vairuoti transporto priemonę.

Skunde rašoma, kad pareiškėjas yra dirbantis, darbo funkcijų atlikimui reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Gyvenamoji vieta nuo darbo vietos yra nutolusi 40 kilometrų atstumu. Netekęs darbo, netektų pajamų šaltinio, tai apsunkintų jo finansinę padėtį ir dėl turimų įsipareigojimų kreditoriams tarptų nepakeliama finansine našta. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga rūpinantis dukromis, kurias reikia vežti į ugdymo įstaigas, būrelius ir kt. Taip pat teisė vairuoti transporto priemones reikalinga norint tinkamai pasirūpinti mama, kurią reikia vežti į gydymo įstaigas, aprūpinti maistu bei vaistais.

Vertindamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-225-530-2016; Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-773-290/2016; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-89-651/2017, Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-37-530/2018). Šiame kontekste pažymima tai, jog asmuo iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbui ir artimųjų priežiūrai, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, o vien tai, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas asmeninių bei šeimos poreikių ir prisiimtų finansinių įsipareigojimų tenkinimui, nesuteikia prioriteto administracinei atsakomybei švelninti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens interesai negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose, eliminuoti neblaivius vairuotojus.

Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra ypač sunkus, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves, parodantis atsakomybės visuomenei neturėjimą ir galėjęs sukelti itin sunkias pasekmes. Pažeidimą padariusiam asmeniui atsiradę nepalankūs, nemalonūs padariniai yra būtina sąlyga, nes paskyrus švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41-2014, 2AT-9-746-2015).

Skunde pareiškėjas nurodo, kad yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis.

Vertinant nurodytus teiginius, atkreipiamas dėmesys į tai, jog institucijos atsiliepime teisingai pažymėta, jog administracinių nusižengimų registro išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus užfiksuoti duomenys leidžia daryti išvadą, jog toks teisės pažeidėjo vertinimas nėra visiškai pagrįstas. Iš minėto registro išrašo turinio matyti, kad jis yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už teisės pažeidimus, kuriuos jis padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir kurie kelia realų pavojų tiek pačiam pažeidimą darančiam asmeniui, tiek kitiems eismo dalyviams (net septynis kartus baustas už leistino greičio viršijimą, greitis viršytas 28 km/h, 24 km/h, atveju 23 km/h, 22 km/h), kas rodo, jog jis ir anksčiau ne visuomet sugebėdavo atsakingai naudotis turima teise. Tuo labiau, kad asmeniui 2021 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės rūmų nutartimi buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta 1 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, kadangi buvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę, kai nustatytas 1,88 promilių neblaivumas. Asmuo, sąmoningai pažeisdamas draudimą, parodo savo niekinamą požiūrį į nustatytus draudimus ir savo pareigas. Asmuo po šių nuobaudų skyrimo toliau daro kelių eismų taisyklių pažeidimus, dėl ko teismo nuomone, asmuo iš jam skirtų nuobaudų nepasimokė, savo elgesio kritiškai nevertino, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnė nei įstatymo leidėjo numatyta nuobauda, poveikio asmens elgesiui ateityje nepadarys.

Teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi, šia specialia teise naudojosi neatsakingai, todėl administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui. Tai, kad asmuo, nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas.

Skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirtą poveikio priemonę sušvelninti, paskiriant trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba asmeniui išvis neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas parinktas pagrįstai, įvertinus asmenybę bei tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymima, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (Klaipėdos apygardos 2017 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-256-651/2017).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas netenkinamas, Marijampolės AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. Č. 2023 m. gruodžio 15 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-6718-2023 paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.