Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „DELFI“ atstovui advokatui Mindaugui Badarui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „DELFI“ ieškinį atsakovei UAB „Imperitė“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „DELFI“ atstovas advokatas Mindaugas Badaras palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 14 d. šalys sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 22-068-AP (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti „GoogleAds“ reklamos paslaugas per ieškovės paskyrą „Google“ platformoje užsakyti (terminuotai) tam tikrus raktinius žodžius, jų kombinaciją arba frazes (toliau – raktiniai žodžiai), atlikti kitus susijusius veiksmus, siekiant, kad būtų reklamuojamas atsakovės prekės ženklas „Provocat“, atsakovei priklausanti internetinė parduotuvė (duomenys neskelbtini) bei prekės, kuriomis joje prekiaujama, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už paminėtas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 2 punktas). Šalys susitarė, kad projekto laikotarpis nuo 2022 m. rugsėjo 14 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 2.1.1. punktas). Pasirašius Sutartį ieškovė pradėjo atsakovei teikti reklamos „Google“ platformoje paslaugas, tačiau, atsakovė siekdama padidinti reklaminės kampanijos mastą 2022 m. spalio 13 d. papildomai elektroniniu laišku užsakė reklamos paslaugas socialiniuose tinkluose (platformose) „Facebook“ ir „Instagram“. Taigi, šalys papildė sutarties objektą reklamos paslaugų teikimu „Facebook“ ir „Instagram“ platformose. Dėl pradinio „GoogleAds“ reklamos paslaugų biudžeto šalys susitarė žodžiu, telefoninio pokalbio metu, neužilgo po Sutarties sudarymo – buvo nustatytas 3 000 Eur (be PVM) mėnesinis biudžetas, t. y., nurodytos sumos ribose ieškovė turėjo užsakyti reklamos paslaugas per „Google“ platformą. Dėl reklamos paslaugų „Facebook“ ir „Instagram“ platformose biudžeto šalys susitarė elektroniniu paštu, buvo nustatytas 1 000 Eur (be PVM) mėnesinis biudžetas, t. y., nurodytos sumos ribose ieškovė turėjo užsakyti reklamos paslaugas per „Facebook“ ir „Instagram“ platformas. Reklamos paslaugų „Facebook“ ir „Instagram“ platformose teikimas buvo vykdomas iki 2022 m. gruodžio 23 d. Reklaminės kampanijos „Google“ platformoje buvo sėkmingesnės negu „Facebook“ ir „Instagram“ tinkluose, todėl, atsakovė 2022 m. lapkričio 28 d. – 2022 m. lapkričio 30 d. nusprendė padidinti „GoogleAds“ reklamos paslaugų biudžetą iki 6 500 Eur be PVM, dėl šios sumos šalys susitarė žodžiu, telefoninio pokalbio metu. Taip pat, šalys susitarė pratęsti reklamos paslaugų teikimą dar trims mėnesiams, t. y. iki 2023 m. kovo 31 d. Nuo 2023 m. vasario 10 d. „GoogleAds“ reklamos paslaugų biudžetas buvo sumažintas iki pradinio biudžeto, t. y., 3 000 Eur, ši suma buvo fiksuota telefoninio pokalbio metu. Visas atsakovei suteiktas reklamos paslaugas ieškovė užsakinėdavo per savo paskyras „Google“, „Facebook“ ir „Instagram“ platformose, todėl, už atsakovei suteiktas reklamos paslaugas įmonės „Google Ireland Limited“ ir „Meta Platforms Ireland Limited“ ieškovei kas mėnesį išrašydavo atitinkamas sąskaitas. Ieškovė už atsakovei per atitinkamą mėnesį suteiktas reklamos paslaugas sąskaitas išrašydavo paskutinę to mėnesio dieną, į sąskaitą įtraukdamas įmonių „Google Ireland Limited“ ir „Meta Platforms Ireland Limited“ sąskaitose nurodytas sumas už atsakovės reklamines kampanijas bei Sutartyje numatytą reklamos kampanijų administravimo mokestį (250 Eur + PVM). Per visą bendradarbiavimo laikotarpį ieškovė atsakovei išrašė PVM sąskaitų - faktūrų už 32 479,62 Eur, iš kurių atsakovė pilnai apmokėjo už 2022 m. rugsėjo - spalio mėnesius išrašytas ieškovės PVM sąskaitas - faktūras ir dalinai apmokėjo už 2022 m. lapkričio mėn. išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą. Liko neapmokėtos sąskaitos – faktūros : 2022 m. lapkričio 30 d. sąskaita - faktūra Nr. DLF56570535 – 1 850,35 Eur sumai, 2022 m. gruodžio 31 d. sąskaita - faktūra Nr. DLF56570923 – 7 695,43 Eur sumai, 2023 m. sausio 31 d. sąskaita - faktūra Nr. DLF56571387 – 7 493,83 Eur sumai, 2023 m. vasario 28 d. sąskaita - faktūra Nr. DLF56571813 – 4 663,38 Eur sumai, 2023 m. kovo 31 d. sąskaita - faktūra Nr. DLF56572432 – 3 110,47 Eur sumai. Taigi atsakovės įsiskolinimas ieškovei už suteiktas paslaugas yra 24 813,46 Eur. Tačiau teismui atsiliepimą pateikusi atsakovė su tokiais ieškinio reikalavimais nesutinka ir teigia, kad ieškovės paslaugos buvo suteiktos nekokybiškai, o atsakovė dėl tokių nekokybiškų paslaugų teikimo patyrė daug nuostolių, tapo nekonkurencinga rinkoje; ieškovė turėjo užtikrinti, kad teikiamos paslaugos atsakovei būtų vykdomos sklandžiai pagal sutartyje numatytus reikalavimus, tačiau to nepadarė; ieškovė nepateikė jokių įrodymų ir neįrodė, kad ji paslaugas pagal paslaugų sutartį suteikė kokybiškai ir pilnas, kas leistų daryti išvadą apie jos ieškinio pagrįstumą,

Įstatymas numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.195 straipsnį jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, atsižvelgtina ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškovė reikalavimus atsakovei kildina iš šalių 2022 m. rugsėjo 14 d. sudarytos sutarties Nr. 22-068-AP, kuri savo tikslu ir turiniu atitinka atlygintinų paslaugų sutarties sampratą, kaip ją apibrėžia CK 6.716 straipsnis, todėl kilusiam tarp šalių ginčui teisingai išspręsti visų pirma taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios atlygintinų paslaugų teikimą.

CK 6.716 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad paslaugų teikimo sutarties dalykas visų pirma pasižymi tuo, kad jis nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu. Be to, šios sutarties dalyko išskirtinis požymis yra dar ir tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d., nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2008). Taigi atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. Pagal atlygintinų paslaugų sutartį jų teikėjas įsipareigoja rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą. Tam tikrais atvejais, priklausomai nuo paslaugų rūšies (paslaugų sutartys savo pobūdžiu, dalyku gali būti labai įvairios), gali būti susitarta dėl tam tikro nematerialaus rezultato pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118-248/2016).

Paslaugų teikėjas privalo jas teikti tinkamai. Tinkamą paslaugų teikimą apibūdina kriterijai, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes: nustatytus teisės normų ar sutarčių, kylančius iš profesinės ar verslo praktikos ir kylančius iš bendrųjų tai veiklos rūšiai keliamų protingumo, sąžiningumo reikalavimų. Kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui, teismas, vadovaudamasis kliento interesų prioriteto principu, turėtų įvertinti, ar paslaugų teikėjas elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020, 33 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 34 punktas); kilus ginčui dėl atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimo, į bylos įrodinėjimo dalyką įeina šių sąlygų nustatymas: 1) šalių valia sukurti tarpusavio paslaugų teikimo santykius; 2) suteikiamų nematerialaus pobūdžio (intelektinių) ar kitokių paslaugų rūšis; 3) atlyginimo už šias paslaugas dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 66 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-381-684/2019, 16 punktas).

Nagrinėjamu atveju šalys sudarė rašytinę sutartį, todėl jų teisiniams santykiams taikomos šalių sutartos sutarties sąlygos. Sutarties 6.2. punkte įtvirtinta, kad ši Sutartis gali būti bet kada pakeista, papildyta ar nutraukta, raštu susitarus abiem šalims. Bet kokie Sutarties papildymai ar pakeitimai, kurie yra sudaryti raštu ir pasirašyti abiejų šalių, ura laikomi neatskiriama šios Sutarties dalimi. Esant tokiai sutarties sąlygai darytina išvada, jog šalys sutartimi susitarė, kad sutarties pakeitimai galimi tik raštu, t. y. numatė išlygą dėl sutarties keitimo formos. Vadovaujantis CK 6.183 straipsnio 1 dalimi rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, ribojančia rašytinės sutarties sąlygų keitimą ne rašytine forma, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Taigi CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas).

Taigi, nors Sutartis turi standartinį punktą (6.2) dėl jos pakeitimo ar papildymo rašytine forma, šalių konkliudentiniai veiksmai lemia, jog ši sutartinė sąlyga nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Teismo vertinimu šalių komunikacija elektroniniu paštu, ieškovės PVM sąskaitų - faktūrų išrašymas ir pateikimas atsakovei, bei kiti byloje pateikti įrodymai pagrindžia, jog šalys konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią: pakeisti Sutartį praplečiant jos objektą (pridedant reklamos paslaugas „Facebook“ ir „Instagram“ platformose) bei pratęsiant jos galiojimo terminą, taip pat, patvirtinti atitinkamus Sutarties vykdymo aspektus (pvz., dėl reklamos biudžetų dydžio).

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovei, reikalaujančiai priteisti iš atsakovės skolą už atliktus darbus, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog suteikė atsakovei Sutartyje aptartas paslaugas. Atsakovei, teigiančiai, kad negavo kokybiškų paslaugų iš ieškovės, tenka procesinė pareiga pagrįsti šį teiginį.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju faktą, jog ieškovė suteikė atsakovei sutartas reklamos paslaugas, įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės : ieškovės išrašytos PVM sąskaitos -faktūros; įmonių „Google Ireland Limited“ ir „Meta Platforms Ireland Limited“ ieškovei išrašytos sąskaitos už atsakovės reklamines kampanijas („Google Ireland Limited“ sąskaitose yra aiškiai matyti atsakovės reklaminės kampanijos paskyros pavadinimas – „Provocat“ bei jos numeris: 802-546-8276, „Meta Platforms Ireland Limited“ sąskaitose – atsakovo reklaminės kampanijos paskyros pavadinimas – „Provocat“ ir numeris: 362024939449206); atsakovės 2022 m. spalio 13 d., 2022 m. gruodžio 15 d., 2022 m. gruodžio 22 d., 2023 m. sausio 14 d., 2023 m. vasario 10 d. ir kiti elektroniniai laiškai; šalių elektroninė komunikacija dėl skolos apmokėjimo grafiko derinimo; dalinis 2022 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitos- faktūros Nr. DLF56570535 apmokėjimas; ta aplinkybė, jog atsakovė visas ieškovės išrašytas PVM sąskaitas-faktūras įtraukė į buhalterinę apskaitą ir deklaravo Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamoje i.SAF sistemoje; bei tai, kad visą paslaugų teikimo laikotarpį atsakovė jokių pretenzijų dėl ieškovės paslaugų nesuteikimo, ar netinkamos apimties, ar kokybės nebuvimo, nereiškė.

Kaip minėta, atsakovei, teigiančiai, kad negavo kokybiškų paslaugų iš ieškovės, tenka procesinė pareiga pagrįsti šį teiginį, tačiau atsakovė jokių tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų byloje neteikė, savo teiginių neargumentavo, todėl tokie atsakovės teiginiai laikytini deklaratyviais. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės argumentus dėl galimai patirtų nuostolių ar ieškovės netinkamų veiksmų, dėl ko ieškovė neturi teisės į atlygį. Priešingai, pati atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų atsisakiusi priimti jai ieškovės išrašytas sąskaitas - faktūras ar reiškusi pretenzijas dėl šių sąskaitų turinio. Be to, iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, kad šalys susitarė dėl reklamos paslaugų „Facebook„ ir „Instagram“ platformose biudžeto, „GoogleAds“ reklamos paslaugų biudžeto padidinimo ir reklamos paslaugų pratęsimo. Atsakovė šių aplinkybių neginčijo, jas paneigiančių duomenų bei įrodymų bylos nagrinėjimo metu taip pat neteikė.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo teisiniai santykiai, ieškovė įgijo pareigą suteikti paslaugas, o atsakovė įgijo pareigą sumokėti paslaugų kainą nustatytu terminu ir tvarka. Atsakovė jokių pretenzijų dėl paslaugų nepateikė, atsakovei atsiskaitymui buvo išrašytos PVM sąskaitos - faktūros, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas su ieškove pilnai neatsiskaitė. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Prievolė pasibaigia tuomet, kai ji tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė suteikė atsakovei reklamos paslaugas, savo įsipareigojimus pagal sutartį ir šalių susitarimą įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė, nevykdydama savo įsipareigojimų už suteiktas paslaugas laiku ir tinkamai atsiskaityti, pažeidė sutartinę prievolę.

Taigi, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumą, minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo laikytinas pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškove iš atsakovės priteistina 24 813,46 Eur skolą (CK 6.38 straipsnio 1 dalis) ( CPK 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl procesinių metinių palūkanų priteisimo

Ieškovė, remdamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 2 straipsnio 5 dalimi bei 3 straipsnio 2 dalimi, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 12 procentų procesines palūkanas.

Skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6,210 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 dalį šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Taigi, šio įstatymo normos taikomos ir nagrinėjamos bylos šalims. Pagal MAPKSVPĮ 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas. Pagal MAPKSVPĮ 2 dalies 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu.

Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023 m. spalio 27 d., todėl procesinių palūkanų dydžiui apskaičiuoti taikoma 2023 m. antrąjį pusmetį galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu, padidinta 8 procentiniais punktais. Nustatyta, kad teisės į procesines palūkanas atsiradimo metu (2023 m. antrąjį pusmetį) vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu. Europos centrinio banko viešais duomenimis, ieškovės kreipimosi į teismą dieną galiojusi vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 4 procentai (https://www.ecb.europa.eu/stats/monetary/rates/html/index.en.html). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma buvo 4 procentai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 12 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (24 813,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 3 458,87 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 558 Eur žyminis mokestis, 2662 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas ir 238,87 Eur už dokumentų vertimo paslaugas.

Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 - 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei UAB „DELFI“ iš atsakovės UAB „Imperitė“ 24 813,46 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus trylika eurų 46 centus) skolos, 12 (dvylikos) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 24 813,46 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų trylikos eurų 46 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3458,87 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 87 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.