Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-06-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-102-557/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-05
Bylos Nr.
AN2-102-557/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00009-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Pažeidėjas
A. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-102-557/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00009-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.10; 9.30; 21.11.10;(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. atstovo advokato H. S. ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucijos) 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. LPT-ANR_N-15-2024 A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 198 straipsnio 1 dalį, 134 straipsnio 8 dalį 1500 eurų bauda už tai, kad jis 2023 m. spalio 6 d. 23.25 val. (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) lošimo namuose klientų aptarnavimo specialistu, nenustatė, kad į lošimo namus atėjęs asmuo A. M. pateikė ne savo, o D. B. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - vairuotojo pažymėjimą, kuris įėjimo į lošimo namus (kazino) metu buvo pateikęs prašymą Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neleisti lošti ir buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą (toliau – Registras). Tuo A. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 9 straipsnio 9 dalies, 10 straipsnio 1, 1(1) ir 6 dalies 1 punkto reikalavimų - netinkamai nustatė asmens tapatybę, neįvertino lošėjo pateiktame asmens dokumente esančių visų tapatybei nustatyti reikalingų duomenų ir neužtikrino, jog šis asmuo, kuris pateikė ne savo (o kito asmens) tapatybę patvirtinantį dokumentą) ir kuris yra užregistruotas Registre, nebūtų įleistas į lošimo namus (kazino), tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 21 dalies nuostatą.

2. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. atstovas apskundė apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Institucijos 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną A. S. nutraukti.

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. atstovo skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimas Nr. LPT-ANR_N-15-2024 panaikintas, o administracinio nusižengimo byla grąžinta Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administraciniam nusižengimui tirti iš naujo. Nutartyje konstatuota, kad tyrimas atliktas neišsamiai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimus, nesiaiškinta nei atsakomybėn patraukto asmens kaltės turinio forma, nei rūšis, šioms aplinkybėms nustatyti reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl administracinio nusižengimo byla grąžinta Institucijai nusižengimui tirti iš naujo.

II. Apeliacinių skundų argumentai

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. atstovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį, kuria byla grąžinta tirti iš naujo, ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą - administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (ANK 653 str. 1 d. 2 p.); priteisti UAB (duomenys neskelbtini) iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka 5178,80 Eur advokato paslaugų išlaidų; priteisti A. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Sutinkamai su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, teisės būti išklausytam pažeidimas gali būti ištaisytas, nukentėjusį nuo tokio pažeidimo išklausius teisme, tik jeigu sprendimas, kuris priimtas pažeidžiant šią teisę, buvo panaikintas. Atitinkamai šioje individualioje situacijoje bylos grąžinimas Institucijai nagrinėti iš naujo yra negalimas, kadangi: 1) administracinio nusižengimo bylą ir toliau nagrinės šališki asmenys. Nutarimą priėmusio asmens šališkumą A. S. atstovas pagrindė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir šios abejonės nebuvo išsklaidytos; 2) A. S. vis tiek neturės galimybės tinkamai apsiginti, kadangi Institucija slepia apeliantą teisinančius įrodymus; 3) Institucija savo nutarime nustatė, kad nėra A. S. tyčios. Grąžinant bylą tirti iš naujo, Institucija galės priimti blogesnį sprendimą A. S. atžvilgiu, kadangi turės galimybę jį papildyti tariamu A. S. neatsargumu, kas pažeis tiek A. S. nekaltumo prezumpciją, tiek draudimą priimti blogesnį sprendimą skundo pateikusio asmens atžvilgiu; 4) pažeista A. S. teisė būti išklausytam negali būti ištaisyta grąžinant bylą nagrinėti Institucijai (ANK 616 str. 2 d., 571 str., EŽTK 6 str. 1 d., ANK 567 str. 2 d.).

4.2. Esminė aplinkybė, dėl kurios nepasisakė teismas skundžiamoje nutartyje, yra tai, kad netgi grąžinus bylą naujam tyrimui, ikiteisminis procesas, kurio rezultate A. S. vėl gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, bus šališkas ir neobjektyvus. Pirmiausia, Klaipėdos apylinkės teisme gautas D. D., kurios šališkumą A. S. atstovas įrodinėjo tiek skunde, tiek jau bylą nagrinėjant teisme, parengtas atsiliepimas į skundą, kuriame, be kita ko, visos apelianto skunde paaiškintos aplinkybės buvo vertintos kaip nepagrįstos. Vis dėlto, jau bylą nagrinėjant teisme ir kilus įtarimams dėl D. D. šališkumo bei gresiant D. D. asmeninei atsakomybei už melagingų parodymų teikimą, teisme gautas D. D. prašymas grąžinti bylą naujam tyrimui atlikti, pripažįstant iki tol neigtą aplinkybę, kad A. S. teisės buvo pažeistos. Institucijai pradėjus tyrimą dėl A. S. atsakomybės iš naujo, nėra jokių objektyvių galimybių įsitikinti, kad A. S. atsakomybės klausimas bus vertinamas objektyviai. Egzistuoja pakankamai požymių ir įrodymų, kad D. D. buvo ir yra šališka. D. D. baudą skyrė nepakankamai įsigilinusi į realias faktines aplinkybes, netgi A. S. atstovui tiesiogiai paaiškinus apie padarytą itin grubų A. S. teisių pažeidimą, D. D. parengė atsiliepimą į skundą, kuriuo šį pažeidimą neigė. Institucijos direktorius patvirtino visus tyrėjų, pareigūnų parengtus dokumentus ir ateityje juos tvirtins. Todėl šiuo atveju nėra subjektyvaus nešališkumo, kuris yra būtinas tolimesniam procesui vykti.

4.3. Antra, Institucija neturi bylos medžiagos aprašo, neteikia teismams visos surinktos medžiagos ir tai riboja A. S. galimybes gintis. Kaip aiškiai demonstruoja ši byla - tol, kol D. D. negrėsė asmeninė atsakomybė, Institucija teigė, kad pranešimas apie bylos nagrinėjimą ir posėdį A. S. buvo išsiųstas. Tačiau tik D. D. iškvietus liudyti į teismą, Institucijos pozicija pasikeitė ir pažeidimas buvo pripažintas. Vis dėlto, nei su atsiliepimu į skundą, nei su prašymu bylą grąžinti Institucijai, Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip ir nepateikė įrodymų apie tariamą dokumentų (ne)išsiuntimą. Taigi, teismas bylą išsprendė iš esmės neturėdamas visos medžiagos. Tačiau Institucija aktyviai vengia rinkti įrodymus, ką nustatė teismas skundžiamoje nutartyje, maža to, slepia nuo atsakomybėn traukiamo asmens ir teismo surinktus įrodymus. Bylos grąžinimas naujam tyrimui niekaip neištaiso šios sisteminės problemos ir pažeidžia A. S. teises.

4.4. Skundžiama nutartimi nepagrįstai leista, praėjus pusantrų metų po vertintų įvykių, Institucijai turėti galimybę pakeisti poziciją dėl A. S. kaltės. Leidžiant tyrimą atlikti iš naujo, pažeidžiama A. S. nekaltumo prezumpcija. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme akivaizdžiai atskleidė, kad Institucija nelaiko A. S. kaltu, kaip kaltė apibrėžiama ANK. A. S. nubaustas remiantis tik subjektyviu Institucijos įsitikinimu, kad kažkas turi būti nubaustas. Nutarime nustatyta, kad nėra A. S. tyčios, o dėl neatsargumo nėra pasisakyta. Atsiliepime į skundą Institucija taip pat nieko nepasisakė dėl A. S. kaltės. Kaltės klausimu Institucija nieko nepaaiškino ir bylos teisme nagrinėjimo metu. Dėl išdėstytų aplinkybių, skundžiama nutartimi administracinio nusižengimo teisena A. S. atžvilgiu turėjo būti nutraukta ANK 565¹ str. 1 p. pagrindu (ANK 2 str. 3 d.).

5. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą Institucijos 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. LPT-ANR_N-15- 2024. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Institucija pripažino, kad dėl nežinomų priežasčių (galimai techninių nesklandumų, DBSIS trikdžių) Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 2E-1544 A. S. galimai nebuvo išsiųstas, todėl asmuo nežinojo apie būsimą bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka posėdį. Todėl Institucija dar iki numatyto bylos nagrinėjimo teisme 2025 m. vasario 28 d. raštu Nr. 2E-331 prašė teismo grąžinti Institucijai administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, kad būtų ištaisyti procesiniai pažeidimai ir administracinio nusižengimo byloje būtų priimtas naujas procesinis sprendimas. Teismas iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teismo posėdžio neišsprendė Institucijos prašymo ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo iš esmės 2025 m. kovo 25 d. vykusiame teismo posėdyje. Institucija prašymą grąžinti bylą nagrinėti iš naujo grindė tik viena aplinkybe, kad priimant skundžiamą nutarimą, A. S. neturėjo galimybės pasisakyti, dėl ko galimai buvo suvaržytos (pažeistos) jo procesinės teisės. Teismas 2025 m. kovo 25 d. vykusio teismo posėdžio metu išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą iš esmės, apklausė A. S., taip pat apklausė liudytoja Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vyriausiąją specialistę, surašiusią A. S. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, išklausė šalių paaiškinimus, baigiamąsias kalbas. Taigi teismas iš esmės pašalino A. S. galimai pažeistas procesines teises būti išklausytam, nes A. S. teismo posėdžio metu paaiškino administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, todėl apylinkės teismas nepagrįstai grąžino administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo tuo pagrindu, kad buvo pažeistos A. S. procesinės teisės. Jei procesiniai pažeidimai, padaryti ikiteisminio tyrimo stadijoje (nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka Institucijoje), buvo ištaisyti teismo proceso metu (nagrinėjamu atveju, bylos nagrinėjimo 2025 m. kovo 25 d. teismo posėdyje metu), tai nėra nesuderinama su proceso teisingumu, su sąlyga, kad yra tokio sprendimo teisminio peržiūrėjimo galimybė. Teisingo bylos nagrinėjimo reikalavimų laikymasis vertinamas kiekvienoje byloje atsižvelgiant į proceso kaip visumos eigą, o ne vadovaujantis izoliuotu vieno atskiro aspekto ar įvykio vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016). Institucijos vertinimu, teismas administracinėje byloje Nr. II-131-914/2025 pašalino proceso pažeidimą teismo posėdyje (išklausė A. S. teismo posėdyje), todėl nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimo tuo pagrindu, kad priimant skundžiamą nutarimą, buvo pažeistos jo procesinės teisės.

5.2. Institucija nesutinka su teismo nutartyje padaryta išvada, kad Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimas buvo priimtas neištyrus ir neįvertinus įrodymų, neatlikus visų būtinų veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra apklausti asmenys (pamainos vadovė, kiti galimi asmenys, įskaitant A. M.), susiję su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis, todėl reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Institucijos vertinimu, administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka buvo išnagrinėta tinkamai, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2023 m. spalio 20 d. rašte nurodytus duomenis; Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2023 m. spalio 19 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstytas aplinkybes; lošimo organizatoriaus UAB (duomenys neskelbtini) pateiktuose raštuose nurodytą informaciją, įvertinus vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją, taip pat ir administracinio nusižengimo byloje esantį A. S. 2023 m. gruodžio 7 d. paaiškinimą, bendrovės darbuotojos (pamainos vadovės) V. B. 2023 m. gruodžio 7 d. paaiškinimą. Teismo įpareigojimas rinkti papildomus įrodymus (apklausti liudytojus A. M., V. B., kitus susijusius asmenis), kai šių asmenų paaiškinimai jau yra administracinio nusižengimo byloje, sudarys sąlygas nepagrįstam bylos vilkinimui, o administracinį nusižengimą padaręs asmuo, suėjus administracinės atsakomybės senaties terminui, išvengs administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kad minėtų asmenų paaiškinimus dėl 2023 m. spalio 7 d. (nakties) įvykio aplinkybių, kuomet A. M., būdamas įtrauktas į Registrą, pateko į lošimo organizavimo vietą, pateikdamas kito asmens – D. B. vairuotojo pažymėjimą, ir lošė, gavo policija, Institucijos veiksmai dėl tų pačių aplinkybių, pakartotinai apklausiant asmenis, nebūtų nei tikslingi, nei proporcingi nagrinėto pažeidimo kontekste ir prieštarautų ANK 566 straipsnio l dalyje nustatytiems administracinių nusižengimų teisenos principams.

5.3. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad A. S. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. tinkamai neidentifikavo asmens ir leido jam būti lošimo organizavimo vietoje ir lošti. Vien ta aplinkybė, kad A. S. į lošimo organizavimo vietą įėjęs asmuo buvo panašus į pateiktame asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente esančią nuotrauką, todėl A. M. buvo įleistas į lošimo organizavimo vietą ir lošė, o tik žymiai vėliau ėmėsi priemonių tinkamam A. M. tapatybės nustatymui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. S. tinkamai vykdė savo pareigas. Pažymėtina, kad asmuo (A. M.), galimai turintis problemų dėl lošimų ir dėl to pateikęs prašymą bei įtrauktas į Registrą, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad jis nebus įleistas į lošimo organizavimo vietą. Kadangi lošėjas negali kontroliuoti savo elgesio, todėl jis visokiais būdais gali bandyti patekti į lošimo organizavimo vietą, net pateikdamas kito asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o lošimų bendrovės darbuotojo pareiga - tam užkirsti kelią, būti atidžiam ir apdairiam, kad nebūtų įleisti asmenys, įtraukti į Registrą. Priešingu atveju negalėtų būti įgyvendinama nuostata neįleisti apsiribojusio lošti asmens į lošimo organizavimo vietą, argumentuojant vien tuo, kad asmuo, pateikęs kito asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, yra panašus į asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente esančio asmens nuotrauką. Net, jei asmenys ir būtų panašūs, bendrovės pareiga yra imtis tokių priemonių, kad būtų išsklaidytos visos abejonės dėl asmens identifikavimo, t. y. įleisti asmenį tik tinkamai jį identifikavus. Taigi, jei vadovautis vien subjektyviu vertinimu dėl asmens panašumo/nepanašumo, apskritai tada negalėtų būti taikoma atsakomybė bendrovės darbuotojams už formalų savo pareigų atlikimą, vadovaujantis tuo, kad darbuotojas suklydo ar buvo suklaidintas. Kaip jau minėta, bendrovė privalo imtis priemonių tinkamam asmens identifikavimui ir apribojusio savo galimybę lošti asmens neįleidimui į lošimo organizavimo vietą, o jei tokios pareigos neįvykdo, už tai atsakingam asmeniui turi būti taikoma administracinė atsakomybė.

5.4. Nepriklausomai nuo to, ar policijos įstaigoje A. M. būtų taikoma/netaikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė už kitam asmeniui priklausančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento disponavimą, ši aplinkybė neeliminuoja bendrovės darbuotojo A. S. kaltės, padarius administracinį nusižengimą, ir neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. A. S. pažeidimas nebuvo formalus, kadangi jis ne tik kad laiku neidentifikavo asmens, bet ir įleido į lošimo organizavimo vietą apsiribojusį nuo lošimų ir įtrauktą į Registrą asmenį, kuris ne tik buvo lošimo organizavimo vietoje, bet ir dalyvavo lošimuose, nors turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad į lošimo organizavimo vietą nebus įleistas. Taigi, A. S. pažeidimas turėjo pasekmių, nes asmuo (A. M.) dalyvavo lošimuose. Institucijos nutarimas priimtas, vadovaujantis administracinio nusižengimo byloje esančių įrodymų visuma, nutarimui priimti pakako duomenų, pagrindžiančių tiek nusižengimo padarymo faktą, tiek ir A. S. kaltę dėl netinkamo savo pareigų vykdymo, todėl A. S. pagrįstai buvo nubaustas už ANK 134 straipsnio 8 dalies ir 198 straipsnio 1 dalies pažeidimus. Taip pat, priimant nutarimą, buvo įvertintos aplinkybės, kad A. S., įtaręs, jog įleistas ne tas asmuo, kurio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas patikrinimo metu, sustabdė lošėjo žetonų keitimą į grynuosius pinigus, iškvietė policiją, tokiu būdu bandė užkirsti kelią neteisėtoms finansinės operacijoms, o tuo pačiu, išprašė asmenį iš lošimo organizavimo vietos. Visos šios aplinkybės administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo įvertintos ir pripažintos A. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į kurias, asmeniui buvo paskirta ne straipsnių (ANK 134 straipsnio 8 dalis, 198 straipsnio l d.) sankcijose nustatytas baudų vidurkis, o ANK 134 straipsnio 8 dalyje numatyta minimali bauda - 1500 Eur.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliaciniai skundai netenkintini.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).

8. Iš skundžiamos Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas panaikino Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino minėtai Institucijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 5 d. Institucijos raštu Nr. 2E-1470 „Dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo“ A. S. buvo informuotas, kad 2024 m. lapkričio 14 d. 10 val. jam bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Šiuo raštu A. S. buvo prašoma iki 2024 m. lapkričio 11 d. 12 val. informuoti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės skyriaus vyriausiąją specialistę, ar jis dalyvaus/nedalyvaus administracinio nusižengimo protokolo surašymo procese. 2024 m. lapkričio 11 d. iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) gautas A. S. el. laiškas, kuriame jis nurodė, kad protokolo surašyme nedalyvaus, paaiškinimus pateiks bylos nagrinėjimo metu. 2024 m. lapkričio 14 d. A. S. (el. paštu (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas Institucijos raštas Nr. 2E-1523 „Dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo persiuntimo“, kuriuo buvo išsiųstas 2024 m. lapkričio 14 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. LPT-ANR_P-13-2024. Kaip nurodė Institucija, 2024 m. lapkričio 18 d. A. S. (el. paštu (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas raštas Nr. 2E-1544 „Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka“, kuriuo A. S. buvo informuotas, jog Lošimų priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gruodžio 9 d. 10 val. ne teismo tvarka bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla dėl ANK 134 straipsnio 8 dalies ir 198 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Minėtame rašte pažymėta, kad vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą, pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Taip pat A. S., vadovaujantis ANK 616 straipsnio 2 dalimi, buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Taip pat prašyta nurodyti, ar jis sutinka su administracinio nusižengimo protokole nurodytu administraciniu nusižengimu, nurodyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei asmens padėtį gerinančias aplinkybes, jei tokių yra. Be to, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, A. S. buvo informuotas apie tai, kad jei pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, prašoma apie tai iki 2024 m. gruodžio 5 d. informuoti Instituciją. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimo ar atsisakymo nuo pasiaiškinimo nėra. Institucijos prašyme į 2025 m. vasario 27 d. teismo šaukimą nurodyta, kad pasigilinus į Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valdomą Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą (DBSIS), kurios pagalba turėjo būti išsiųstas A. S. pranešimas dėl bylos nagrinėjimo, paaiškėjo, kad dėl nežinomų priežasčių (galimai techninių nesklandumų, DBSIS trikdžių) Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 2E-1544 A. S. iš tiesų nebuvo išsiųstas, todėl A. S. nežinojo apie būsimą bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka posėdį ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nebuvo išklausytas. Įvertinęs šiuos, apylinkės teismo vertinimu, Institucijos proceso metu padaryti pažeidimus, padaryta išvada, kad bylą išnagrinėjus nepranešant asmeniui, kuriam pradėta teisena, buvo pažeistos pareiškėjo teisės tiesiogiai dalyvauti procese ir gintis nuo jam teikiamų kaltinimų.

9. Institucija, nesutikdama su tokiu apylinkės teismo sprendimu, skunde pažymi, kad apylinkės teismas pašalino minėtą proceso pažeidimą teismo posėdyje apklausęs A. S., todėl nėra pagrindo naikinti Institucijos nutarimo tuo pagrindu, kad priimant skundžiamą nutarimą, buvo pažeistos jo procesinės teisės. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas skunde nurodo, kad grąžinus bylą naujam tyrimui, ikiteisminis procesas, kurio rezultate A. S. vėl gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, bus šališkas ir neobjektyvus. Apygardos teismas negali sutikti su šiais apeliantų argumentais.

10. Administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat tai yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Kiekvienas asmuo gali gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, be to, atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl jam surašyto protokolo turi būti pateikta raštu iki bylos nagrinėjimo teisme dienos, o nesant tokio pasiaiškinimo arba atsisakymo nuo pasiaiškinimo, tai vertintina kaip esminiu trūkumu, trukdančiu nagrinėti skundą dėl jau priimto skundžiamo nutarimo. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl nutarimų, administracinio nusižengimo bylose neatlieka tyrimo ir, nagrinėdamas skundą, nerenka įrodymų, nenustatinėja nusižengimo padarymo fakto, nesprendžia, kas gali būti kaltas dėl galimai padaryto nusižengimo, nes rinkti įrodymus, nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, yra pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, kompetencija. Nagrinėjamu atveju viso proceso metu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S. nebuvo sudaryta galimybė gintis nuo pateiktų kaltinimų ir tai laikytina esminiu pažeidimu. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodo, kad grąžinus bylą Institucijai, pakartotinis aplinkybių vertinimas ir tyrimo atlikimas bus šališkas ir neobjektyvus, tačiau tokie atstovo teiginiai laikytini deklaratyviais ir objektyvia medžiaga nepatvirtintais. Šioje vietoje, atsakant į Institucijos argumentus dėl skundžiamos teismo nutarties, kuria nutarta panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai tirti iš naujo, pažymėtina, kad pati Institucija savo prašyme į 2025 m. vasario 27 d. teismo šaukimą nurodė, kad dėl nežinomų priežasčių (galimai techninių nesklandumų, DBSIS trikdžių) jos 2024 m. lapkričio 18 d. raštas Nr. 2E-1544 A. S. galimai nebuvo išsiųstas, todėl A. S. nežinojo apie būsimą bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka posėdį, jame nedalyvavo ir nebuvo išklausytas, todėl buvo pažeistos jo procesinės teisės ir šiuo pagrindu pati Institucija prašė teismo grąžinti jai administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, kad administracinio nusižengimo byloje būtų priimtas naujas procesinis sprendimas, ką apylinkės teismas skundžiama nutartimi ir padarė.

11. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad Institucijos 2024 m. gruodžio 9 d. nutarimas buvo priimtas neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, neatlikus visų būtinų veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, o tai šiuo atveju galima padaryti tik atliekant didelės apimties tyrimo veiksmus, kurių teismas pats atlikti negali. Institucija, atlikusi tyrimą, ne tik kad nesuteikė A. S. galimybės pasisakyti dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, tačiau tyrimo metu neapklausė nei pamainos vadovės, nei kitu asmeniu prisistačiusio A. M., nei D. B., kurio dokumentu buvo pasinaudota patenkant į lošimo namus (Institucija vadovavosi jų rašytiniais paaiškinimais, teiktais kitoms institucijoms), nepasisakė dėl A. S. kaltės formos ir rūšies, todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad siekiant nustatyti ir išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Nustačius, kad Institucijos nutarimas priimtas neišnagrinėjus visų byloje reikšmingų aplinkybių, jis negali būti pripažintas teisėtu, todėl pritartina apylinkės teismo sprendimui naikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024 m. gruodžio 9 d nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai administraciniam nusižengimui tirti iš naujo. Toks apylinkės teismo sprendimas, priešingai nei teigiama A. S. atstovo apeliaciniame skunde, visiškai atitinka ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens interesus, kadangi sudaro galimybes išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, ne tik išvengiat skubotų, pagrįstų ne visais reikšmingais bylos duomenimis procesinių sprendimų priėmimo, tačiau ir pašalinant bet kokias abejones dėl nesąžiningo proceso traukiamo atsakomybėn asmens atžvilgiu bei jo teisių suvaržymo, sudarant A. S. galimybę tinkamai ir pilna apimtimi realizuoti savo teisę į gynybą.

12. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi paliekama galioti apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo, apygardos teismas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ar veikos kvalifikavimo klausimais nepasisako, nes visos reikšmingos bylos aplinkybės turės būti įvertintos Institucijai administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant iš naujo. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą pateikto administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. atstovo advokato H. S. prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka (ANK 651 str. 4 d.), kadangi šis prašymas siejamas su A. S. teise būti išklausytam ir būtinumu išsiaiškinti Institucijos poziciją, apeliacinės instancijos teismui nusprendus nagrinėti A. S. kaltės klausimą.

13. Šioje byloje apeliaciniai skundai atmetami ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi administracinė byla perduodama iš naujo nagrinėti Institucijai. Taigi šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos procesas galutiniu teismo sprendimu dar nėra užbaigtas. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymas dėl bylos nagrinėjimo teisme išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje negali būti tenkinamas (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-34-489/2021). Šiuo klausimu, pateikdama motyvuotas išvadas, turės pasisakyti ir atitinkamą sprendimą priimti bylą iš naujo nagrinėsianti Institucija.

Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 31 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S. atstovo advokato H. S. bei Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinių skundų netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas