- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-31
- Bylos Nr.
- II-131-914/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00009-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Pažeidėjas
- A. S.
- Advokatai
- Henrikas Stelmokaitis, Henrikas Stelmokaitiss, Henrikas Stelmokaitisir
- Kategorijos
- 1.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui Arnoldui Dilbai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. S., gim. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Henriko Stelmokaičio skundą dėl Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucijos) 2024-12-09 nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2024-12-09 nutarimu A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 198 straipsnio 1 dalį, ANK 134 straipsnio 8 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nustatyta galutinė 1500 eurų administracinė nuobauda už tai, kad jis 2023-10-06 23.25 val. (duomenys neskelbtini), dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lošimo namuose klientų aptarnavimo specialistu nenustatė, kad į lošimo namus atėjęs asmuo A. M., pateikė ne savo, o D. B. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - vairuotojo pažymėjimą, kuris įėjimo į lošimo namus (kazino) metu buvo pateikęs prašymą Priežiūros tarnybai neleisti lošti ir buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Tuo A. S. nesilaikė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 9 straipsnio 9 dalies, 10 straipsnio 1, 1(1) ir 6 dalies 1 punkto reikalavimų - netinkamai nustatė asmens tapatybę, neįvertino lošėjo pateiktame asmens dokumente esančių visų tapatybei nustatyti reikalingų duomenų ir neužtikrino, jog šis asmuo, kuris pateikė ne savo (o kito asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą) ir kuris yra užregistruotas Registre, nebūtų įleistas į lošimo namus (kazino), taip pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 21 dalies nuostatą, tačiau nenustatyta, kad A. S. šį pažeidimą būtų padaręs tyčia (1 t., b. l. 49-59).
Šalies argumentai
A. S. atstovas advokatas Henrikas Stelmokaitis skundu prašo panaikinti Institucijos 2024-12-09 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad Institucija nenustatė, kad A. S. būtų padaręs veiklą dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo ar nerūpestingumo). Nesant asmens kaltei, atsakomybė pagal ANK negalima. Jau vien šios aplinkybės užtenka panaikinti skundžiamą nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą kaip ir aplinkybės, kad apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką A. S. nepranešta, paaiškinimų dėl bylos aplinkybių nepareikalauta. Siekiant išsklaidyti visas abejones, šiame skunde pateikia detalius argumentus, kodėl net ir preziumuojant tam tikrus Institucijos nesurašytus argumentus ir atsižvelgiant į nepagrįstus kaltinimus skundžiamas nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas. Pirma, nėra nepagrįsto A. S. pasitikėjimo - tokiai aplinkybei nustatyti šios bylos aplinkybėmis reikėtų nustatyti, kad A. S. suprato, kad galimai įleidžia į lošimų namus kitą asmenį, tačiau tokio suvokimo A. S. neturėjo ir skundžiamame nutarime nenustatytas. Todėl nepagrįsto pasitikėjimo nėra. Be to, kadangi A. S. buvo pateiktas kito žmogaus asmens tapatybės dokumentas, kad byloje negali būti klausimo apie A. S. nepagrįstą pasitikėjimą. A. S. atliko savo pareigą. Antra, nėra A. S. nerūpestingumo. Institucijai ginant savo neteisėtą, šališką ir nepagrįstą nutarimą, gali būti keliamas klausimas, ar A. S. pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kad jam pateiktas kito žmogaus asmens tapatybės dokumentas. Tokios išvados negalima daryti nei iš skundžiamo nutarimo, nei iš realių aplinkybių. Institucija nustatė, kad A. S. tyčios nėra. Tačiau kitos kaltės formos skundžiamame nutarime, priimtame tinkamai neišnagrinėjus bylos - taip pat nėra. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, A. S. itin detaliai tikrino įeinančio į lošimo namus asmens tapatybės dokumentą ir asmens tuometinės išvaizdos atitikimą dokumente esančiai nuotraukai: 23:25:19 - apžiūrimas pateiktas pažymėjimas; 23:25:22 - tikrinamas asmuo (žiūrima į A. M.); 23:25:28 - apžiūrimas pateiktas pažymėjimas; 23:25:50 - tikrinamas asmuo (žiūrima į A. M.); 23:25:53 - duomenys tikrinami darbovietės sistemoje; 23:25:54 - tikrinamas asmuo (žiūrima į A. M.); 23:26:01 - apžiūrimas pateiktas pažymėjimas; 23:26:22 - tikrinamas asmuo (žiūrima į A. M.); 23:26:33 - tikrinamas asmuo (žiūrima į A. M.); 23:26:42/43 - tikrinamas asmuo (žiūrima į A. M.); 23:26:56 - tikrinamas asmuo (žiūrima į A. M.). Taip pat, nustačius, kad buvo pradėti teisėsaugos procesai dėl galimos nusikalstamos veikos, užtikrintai galima teigti, kad A. S. negalėjo numatyti, kad jam buvo pateiktas kito asmens tapatybės dokumentas. Kaip konstatuota 2023-10-19 atsisakyme pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo padaryta galima nusikalstama veika ir būtent A. M. pažeidė Azartinių lošimų įstatymą, tačiau ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes D. B. neturėjo priekaištų A. M., pats leido A. M. paimti savo asmens tapatybės dokumentą. Lyginant vien asmenų tapatybės dokumentuose nuotraukas matyti, kad jeigu D. B. būtų su barzda, jį lengva supainioti su A. M. - nesiauros nosys, neplačios akys, siauros lūpos, platūs smakrai, panašus amžius, panaši plaukų spalva. Tai, kad A. M. atliko galimai nusikalstamą veiką nulemia, kad nėra A. S. veiksmų, kuriuos būtų įmanoma kvalifikuoti kaip lemiančius administracinę atsakomybę. A. M. pasinaudojus svetimu asmens tapatybės dokumentu, A. S. vienareikšmiškai atlikus pakankamus veiksmus įsitikinant, kad asmuo panašus į asmenį dokumente, įregistruotas duomenų bazėje, t. y. jo tapatybė nustatyta, sutikrinęs kitus duomenis (įskaitant pilietybę), nėra pagrindo teigti, kad pagal aplinkybes buvo įmanoma reikalauti iš A. S. numatyti, kad prieš jį stovintis žmogus nėra nesuklastoto asmens tapatybės dokumento savininkas. Todėl numatyti, kad į lošimo namus įeis ne D. B., o A. M. A. S. negalėjo, todėl administracinės atsakomybės pagrindo nėra. Tariamą pažeidimą konstatavo pats A. S.. Iš teismų praktikos galima daryti išvadą, kad veiksmai buvo užkardyti ankstyvame etape būtent A. S., todėl veika nebuvo pavojinga. Taigi, nustačius, kad būtent A. S. identifikavo galimą nusikalstamą veiką, A. S. veikos pavojingumas negalėjo būti nustatytas skundžiamame nutarime ir negalėjo būti taikoma administracinė atsakomybė. Skundžiamu nutarimu pažeidžiama Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis - A. S. kaltė nenustatyta, bet atsakomybė pritaikyta be kaltės. Vadinasi, Institucijos skundžiamame nutarime nustatė, kad A. S. kaltės nėra, kas yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą. Institucija nepasisakė, kad A. S. elgėsi apdairiai ir atsargiai. Institucija pažeidė A. S. teisę būti išklausytam, nes nutarimas priimtas, nepranešus A. S. apie bylos nagrinėjimo datą, laiką, vietą, ignoruojant A. S. pranešimą, kad jis pateiks paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu. Tariamo rašytinio posėdžio data neužfiksuota ir pačiame skundžiamame nutarime. Nepažeidžiant A. S. teisės į apeliaciją, neįmanoma ištaisyti Institucijos atlikto A. S. teisės būti išklausytam pažeidimo. Kokiu pagrindu D. D. nusprendė nesilaikyti ANK 616 straipsnio 2 dalies imperatyvo ir nepareikalauti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, liko neaišku. A. S. iki protokolo surašymo negalėjo numatyti, kad būtent jam bus taikoma atsakomybė už kito asmens galimai nusikalstamą veiką. A. S. jokių paaiškinimų Institucijai nėra pateikęs, paaiškinimus teikė tik savo darbovietei, būtent kuri tuos paaiškinimus savo nuožiūra perdavė Institucijai. Kitaip tariant, D. D. neturėjo pakankamai įrodymų, kad laikytų, kad paaiškinimai ANK 616 straipsnio 2 dalies požiūriu yra gauti, kad A. S. teisė būti išklausytam buvo užtikrinta, ypač atsižvelgiant į tai, kad A. S. tiesiogiai nurodė, kad tokius paaiškinimus pateiks, kai byla bus nagrinėjama. Institucija nenustatė, kad egzistuoja PPTFPĮ pažeidimas. Pirma, PPTFPĮ 10 straipsnio 1 dalis nustato kliento tapatybės nustatymo reikalavimus tais atvejais, kai kliento tapatybė nustatoma klientui dalyvaujant fiziškai. Atitinkamai, A. S. paaiškina, ką taip pat ir galima matyti 2024-10-06 datos vaizdo įraše („Vaizdo įrašas“), kad jis pareikalavo A. M. pateikti asmens dokumentą. A. M. asmens dokumentą pateikė, nors ir ne savo, tačiau 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (nauja redakcija) I priede nustatytus reikalavimus atitinkantį vairuotojo pažymėjimą. Atitinkamai, darbuotojas padarė minėto asmens dokumento kopiją, kad atnaujintų duomenis, t. y. pagal savo kompetenciją nusprendė, kad būtina papildomai atnaujinti asmens duomenis PPTFPĮ įgyvendinimo tikslais. Taip pat atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus 2017-09-04 įsakymu Nr. V-129 patvirtintose “Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklėse“ nurodytų kliento duomenų registraciją. Kadangi pilietybė užfiksuota darbovietės sistemoje tiek A. M., tiek ir D. B. paskyrose, A. S. įvykdė PPTFPĮ 10 straipsnio 1 dalyje pareigą nustatyti asmens pilietybę. Dėl paties A. M. neteisėtų veiksmų, A. S. nors ne pirminio tapatybės patikrinimo metu, tačiau identifikavo A. M. tapatybę, o atėjusio asmens tapatybę tinkamai patikrino kiek to gali būti reikalaujama iš A. S. nustatytų aplinkybių kontekste, kaip to reikalauja PPTFPĮ 10 straipsnio 6 dalies 1 punktas. Trečia, visos operacijos, kurias atliko A. M., buvo registruotos ir nustatytos, jas įmanoma atsekti ir nėra nei vienos operacijos, kurią atliko A. M., bet A. S. darbovietė neužregistravo. Skundžiamame nutarime nėra jokių argumentų, kodėl būtent A. S. yra atsakingas už A. M. atliktas operacijas. A. M. nelošė prie A. S. stalo ar lošimo automato ar kitur, kur A. S. būtų galėjęs priimti A. M. statymus, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp A. S. ir įtartinų A. M. operacijų. Galiausiai pažymėtina, kad skundžiamo nutarimo 34 punkte teigiama, kad A. S. atsakingas už netinkamą asmens tapatybės nustatymą, nors asmens tapatybės nustatymas buvo įvykęs seniausiai iki tol ir A. S. nenustatinėjo asmens tapatybės, bet ją tikrino. Taigi, ANK atsakomybės nėra, kadangi veika kvalifikuota klaidingų teisės normų pagrindu arba nesuvokiant jų reikšmės. Kilus įtarimams, kad A. M. atvyko su ne savo asmens tapatybės dokumentų, A. M. vykdomos operacijos buvo greitai sustabdytos, kas pašalina tiek A. S., tiek operacijas registravusio asmens veiksmų pavojingumą. Nėra ALĮ 10 straipsnio 21 dalies pažeidimo sudėties. Klientų registracijai atlikti darbovietė naudoja klientų registracijos sistemą „Visitor“, kuri užtikrina, kad asmens registracijos metu asmuo būtų patikrintas automatiniu būdu apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre, nustatomas, ar klientas nėra politiškai pažeidžiamas (paveikiamas) asmuo bei atliekamos patikros sankcijų sąrašuose. D. B. nepateikus prašymo neleisti jam lošti, atvykęs asmuo buvo įleistas į lošimų namus (kazino). Dėl neteisėtų A. M. veiksmų (svetimo dokumento pateikimo) A. S. negalėjo numanyti, kad svetimą dokumentą teikiantis asmuo iš tikrųjų yra apribojęs savo galimybę lošti. Pateiktame dokumente nurodytas asmuo D. B. nebuvo pateikęs prašymo neleisti jam lošti, todėl A. S. pagal susiklosčiusias aplinkybes nepažeidė ALĮ 10 straipsnio 21 dalies nuostatų, atliko visas procedūras, numatytas PPTFPĮ bei įpareigotojo subjekto patvirtintose tvarkose (1 t., b. l. 61-72).
Institucija atsiliepimu prašo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje be pakeitimų. Nurodo, kad 2024-11-05 Priežiūros tarnybos raštu Nr. 2E-1470 „Dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo“ A. S. buvo informuotas, kad 2024-11-14 10 val. jam bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas. Šiuo raštu A. S. buvo prašoma iki 2024-11-11 12 val. informuoti Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus vyriausiąją specialistę, ar jis dalyvaus/nedalyvaus administracinio nusižengimo protokolo surašymo procese. 2024-11-11 iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) Priežiūros tarnyboje (Reg. Nr. 1-2922) gautas A. S. el. laiškas, kuriame jis nurodė, kad protokolo surašyme nedalyvaus, paaiškinimus pateiks bylos nagrinėjimo metu. 2024-11-14 A. S. (el. paštu (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas Priežiūros tarnybos raštas Nr. 2E-1523 „Dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo persiuntimo“, kuriuo buvo išsiųstas 2024-11-14 administracinio nusižengimo protokolas Nr. LPT-ANR_P-13-2024. 2024-11-18 A. S. (el. paštu (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas Priežiūros tarnybos raštas Nr. 2E-1544 „Dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka“, kuriuo A. S. buvo informuotas, jog Priežiūros tarnyboje 2024-12-09 10 val. ne teismo tvarka bus nagrinėjama administracinio nusižengimo byla dėl ANK 134 straipsnio 8 dalies ir 198 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Minėtame rašte pažymėta, kad vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą- pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. Taip pat A. S., vadovaujantis ANK 616 straipsnio 2 dalimi, buvo pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Taip pat prašoma nurodyti, ar jis sutinka su administracinio nusižengimo protokole nurodytu administraciniu nusižengimu, nurodyti atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei asmens padėtį gerinančias aplinkybes, jei tokių yra. Be to, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, A. S. buvo informuotas apie tai, kad jei pageidauja bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, prašoma apie tai iki 2024-12-05 informuoti Priežiūros tarnybą. Nei iki 2025-12-05, nei iki pat administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo 2025-12-09 Priežiūros tarnyboje nebuvo gautas A. S. prašymas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą žodinio proceso tvarka ar nustatyti kitą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo datą. Atsižvelgiant į tai, kad A. S. pranešimas dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo būdo ir laiko buvo išsiųstas tinkamai (A. S. el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra Elektroninio pašto adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus), administracinio nusižengimo byla, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad advokatas visiškai nepagrįstai teigia, jog nesurengus posėdžio, buvo atimta galimybė A. S. būti išklausytam. Skunde advokato teiginiai dėl šališko bylos išnagrinėjimo, dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje surašymo kitų asmenų pagalba, nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir laikytini advokato gynybine pozicija, siekiant, kad jo atstovaujamasis A. S. išvengtų administracinės atsakomybės. Advokatas skunde teigia, kad nėra A. S. ne tik tyčios, bet ir neatsargumo, o taip pat jo veiksmų pavojingumo, kadangi galimai nusikalstama veika buvo nustatyta, asmens operacijos buvo sustabdytos, apie įvykį nedelsiant pranešta teisėsaugos organams. Pažymėjo, kad ALĮ 10 straipsnio 21 dalyje nustatyta, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį <...>; PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę bei jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.“ Taigi, A. S. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ Klientų aptarnavimo specialisto pareiginius nuostatus (A. S. pasirašytus 2019-02-07) būdamas atsakingas už savo veiksmų atitikimą teisės aktų ir įmonės vidaus dokumentų reikalavimams, privalėjo patikrinti asmenį A. M. ir įsitikinti, kad asmens tapatybės dokumentą pateikęs asmuo tikrai yra asmens tapatybę patvirtinančio dokumento savininkas. Pažymėtina, kad PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies nuostatose nustatytas reikalavimas nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę, turi būti suprantamas ne formaliai, tik paimant iš asmens paduodamą patikrinti asmens tapatybės dokumentą ir suvedant duomenis į Registrą, bet pagal pateiktą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą identifikuoti asmenį, t. y. nustatyti, ar asmuo tikrai pateikė savo, o ne kito asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, sulyginus asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente esančią nuotrauką su asmens veido bruožais. Nagrinėjamu atveju A. S. tai padarė netinkamai, t. y. netinkamai sulygino asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente esančią nuotrauką su ją pateikusio asmens veido bruožais, formaliai atlikdamas savo pareigas, tinkamai neidentifikavo asmens ir leido jam būti lošimo organizavimo vietoje ir lošti, taip pažeisdamas ALĮ 10 straipsnio 21 dalies ir PPTFPĮ 9 straipsnio 9 dalies, 10 straipsnio 1,1 dalių ir 6 dalies 1 punkto nuostatas. A. S. po to, kai įleido apsiribojusį nuo lošimų (įtrauktą į Registrą) asmenį į lošimo organizavimo vietą, ėmėsi priemonių, įtaręs, kad įleistas ne tas asmuo, kurio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas patikrinimo metu, sustabdė lošėjo žetonų keitimą į grynuosius pinigus, išvietė policiją, tokiu būdu bandė užkirsti kelią neteisėtoms finansinės operacijoms, o tuo pačiu išprašyti asmenį iš lošimo organizavimo vietos. Visos šios aplinkybės administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo įvertintos ir pripažintos A. S. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pagal ANK 35 straipsnio 2 dalį, atsižvelgiant į kurias, A. S. buvo paskirta ne straipsnių (ANK 134 straipsnio 8 dalis, 198 straipsnio 1 d.) sankcijose nustatytas baudų vidurkis, o ANK 134 straipsnio 8 dalyje numatyta minimali bauda. Nepriklausomai nuo to, ar policijos įstaigoje A. M. būtų taikoma/netaikoma atsakomybė už kitam asmeniui priklausančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento disponavimą, ši aplinkybė neeliminuoja Bendrovės darbuotojo A. S. kaltės, padarius administracinį nusižengimą ir neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės (2 t., b. l. 78-82).
Teismo posėdžio metu atstovas advokatas Henrikas Stelmokaitis ir A. S. skundą palaikė, prašo jį tenkinti.
Liudytoja D. D. parodė, kad iš Lošimų priežiūros tarnybos per sistemą gavo pranešimą su visa bylos medžiaga dėl nutarimo priėmimo. A. S. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad įleido apsiribojusį nuo lošimų, įtrauktą į Registrą, asmenį į lošimo organizavimo vietą. Visos advokato interpretacijos, jog asmuo pateikęs kito asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą buvo panašus į asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente esančio asmens nuotrauką, todėl buvo įleistas į lošimų organizavimo vietą, tai tik labai subjektyvus dalykas. A. S. tiesioginė pareiga užtikrinti, kad asmenys, apsiriboję nuo lošimų, t. y. įtraukti į Registrą, nepatektų į lošimo organizavimo vietą. Tai, jog A. S. jau po padaryto pažeidimo, įtaręs, kad įleistas ne tas asmuo, kurio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas jam buvo pateiktas patikrinimo metu, ėmėsi priemonių ir su V. B. sustabdė lošėjo žetonų keitimą į grynuosius pinigus, išvietė policiją, tokiu būdu bandė užkirsti kelią neteisėtoms finansinės operacijoms, nutarimo priėmimo metu buvo paminėtos ir įvertintos kaip lengvinanti aplinkybė, ir už abu pažeidimus subendrinta, paskirta minimali bauda. Iki priimto nutarimo ji parašė A. S. pranešimą, kada vyks nutarimo priėmimas ir buvo tikra, kad jis buvo išsiųstas. Tačiau dėl kažkokių techninių kliūčių jis neišsisiuntė, bet ji to nežinojo. Pripažįsta, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas. Kai gavo A. S. atstovo advokato Henriko Stelmokaičio skundą, tai nustebo, kodėl advokatas rašo, jog A. S. negavo pranešimo apie bylos nagrinėjimo ir nutarimo priėmimo datą. Tada ji pradėjo naršyti po sistemą ir tikrinti, nes buvo tikra, kad pranešimą ji išsiuntė, tačiau pamatė sistemoje, jog apie pranešimo išsiuntimą duomenų nėra, tai suprato, jog pranešimas A. S. neišsisiuntė.
Teismo posėdžio metu Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotas atstovas Arnoldas Dilba paaiškino, jog A. S. tikrino asmenį, viską padarė, bet jis ne tik įleido asmenį, kuris pateikė ne savo tapatybę patvirtinantį dokumentą, bet ir kuris įėjimo į lošimo namus metu buvo pateikęs prašymą Priežiūros tarnybai neleisti jam lošti. Tai niekaip nesusiję, ar tai įvyko dėl klaidos. Todėl A. S. pažeidimo niekaip negalima šalinti, nutarimas pagrįstas ir prašo palikti nutarimą be pakeitimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka. Pažymėtina ir tai, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. (ANK 569 str. 2 d.), o teismas ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) iš esmės juos tik tiria ir vertina (ANK 569 str. 3 ir 4 d.).
Administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingas aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (1 t., b. l. 44-46). A. S. surašytame protokole administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimo ar atsisakymo nuo pasiaiškinimo nėra. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (1 t., b. l. 49-59). Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimo ar atsisakymo nuo pasiaiškinimo nėra. Institucijos prašyme į 2025-02-27 teismo šaukimą nurodoma, kad pasigilinus į Priežiūros tarnybos valdomą Dokumentų valdymo bendrąją informacinę sistemą (DBSIS), kurios pagalba turėjo būti išsiųstas A. S. pranešimas dėl bylos nagrinėjimo, paaiškėjo, kad dėl nežinomų priežasčių (galimai techninių nesklandumų, DBSIS trikdžių) Priežiūros tarnybos 2024-11-18 raštas Nr. 2E-1544 A. S. galimai nebuvo išsiųstas, todėl A. S. nežinojo apie būsimą bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka posėdį, todėl Institucija visiškai sutinka su A. S. atstovo advokato Henriko Stelmokaičio skundo argumentu, kad jo atstovaujamasis, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nebuvo išklausytas, todėl buvo pažeistos jo procesinės teisės, tad Institucija prašo teismo grąžinti Priežiūros tarnybai administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, kad administracinio nusižengimo byloje būtų priimtas naujas procesinis sprendimas (2 t., b. l. 101-102). Byloje nėra ginčo, jog A. S. procesinės teisės buvo pažeistos.
Administracinio nusižengimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Nagrinėjamu atveju viso proceso metu nebuvo sudaryta galimybė gintis nuo pateiktų kaltinimų ir tai laikytina esminiu pažeidimu.
Kiekvienas asmuo gali gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, atsakomybėn traukiamo asmens pozicija dėl jam surašyto protokolo turi būti pateikta raštu iki bylos nagrinėjimo teisme dienos, o nesant tokio pasiaiškinimo arba atsisakymo nuo pasiaiškinimo, tai vertintina kaip esminiu trūkumu, trukdančiu nagrinėti skundą dėl jau priimto skundžiamo nutarimo.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas skundus dėl nutarimų, administracinio nusižengimo bylose neatlieka tyrimo ir, nagrinėdamas skundą, nerenka įrodymų, nenustatinėja nusižengimo padarymo fakto, nesprendžia, kas gali būti kaltas dėl galimai padaryto nusižengimo, nes rinkti įrodymus, nustatyti administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, yra pareigūno, atliekančio administracinio nusižengimo tyrimą, kompetencija. Šiuo atveju pati Institucija, priėmusį skundžiamą nutarimą, sutinka, jog nutarimas priimtas skubotai, neįsitikinus, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo suteikta galimybė gintis, t. y. iki skundžiamo nutarimo pateikti paaiškinimą. Taigi skundžiamas nutarimas buvo priimtas neištyrus ir neįvertinus visų įrodymų, neatlikus visų būtinų veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. Tačiau išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes bei nustatyti, kad tikrai šiuo atveju nebuvo padarytas administracinis nusižengimas, galima tik atliekant didelės apimties tyrimo veiksmus, kurių teismas atlikti negali. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju skundu keliamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimas. Be to, byloje nėra apklausti asmenys (pamainos vadovė, kiti galimi asmenys, įskaitant ir A. M.), susiję su byloje nustatinėtinomis aplinkybėmis (neteisėtai patekusio asmens tapatybės nustatymas ir vėliau su tuo susijusių aplinkybių konstatavimas bei vertinimas), todėl reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Turimais bylos duomenimis tyrimas atliktas neišsamiai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesuteikus pateikti paaiškinimų, nesiaiškinant nei atsakomybėn patraukto asmens kaltės turinio formos ir rūšies, taip pat kitų atsakomybei konstatuoti nustatinėtinų aplinkybių, todėl nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo byla grąžinama Institucijai nusižengimui tirti iš naujo, nes reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-12-09 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administraciniam nusižengimui tirti iš naujo.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.