Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovams R. K. ir ir atstovui advokatui L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) pareikštus prieštaravimus dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. gegužės 29 d. priimto preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3663-664/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei žemės ūkio bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Rezoliucinė dalis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2019 m. gegužės 29 d. priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo nuspręsta:

„Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 12481,22 Eur skolą, 166,32 Eur delspinigių, 138,36 Eur palūkanų, 686,59 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 13472,49 Eur (trylika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt du eurus 49 ct), ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12785,90 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 90 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo“.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2019 m. gegužės 29 d. priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nuspręsta:

„Teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir/ar trečiuosius asmenis 13472,49 Eur sumai, uždraudžiant atsakovei areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims“.

Teisme gauti atsakovės ŽŪB (duomenys neskelbtini) prieštaravimai, kuriais prašoma:

1) Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti;

2) Jeigu teismas nuspręstų šį prašymą atmesti, prašoma preliminarų sprendimą pakeisti ir jo vykdymą atidėti vieneriems metams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, arba išdėstyti, nustatant, kad teismo sprendimu priteista suma turi būti sumokoma ieškovei per vienerius metus, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą suma mokant kas mėnesį lygiomis dalimis.

Atsakovė ŽŪB (duomenys neskelbtini) nurodo, jog ieškovė netinkamai taikė sudarytą ilgalaikę sutartį – Užsakymą pervežimui Nr. _2019-01-14/_13. Minėtoje sutartyje su ieškove buvo sutarta, kad atsiskaitymas už jos paslaugas bus vykdomas po 30 darbo dienų, nuo originalių krovinių važtaraščių su svėrimo aktais, pagal pašto žymeklį-gavimo dienos. Tuo tarpu ieškovė sąskaitose nuolat nurodydavo, kad atsiskaitymas turi būti atliekamas per 30 dienos nuo sąskaitos išrašymo dienos. Atsakovės įmonė dirba transporto sektoriuje. Pagal bendrą susiklosčiusią praktiką šiame sektoriuje veikiančioms įmonėms taikomi mokėjimų atidėjimai pagal išrašytas sąskaitas – 30 iki 45 darbo dienų po originalių dokumentų gavimo dienos. Taigi, atsakovės įsitikinimu, tokia situacija, kuomet atsakovė neturėjo galimybės atsiskaityti su ieškove, susiklostė iš dalies ir dėl to, kad ieškovė netinkamai taikė sudarytą sutartį. Atsakovė nesutinka su ieškinyje pateiktais delspinigių, palūkanų ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo tvarka ir dydžiais. Mano, jog ieškinys yra nepagrįstas. Taip pat atsakovė nurodė, jog teismui nusprendus šį prašymą atmesti, atsižvelgus į sunkią įmonės finansinę padėtį, prašoma preliminarų sprendimą pakeisti ir jo vykdymą atidėti vieneriems metams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, arba išdėstyti, nustatant, kad teismo sprendimu priteista suma turi būti sumokoma ieškovei per vienerius metus, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą suma mokant kas mėnesį lygiomis dalimis.

Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad pateikti prieštaravimai yra nepagrįsti, nes atsakovės reikalavimu ieškovė dar elektroniniu paštu, neišrašiusi PVM sąskaitų-faktūrų už suteiktas paslaugas, siuntė atsakovei krovinius lydinčius dokumentus (krovinio važtaraščius su svėrimo aktais), o krovinio važtaraščių originalų siuntimas atsakovei registruotu laiškus, sutapdavo su ieškovės išrašomomis PVM sąskaitomis-faktūromis už suteiktas transporto paslaugas, ką patvirtina ieškovės teikiami teismo pašto dokumentai (patvirtinantys dokumentų atsakovui išsiuntimą). Ieškovės pateiktos pretenzijos atsakovei (2019-05-02) ir teismui pateiktas 2019-05-24 ieškinys, niekaip negalėjo įtakoti ir paneigti atsakovės pareigą atsiskaityti su ieškove. Ieškinys teismui pateiktas 2019-05-24, tačiau iki šio laiko, atsakovė neatlikusi nė vieno pervedimo skolos dengimui, kas savo ruožtu vertinama kaip piktnaudžiavimas ieškovės atžvilgiu. Atsakovė reaguodama į ieškovės atstovo pateiktą 2019-05-02 pretenziją, atitinkamai reagavo ir 2019-05-09 pateikė taikų pasiūlymą mokėti skolą dalimis kas mėnesį po 1000-1500 Eur, mokėjimų grafiką turėjo pateikti ieškovei iki 2019-05-17, tačiau iki šio momento atsakovė nepateikė nei skolos mokėjimo grafiko, nei buvo vykdomi mokėjimai skolai sumažinti. Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais dėl būsimo teismo sprendimo išdėstymo. Įmonės laikini sunkumai, nėra aplinkybė šalinanti atsakovės atsakomybę prieš ieškovę, o be to, atsakovė nepateikė jokių duomenų, apie bendrovės finansinę padėtį, o atsakovės teiginiai dėl bendrovės sunkios finansinės padėties yra deklaratyvūs.

Ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko savo atsiliepime į atsakovės prieštaravimus išsakytą poziciją ir prašo:

1) Atsakovės ŽŪB (duomenys neskelbtini) prieštaravimų netenkinti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2019 m. gegužės 29 d. civilinėje byloje Nr. e2-3663-664/2019 (teisminio proceso Nr. 2-16-3-00332-2019-2) priimtą preliminarų sprendimą;

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal patikslintą prašymą, pateiktą 2019 m. liepos 30 d., iš viso 1101,58 Eur.

Atsakovė ŽŪB (duomenys neskelbtini)ir jo atstovai į teismo posėdį neatvyko. Prie prieštaravimo pateiktose sutartyse dėl paslaugų teikimo nurodyta, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovauja advokatas V. R. ir advokatė A. G.-M. (b.l. 42-43, 44-45, 48-49). Vienas iš atsakovės ŽŪB (duomenys neskelbtini) atstovų advokatas V. R. (b.l. 44-45, 48-49) 2019 m. liepos 30 d. per EPP informavo teismą, jog ŽŪB (duomenys neskelbtini) nepageidauja, kad advokatas atstovautų įmonę 2019 m. liepos 31 d. 9 val. 30 min. paskirtame teismo posėdyje (b.l. 73-74).

Teisingo ir tinkamo civilinio proceso idėja remiasi nuostata, jog teismo sprendimas gali būti priimtas tik išklausius abi proceso šalis. Tik abiejų šalių dalyvavimas sprendžiant ginčą, jų aktyvūs veiksmai, pateikiant teismui savo argumentus ir turimus įrodymus, gali lemti visapusišką bylos aplinkybių išnagrinėjimą ir ištyrimą. Tai leidžia išsiaiškinti materialiąją tiesą byloje. Tinkamo proceso, šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimui užtikrinti yra detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims tvarka, šalims suteikiama teisė teismo posėdžio metu išdėstyti savo poziciją ir pan. Tačiau minėti principai bei teisės neturėtų būti suprantamos formaliai, nes reikalavimas išklausyti abi šalis nereiškia, kad procesas turi tęstis tol, kol viena ar abi šalys būtinai atvyks į teismo posėdį. Ne mažiau svarbūs proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu, sąžiningos šalies interesų gynybos principai, kurie reikalauja, kad bylos nagrinėjimas nestovėtų vietoje, o ginčas būtų kuo greičiau išspręstas. Norint įgyvendinti anksčiau minėtus koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus bei pasiekti, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis bei rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-516/2016).

Atsakovę ŽŪB (duomenys neskelbtini) (remiantis atsakovo pateikta pasirašyta ir galiojančia atstovavimo sutartimi) atstovaujantis advokatas V. R. šaukimą į teismo posėdį per EPP gavo 2019 m. liepos 19 d. 15:03 val., atsakovei ŽŪB (duomenys neskelbtini) šaukimas į teismo posėdį per EPP išsiųstas 2019 m. liepos 19 d. 13:44 min.

Būdami tinkamai informuoti apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, atsakovė ŽŪB (duomenys neskelbtini) ir jos atstovai į teismo posėdį neatvyko, motyvuoto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str.).

Civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 7 straipsnio antrojoje dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta ir bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt.

Preliminarus sprendimas keistinas.

Teismas, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas, dėl kurio atsakovas teikė prieštaravimus.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Civilinio kodekso 6.205 straipsnis). Prievolė pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.123 straipsnis). Civilinio kodekso 6.59 straipsnis nustato draudimą vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas.

Pateikti įrodymai patvirtina sutartinių teisinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove dėl reikalaujamos įsiskolinimo sumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Teismas daro pagrįstą išvadą, jog atsakovė ŽŪB (duomenys neskelbtini) liko skolinga ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) 12481,22 Eur už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos. Pagal šią teisės normą, kai apskaičiuojamos procesinės palūkanos, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018, 20 punktas).

Teismas pažymi, kad remiantis CPK 178 straipsnio nuostatomis, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu, juos ištyrus ir įvertinus, susiformuoja teismo įsitikinimas fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, kad nereikalaujama, kad visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2008).

Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014).

Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 2 dalyje). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kompensuojamąją funkciją gali atlikti palūkanos. Jos yra nustatomos sutartyje arba įstatymuose. Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110/2019). Taigi negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, todėl preliminarus sprendimas dalyje dėl netesybų priteisimo keistinas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Iš atsakovės ŽŪB „Agromodera“ ieškovės UAB „Autorula“ naudai priteisiami tik delspinigiai – 166,32 Eur, apimantys ir kompensacines palūkanas (138,36 Eur).

Ieškovė UAB „Autorula“ taip pat prašė priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Taip pat pažymėtina, kad procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas. Toks reikalavimas ieškinyje buvo pareikštas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, į procesinių palūkanų paskirtį bei žinant, kada civilinė byla buvo iškelta (2019 m. gegužės 28 d.) darytina išvada, jog ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteistos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-05-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 2 d.), skaičiuojant jas už priteistą 12785,90 Eur (dvylikos tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 90 ct) sumą.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Atsakovė ŽŪB (duomenys neskelbtini) prašymą atidėti sprendimo vykdymą grindžia sunkia įmonės finansine padėtimi, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių sunkią finansinę padėtį teismui nepateikė, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės finansinė padėtis iš tikrųjų yra sunki ir ji neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimą. Pastebėtina, jog 2019-05-09 ieškovė pateikė atsakovei taikų pasiūlymą mokėti skolą dalimis kas mėnesį po 1000-1500 Eur. Atsakovė pasirašytą mokėjimų grafiką turėjo pateikti ieškovei iki 2019-05-17, tačiau iki šio momento atsakovė nepateikė nei skolos mokėjimo grafiko, nei buvo vykdomi mokėjimai skolai sumažinti. Atsakovė teigdama, kad jos finansinė šiuo metu yra sunki, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ši padėtis ateityje pasikeis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti (atidėti) teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-178/2016).

Be to, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Teismo vertinimu, teismo sprendimo vykdymo atidėjimas pagal jokiais įrodymais nepagrįstą atsakovės ŽŪB (duomenys neskelbtini) prašymą (atidėti vieneriems metams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, arba išdėstyti, nustatant, kad teismo sprendimu priteista suma turi būti sumokoma ieškovei per vienerius metus, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteistą suma mokant kas mėnesį lygiomis dalimis) pažeistų šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės teisėtus lūkesčius, taip pat atsižvelgęs į šalių lygiateisiškumo ir teismo sprendimo privalomumo, vykdytinumo principus, daro išvadą, kad atsakovės nurodytos aplinkybės dėl sunkios bendrovės finansinės padėties nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo institutą, o atsakovės siekis nukelti teismo sprendimo įvykdymo terminą ilgesniam terminui negali būti priežastis suteikti jai prioritetą prieš teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą. Nesant ieškovės sutikimo atidėti priteistos sumos įvykdymą, laikytina, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas pažeistų ieškovės, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose 2019 m. gegužės 29 d. priimtu preliminariu sprendimu patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 186,59 Eur žyminio mokesčio (b.l. 5) ir 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 6,16, 17), iš viso – 686,59 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą (CPK 430 str. 8 d.).

Kuomet ieškinys yra patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2012).

Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimo metu patyrė viso 1101,58 Eur bylinėjimosi išlaidų: 186,59 Eur sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 5), 800 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 6,16,17,55, 56, 71-72) ir 114,99 Eur išlaidas antstoliui už 2019 m. gegužės 29 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvykdymą (b.l. 57,58,59-62).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio nuostatomis, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Nustatydamas priteistinų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija). Tiek ieškinyje, tiek papildomai teismui pateiktame 2019 m. liepos 30 d. prašyme išdėstytas prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l.70), atstovavimo išlaidos pagrįstos prie ieškinio pridėtu sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašu (b.l. 14,), 2019 m. gegužės 24 d. sąskaita už teisinęs pagalba Nr. LP-20/19 (b.l. 16), 2019 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. 781 (b.l. 17), 2019 m. liepos 2 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. LP-28/19 (b.l. 55). 2019 m. liepos 2 d. mokėjimo nurodymu Nr. 822 (b.l. 56), 2019 m. liepos 29 d. sąskaita už teisinę pagalbą Nr. LP-36/19 (b.l. 71), mokėjimo nurodymu Nr. 845 (b.l. 72), pagrindžiančiomis apmokėjimą už advokato suteiktas paslaugas: pretenzijos ŽŪB‘ (duomenys neskelbtini) parengimą ir išsiuntimą, ieškinio parengimą, atsiliepimo į ŽŪB‘ (duomenys neskelbtini) prieštaravimus parengimą ir pateikimą teismui per EPP, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą, jos neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio.

Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, konstatuotina, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 791,36 Eur (800 Eur x 98,92 proc.) suma advokato pagalbos išlaidoms, 114,99 Eur suma antstolio vykdymo veiksmams apmokėti ir 184,57 Eur ( 186,59 Eur x 98,92 proc.) sumokėto žyminio mokesčio, iš viso 1090,92 Eur.

Atsakovė ŽŪB (duomenys neskelbtini) iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui nei prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nei šias išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovei ŽŪB (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2-3663-664/2019, teisminio proceso Nr. 2-16-3-00332-2019-2, b.l.34-36), padidinant arešto mąstą nuo 13.472 Eur iki 13.738,46 Eur, paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 3 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 150 straipsnio 3 dalimi, 260, 262, 424-430 straipsniais,

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. preliminarų sprendimą pakeisti: ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti iš atsakovės žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 12481,22 Eur skolą, 166,32 Eur delspinigių, 1090 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso – 13738,46 Eur, ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12647,54 Eur (dvylikos tūkstančių šešių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 54 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 28 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. gegužės 29 d. preliminaraus sprendimo dalį dėl 138,36 Eur (vieno šimto trisdešimt aštuonių eurų 36 ct) palūkanų priteisimo panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovei ŽŪB (duomenys neskelbtini) Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi, padidinant arešto mąstą nuo 13.472 Eur iki 13.738,46 Eur, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovės ŽŪB (duomenys neskelbtini) prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo arba išdėstymo, netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.