Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaravusi gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Č. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – ji, 2023 m. kovo 31 d., apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais I. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamąja apklausta I. Č. kaltę pripažino ir parodė, kad paskutiniu metu išgyvena sunkų laikotarpį, patyrė skyrybas, negalėjo su tuo susitaikyti. Skyrybos įvyko vasarą, nuo rudens jai sutriko sveikata, ji kreipėsi pas medikus, buvo paskirti antidepresantai, raminamieji vaistai. I. Č. nurodė, kad ji taip pat prižiūriu sergančią mamą, kasdien pas ją važiuoja, taip pat turiu rūpintis sūnumi, vežioti jį į varžybas, mokyklą. Ji yra buhalterė, dirba keliose įmonėse. Įvykio dieną draugė papasakojo, kad matė jos buvusį draugą su kita moterimi. Ji išgėrė raminamųjų vaistų, o šaldytuve rado viskio, daug rūkė, atsisėdo į automobilį, važiavo į šalia esančią parduotuvę. Ji nežino, kodėl taip pasielgė. Važiuojant atgal, ji pamatė stovint policijos automobilius, nepagalvojo, kad ją stabdys. Tą dieną nieko nevalgė, išgėrė visas tabletes, visą dieną dirbo. Ji niekada taip nesielgė, negali paaiškinti savo poelgio. Potenciali laiduotoja yra jos geriausia draugė. Su ja jos yra pažįstamos nuo vaikystės, ji yra jos vaikų krikšto motina. A. D. verslininkė, ji turi įtaką jos atžvilgiu. A. D. buvo labai nustebusi, kai sužinojo apie jos poelgį. Apie įvykį ji pranešė A. kitą dieną. Ji reagavo neigiamai, nepatikėjo, kad galėjo taip pasielgti, ilgai kalbėjosi. A. D. žino, kad ji niekada prieš tai nevairavo išgėrusi. Jai labai reikalingas automobilis, todėl ji sutinka įsirengti alkotesterį automobilyje savo lėšomis. Jai yra skiriami nerimą slopinantys vaistai, diagnozuota depresija. I. Č. taip pat paaiškino, kad dirba buhaltere, tvarko buhalterinius dokumentus dar dviem įmonėms. Automobilis jai reikalingas nuvežti sūnų į varžybas skirtinguose Lietuvos miestuose, kelionėms pas mamą kiekvieną dieną, ji turi rūpintis ja. Automobilis buvo pirktas lizingu, ji jį nusipirko iš įmonės. Jos pajamos per mėnesį siekia 1600,00 Eur. Ji bausta administracine tvarka, baudos sumokėtos. Jos pagrindines išlaidos sudaro sūnaus reikmėms, išleidžia nemažai jo rūbams, maistui (b. l. 75-77).

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja apklausta A. D. parodė, kad su kaltinamąja jos draugauja jau ilgą laiką. Ji yra jos dukros krikšto mama, dažnai bendrauja, kartu švenčiame šventes. Niekada neturėjo reikalų su teisėsauga, todėl kuomet kai I. Č. paskambino ir papasakojo apie įvykį, jis buvo labai nustebusi, išreiškė neigiamą poziciją, negalėjo patikėti dėl tokio poelgio. I. Č. geria antidepresantus, todėl ji mano, kad tai galėjo turėti įtakos kaltinamosios poelgiui. Pati kaltinamoji savo poelgį vertino blogai, gailėjosi, verkė, ji bandė ją nuraminti. Jos manymu, ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai – jos pažįstamos labai seniai, ji jos klauso, gerbia, atsižvelgia į jos nuomonę. Praeityje nebuvau teista, administracine tvarka nebausta, dirba buhaltere. Su kaltinamąja dažnai bendrauja telefonu, gyvai susitinka rečiau, priklausomai nuo užimtumo. Palaiko vieną kitą, diskutuoja įvairiais klausimais, ji darys kaltinamajai teigiamą įtaką bendraudama. Dėl administracinių nusižengimų A. D. detalizavo, kad pažeidimai buvo padaryti su įmonės automobiliu, galimai juos padarė kitas vairuotojas, ji nežino ar pažeidimus padarė ji, kadangi automobiliu naudojasi ir kiti įmonės darbuotojai (b. l. 113-114).

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių nusižengimų registro 2023 m. balandžio 7 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nurodyta, kad A. D. 2020 m. kovo 31 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 463 straipsnio 4 dalyje, paskirta 175 Eur bauda sumokėta 2020 m. balandžio 15 d.; 2021 m. balandžio 24 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 2 dalyje, paskirta 6,00 Eur bauda sumokėta 2021 m. rugsėjo 16 d.; 2021 m. balandžio 28 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, paskirta 15,00 Eur bauda sumokėta 2021 m. gegužės 27 d. (b. l. 116-117).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad I. Č. kaltė padarius jai inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad I. Č. 2023 m. kovo 31 d., apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios I. Č. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jos kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji I. Č. nurodė, kad jai, neturinčiai brolių ir seserų, A. D. yra kaip šeimos narys, su kuria ji palaiko itin artimus, šiltus tarpusavio santykius, pasidalina visais išgyvenimais ir atsižvelgia į pastarosios teikiamus patarimus. Kaltinamosios teigimu, juos nuolat palaiko ryšį – bendrauja tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Lankosi pas A. D. namuose, yra jos dukros krikšto mama, todėl jų bendravimas yra itin artimas. Apie įvykį A. D. iš kaltinamosios sužinojo tik kitą dieną. Apie tai, kad I. Č. 2023 m. kovo 31 d. vartojo alkoholį ir sėdo už vairo, A. D. tą dieną nieko nežinojo. Kaltinamosios teigimu, ji A. D. apie visą įvykį pranešė kitą dieną, dėl ko pastaroji buvo šokiruota ir tokį kaltinamosios poelgį pasmerkė (b. l. 75-77). Teisiamojo posėdžio metu apklausta A. D., prašanti būti kaltinamosios laiduotoja, nurodė, kad su I. Č. ją sieja itin artimi tarpusavio santykiai. I. Č. yra jos dukros krikšto mama, todėl šiuos santykius galima prilyginti šeimos santykiams. Jos draugauja nuo vaikystės, nuolat bendrauja – tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu. Jos tarpusavyje dalinasi visais išgyvenimais bei teigiamomis patirtimis. A. D. vertinimu, ji kaltinamajai yra autoritetas, kadangi turi stiprią, pavyzdingą šeimą, todėl galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai (b. l. 113-114).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamoji I. Č. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamoji padarė pirmą kartą – anksčiau pastaroji nėra teista (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 62-63). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu I. Č. prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamosios nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kaltinamoji I. Č. dirba keliose darbovietėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 58-61), anksčiau bausta administracine tvarka, padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštus – iš esmės susiję su transporto priemonių palikimu netinkamoje vietoje, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 64-68), pastarajai yra konstatuotas panikos sutrikimas bei adaptacijos sutrikimas, alkoholiu nepiktnaudžiauja (b. l. 87-100). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamoji po jai inkriminuoto nusikaltimo būtų padariusi naują nusikalstamą veiką.

Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje I. Č. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje buvo gauti kaltinamosios I. Č. ir A. D. prašymai perduoti I. Č. A. D. atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. D. nėra teista, dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbo vietoje yra charakterizuojama išimtinai teigiamai. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame prašyme būti kaltinamosios I. Č. laiduotoja, tiek vykusio teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji bei A. D. patvirtino, kad jas sieja itin artimi tarpusavio santykiai, pagrįsti pasitikėjimu, pagarba vienas kitam. Jos yra pažįstamos nuo vaikystės. Per visą tą laiką palaiko artimus santykius, bendrauja šeimomis, kartu leidžia laisvalaikį, žino apie viena kitos problemas ir padeda viena kitai. Apie kaltinamosios I. Č. veiksmus A. D. sužinojo kitą dieną po įvykio, kai su ja susisiekė pati I. Č.. Ji buvo šokiruota ir itin neigiamai įvertino pastarosios veiksmus - pasmerkė tokį jos poelgį ir apie susidariusią situaciją su kaltinamąja ne kartą kalbėjo. Kartu A. D. detalizavo, kad esant tokiai kaltinamosios I. Č. šeimyninei padėčiai – išskyrus su ilgamečiu draugu, ji ir jos tvirta šeima yra pavyzdys kaltinamajai, kuri atsižvelgia į A. D. jai teikiamus patarimus ir klauso jos (b. l. 75-77, 113-114). Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamosios ir laiduotojos bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Kaip buvo minėta pirmiau, bylos nagrinėjimo teisme metu prokurorė apeliavo į tai, kad A. D. nėra verta teismo pasitikėjimo ir nėra tinkama laiduotoja, kadangi yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus ir šios aplinkybės teismo posėdžio metu nenurodė.

Teismas minėtų prokurorės argumentų kontekste pabrėžia, jog sprendžiant klausimą dėl asmens tinkamumo būti laiduotoju, taip pat yra įvertinami duomenis apie asmeniui taikytą administracinę atsakomybę. Tačiau vien administracinis baustumas, nesugretinus jo su laidavimo instituto taikymui svarbia aplinkybių visuma, pats savaime nesudaro prielaidų netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir kasacinės instancijos praktikoje (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019).

Negalima nesutikti su tuo, kad A. D., teismo posėdžio metu paklausta apie jos administracinį baustumą, nurodė, kad administracine tvarka nėra bausta. Kita vertus, vėliau ji detalizavo, jog kelis kartus apmokėjo administracines nuobaudas, tačiau jų nepaminėjo dėl to, kad jie, atsižvelgiant į automobilio naudojimą įmonės reikmėms, galėjo būti padaryti ir kitų asmenų, be to, sumokėjusi baudas už šių administracinių nusižengimų padarymą, manė, kad šios aplinkybės nėra reikšmingos (b. l. 113-114). Teismas, įvertinęs tą aplinkybę, kad A. D. neturi teisinio išsilavinimo, iš tikrųjų yra apmokėjusi už padarytus administracinius nusižengimus paskirta nuobaudas, pripažįsta, kad ji tikslo nuo teismo nuslėpti minėtą faktą neturėjo. Kaip ji nurodė pati, tokioje situacijoje, tai yra su teisėsaugos institucijomis ji atsiduria pirmą kartą, todėl galėjo pasimesti ir nevisiškai tiksliai atsakyti į jai pateiktus klausimus. Teismas pagrindo netikėti šiais A. D. pateiktais paaiškinimais neturi pagrindo. Juo labiau, teismo vertinimu, pastarosios laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 31 d. iki 2021 m. balandžio 28 d., padaryti trys administraciniai nusižengimai nelaikytini itin šiurkščiais ir paneigiančiais jos galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai I. Č.. Kaip matyti iš pirmiau aptartų faktinių aplinkybių, minėti pažeidimai buvo susiję su leistino greičio viršijimu bei transporto priemonės vairavimu nesumokėjus transporto priemonės savininkų ar valdytojo mokesčio, visos baudos apmokėtos laiku, o nuo 2021 m. balandžio mėnesio, tai yra – jau dvejus metus, A. D. naujų administracinių nusižengimų nėra padariusi. Aptartas A. D. padarytų administracinių nusižengimo faktas, sugretintas su kitais pastarosios asmenybę charakterizuojančiais duomenimis, taip pat jos aiškiai išsakytu neigiamu požiūriu dėl kaltinamosios atliktų veiksmų, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pritarti prokurorės nuomonei ir pripažinti, kad A. D. nėra tinkama laiduotoja ir ateityje nedarys teigiamos įtakos kaltinamajai.

Visų anksčiau aptartų, A. D. ir jos santykius su kaltinamąja charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad A. D. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti I. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją A. D. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs I. Č. asmenybę, taip pat kaltinamosios jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajai I. Č. laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, I. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad I. Č. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi ji nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamoji pasielgė itin neatsakingai, būdama tokios būklės pavartojusi alkoholio, neįsitikinusi savo galimybėmis vairuoti transporto priemonę, sėdo už automobilio vairo, kurį vairavo pakankamai judrioje miesto dalyje, tokiu paros metu – penktadienio vakarą, kai eismas yra suintensyvėjęs, o šiuos savo veiksmus nutraukė tik sustabdyta policijos pareigūnų. Iš liudytojos G. B. parodymų bei neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamosios I. Č. būklė buvo netinkama vairuoti, todėl ji nelaikytina pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad I. Č. nėra teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant I. Č. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamosios asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento–vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 144- 628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad I. Č. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2023 m. balandžio 4 d. Pastarajai minėtą dieną buvo paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 50-53).

Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2023 m. balandžio 4 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) netikslinga konfiskuoti, kadangi šis pastarajai yra reikalingas tiek darbinėms funkcijoms vykdyti, tiek prižiūrėti neįgalią motiną bei vežioti sūnų į varžybas. Kaltinamosios teigimu, automobilio vertė yra pakankamai didelė, todėl būtų tikslingiau leisti jai minėtoje transporto priemonėje įrengti alkoholį matuojančias priemones.

Minėtų kaltinamosios išsakytų argumentų kontekste teismas atkreipia dėmesį į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas.

Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, joje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020).

Teismas, anksčiau aptartos teismų praktikos ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje yra formalios automobilio konfiskavimo sąlygos – I. Č. jai inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė panaudojusi automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis buvo anksčiau aptartos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajai, duomenų apie šios transporto priemonės paslėpimą, priklausymą tretiesiems asmenims baudžiamojoje byloje taip pat negauta. Nenustatyta ir tai, kad kaltinamajai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būtų netikslinga konfiskuoti.

Pabrėžtina, jog automobilio konfiskavimo tikslingumas yra vertinamasis kriterijus. Aiškinant jį visų pirma turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Kaltinamoji prašymą dėl automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo nebūtinumo grindžia tiek jos darbine veikla, tiek šeimyniniais santykiais – tenkančia pareiga prižiūrėti senyvo amžiaus motiną bei užtikrinti nepilnamečio sūnaus dalyvavimą treniruotėse. Pabrėžtina, jog pastarosios išsakyti teiginiai apie jos darbinę veiklą, asmenybę bei šeimos interesus, patys savaime negali būti laikomi išimtine aplinkybe, sąlygojančia būtinybę kaltinamajai netaikyti jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Šios aplinkybės leido teismui kaltinamajai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, Nr. 2K-14-511/2018, Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-107-976/2021).

Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji I. Č., būdama neblaivi, vairavo jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Ji neginčijo, kad suvokė, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, tačiau tokio savo elgesio neišsižadėjo. Akivaizdu, kad ji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogine tyčia. Ji pasielgė itin neatsakingai - pavartojusi alkoholio bei raminamųjų vaistų, sėdo už automobilio vairo. Transporto priemonę kaltinamoji vairavo judrioje kelio atkarpoje – Stadiono ir Liepkalnio gatvių, Vilniuje, sankryžoje, pakankamai intensyviu paros metu – penktadienio vakare, kas kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai. Pabrėžtina, jog kaltinamoji buvo sustabdyta ne eilinio patikrinimo metu, tačiau policijos pareigūnams gavus pranešimą apie įtartinai manevruojantį automobilį, kuris važiuoja kelio atitvarais. Iš įvykio vietoje dalyvavusios policijos pareigūnės ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų bei surašyto tarnybinio pranešimo, taip pat neblaivumo nustatymo akto turinio, matyti, kad kaltinamoji akivaizdžiai buvo neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas bei jos judesiai buvo nekoordinuoti. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamosios vairavimas esant neblaiviai. Kartu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamosios bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuotos aplinkybės, o būtent – pastarosios darbinė veikla, šeimyniniai santykiai – tenkanti pareiga prižiūrėti senyvo amžiaus motiną bei rūpintis nepilnamečiu sūnumi, jai buvo žinomos ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau kaltinamosios nuo nusikalstamų veiksmų nesustabdė. Pabrėžtina, jog vien tai, kad dėl teismo skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bus sukelti tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, Nr. 2K-77-648/2019).

Be visų kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu išsakytų argumentų, neva sąlygojančių transporto priemonės konfiskavimo negalimumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto konfiskavimas paprastai nesiejamas su konfiskuotino turto verte, todėl teismo sprendimas dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo negali priklausyti nuo jos vertės (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-16-942/2022, Nr. 2K-201-303/2022). Be to, gauti duomenys neleidžia daryti išvados, kad konfiskuojamo automobilio vertė yra tiek didelė, kad leistų spręsti, jog šiuo atveju skirtas turto konfiskavimas neatitinka pusiausvyros tarp turtinių kaltinamosios I. Č. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso kaltinamajai, konfiskavimas. Teismo vertinimu, ši paskirta poveikio priemonė yra proporcinga bei nepažeis teisingumo principo.

Ikiteisminio tyrimo metu I. Č. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas naikintina.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu iki 2023 m. spalio 4 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos I. Č. nuosavybės teisės į automobilį ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 43-44). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti I. Č. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti I. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – jai priklausančio turto – automobilio ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

I. Č. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. D., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.