- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- 1A-386-497/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11540-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Advokatai
- Albertas Kručkauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Jurgitos Mačionytės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos I. Č. gynėjo advokato Alberto Kručkausko (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo I. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją A. D. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
I. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir jai uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 4 d.
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, I. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jai priklausančio turto – automobilio ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas
Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paliktas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. I. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, už tai, kad vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – ji, 2023 m. kovo 31 d., apie 19.50 val. Stadiono g. 1, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,65 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais I. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos I. Č. gynėjas advokatas A. Kručkauskas prašo prie baudžiamosios bylos prijungti su apeliaciniu skundu teikiamą įrodymą – VĮ „Regitra“ pažymą. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1540-1170/2023 – neskirti transporto priemonės „Mercedes Benz“ konfiskavimo.
2.1. Apeliantas nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju automobilio konfiskavimas yra privalomas. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, taigi jų skyrimas nėra privalomas. Todėl turi būti vertinamas ne tik konfiskavimo proporcingumas, tačiau ir galimybė jo netaikyti.
2.2. Remiantis teismų praktika įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020, 2K-250- 976/2020, 2K-107-976/2021). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-104-1073/2019, 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022).
2.3. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kad I. Č. turi sveikatos problemų ir išgyvena sunkų emocinį laikotarpį dėl skyrybų. Ji yra vieniša mama, rūpinasi nepilnamečiu sūnumi, kurio tėvas yra miręs. Taip pat prižiūri savo 79 metų motiną, kuriai būtina nuolatinė priežiūra ir nustatyti specialūs poreikiai, I. Č. nuolat lydi motiną į gydymo procedūras, vyksta pas ją į namus aprūpinti maistu ir vaistais.
2.4. I. Č. sūnus yra baigęs mokyklinius vairavimo kursus, išlaikė VĮ „Regitra“ teorijos egzaminą (priedas Nr. 1) ir artimiausiu metu laikysis praktikos egzaminą, jam jau yra užsiregistravęs. I. Č. sūnui 18 metų sukanka liepos 26 d. Taigi jos sūnus deda visas pastangas išlaikyti vairavimo egzaminą ir tapti vieninteliu transporto priemonės naudotoju šeimoje. Ši aplinkybė įrodo, kad nors I. Č. 1 metus 6 mėnesius uždrausta vairuoti transporto priemones, ji jokiu būdu neplanuoja to daryti anksčiau, o transporto priemonę, jei ji nebūtų konfiskuota, naudotų jos sūnus po to, kai įgys vairuotojo pažymėjimą. Tuo atveju, jei transporto priemonė nebūtų konfiskuota, sūnus, įgijęs vairuotojo pažymėjimą, galėtų padėti savo mamai ir močiutei, vežti mamą aprūpinti močiutę būtinomis priemonėmis, vaistais ir maistu, taip pat nuvežti močiutę į gydymo įstaigą. Nors I. Č. gyvena mieste, kur yra išplėtotas tiek viešasis transportas, tiek teikiamos pavežėjų paslaugos, visgi pavežėjų paslaugos kelis kartus per dieną yra itin brangi paslauga, o mamai mažiausiai kartą per savaitę reikia nuvežti didelius krepšius įvairių produktų ir būtinų priemonių, kas viešuoju transportu daryti itin sudėtinga. Be to, I. Č. motinai nuolat reikia lankytis gydymo įstaigose, motina turi didelių judėjimo sunkumų, tad vykti į gydymo įstaigas viešuoju transportu, net ir lydimai, nėra galimybių. Transporto priemonė I. Č. sūnui bus reikalinga ir dėl to, kad jis yra aktyvus sportininkas, nuolat vyksta į įvairias varžybas visoje Lietuvoje.
2.5. Nors pirmosios instancijos teismas akcentavo teismų praktiką BK 281¹ straipsnio 1 dalies bylose, kuomet transporto priemonės, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės yra konfiskuojamos, kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra pateikęs ir kitokias išvadas. Antai panašioje faktinėmis aplinkybėmis byloje teismas neskyrė turto konfiskavimo, konstatavęs, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, o ne kelyje, tai rodo mažesnį pavojingumą. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka niekada nebaustas. Konfiskavus automobilį, jam būtų neproporcingai pasunkinta galimybė nuvykti į gydymo įstaigas, į kurias jį gali nuvežti sutuoktinė (kasacinio teismo 2019 m. spalio 24 d. apžvalga Nr. AB-51-1, p. 590-629). Kitoje faktinėmis aplinkybėmis panašioje byloje, teismo vertinimu taikant visą transporto priemonės vertės konfiskavimą, konstatuota, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį ir pajamas nustatyto dydžio vertės konfiskavimas turės labai didelį neigiamą poveikį jo turtinei padėčiai ir trukdys įgyvendinti tikslus, kurių buvo siekiama atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.
2.6. Apelianto teigimu, iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismai naudojasi suteikta diskrecijos teise ir neskiria turto konfiskavimo, jei bylos aplinkybės sudaro tam pagrindą. Kaip ir minėtose bylose šiuo atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės neskirti konfiskavimo. I. Č. nelinkusi nusikalsti, traukiama baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą, labai gailisi dėl savo veiksmų, viena išlaiko nepilnametį sūnų ir rūpinasi senyvo amžiaus motina. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ji pasmerkė savo veiksmus, nebandė jų pateisinti. Taigi, turto konfiskavimas jokios papildomos prevencinės reikšmės neturi. Apeliantas akcentuoja, kad atleidžiant I. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės tuo pačiu konstatuota, kad yra pagrindo manyti, jog ji ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Taigi ir automobilis ateityje nebus panaudotas nusikalstamų veikų darymui.
2.7. Skunde cituojamos BK 67 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 2 dalies nuostatos ir nurodoma, kad nors bausmė nebuvo paskirta, tačiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti užtikrinti bausmės tikslus. Apelianto teigimu, uždraudimo naudotis specialia teise taikymas užtikrina visus bausmės tikslus, todėl papildomas turto konfiskavimas nėra reikalingas. Teismui atleidus I. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės ir pripažinus, jog yra pagrindo manyti, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų tuo pačiu buvo užtikrinta, jog tikslas sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo yra įgyvendintas. Be to, ji neturės teisės vairuoti transporto priemonę, ji išimtinai bus naudojama sūnaus po to, kai jis įgys vairuotojo pažymėjimą, todėl galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas naudojant tą pačią priemonę ji neturės. Tikslas paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstamų buvo pasiektas dar vykstant baudžiamajam procesui – I. Č. pripažino, pasmerkė savo veiksmus, pasidarė išvadas ateityje, dėl minėtos veikos kreipėsi į savo artimus asmenis - laiduotoją, jog padėtų jai laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Be to, ji toliau gydosi savo psichologines problemas, lankosi pas gydytojus. Nėra abejonių, kad vien baudžiamasis persekiojimas stipriai paveikė I. Č., dėl ko ji priėmė svarbius sprendimus savo gyvenime. Todėl vienintelis paskirto turto konfiskavimo tikslas, kuris šioje byloje įgyvendinamas, yra nubaudimas. Gi nei vienam iš bausmės paskirties tikslų negali būti suteikiamas prioritetas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros ketvirtojo skyriaus prokurorė Jūratė Semėnienė prašo atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės I. Č. gynėjo advokato A. Kručkausko apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad nors teismas turi diskreciją spręsti dėl baudžiamojo poveikio priemonių savo nuožiūra, tačiau sprendimas dėl turto konfiskavimo atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-119-976/2018; 2K-315-303/2018 ir kt.) Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog I. Č. nurodytos aplinkybės (darbinė veikla, poreikis prižiūrėti senyvą motiną) nėra išimtinės bei sudarančios pagrindą netaikyti automobilio konfiskavimo. Prokurorės teigimu I. Č. asmenybė, būtinybė prižiūrėti giminaičius ar jos šeimos interesai negali būti laikomi išimtinėmis aplinkybėmis. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Gi netaikant turto konfiskavimo būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos ir nepagarba baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo.
3.2. I. Č. kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui, kuris artimas įstatyme įtvirtintam minimaliam. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje derinasi. Atsižvelgtina ir į tai, kad I. Č. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, ji nepatyrė jokių itin neigiamų pasekmių dėl nusikalstamos veikos padarymo, t. y. jai nebuvo paskirta bausmė, ji neįgijo teistumo. Atleisdamas I. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, teismas įvertino tai, kad I. Č. nesunkų nusikaltimą padarė būdama neteista, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Tačiau, bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad I. Č. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,65 prom. neblaivumas, dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Tokie neteisėti I. Č. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei. I. Č. nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia, dėl jos pavojingo važiavimo buvo gautas pranešimas iš aplinkinių (jie pastebėjo, kad kaltininkė automobiliu įtartinai manevravo, važiavo kelio atitvarais).
3.3. Sprendimas taikyti ar netaikyti turto konfiskavimą negali būti priimamas, įvertinus išimtinai tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, nevertinant veikos aplinkybių. Apeliaciniame skunde pateiktame teismų praktikos pavyzdyje, kai nebuvo taikytas automobilio konfiskavimas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, nustatyta, kad asmuo vairavo automobilį aikštelėje, o nagrinėjamu atveju I. Č. vairavo automobilį būdama neblaivi Vilniaus mieste, judrioje miesto vietoje, penktadienio vakarą, kai eismas intensyvus. Tokios aplinkybės rodo didesnį I. Č. veikos pavojingumą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti eismo įvykio ar kitų neigiamų pasekmių. Be to, I. Č. kelis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus bei metinių deklaracijų nepateikimą.
3.4. Šiuo atveju teismas nustatė, kad yra pagrindas manyti, jog I. Č. laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau nekonstatavo, kad ji tikrai nenusikals. Tam tikras manymas, esant aplinkybių visumai ir kategoriškas konstatavimas šiuo atveju skiriasi ir nereiškia to paties. Teismas negali nustatyti ir nenustatė, kad I. Č. ateityje tikrai nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tačiau įvertinęs bylos aplinkybių visumą nustatė, kad yra pagrindas taip manyti būtent nuosprendžio priėmimo metu. Taigi iš bylos aplinkybių galima tik manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau ne kategoriškai teigti, kad jis to nepadarys, t. y. nepanaudos automobilio nusikaltimo padarymui. Pagrįstas manymas, jog asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų yra viena iš būtinų sąlygų laidavimo instituto taikymui, o ne konfiskavimo netaikymui. Todėl net ir esant pagrindui manyti, kad asmuo ateityje nenusikals, tai negali būti pagrindas nekonfiskuoti automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos priemonė.
3.5. Atsiliepime nesutinkama, kad dėl I. Č. motinos sveikatos būklės, poreikio ją nuvežti į gydymo įstaigas, automobilio konfiskavimas būtų neproporcingas. Taip pat su teiginiu, jog automobilis reikalingas sūnui, nes jis netrukus išsilaikys vairavimo egzaminą ir gaus vairuotojo pažymėjimą. Prokurorė akcentuoja, kad I. Č. gyvena vietoje, kurioje dažnai važinėja visuomeninis transportas. Tai, kad jai per brangu naudotis pavežėjų paslaugomis, o važiuoti viešuoju transportu nepatogu, nėra pakankamas pagrindas nekonfiskuoti automobilio. Pažymi, kad kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už jam kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Tai, kad automobilio netekimas kaltininkui sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, nereiškia, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams. Turto konfiskavimo netaikymas, kuomet už vairavimą išgėrus, kai nustatytas 1,65 prom. neblaivumas, I. Č. faktiškai tik prarastų teisę vairuoti (terminui, kuris artimas minimaliam), yra ne tik neproporcingas padarytam nusikaltimui, bet ir neteisingas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas - pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (taip pat ir kitiems asmenims, ne tik kaltininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261- 489/2018).
4. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. liepos 21 d. gautas I. Č. gynėjo advokato A. Kručkausko prašymas leisti pakeisti transporto priemonės „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriai pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, saugojimo vietą. Prašyme nurodoma, kad automobilis šiuo metu yra saugomas privačioje aikštelėje, todėl už kiekvieną saugojimo dieną I. Č. tenka mokėti itin dideles saugojimo išlaidas. I. Č. rado greta privačios aikštelės esantį servisą kuris sutinka automobilį saugoti neatlygintinai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
I. Č. gynėjo advokato A. Kručkausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju I. Č. neginčija padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tačiau nesutinka su jai paskirta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio konfiskavimu ir prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti.
6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei patikrinusi skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį apeliaciniame skunde prašoma apimtimi, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.
7. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Tačiau, tai, kad toks asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).
8. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018; 2K-201-303/2022).
9. Nagrinėjamu atveju, teismas atleisdamas I. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato atsižvelgė į tai, kad ji padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, anksčiau nėra teista, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusikalstama veika žala nepadaryta, dirba keliose darbovietėse, bausta administracine tvarka, administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, jai konstatuotas panikos ir adaptacijos sutrikimai, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Negauta duomenų, jog po inkriminuoto nusikaltimo padarymo kaltinamoji būtų padariusi naują nusikalstamą veiką. Taigi, skunde nurodomos teigiamai I. Č. apibūdinančios aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad nusikalstama veika atsitiktinio pobūdžio ir ateityje nepasikartosianti, įvertintos atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau šios aplinkybės, (taip pat tai, kad ji turi prižiūrėti senyvo amžiaus motiną ir pati yra vieniša mama) nėra tiek išskirtinės, jog konstatuoti, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju apskritai neturėtų būti taikomas.
10. Nors apeliantas pateikia teismų praktikos pavyzdį, kai atleidus nuo baudžiamosios, turto konfiskavimas nebuvo taikytas, tačiau cituojamos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų. Skunde akcentuojami panašumai apibūdinantys asmenis teigiamai apibūdinančias aplinkybes ir tai, kad abiem atvejais automobilis reikalingas nuvykimui į sveikatos priežiūros įstaigas, tačiau šiuo atveju turi būti vertinamas ir padaryto nusikaltimo pavojingumas. Cituojamoje byloje asmuo automobilį vairavo aikštelėje, gi I. Č. tai darė viešojo naudojimo kelyje Vilniaus mieste, judrioje miesto vietoje, penktadienio vakarą, kai eismas pakankamai intensyvus. Ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, jog remiantis BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, apie I. Č. vairavimą esant neblaiviai buvo pranešta, nes ji pavojingai manevravo, tai yra važiavo kelio atitvarais (b. l. 7). Vertinant nuteistojo asmens ir jo šeimos narių asmeninius interesus, neturėtų būti sumenkinamas visuomenės interesas ir jos saugumas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad I. Č. ne tik padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, galėjusių sukelti negrįžtamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių buvo išvengta tik palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka, o jos padaryto nusikaltimo pavojingumas gerokai didesnis nei cituojamoje byloje.
11. Baudžiamojo poveikio priemone siekiama tų pačių tikslų kaip ir bausme. Ši teismo skiriama valstybės prievartos priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime, I. Č. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jai nebuvo skirta bausmė, neatsirado teistumas, taigi nekilo neigiami padariniai, susiję su baudžiamosios atsakomybės taikymu. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. I. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės nustatant 1 metų ir 6 mėn. terminą, taigi terminą artimą minimaliam. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones terminas, nustatytas beveik minimaliam – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, kuris gali taikomas net už administracinių nusižengimų padarymą. Įvertinus aptartas aplinkybes visumoje su transporto priemonės konfiskavimu, pagrindo išvadai, jog automobilio konfiskavimas šiuo atveju yra neteisingas, o bausmės tikslai bus pasiekti taikant tik uždraudimą vairuoti transporto priemones, nėra.
12. Visgi teisėjų kolegija, įvertinusi konfiskuotino turto vertę byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir I. Č. charakterizuojančių duomenų kontekste, sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas pilna apimtimi yra neproporcingas.
13. Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
14. Remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašu automobilio „Mercedes Benz“ vidutinė rinkos vertė 17 833 Eur (b. l. 21). Taigi, taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi, t. y. konfiskuojant automobilį, I. Č., nors ir atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, patirtų iškirtinai dideles, pernelyg neigiamas ir neproporcingas materialines pasekmes realizuojamai atsakomybei, kurios gerokai viršija įprastai tokio pobūdžio bylose pirmą kartą teisiamiems asmenims skiriamas baudos bausmes. I. Č. yra skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, todėl ji negalės naudotis automobiliu nesuėjus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminui. Reikšminga ir tai, kad I. Č. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne nuteista. Č. nusikalto pirmą kartą, nėra bausta administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviai, byloje nėra jokių duomenų, kad ji piktnaudžiautų alkoholiniais gėrimais, atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl šiuo atveju siekis atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, įvertinus I. Č. charakterizuojančias aplinkybes, nenusveria šios priemonės neproporcingumo. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teisingai taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas iš I. Č., turi būti konfiskuojama tokia automobilio vertės dalis, kuri atitiktų jos padaryto nusikaltimo pavojingumą ir būtų pakankama pažeidėją atgrasinti nuo tokio pobūdžio teisės pažeidimų ateityje. Teismo vertinimu, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus šioje byloje atitiktų 5000 eurų sumos išieškojimas iš I. Č. kaip balansas tarp jos padarytos nusikalstamos veikos bei taikomai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas)
Dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo pakeitimo
16. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 4 d. nutarimu automobiliui „Mercedes- Benz“ buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas iki 2023 m. spalio 4 d. (b. l. 43). Minėtu nutarimu nustatytas turto apribojimo būdas ir mastas uždraudžiant I. Č. disponuoti minėtu automobiliu, turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktas iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.
17. Iš prie prašymo leisti pakeisti automobilio saugojimo vietą pridėtų dokumentų matyti, kad automobilis šiuo metu saugomas privačiai bendrovei priklausančioje aikštelėje, už kiekvieną saugojimo dieną skaičiuojant 8,10 Eur siekiantį mokestį. Atsižvelgiant į dideles automobilio saugojimo išlaidas, tai, jog I. Č. draudžiama disponuoti automobiliu, šia procesinės prievartos priemone siekiami tikslai gali būti pasiekti ir atidavus automobilį saugoti I. Č.. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos, pakeičiant turto saugotoją ir juo nustatant I. Č., taip pašalinant kliūtis iš karto po šio nuosprendžio paskelbimo atsiimti automobilį iš privačios saugojimo aikštelės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia
nuo baudžiamosios atsakomybės atleistos I. Č. gynėjo advokato Alberto Kručkausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendį:
Panaikinti nuosprendžio dalį kuria I. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – jai priklausančio turto – automobilio ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti I. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalies automobilio ,,Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės - 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 – ojo skyriaus prokurorės 2023 m. balandžio 4 d. nutarimą, kuriuo automobiliui „Mercedes- Benz“ buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pakeisti ir turto saugotoju skirti I. Č..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.