Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. T. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. T., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, K. T. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Klaipėdos apygardos teismas panaikino Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies – įpareigojo atsakovą J. T. per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atkurti (atstatyti) nugriautą kultūros paveldo statinį, esantį (duomenys neskelbtini) atsakovui neįvykdžius per nustatytą terminą teismo sprendimo, paskirti atsakovui 5,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti atstatytas (atkurtas) nugriautas kultūros paveldo statinys, pasibaigimo, sumokant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).

13. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus. Apeliantas neprašo pridėti įrodymų prie bylos ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių juos pateikti apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Apelianto pateiktas 2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT raštas dėl EŽTT bylos (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą jau yra nagrinėjamoje byloje ((duomenys neskelbtini)), todėl kaip naujas įrodymas nepriimamas. Apelianto pateiktas 2019 m. rugsėjo 3 d. Kultūros paveldo departamento raštas dėl atstatomųjų darbų finansavimo yra susijęs su nagrinėjamu klausimu, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktą įrodymą, kad jį, esant būtinybei, galėtų vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymo terminą papildomam 2 metų terminui. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog yra pagrindas taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas ir pripažinti, kad bylos nagrinėjimas EŽTT yra išimtinis atvejis. Taip pat argumentuojama, kad apeliantui yra susidariusios nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą per teismo nustatytą terminą (t. y. iki 2020 m. rugsėjo 13 d.).

15. CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Kadangi nurodyto CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Taigi, akivaizdu, kad ne bet kokie turtiniai, finansiniai ar kitokie iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas CPK 284 straipsnyje įtvirtintam sprendimo vykdymo atidėjimo institutui taikyti, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardyto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.

16. Pažymėtina, jog CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo ar tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Kadangi prašymas atidėti, išdėstyti sprendimo vykdymą ar pakeisti jo vykdymo tvarką nagrinėjamas, jau kai teismo sprendimas įsigalioja, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

17. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas pripažintina, kad klausimas dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą, įvertinus visas šalių nurodomas (įrodinėjamas) aplinkybes.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016-05-04 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; jei atsakovas per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sumokėti 30,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti atstatytas (atkurtas) nugriautas kultūros paveldo statinys (išardytos jo dalys), pasibaigimo, į inspekcijos sąskaitą. Kretingos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyto savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo taikymo, ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Plungės apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje ginčas dėl savavališkos statybos yra išspręstas ir yra kilęs ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo taikymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir jo sutuoktinė gauna nedideles pajamas, atsakovas nuosavybės teisėmis valdo tik ginčo statinius su priklausiniais ir žemės sklypus, pagal pateiktą lokalinę sąmatą, kultūros paveldo statinio atkūrimo darbai preliminariai kainuos 66 000 Eur, padarė išvadą, kad toks reikalavimas, tikėtina, nebūtų realiai įgyvendintas, kadangi atsakovas finansiškai nepajėgus tai padaryti. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1414-538/2018 išnagrinėjęs ieškovės ir trečiojo asmens (Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos) apeliacinius skundus nusprendė Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies – įpareigoti atsakovą per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atkurti (atstatyti) nugriautą kultūros paveldo statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Nusprendė, atsakovui neįvykdžius per nustatytą terminą teismo sprendimo, paskirti atsakovui J. T. 5,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti atstatytas (atkurtas) nugriautas kultūros paveldo statinys, pasibaigimo, sumokant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sąskaitą. Minėtame sprendime nurodė, jog atitinkamų dokumentų gavimas ir nugriauto pastato atkūrimas gali užtrukti ilgą laiką, nustatytinas ne 3 mėnesių, o 2 metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atkurti (atstatyti) nugriautą kultūros paveldo statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui išaiškino, kad, esant objektyvių priežasčių, yra galimybė kreiptis dėl nustatyto termino pratęsimo (30 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi ir 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsakovo kasacinius skundus atsisakė priimti. 2020 m. birželio 11 d. atsakovas teismui pateikė prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo, prašydamas atidėti sprendimo įvykdymą papildomam 2 metų terminui (iki 2022 m. rugsėjo 13 d.). Nurodė, kad yra pateikęs EŽTT skundą, kuris priimtas nagrinėti ir neišnagrinėtas. Šis prašymas 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo atmestas.

19. Kaip jau buvo nurodyta, pagal formuojamą teismų praktiką, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, kai susidaro itin nepalankios aplinkybės įvykdyti teismo sprendimą. Asmuo, prašantis teismo sprendimo įvykdymo termino atidėjimo (pratęsimo), turi įrodyti ir pagrįsti savo prašymą, pagrįsti savo aktyvumą siekiant pašalinti savavališkos statybos padarinius, pagrįsti išimtinai susidariusias aplinkybes bei pagrįsti savo nurodomą pratęsimo terminą (jog iki šio prašyme nurodomo termino tikrai bus įvykdytas teismo sprendimas), nes šis terminas turi būti nustatomas realus ir protingas. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo prašymą ir atskirąjį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog esant situacijai, kai EŽTT yra priėmęs nagrinėti atsakovo skundą dėl galbūt neteisėtų Lietuvos Respublikos valstybės veiksmų, EŽTT sprendimas gali būti pagrindas atnaujinti civilinę bylą ir peržiūrėti teismo sprendimą.

20. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą procesas gali būti atnaujinamas, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika.

21. Remiantis 2020 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo EŽTT Plungės apylinkės teismui adresuotu raštu dėl EŽTT bylos (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą, nustatyta, jog EŽTT perdavė Lietuvos Respublikos Vyriausybei bylą (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą (peticijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje pareiškėjas skundžiasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnio, užtikrinančio teisę į nuosavybę, ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nes nacionaliniai teismai neatsižvelgė į jo argumentus ir priėmė sprendimą, įpareigojantį pareiškėją atstatyti namą, įtrauktą į kultūros paveldo objektų sąrašą. Minėtame rašte nurodoma, jog iš Vyriausybės atstovei EŽTT pateiktų klausimų matyti, kad šioje byloje Europos Žmogaus Teisių Teismas spręs, ar nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą (Konvencijos 6 straipsnis), atsižvelgdamas į tai, ar nacionaliniai teismai pakankamai motyvavo sprendimą įpareigoti pareiškėją atstatyti namą, taip pat į tai, ar teismai deramai įvertino pareiškėjo argumentus, kad namo atstatyti neįmanoma.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nei CPK 284 straipsnis, nei suformuota teismų praktika dėl šios teisės normos taikymo nenumato kreipimosi į EŽTT kaip sprendimo nevykdymo ar jo atidėjimo pagrindo, todėl šis faktas nelaikytinas sąlyga, trukdančia objektyviai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tačiau nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, jog EŽTT yra iškelta byla, kurioje bus sprendžiamas klausimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo (atkurti (atstatyti) nugriautą kultūros paveldo statinį) įvykdymu, todėl sutiktina su apeliantu, kad šiuo konkrečiu atveju ši aplinkybė turi reikšmę sprendžiant klausimą dėl jau įsiteisėjusio sprendimo įvykdymo atidėjimo.

23. Sutiktina su apeliantu, jog reikalavimas įvykdyti sprendimą, kai tuo pačiu metu EŽTT sprendžia klausimą dėl tokio teismo įpareigojimo atitikties Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, kurios pažeidimas yra pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą teisme (CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir peržiūrėti teismo sprendimą, sukuria apeliantui labai nepalankias aplinkybes vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, EŽTT galbūt priėmus palankų apeliantui sprendimą, CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas būtų artimiausias teisiškai kvalifikuoti faktinę situaciją šioje civilinėje byloje. Toks byloje taikytinas teisinis instrumentas leistų imtis veiksmingų procesinių teisinių priemonių tam, kad būtų pašalinti galimi Konvencijos pažeidimai nacionaliniu lygmeniu ir užtikrinta asmenų interesų ir teisės sistemos efektyvumo pusiausvyra.

24. Svarbi aplinkybė (kriterijus) vertinant, ar yra pagrindas atidėti (pratęsti) teismo sprendimo vykdymą papildomam terminui, yra prašyme nurodomas (prašomas nustatyti) teismo sprendimo įvykdymo pratęsimo terminas. Atsakovas teismui pateiktame prašyme prašė atidėti sprendimo įvykdymą papildomam 2 metų terminui, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. Atsakovas prašydamas nustatyti tokį terminą turėjo pagrįsti, jog jis yra realus ir protingas, jog teismo sprendimas iki minėto termino bus įvykdytas. Iš teismui pateikto prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo turinio matyti, jog, atsakovo manymu, būtų teisinga teismo sprendimo vykdymą atidėti tokiam pačiam terminui, kokį nustatė Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimu (t. y. 2 metų terminui). Nurodė, kad, EŽTT priėmus sprendimą, J. T. imtųsi jam priklausančių vykdyti veiksmų atlikimo, jeigu tai vis dar būtų įpareigojimas atstatyti nugriautą kultūros paveldo statinį. Taip pat nurodė, kad kol nėra aiški bylos baigtis ir esant pagrindui daryti prielaidą, kad dėl būsimo EŽTT sprendimo bus atnaujintas bylos nagrinėjimas ir bus galimybė reikalauti kitokio teismo sprendimo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tikslinga atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-1414-538/2018 įvykdymą papildomam 2 metų terminui. Taigi pateiktame prašyme nurodytas sprendimo atidėjimo įvykdymo terminas yra tikėtinai pagrįstas, realus ir protingas.

25. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad 2020 m. birželio 19 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į prašymą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo įvykdymo atidėjimo nurodė, jog atsakovo pateiktam prašymui atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo įvykdymą papildomam 2 metų terminui neprieštarauja.

26. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms ir aptartai teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismas mano, jog, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, kreipimasis į EŽTT kaip sprendimo vykdymo atidėjimą sąlygojanti aplinkybė nagrinėjamu atveju laikytinas svarbia aplinkybe, nepalankia įvykdyti sprendimą.

27. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo vykdymą, todėl atsakovo atskirasis skundas tenkintinas, teismo sprendimo įvykdymo terminas pratęstinas.

28. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

29. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo vykdymo atidėjimu, ir nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir šį klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą tenkinti – Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo vykdymą atidėti 2 metų terminui, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 13 d. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo J. T. prašymą atidėti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. sprendimo įvykdymą papildomam 2 metų terminui, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 13 d., tenkinti.