- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- e2A-1414-538/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, K. T.
- Atsakovas
- K. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui K. T., tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, K. T. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2016-05-04 Savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini), parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius - atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini), ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę; jei atsakovas J. T. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sumokėti 30,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti atstatytas (atkurtas) nugriautas kultūros paveldo statinys (išardytos jo dalys), pasibaigimo, į inspekcijos sąskaitą.Nurodė, kad ieškovės specialistė atliko statybos patikrinimą (duomenys neskelbtini), ir nustačiusi savavališkos statybos faktą, surašė 2016-05-04 Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo konstatuota, kad statytojas J. T. savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, rekonstravo ypatingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – gyvenamąjį namą, UNR. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Atsakovas savavališkai rekonstravo statinį, kuris yra nekilnojama kultūros vertybė – (duomenys neskelbtini) sodyba – namas, tačiau atsakovas nugriovė statinio dalį ir vietoj nugriautos statinio dalies stato kitą pastatą. Iki rekonstrukcijos statinio matmenys buvo: ilgis 16,55 m, plotis 8,30 m, po rekonstrukcijos – ilgis 3 m, plotis 8,30 m. 2016-05-09 buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir statytojas buvo įpareigotas ne vėliau kaip iki 2016-11-04 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - atkurti nugriautą kultūros paveldo statinį ir jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Atsakovas šio nurodymo neįvykdė, nesikreipė dėl įvykdymo termino pratęsimo. 2016-11-11 buvo surašytas privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo konstatuota, kad statytojas J. T. savavališkos statybos padarinių nepašalino – neatstatė nugriauto kultūros paveldo statinio.Kretingos rajono apylinkės teismas 2017-07-31 sprendimu ieškinį atmetė.Klaipėdos apygardos teismas 2017-12-14 nutartimi panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-07-31 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyto savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo taikymo ir šią bylos dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Plungės apylinkės teismas 2018-06-11 sprendimu ieškinį atmetė.Nurodė, kad byloje ginčas dėl savavališkos statybos yra išspręstas ir yra kilęs ginčas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo taikymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir jo sutuoktinė gauna nedideles pajamas, atsakovas nuosavybės teisėmis valdo tik ginčo statinius su priklausiniais ir žemės sklypus, pagal pateiktą lokalinę sąmatą kultūros paveldo statinio atkūrimo darbai preliminariai kainuos 66 000 Eur, padarė išvadą, kad toks reikalavimas tikėtina nebūtų realiai įgyvendintas, kadangi atsakovas finansiškai nepajėgus tai padaryti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2018-06-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.Nurodo, kad 2016-11-11 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, jog privalomasis nurodymas neįvykdytas, todėl teisėtai ir pagrįstai kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Atsakovas privalomojo nurodymo neginčijo, pripažino savavališką statinio (kultūros paveldo vertybės) rekonstrukcijos faktą, todėl teismas turėjo taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 4 punktą, t. y. atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Pažymi, kad teismas sprendimu konstatavęs, jog atsakovas vykdė savavališką statybą žemės sklype, neturėjo teisinio pagrindo eliminuoti teisės aktais nustatytą atsakovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymi, kad nei teisės aktuose, nei kasacinio teismo praktikoje nėra aptartos galimybės, konstatavus savavališkos statybos faktą, atleisti statytoją nuo savavališkos statybos padarinių šalinimo vienokiu ar kitokiu būdu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, priėmė nemotyvuotą sprendimą, pripažindamas statybos savavališkumą žemės sklype, tačiau taip ir neįpareigojęs atsakovo šalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymi, kad byloje esanti departamento pateikta lokalinė sąmata patvirtina, kad yra reali galimybė šalinti savavališkos statybos padarinius žemės sklype. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018-06-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį tenkinti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesvarstė, ar būtina, ir ar yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą tvarkybos darbų projekto parengimui ir jo įgyvendinimui, nevertino Komisijos akto, nepasisakė dėl Komisijos išvadų. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas faktiškai savo sprendimu įteisino savavališką statybą, remdamasis vienintelių motyvu - atsakovo materialine padėtimi, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja ir suformuotai teismų praktikai. Taip pat nurodo, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarautų ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms. Pažymi, kad nepriklausomai nuo savavališkai atliktų statybos darbų rūšies (rekonstrukcija at pastato griovimo darbai ir nauja statyba), visais atvejais yra privaloma laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir procedūrų, nepriklausomai nuo to, ar pastatas yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.Atsiliepime į apeliacinius skundus atsakovas prašo skundus atmesti.Nurodo, kad abu apeliantai kalba apie neteisėtos statybos įteisinimą, nors skundžiamas sprendimas tokių pasekmių nesukėlė, ieškovo ieškinys ne todėl buvo atmestas, kad atsakovo atlikti rekonstrukcijos/statybos darbai yra teisėti, ar kad ieškovo reikalavimai neteisėti iš principo, o todėl, kad ieškovas šioje konkrečioje byloje pasirinko netinkamą pažeistų teisių ir interesų gynimo būdą. Pažymi, kad šioje byloje reikšminga aplinkybė, kad paveldo objektu esantis gyvenamasis namas yra tiek susidėvėjęs, kad jo būklė yra avarinė, kelianti pavojų. Abu apeliantai skunduose dėsto savo formalius argumentus, tačiau nė vienas jų net neužsimena apie šią reikšmingą konkrečią šios bylos aplinkybę. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas turėjo įvertinti, kad ši byla nėra vien dėl neteisėtos statybos, nėra ir vien dėl kultūros paveldo objekto nugriovimo, o dėl neteisėtos statybos kultūros paveldo objekto nugriautoje dalyje, todėl reikalavimai įpareigoti atsakovą įteisinti statybą/rekonstrukciją, o to nepadarius, įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius, nagrinėjamu atveju netinka. Vien toks formalus įpareigojimas, jei būtų tenkintas teismo, ir reikštų formalų, o ne realų pažeidimo pašalinimą. Pažymi, kad tenkinus ieškovo reikalavimą atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, neišvengiamai iškiltų tokio sprendimo realaus įvykdymo problema, kiltų ginčų dėl reikalavimų statiniui (pavyzdžiui, buvo dengtas šiferiu, kuris šiuo metu draudžiamas), dėl atkūrimo masto (nugriauta avarinės būklės pastato dalis, o atkurta turėtų būti naujai, t. y. neaišku kaip atkartoti buvusią blogą būklę), dėl atkūrimo kokybės (statinio vertingąsias savybes sudaro ir autentiškos medžiagos, kurių, neaišku, ar galima ir kuo galima pakeisti, kur įsigyti) ir pan. Mano, kad teismas teisingai įvertino aplinkybes, kad atsakovas neturi pakankamai lėšų atkurti gyvenamąjį namą, juo labiau, kad dar reikia nugriauti ir naują statinį. Teismo įpareigojimas tai padaryti reikštų atsakovo bankrotą, užkeliant jam nepakeliamą finansinę naštą dėl jam pačiam nuosavybės teise priklausančio pastato, kuris valstybei parūpo tik tada, kai atsirado galimybė jį atnaujinti atsakovo lėšomis. Apeliantai nepagrįstai teigia, neva teismas ieškinį atmetė vien šiuo pagrindu, sutartinai „užmiršdami“ aplinkybę, kad pastatas yra visiškai nusidėvėjęs, avarinės būklės ir pavojingas.Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo trečiojo asmens skundą tenkinti.Nurodo, kad teismas sprendimu konstatavęs, jog atsakovas vykdė savavališkas statybas, adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo teisinio pagrindo eliminuoti teisės aktais nustatytą atsakovo pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.Kadangi tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo savo apeliaciniuose skunduose nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad netikslinga dėl abiejų apeliacinių skundų argumentų pasisakyti atskirai. Nustatyta, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) statybos), su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini), 2011-11-28 rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso atsakovui J. T.. Ieškovas 2016-05-04 surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – savavališkos statybos aktas), kuriuo konstatavo, kad atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį, atliko kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) etnoarchitektūrinės sodybos-namo (unikalus objekto kodas (duomenys neskelbtini)) rekonstravimo darbus. Statybos darbai atlikti Kultūros paveldo objekto teritorijoje. Savavališkai atliktų statybos darbų mastas: nugriauta statinio dalis ir vietoje jos statomas kitas pastatas; iki rekonstrukcijos statinio matmenys buvo: ilgis 16,55 m, plotis 8,30, po rekonstrukcijos – ilgis 3,00, plotis 8,30 m. Ieškovas 2016-05-09 surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas), kuriuo atsakovas įpareigotas ne vėliau kaip iki 2016-11-04 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios buvo surašytas savavališkos statybos aktas, padarinius – atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Ieškovas atlikęs, privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, surašė 2016-11-11 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad statytojas savavališkos statybos padarinių, užfiksuotų savavališkos statybos akte, nepašalino – neatstatė (neatkūrė) nugriauto kultūros paveldo statinio (išardytų jo dalių).Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliaciniuose skunduose ieškovas bei trečiasis asmuo, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės nemotyvuotą teismo sprendimą, kadangi, pripažindamas statybos savavališkumą, taip ir neįpareigojo atsakovo savavališkos statybos padarinius pašalinti. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šį Konstitucijos straipsnį, yra konstatavęs, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (pvz., 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2008 m. spalio 30 d. nutarimai). Konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą turinys yra, inter alia, detalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ši nuostata patvirtina, jog tik pats savininkas sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę, įskaitant ir disponavimo savo turto objektu teisę (tiek, kiek tokios diskrecijos neriboja įstatymai ir naudojimasis šia diskrecija nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų). Vis dėlto nuosavybės teisė, kad ir kokią plačią diskreciją savininkas turi šios teisės įgyvendinimo kontekste, nėra absoliuti. Tas yra pripažįstama ir konstitucinėje doktrinoje (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas). Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kokius savavališkos statybos padarinių šalinimo būdus teismas gali taikyti išnagrinėjęs reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Minėto straipsnio 9 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas gali atsakovui leisti teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus – vykdyti šios dalies 2–5 punktuose nurodytus reikalavimus, iš kurių vienas – atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje nėra ginčo, jog atsakovas, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento – leidimo rekonstruoti statinį, atliko kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) sodybos - namo rekonstravimo darbus, tai yra, statybos savavališkumas neginčijimas. Taip pat byloje nustatyta, kad prieš tai šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2017-07-31 sprendimu netenkino ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma leisti atsakovui teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius. Ši teismo sprendimo dalis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismui 2017-12-14 nutartimi šią sprendimo dalį palikus nepakeistą, todėl privaloma ir iš naujo nebegali būti svarstoma galimybė leisti atsakovui įteisinti savavališkai pastatytą statinį (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 punktas). Taigi esant tokiai situacijai, kai savavališka statyba yra konstatuota įstatymų nustatyta tvarka ir teismo sprendimu pripažinta, kad savavališka statyba negali būti įteisinta, turi būti taikomos įstatyme numatytos pasekmės, tai yra, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies bei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatos dėl nugriauto kultūros paveldo statinio dalies atkūrimo.Sutiktina su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo tais motyvais, kad atsakovas ir jo sutuoktinė gauna nedideles pajamas, atsakovas nuosavybės teisėmis valdo tik ginčo statinį su priklausiniais ir žemės sklypus, pagal pateiktą lokalinę sąmatą kultūros paveldo statinio atkūrimo darbai preliminariai kainuos 66000 Eur, todėl toks reikalavimas tikėtina nebūtų realiai įgyvendintas, kadangi atsakovas finansiškai nepajėgus tai padaryti. Konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis, didelė statinio atkūrimo darbų kaina negali būti pagrindas atleisti statytoją nuo įstatymuose numatytų pareigų pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atkurti nugriautą kultūros paveldo statinio dalį. Pažymėtina, kad ieškovės nurodyta 66 000 Eur kultūros paveldo statinio atkūrimo darbų kaina yra preliminari, ji gali būti ir mažesnė.Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad saugomo objekto priežiūros darbai atliekami valdytojų lėšomis, tvarkybos darbai – valdytojų lėšomis, jei yra galimybių - iš dalies valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšomis, skirtomis paveldotvarkai, tarptautinių fondų ir programų ar kitų finansavimo šaltinių lėšomis. Valdytojams taikomos įstatymų nustatytos mokesčių lengvatos. Įstatymo 28 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta, kad iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybai, Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtinta tvarka ir dydžiu kompensuojamos išlaidos privačios nuosavybės - prieinamo visuomenei lankyti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto - tvarkomiesiems paveldosaugos darbams. Kompensuojama atsižvelgiant į objekto reikšmingumą ir darbų atlikimo objektui išsaugoti svarbą. Savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybė gali kompensuoti iš savo biudžeto lėšų ne savivaldybei nuosavybės teise priklausančio, bet jos teritorijoje esančio paskelbto saugomu kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus. Už apsaugą atsakingų institucijų reikalavimu užkonservuotų saugomų statinių valdytojams kultūros ministro nustatyta tvarka kompensuojamos užkonservavimo išlaidos. Kompensacija išmokama skelbiamo saugomu kultūros paveldo objekto valdytojui, kai nustatyti ar sugriežtinti veiklos apribojimai, draudžiantys anksčiau vykdytą veiklą, realiai sumažina valdytojo gaunamą naudą. Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.Taigi vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, atsakovas turi galimybę keiptis į įstatyme nurodytas institucijas dėl darbų ir medžiagų, būtinų kultūros paveldo statinio atkūrimo darbams finansavimo (Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo 27, 28 straipsniai). Esant tokioms aplinkybėms, tenkintina ieškinio dalis įpareigoti atsakovą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius - atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini) ir jeigu būtina sutvarkyti statybvietę; jei atsakovas J. T. per ieškinio 1 punkte nustatytą terminą neįvykdys nustatytų reikalavimų, įpareigoti atsakovą sumokėti baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti atstatytas (atkurtas) nugriautas kultūros paveldo statinys (išardytos jo dalys), pasibaigimo, į inspekcijos sąskaitą. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinkamų dokumentų gavimas ir nugriauto pastato atkūrimas gali užtrukti ilgą laiką, nustatytinas ne 3 mėnesių, o 2 metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atkurti (atstatyti) nugriautą kultūros paveldo statinį, esantį (duomenys neskelbtini) Išaiškintina atsakovui, kad esant objektyvioms priežastims, yra galimybė kreiptis dėl nustatyto termino pratęsimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nustatytam teisiniam reglamentavimui, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies - atsakovas įpareigotinas per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atkurti (atstatyti) nugriautą kultūros paveldo statinį, esantį (duomenys neskelbtini) Atsakovui neįvykdžius per nustatytą terminą teismo sprendimo, paskirti atsakovui J. T. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti atstatytas (atkurtas) nugriautas kultūros paveldo statinys, pasibaigimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis). Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies, yra pagrindas ieškovei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Kadangi iš esmės tenkinti ieškovės reikalavimai ir tik atsakovui nustatytas ilgesnis statinio atkūrimo terminas, iš atsakovo ieškovei priteistina 50,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą J. T. per 2 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atkurti (atstatyti) nugriautą kultūros paveldo statinį, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui neįvykdžius per nustatytą terminą teismo sprendimo, paskirti atsakovui J. T. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti atstatytas (atkurtas) nugriautas kultūros paveldo statinys, pasibaigimo, sumokant į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą.
Priteisti iš atsakovo J. T. ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos 50,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.