Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marius Jankauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. V., gimusio (duomenys neskelbtini)., prašymą dėl teisinės padėties palengvinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Kupiškio rajono apylinkės teismo 1996 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) (toliau – ir 1961 m. BK) 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

1.2. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

1.3. Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 241 straipsnio 1 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį, 272 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams.

2. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nusikalstamos veikos, už kurias N. V. buvo nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 21 d. nuosprendžiu, buvo perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 241 straipsnio 1 dalies į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 159 straipsnį; iš 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį; iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį; iš 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalies į BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam buvo nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams (šią bausmę N. V. atliko 2006 m. vasario 15 d.).

3. 2025 m. balandžio 22 d. Panevėžio apygardos teisme gautas iš Panevėžio apylinkės teismo persiųstas N. V. prašymas, kuriuo jis prašo palengvinti jo teisinę padėtį – perkvalifikuoti nusikalstamas veikas (už kurias jis praeityje buvo nuteistas) pagal šiuo metu galiojantį B. N., jog kadangi anksčiau buvo nuteistas už sunkius nusikaltimus, jis negali dirbti su vaikais dabartinėje savo darbovietėje ((duomenys neskelbtini)).

5. Prašymas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

6. BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

7. Aiškinant pirmiau paminėtą teisės normą matyti, kad asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (gali būti taikomas asmeniui iki tokio įstatymo įsigaliojimo) ne bet kuriuo atveju, o tik esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką (dėl kurios vyksta ikiteisminis tyrimas ar nagrinėjama byla bet kurios instancijos teisme), arba; 2) asmuo yra nuteistas ir atlieka bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, arba; 3) asmuo atliko bausmę ir turi neišnykusį ar nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Paminėtų sąlygų sąrašas yra baigtinis ir jis negali būti aiškinamas plečiamai. Tai reiškia, kad asmens teisinę padėtį lengvinantis įstatymas gali būti taikomas tik įstatyme griežtai apibrėžtam asmenų ratui, o išnykęs asmens teistumas visais atvejais eliminuoja galimybę taikyti asmens teisinę padėtį palengvinantį baudžiamąjį įstatymą.

8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. V. praeityje buvo nuteistas Kupiškio rajono apylinkės teismo 1996 m. sausio 9 d. nuosprendžiu, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2001 m. spalio 11 d. nuosprendžiu ir Panevėžio apygardos teismo 2002 m. kovo 21 d. nuosprendžiu. Paminėtais procesiniais sprendimais N. V. buvo nuteistas, be kita ko, už sunkius nusikaltimus. Bausmę už paskutinį sunkų nusikaltimą jis atliko 2006 m. vasario 15 d. Po to jis Lietuvos Respublikoje naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir nebuvo nuteistas (2–4 b. l.). Todėl N. V. teistumas dėl visų nusikalstamų veikų, už kurias jis praeityje buvo nuteistas pirmiau paminėtais procesiniais sprendimais, jau seniai išnyko (teistumas išnyko 2011 m. vasario 15 d.). Tai reiškia, kad šiuo metu N. V. nėra laikomas: 1) nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, arba; 2) bausmę už padarytą nusikalstamą veiką atliekančiu asmeniu, arba; 3) teistumą turinčiu asmeniu.

9. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju nėra nė vienos BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos taikyti veikos nusikalstamumą panaikinantį, bausmę švelninantį arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantį baudžiamąjį įstatymą. Todėl šiuo metu palengvinti N. V. (kurio teistumas jau seniai išnykęs) teisinę padėtį taip, kaip jis prašo savo prašyme (taikant BK nuostatas), nėra teisinio pagrindo.

10. Tokios nuomonės laikosi apygardų teismai (pavyzdžiui, įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-333-531/2016; įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-129-491/2019; įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-105-290/2021; įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-55-348/2024; įsiteisėjusi Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. T-35-557/2025; įsiteisėjusi Panevėžio apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-42-366/2025 ir kt.).

11. N. V. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamas veikas iš esmės dėl to, kad jis negali dirbti su vaikais. Vykdyti atitinkamą darbinę veiklą, susijusią vaikais, draudžiama asmenims, kurie, be kita ko, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl <...> tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų <...>, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas <...> (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalis). Šioje vietoje teismas pažymi, kad pirmiau paminėta teisės norma įstatymų leidėjas siekia apsaugoti jautriausią ir pažeidžiamiausią visuomenės dalį – vaikus – nuo bet kokios neigiamos įtakos jiems ir nuo galimų jų teisių bei laisvių pažeidimų. Tokia teisės norma yra suderinta su J. T. vaiko teisių konvencijos ir jos fakultatyvių protokolų, su J. T. vaiko teisių deklaracijos, su E. S. teisės aktais bei su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Pirmiau paminėta teisės norma įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą vaiko teisių ir laisvių apsaugą, o ne asmens, kuriam taikomi atitinkami apribojimai, asmeninį interesą išvengti nepatogumų, susijusių su jam taikomais apribojimais. Todėl šiuo konkrečiu atveju perkvalifikuoti N. V. nusikalstamas veikas (tam, kad jis išvengtų jam taikomų apribojimų) nesilaikant teisės aktų reikalavimų (nesilaikant BK 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų) ir neatsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią (įtvirtintą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje), ypatingai atkreipiant dėmesį į tai, jog N. V. praeityje buvo nuteistas už vaiko įtraukimą į nusikalstamą veiką (pagal 1961 m. BK 241 straipsnio 1 dalį (vėliau šią veiką perkvalifikuojant pagal BK 159 straipsnį)), būtų neteisinga.

12. Kartu teismas atkreipia N. V. dėmesį į tai, jog ginti savo galimai pažeistas teises (draudimą dirbti su vaikais) jis turi galimybę ne BK įtvirtinta tvarka, o kita tvarka (pavyzdžiui, nustatyta tvarka ginčydamas sprendimą neišduoti teisėto darbo su vaikais kodo (QR kodo)).

13. Tokiu būdu N. V. prašymas dėl jo teisinės padėties palengvinimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu teismas

nutaria:

Netenkinti N. V. prašymo dėl teisinės padėties palengvinimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.