Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjęs nuteistojo A. D. gynėjos advokatės V. P. prašymą dėl nuteistojo teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo 1996 m. sausio 26 d. nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 1996 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. spalio 1 d. nutartimi padarytais pakeitimais) A. D. nuteistas pagal 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 282 str. 1 d., 16 str. 2 d. ir 312 str. 2 d. galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme su 1/3 dalies turto konfiskavimu ir atėmimu teisės dirbti pareigūnu 4 metams. Nuteistasis jam paskirtas bausmes atlikęs, jo teistumas išnykęs.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. D. gynėjos advokatės V. P. prašymas netenkintinas.

6. Grįžtamąją galią turinčio veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo ribas nustato BK 3 straipsnio 2 dalis – toks įstatymas taikomas iki jo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (kurių bylos dar tebenagrinėjamos instancine tvarka), taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Šios baudžiamojo įstatymo nuostatos taip pat yra inkorporuotos į baudžiamojo proceso įstatymą ir išdėstytos BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje bei 4 dalyje.

7. BK 3 straipsnio 2 dalyje, BPK 362¹ straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad išnykus asmens teistumui, pasibaigia ir iki to laiko egzistavęs šio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe. Išnykęs teistumas nebegali asmeniui sukelti jokių neigiamų baudžiamųjų teisinių pasekmių. Todėl, asmens teistumui išnykus, tuo pačiu pasibaigia ir veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo grįžtamoji galia, tokio įstatymo taikymui nebelieka baudžiamąjame įstatyme ir baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų.

9. Pažymėtina, kad besiformuojančioje teismų praktikoje galima rasti ir kitokių panašaus pobūdžio klausimų sprendimų pavyzdžių. Pvz., Lietuvos apeliacinis teismas 2025-03-17 nutartimi byloje Nr. 1S-59-627/2025 iš esmės analogiškoje situacijoje nutarė perkvalifikuoti veiką esant išnykusiam asmens teistumui. Šis teismas konstatavo, jog ,,net ir išnykus teistumui, teismas turi pareigą nagrinėti klausimą dėl teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo V. B. Priešingu atveju susiklostytų paradoksali situacija, kai asmuo, padaręs nusikaltimą anksčiau, kurio teistumas jau yra išnykęs, atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje, nei asmuo, padaręs analogišką nusikalstamą veiką vėliau ir vis dar turintis neišnykusį teistumą, kadangi pastarajam asmeniui priimtas apkaltinamasis nuosprendis vis dar galėtų būti peržiūrimas, pritaikius jo teisinę padėtį lengvinantį baudžiamąjį įstatymą. Būdamas teistas už sunkų nusikaltimą, net ir išnykus teistumui V. B. nebegali (nesant teisės aktų pokyčių) dirbti norimo pedagogo darbo (ką galėtų daryti perkvalifikavus jo nusikalstamą veiką į apysunkį nusikaltimą), todėl žemesniojo teismo formalus atsisakymas spręsti klausimą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo prieštarauja konstituciniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams”. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pabrėžė, kad ,,nagrinėdamas prašymus teismas privalo ne tik spręsti, ar konkreti situacija atitinka teisės nuostatas, bet ir įvertinti, koks yra teisingas klausimo išsprendimo būdas. Nagrinėjamu atveju yra nustatytos išskirtinės, būtent V. B. padėčiai reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios, kad nors žemesniojo teismo priimta nutartis atsisakyti peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. baudžiamąjį įsakymą ir perkvalifikuoti veiką pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą formaliai atitinka teisės nuostatas, tačiau toks sprendimas yra neteisingas, kadangi juo pažeidžiamos esminės V. B. teisės ir interesai – teisė į darbą, asmenų lygybę”.

10. Tokia teisinė argumentacija nėra įtikinama ir kelia rimtų abejonių. 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimai, pagal kuriuos asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais dėl seksualinių nusikaltimų ar kitų tyčinių sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba dėl analogiškų veikų, nurodytų kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, arba asmenims, padariusiems šiuos nusikaltimus, bet atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, draudžiama dirbti, užsiimti savanoriška veikla, atlikti praktiką ar stažuotis socialines, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, įskaitant ir religines bendruomenes ir bendrijas, verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jeigu šis darbas ar veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susiję su vaikais. Visi asmenys, dirbantys, teikiantys paslaugas, atliekantys praktiką, stažuotę, savanoriaujantys socialinėse, kultūros, švietimo, sporto ir sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose paslaugas vaikams, privalo turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą). Būtent šiais įstatymo pakeitimais grindžiamas poreikis perkvalifikuoti veiką tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir aukščiau paminėtame teismų praktikos pavyzdyje.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad minimame teisės akte įstatymo leidėjas aiškiai suformulavo savo poziciją, jog įstatyme nurodytais atvejais tam tikrus ribojimus bei suvaržymus darbinių teisių srityje asmeniui sukuria ir išnykęs ar panaikintas jo teistumas, t. y. toks asmens biografijos faktas, dėl kurio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe jau yra pasibaigęs, ir kurio nebereguliuoja baudžiamoji teisė ar baudžiamojo proceso teisė. Iš to sektų išvada, jog išnykęs asmens teistumas nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas taip, kaip jis buvo apibrėžtas teistumo galiojimo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo ir jo pagrindu priimtuose teistumo faktą sukūrusiuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kurie galiojo iki teistumo išnykimo momento. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galiojantys įstatymai pakankamai aiškiai ir suprantamai apibrėžia tiek veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taikymo ribas (grįžtamoji galia išnyksta kartu su asmens teistumo išnykimu), tiek ir įstatymo leidėjo valią dėl išnykusio asmens teistumo reikšmės jo darbinių teisių ribojimui. Tokia įstatymo leidėjo valia, nors ir galinti kelti tam tikrų abejonių savo konstitucingumu, tol, kol ji tebėra įtvirtinta galiojančiame įstatyme, turi būti gerbiama ir jos turi būti laikomasi. Todėl suinteresuotų asmenų gudravimas, bandant dirbtinai, priešingai nei numato galiojantis teisinis reglamentavimas, reanimuoti jau seniai pasibaigusį asmens baudžiamąjį teisinį santykį su valstybe, siekiant įgyti tam tikrų privilegijų kitų teisės šakų reguliuojamose gyvenimo srityse, teismų neturėtų būti toleruojamas. Būtent tokie bandymai spręsti civilinio ar administracinio pobūdžio teisinius santykius, dirbtinai pasitelkiant baudžiamosios teisės normas, kurių taikymas duotoje situacijoje prieštarautų baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės paskirčiai ir bendriesiems principams, gali sukurti asmenų nelygybės prieš įstatymą precedentą.

12. Šioje byloje minimu Klaipėdos apygardos teismo 1996 m. sausio 26 d. nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 1996 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1996 m. spalio 1 d. nutartimi padarytais pakeitimais) kartu su A. D. buvo nuteisti dar du asmenys. Patenkinus nuteistojo A. D. gynėjos prašymą, susidarytų situacija, jog kiti du tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti asmenys tebebūtų laikomi nuteistais už du sunkius nusikaltimus, tuo tarpu A. D., vien dėl to, kad jam reikalingas Teisėto darbo su vaikais kodas, būtų laikomas teistu tik už vieną apysunkį nusikaltimą. Vargu ar tai atitiktų konstituciniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, deklaruojamus paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje. Šis teismas akcentuoja galinčią susiklostyti iš pirmo žvilgsnio paradoksalią situaciją, kai asmuo, padaręs nusikaltimą anksčiau, kurio teistumas jau yra išnykęs, atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje, nei asmuo, padaręs analogišką nusikalstamą veiką vėliau ir vis dar turintis neišnykusį teistumą, kadangi pastarajam asmeniui priimtas apkaltinamasis nuosprendis vis dar galėtų būti peržiūrimas, pritaikius jo teisinę padėtį lengvinantį baudžiamąjį įstatymą. Tačiau būtent pagal BK 3 straipsnio 2 dalyje, BPK 362¹ straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kurį bandoma paneigti minima Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, visi asmenys, turintys neišnykusį teistumą, turi lygias teises kreiptis dėl jų padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo, lygiai kaip visi asmenys, jų teistumui išnykus, tokią teisę praranda, taigi vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kuri gi situacija prieštarauja asmenų lygybės prieš įstatymą principui, yra pakankamai sudėtinga. Pažymėtina, jog BPK 6 straipsnis įtvirtina kertinį baudžiamojo proceso principą, jog įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs, inter alia, nepaisant veiklos rūšies ir pobūdžio, draudžiama kam nors teikti privilegijų dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus socialinės padėties. Tokiu būdu, suteikus A. D. privilegiją dėl jo išnykusio teistumo peržiūrėjimo jo darbinės veiklos interesais, šis kertinis baudžiamojo proceso principas būtų neišvengiamai pažeistas tiek bendrąja prasme, tiek ir lyginant A. D. padėtį su kitų tuo pačiu nuosprendžiu už tas pačias veikas nuteistų asmenų padėtimi. Atitinkamai, toks nepamatuotai plečiamas baudžiamosios teisės taikymo ribų aiškinimas gali paskatinti asmenis bandymams apeiti įstatymo leidėjo valią ir kitose gyvenimo srityse. Pvz., atmintinės teikiantiems kandidatus apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu 3. 4. 2 p. nurodoma, kad apdovanojimui negali būti siūlomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu, inter alia, už tyčinius sunkius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas. Remiantis minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties argumentacija, tikėtis seniai išnykusio teistumo peržiūrėjimo galėtų ir asmuo, pretenduojantis gauti atitinkamą valstybės apdovanojimą, kas vėlgi būtų vargiai suderinama su fundamentaliu teisiniu asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principu.

13. Bet kuriuo atveju aktualu, jog po Lietuvos apeliacinio teismo 2025-03-17 nutarties byloje Nr. 1S-59-627/2025 priėmimo vyksta aktyvus teisėkūros procesas, įstatymo leidėjui ėmus tobulinti abejonių keliantį teisinį reglamentavimą, kuris paskatino asmenis kreiptis su prašymais į teismą tiek nagrinėjamoje byloje, tiek ir minimoje byloje Nr. 1S-59-627/2025. 2025-04-08 Seime po svarstymo pritarta įstatymo pakeitimui, numatančiam pareigą darbdaviui patikrinti Teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą ne iki 2025-04-30, kaip nustatyta dabar galiojančiame įstatyme, bet iki 2025-09-01. Tokiam įstatymo pakeitimui pritarta, siekiant tinkamai pasirengti šiuo metu Seime aktyviai svarstomiems Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimams, pagal kuriuos asmenims, teistiems už sunkius nesmurtinius ir prieš vaikus nenukreiptus nusikaltimus (už tokius nusikaltimus yra teistas A. D.), nebebūtų taikomi darbo su vaikais ribojimai. Aktualūs teisėkūros procesai, su kurių eiga ir turiniu galima viešai susipažinti internetiniame Seimo tinklalapyje, leidžia pagrįstai manyti, jog iki to momento, kuomet Teisėto darbo su vaikais kodo neturėjimas A. D. galėtų sukelti realias neigiamas teisines pasekmes, įstatyme nebeliks nuostatų, ribojančių Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimą A. D.

14. Remiantis išdėstytu, BPK 362¹ straipsnyje nustatyta tvarka paduotas prašymas pripažįstamas nepagrįstu ir atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. D. gynėjos advokatės V. P. prašymą dėl nuteistojo teisinę padėtį lengvinančio įstatymo taikymo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.