Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

Teismo posėdyje išnagrinėjęs A. M. (toliau - pareiškėjas) skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi A. M. prašymas netenkintas, teismui motyvuojant tuo, jog pareiškėjas nepateikė jo nuteisimą liudijančio nuosprendžio kopijos ir nėra pagrindo taikyti LR BK 3 str. 2 d. teistumo neturinčiam asmeniui.

Savo prašymą, be kita ko grindžia teismo precedentu – 2014-02-17 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi byloje Nr. T-22-903/2015.

Pareiškėjas, šaukimu kviestas į teismo posėdį, neatvyko, tačiau, vykdydamas 2016-10-31 Panevėžio apygardos teismo teisėjo nutartį, pateikė 1989 m. balandžio 11 d. Molėtų rajono teismo nuosprendžio kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Iš pareiškėjo pateiktos nuosprendžio kopijos matyti, kad jis – A. M., 1989 m. balandžio 11 d. Molėtų rajono teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal tuometinio LTSR baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (piktybinis chuliganizmas) už chuliganiškus veiksmus ir nukentėjusiajai padarytą kūno sužalojimą. Jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, jos vykdymą, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47¹ str. atidedant 2 metams.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo” (2002 m. spalio 29 d. Nr. IX-1162) (toliau – Kodeksų įsigaliojimo tvarkos įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numatė, kad jeigu asmuo iki 2003 m. gegužės 1 d. padarė nusikalstamą veiką, kuri atitinka naujajame Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą naujojo Baudžiamojo kodekso straipsnį, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu palengvinantį nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tačiau jeigu naujajame Baudžiamajame kodekse už tokią veiką nustatyta griežtesnė bausmė arba kitaip sunkinama nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinė padėtis, tai jis atsako pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusius baudžiamuosius įstatymus (Įstatymo 4 straipsnio 2 dalis).

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalis taip pat nurodo, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Šio kodekso 3 straipsnio 3 dalis nurodo, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.

Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas jau yra atlikęs bausmę ir jo teistumas išnykęs, todėl formaliai, svarstyti jo prašymo dėl veikos perkvalifikavimo, teismas neturėjo pagrindo, nes priimant Kodeksų įsigaliojimo tvarkos įstatymą, jo 45 str. 1 d. nustatė, jog pagal senąjį Baudžiamąjį kodeksą nuteisti asmenys, kurių kasaciniai skundai iki naujojo Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo jau buvo išnagrinėti arba jeigu jau yra pasibaigę kasacinio skundo padavimo terminai, iki teistumo išnykimo momento turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą, o jei bylą pirmąja instancija nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – į apygardos teismą pagal nusikaltimo padarymo vietą, prašydami perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir (ar) sutrumpinti (sumažinti) bausmę arba sutrumpinti teistumo terminą, jei šio asmens byloje taikytinos naujojo Baudžiamojo kodekso normos, švelninančios bausmę arba kitokiu būdu lengvinančios nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, palygti su toje byloje taikytomis senojo Baudžiamojo kodekso normomis. Tokie prašymai nagrinėjami ir sprendimai priimami naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje numatyta tvarka. Tačiau ši nuostata buvo panaikinta ir neteko galios nuo 2003-07-09, papildžius įstatymą nauja redakcija (2003 06 19 įstatymas Nr. IX-1638). Tokiu būdu, asmenys nesikreipę iki ankstesnės redakcijos 45 str. galiojimo pabaigos, prarado teisę kreiptis į teismą dėl veikos perkvalifikavimo.

Taigi, nors šis A. M. prašymas yra susijęs su kita juridinę reikšmę turinčia aplinkybe – veikos perkvalifikavimas suteiktų galimybę pareiškėjui būti pripažintam turinčiu nepriekaištingą reputaciją asmeniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. prasme, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas nagrinėti A. M. pareiškimą ir nagrinėdamas pateiktą prašymą, jo netenkino pagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniam sprendimui, skundžiamą nutartį papildo kitais motyvais: dėl 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikavimo į BK 284 straipsnio 1 dalį pažymėtina, kad 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis numatė atsakomybę už piktybinį chuliganizmą, tai yra tyčinius veiksmus, šiurkščiai pažeidžiančius viešąją tvarką ir rodančius aiškų negerbimą visuomenės, pasižyminčius nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu arba susijusius su pasipriešinimu valdžios atstovui ar visuomenės atstovui, einančiam viešosios tvarkos apsaugos pareigas, ar kitiems piliečiams, kurie užkerta kelią chuliganiškiems veiksmams, taip pat padaryti asmens, turinčio teistumą už chuliganizmą. Šio straipsnio sankcija numatė laisvės atėmimo bausmę iki penkerių metų.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalis, į kurią A. M. prašo perkvalifikuoti padarytą veiką, kyla atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, ir numato, be kitų alternatyvių bausmių, laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų.

Taigi, BK 284 straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę, nei 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalis, tačiau iš pateikto nuosprendžio kopijos matyti, kad pagal 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalį A. M. nuteistas už tai, kad jis ne tik šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, bet ir smurtiniais veiksmais – spardydamas, tampydamas už plaukų ir pargriaudamas, padarė nukentėjusiajai lengvą kūno sužalojimą. BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl perkvalifikuojant nusikalstamą veiką iš 1961 m. BK 225 straipsnio 2 dalies į šiuo metu galiojantį BK, A. M. nusikaltimo nepakanka perkvalifikuoti tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau būtina taikyti ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – atsakomybę už nesunkų sužalojimą dėl chuliganiškų paskatų. Už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą numatyta bausmė iki penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, toks perkvalifikavimas, kai A. M. padarytas piktybinis chuliganizmas atitinka dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sudėtis, be abejonės, sunkina nuteistojo padėtį ir yra negalimas.

Apibendrinant darytina išvada, kad vadovaujantis 2000 m. Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, tenkinti A. M. prašymo nėra priežasčių, nes toks perkvalifikavimas neleistinai pasunkintų nuteistojo teisinę padėtį. Todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teisėjas

nutaria:

pareiškėjo A. M. skundo netenkinti ir palikti galioti 2016 m. rugsėjo 23 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nutartį.

Nutartis neskundžiama.