Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio rajono liaudies teismo 1987 m. birželio 29 d. nuosprendžiu G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 112 straipsnio 1 dalį, 201¹ straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams.

2. 2025 m. vasario 27 d. Panevėžio apylinkės teisme gautas G. K. prašymas, kuriuo jis prašo palengvinti jo teisinę padėtį – perkvalifikuoti nusikalstamas veikas (už kurias jis praeityje buvo nuteistas Panevėžio rajono liaudies teismo 1987 m. birželio 29 d. nuosprendžiu) pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir 286 straipsnį bei pripažinti, kad jo teistumas yra išnykęs.

3. Prašyme nurodyta, kad G. K. dirba (duomenys neskelbtini) pastatų priežiūros darbuotoju bei (duomenys neskelbtini) pastatų priežiūros darbuotoju, t. y. dirba švietimo paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose. G. K. darbas švietimo įstaigose būtų galimas, jei tyčinis sunkus nusikaitimas, dėl kurio G. K. nuteistas pagal LTSR BK (1961 m. redakcija) 225 straipsnio 2 dalį, būtų perkvalifikuotas į galiojančio BK 284 straipsnį.

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. kovo 18 d. nutartimi G. K. prašymas buvo atmestas, konstatavus, kad G. K. teistumas dėl nusikalstamų veikų, už kurias jis praeityje buvo nuteistas Panevėžio rajono liaudies teismo 1987 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, jau seniai išnyko. Taigi, BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos negali būti taikomos.

Motyvuojamoji dalis

7. G. K. skundas atmetamas.

8. BK 3 straipsnio 2 dalies bei BPK 362¹ straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatos nėra taikomos asmeniui, kurio teistumas yra išnykęs, kadangi toks asmuo laikomas neteistu, o minėtos nuostatos taikomos tik tuo atveju, kai: 1) nusikalstamą veiką padarė iki įstatymo įsigaliojimo; 2) šiuo metu atlieka bausmę; 3) turi neišnykusį teistumą. Todėl, nagrinėjamu atveju G. K. neatitinka nei vienos iš šių kategorijų, t. y. jo teistumas išnykęs, bausmė atlikta, veika padaryta seniai. Atsižvelgiant į tai, G. K. minėtos nuostatos negali būti taikomos.

9. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tarp G. K., jo darbovietės ir valstybės yra susiformavęs visai kitokio pobūdžio naujas, ne baudžiamasis teisinis santykis, susijęs su išnykusio asmens teistumo įtaka asmens galimybei tęsti darbinę veiklą, kuris ginčo atveju turi būti sprendžiamas ne baudžiamojo proceso, bet civilinio proceso ar Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

10. Sutiktina, kad šiuo metu teismų praktikoje galima rasti ir kitokių panašaus pobūdžio klausimų sprendimų, t. y. skunde minima Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartis byloje Nr. 1S-59-627/2025, kurioje nutarta perkvalifikuoti veiką esant išnykusiam asmens teistumui. Tačiau minėtoje nutartyje pateikta teisinė argumentacija kelia rimtų abejonių, kadangi 2024 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitime įstatymo leidėjas aiškiai suformulavo savo poziciją, jog įstatyme nurodytais atvejais tam tikrus ribojimus bei suvaržymus darbinių teisių srityje asmeniui sukuria ir išnykęs ar panaikintas jo teistumas, t. y. toks asmens biografijos faktas, dėl kurio asmens baudžiamasis teisinis santykis su valstybe jau yra pasibaigęs, ir kurio nebereguliuoja baudžiamoji teisė ar baudžiamojo proceso teisė. Iš to sektų išvada, jog išnykęs asmens teistumas nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinamas taip, kaip jis buvo apibrėžtas teistumo galiojimo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo ir jo pagrindu priimtuose teistumo faktą sukūrusiuose įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kurie galiojo iki teistumo išnykimo momento. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galiojantys įstatymai pakankamai aiškiai ir suprantamai apibrėžia tiek veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo grįžtamosios galios taikymo ribas (grįžtamoji galia išnyksta kartu su asmens teistumo išnykimu), tiek ir įstatymo leidėjo valią dėl išnykusio asmens teistumo reikšmės jo darbinių teisių ribojimui. Tokia įstatymo leidėjo valia, nors ir galinti kelti tam tikrų abejonių savo konstitucingumu, tol, kol ji tebėra įtvirtinta galiojančiame įstatyme, turi būti gerbiama ir jos turi būti laikomasi. Todėl suinteresuotų asmenų gudravimas, bandant dirbtinai, priešingai nei numato galiojantis teisinis reglamentavimas, reanimuoti jau seniai pasibaigusį asmens baudžiamąjį teisinį santykį su valstybe, siekiant įgyti tam tikrų privilegijų kitų teisės šakų reguliuojamose gyvenimo srityse, teismų neturėtų būti toleruojamas. Būtent tokie bandymai spręsti civilinio ar administracinio pobūdžio teisinius santykius, dirbtinai pasitelkiant baudžiamosios teisės normas, kurių taikymas duotoje situacijoje prieštarautų baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės paskirčiai ir bendriesiems principams, gali sukurti asmenų nelygybės prieš įstatymą precedentą.

11. Akivaizdu, kad asmuo, padaręs nusikaltimą anksčiau, kurio teistumas jau yra išnykęs, atsidurtų blogesnėje teisinėje padėtyje, nei asmuo, padaręs analogišką nusikalstamą veiką vėliau ir vis dar turintis neišnykusį teistumą, kadangi pastarajam asmeniui priimtas apkaltinamasis nuosprendis vis dar galėtų būti peržiūrimas, pritaikius jo teisinę padėtį lengvinantį baudžiamąjį įstatymą. Tačiau būtent pagal BK 3 straipsnio 2 dalyje, BPK 362¹ straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kurį bandoma paneigti minima Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, visi asmenys, turintys neišnykusį teistumą, turi lygias teises kreiptis dėl jų padėtį lengvinančio baudžiamojo įstatymo taikymo, lygiai kaip visi asmenys, jų teistumui išnykus, tokią teisę praranda, taigi vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kuri gi situacija prieštarauja asmenų lygybės prieš įstatymą principui, yra pakankamai sudėtinga. Pažymėtina, jog BPK 6 straipsnis įtvirtina kertinį baudžiamojo proceso principą, jog įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs, inter alia, nepaisant veiklos rūšies ir pobūdžio, draudžiama kam nors teikti privilegijų dėl kokių nors aplinkybių bei žmogaus socialinės padėties. Tokiu būdu, suteikus G. K. privilegiją dėl jo išnykusio teistumo peržiūrėjimo jo darbinės veiklos interesais, šis kertinis baudžiamojo proceso principas būtų neišvengiamai pažeistas tiek bendrąja prasme, tiek ir lyginant G. K. padėtį su kitų tuo pačiu nuosprendžiu už tas pačias veikas nuteistų asmenų padėtimi. Atitinkamai, toks nepamatuotai plečiamas baudžiamosios teisės taikymo ribų aiškinimas gali paskatinti asmenis bandymams apeiti įstatymo leidėjo valią ir kitose gyvenimo srityse. Pvz., atmintinės teikiantiems kandidatus apdovanoti ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu 3. 4. 2 p. nurodoma, kad apdovanojimui negali būti siūlomas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu, inter alia, už tyčinius sunkius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas. Remiantis minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties argumentacija, tikėtis seniai išnykusio teistumo peržiūrėjimo galėtų ir asmuo, pretenduojantis gauti atitinkamą valstybės apdovanojimą, kas vėlgi būtų vargiai suderinama su fundamentaliu teisiniu asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principu (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2025 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-35-557/2025).

12. Pastebėtina, kad 2025 m. balandžio 8 d. Seime po svarstymo pritarta įstatymo pakeitimui, numatančiam pareigą darbdaviui patikrinti Teisėto darbo su vaikais kodo galiojimą ne iki 2025 m. balandžio 30 d., kaip nustatyta dabar galiojančiame įstatyme, bet iki 2025 m. rugsėjo 1 d. Tokiam įstatymo pakeitimui pritarta, siekiant tinkamai pasirengti šiuo metu Seime aktyviai svarstomiems Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies pakeitimams, pagal kuriuos asmenims, teistiems už sunkius nesmurtinius ir prieš vaikus nenukreiptus nusikaltimus (už tokius nusikaltimus yra teistas G. K.), nebebūtų taikomi darbo su vaikais ribojimai. Aktualūs teisėkūros procesai, su kurių eiga ir turiniu galima viešai susipažinti internetiniame Seimo tinklalapyje, leidžia pagrįstai manyti, jog iki to momento, kuomet Teisėto darbo su vaikais kodo neturėjimas G. K. galėtų sukelti realias neigiamas teisines pasekmes, įstatyme nebeliks nuostatų, ribojančių Teisėto darbo su vaikais kodo išdavimą G. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. K. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.