- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- 1S-55-348/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. N. Varėnos apylinkės teismo rūmų 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu buvo pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi L. N. prašymas dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu jos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, kvalifikacijos peržiūrėjimo tenkintas ir nutarta L. N. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d., redakcija). Kitoje dalyje nutarta nuosprendžio nekeisti.
3. Apylinkės teismas konstatavo, kad 2023 m. balandžio 27 d. priimto įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 190 straipsnio 2 dalyje numato, kad turtinė žala yra didelės vertės, kai jos dydis viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL, o labai didelė vertė, kai jos dydis viršija 900 MGL. Šiuo atveju L. N. veikos padarymo metu sukčiavimo būdu buvo pasikėsinta padaryti 17 186,26 Eur turtinę žalą, kas sudaro 343,7252 MGL vertę, t. y. neviršijančią 400 MGL vertę. Iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusi BK 182 straipsnio 1 dalies redakcija numatė bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Tokios pačios bausmės yra numatytos ir pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią BK 182 straipsnio 1 dalies redakciją. Iki 2023 m. birželio 1 d, galiojusi BK 182 straipsnio 2 dalies redakcija numatė laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, o nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti redakcija numato laisvės atėmimą iki šešerių metų. Todėl nuteistosios L. N. padėtis šio priimto įstatymo pagrindu perkvalifikavus jos veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį būtų lengvinama, kadangi jos veika būtų priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai ir dėl to yra įstatyminis pagrindas perkvalifikuoti jos padarytą veiką, nuosprendyje numatytą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Kadangi bausmė yra jau įvykdyta, tai bausmės rūšies ir dydžio klausimas nespręstinas.
4. Skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-308/2009 dėl L. N. veikos perkvalifikavimo ir atmesti L. N. prašymą dėl Varėnos apylinkės teismo rūmų 2009 m. birelio 30 d. nuosprendžiu jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikavimo.
4.1. Skunde nurodoma, jog minėtu nuosprendžiu L. N. paskirta subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriat įpareigojimus ir 10 MGL (1300 litų) bauda. Nurodoma, jog BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Remiantis šiomis teisinėmis nuostatomis yra pakankamas pagrindas teigti, kad BK 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas ne bet kada ir neapibrėžtą laiką: šių nuostatų taikymo kraštutinė riba – asmens teistumo faktorius. BK 97 straipsnio 6 dalis nustato, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais.
4.2. Skunde nurodoma, jog kai asmens teistumas suėjus įstatymo nustatytiems terminams yra išnykęs ar įstatymo nustatytais atvejais – panaikintas, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo spręsti kokius nors klausimus (išskyrus atskirus, įstatymo numatytus atvejus), susijusius su vieno ar kito asmens teisine padėtimi. Nei baudžiamasis, nei baudžiamojo proceso įstatymai nenumato kitaip, t. y. nė vienam jų nėra įtvirtinta, kad asmens teisinės padėties klausimas jau įvykusiame procese gali būti nagrinėjamas ir po nuosprendžio įvykdymo ir/ar išnykus teistumui ar jį panaikinus.
4.3. Nagrinėjamu atveju, skundžiamas teismo sprendimas priimtas praėjus daugiau nei 14 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, daugiau nei 12 metų po to, kai pasibaigė laisvės apribojimo bausmės terminas, ir praėjus daugiau nei 7 metams po to, kai pasibaigė 5 metų teistumo terminas. Išnykus L. N. ir valstybės teisiniam santykiui, patenkančiam į baudžiamojo ir baudžiamojo proceso kodekso įstatymų reglamentavimo sritį, asmeniui, kuris pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas laikomas neteistu, anksčiau jo atžvilgiu priimti nuosprendžiai negali turėti jokios įtakos ir teisinės reikšmės jo teisinei padėčiai, o skundžiama nutartis negalėjo būti priimta.
4.4. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad prašymą dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, gali teikti tik asmuo, baudžiamajame procese turintis nuteistojo, jo gynėjo, prokuroro ar bausmės vykdymo institucijos atstovo statusą. Asmuo kurio atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau turintis išnykusį teistumą, laikomas neteistu ir nepriskiriamas asmenims, pagal savo procesinį statusą galintis teikti tokį prašymą.
4.5. Toliau skunde taip pat nurodoma, kad vadovaujantis BPK 443 straipsnio 1 dalies nuostata, įsiteisėjęs teismo nuosprendis gali būti panaikintas ir klausimų, susijusių su įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, svarstymas galimas tik tuomet, kai paaiškėja kokios nors naujos aplinkybės, numatytos BPK 444 straipsnyje, bet tam tikslui turi būti atnaujintas baudžiamasis procesas. Tačiau ir tokiems atvejams baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nustato 1 metų terminą nuo tokių aplinkybių paaiškėjimo dienos, be to, nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie kokias nors BPK 444 straipsnyje numatytas aplinkybes, kurios nebūtų buvę žinomos 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžio priėmimo metu.
5. Atsiliepimų į skundą negauta
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus skundas tenkinamas
6. BPK 362¹ straipsnis numato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasis BK 3 straipsnio nuostatomis.
7. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažina jo sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė, taip pat tuo atveju jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.
Atsiliepimas
8. Pažymėtina, kad BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.
9. Lietuvos Respublikos 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios buvo pakeisti ir pripažinti netekusiais galios atitinkami pirmiau minėti BK straipsniai, taip pat BK papildytas atskirais straipsniais. Šis įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.
10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus įstatymo pakeitimus, L. N. pateikė prašymą peržiūrėti jos atžvilgiu priimtą 2009 m. birželio 30 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-308/2009.
11. Nustatyta, kad L. N. Varėnos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą jai paskirta 10 MGL (1300 litų) bauda; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje padarymą jai paskirta 10 MGL (1300 litų bauda); pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, jai paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros ir globos įstaigose. Vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta – 2 metai laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros ir globos įstaigose ir 10 MGL (1300 litų) bauda.
12. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2009 m. liepos 21 d., o 2009 m. liepos 24 d. atiduotas vykdyti. 2020 m. lapkričio 15 d. Alytaus apylinkės teisme byla sunaikinta.
13. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitus baudžiamajam kodeksui, atsakomybė už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nešvelnėja, šis straipsnis nebuvo pakeistas. Tačiau minėti baudžiamojo kodekso pakeitimai, be kitų straipsnių, taip pat susiję ir su BK 182 straipsniu, kas aktualu nagrinėjamu atveju. Visgi, šiuo atveju svarbu pažymėti, jog kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog toks įstatymas taikomas a) iki jo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, b) atliekantiems bausmę asmenims ir c) turintiems teistumą asmenims. L. N. minėtu nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233). Už šio nusikaltimo padarymą buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. Ši nusikalstama veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Kaip jau minėta, L. N. 2009 m. birželio 30 d. Varėnos apylinkės teismo rūmų nuosprendžiu buvo paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė ir 10 MGL (1300 litų) bauda. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b) papunktyje nurodyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Nors apygardos teismui nėra pateikta duomenų, kada L. N. atliko jai paskirtą bausmę, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuosprendis vykdymui perduotas 2009 m. liepos 24 d., duomenų, jog paskirta bausmė nebūtų buvus atlikta ar pakeista į kitą bausmę – nėra. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad bausmė yra įvykdyta. Taigi, iš esančių duomenų matyti, jog paskirta bausmė jau yra įvykdyta kiek daugiau nei 10 metų, o turimas teistumas yra išnykęs jau taip pat daugiau kaip 7 metus. Tai, kad nagrinėjamu atveju minėtas nuosprendis buvo įvykdytas bei L. N. atžvilgiu yra išnykęs bet koks teisinis statusas patvirtina ir tai, kad 2020 m. Alytaus teisme, baudžiamoji byla buvo sunaikinta. Taigi, švelnesnio baudžiamojo įstatymo taikymas asmeniui, kurio teistumas dėl nusikalstamos veikos jau yra išnykęs, nebeturi teisinės prasmės, nes asmens teisės ir laisvės pagal BK 97 straipsnį gali būti varžomos tik teistumo laikotarpiu.
Atsiliepimas
14. Pagal BPK nuostatas, įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BPK 362¹ straipsnio tvarka ir tik tada, kai reikia taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Bausmę atliekančiam asmeniui arba turinčiam teistumą asmeniui toks įstatymas bus taikomas tik tuo atveju, jei jis švelnina konkretaus asmens atliekamą bausmę arba sutrumpina teistumo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad L. N. teistumas yra išnykęs, LITEKO duomenimis, L. N. po šio minėto nuosprendžio priėmimo teista nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju, nebuvo teisinio pagrindo peržiūrėti Varėnos apylinkės teismo rūmų 2009 m. birželio 30 d. nuosprendžio bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į švelnesnę (BK 182 straipsnio 1 dalį), kadangi remiantis BK 3 straipsniu, peržiūrimi tik neįvykdyti nuosprendžiai ir tų asmenų prašymai, kuriais prašoma trumpinti teistumą. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, skundžiama Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – L. N. prašymą dėl jos atžvilgiu priimto 2009 m. birželio 30 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-308/2009 peržiūrėjimo atmesti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.