- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-12
- Bylos Nr.
- eAS-1359-1047/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05470-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja M. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. 25S208266, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjos leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2028 m. lapkričio 29 d. (toliau – ir LLG), nes asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki skundo išnagrinėjimo proceso pabaigos.
II.
Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 1 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundą nagrinėti, tačiau netenkino jos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios nuostatos taikymo aspektu ir priėjo prie išvados, kad Migracijos departamento Sprendimu nėra sprendžiamas pareiškėjos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos klausimas, todėl pareiškėjos argumentai dėl galinčios kilti sunkiai atitaisomos didelės žalos vertintini kaip susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais ir nesudaro pagrindo tokio pobūdžio žalos atsiradimui konstatuoti. Kadangi nėra įrodyta, kad dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo pareiškėjai gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, teismas nenustatė pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pareiškėjos prašymo netenkino.
III.
Pareiškėja M. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties dalį dėl atsisakymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo vykdymą iki skundo išnagrinėjimo proceso pabaigos.
Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog:
1) Panaikinus LLG, pareiškėja netenka statuso ir teisėto pagrindo likti Lietuvoje, ji privalės išvykti arba bus priverstinai išsiųsta, o jos du vaikai – Lietuvos Respublikos piliečiai – liks be mamos. Pareiškėja išsiskyrusi, vaikai gyvena su ja, o tėvui nustatyta pareiga mokėti vaikams išlaikymą. Vaikų tėvas antrą kartą vedęs, Lietuvoje negyvena. Sprendimo vykdymo nesustabdymas sukels neigiamų padarinių ir sunkiai atitaisomą žalą ne tik pareiškėjai, bet ir jos vaikams, nes likus be mamos, vaikais turės rūpintis valstybė, jiems turės būti nustatoma globa, o tai neabejotinai sukels žalos vaikų interesams, paveiks jų dar nesusiformavusią psichiką ir tolimesnį gyvenimą.
Žemesnės instancijos teismas
2) Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-1118-525/2025, 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-1090-463/2025 nurodoma, kad prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo gali būti tenkintas iš dalies, o pareiškėjos individuali situacija, t. y. tai, kad ją bet kada gali būti nuspręsta grąžinti į Rusiją, kai Lietuvoje gyvena jos du vaikai, kurie mokosi, o ji Lietuvoje gyvena 14 metų, nepiktnaudžiauja procesu, leidžia daryti išvadą, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma žala tiek jai, tiek jos vaikams.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjos skundo teiginiai nėra pakankami reikalavimo užtikrinimo priemonei pritaikyti nagrinėjamoje byloje. Reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma suspensyviniu efektu vien tuo pagrindu, kad yra pateiktas skundas dėl užsieniečio atžvilgiu priimto sprendimo. Pareiškėja tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo bei neatitinka ir antros būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, o būtent – nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pareiškėjos nuomone, neatitaisoma žala kils dėl jos išsiuntimo. Tačiau pareiškėją nėra išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos, o ginčas vyksta dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo panaikintas LLG, nes asmuo per pastaruosius 3 kalendorinius mėnesius daugiau kaip kartą vyko į Rusijos Federaciją ar Baltarusijos Respubliką. Pareiškėjos atskirajame skunde cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika neatitinka pareiškėjos situacija ir nėra jokio pagrindo ja vadovautis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025).
Sprendžiant neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017; 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2289-575/2024).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, teismų formuojamą praktiką, ginčo esmę, pareiškėjos argumentus, kuriais ji grindžia prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (iš esmės sunkiai atitaisoma žala pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenimui Lietuvoje), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos.
Byloje nagrinėjamo ginčo dalykas yra Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumas ir pagrįstumas, o galimos žalos atsiradimas siejamas iš esmės ne su skundžiamu Sprendimu, o su galimu pareiškėjos išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog yra pradėta procedūra dėl pareiškėjos grąžinimo į kilmės šalį / išsiutimo iš Lietuvos Respublikos. Taigi, pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde teiginiai dėl, kaip teigiama, didelės žalos atsiradimo, siejami su atsakovo veiksmais, kurie nėra atlikti, nesudaro pagrindo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje konstatuoti, jog pareiškėja gali patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pažymėtina, jog tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2025 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1281-624/2025).
Šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas (Sprendimo vykdymo sustabdymas) reikštų, kad galbūt pažeistos pareiškėjos teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai ir neproporcingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-443-415/2025).
Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-1118-525/2025 ir 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-1090-463/2025, kuriomis, pareiškėjos nuomone, turėtų būti remiamasi ir nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina atitikti ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Šių sąlygų nustatymo visuma suponuoja pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus, be to, priklauso ir nuo to, kokias aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, nurodė asmuo bei kokius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pateikė. Nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių ir šioje byloje esančių įrodymų visuma nėra pakankama konstatuoti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas ABTĮ normas, pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos M. N. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.