- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- 2A-1679-431/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00013-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Laima Gerasičkinienė, Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- K. S., A. S.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
- Kategorijos
- 2.6.11.5Energijos pirkimas-pardavimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų K. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. S. ir A. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos tiekimo neteisėto nutraukimo, žalos atlyginimo ir Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimų panaikinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir VEI),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai prašė: 1) panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 2R-3305 įformintus priimtus sprendimus; 2) pripažinti, kad atsakovė neteisėtai 2014 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovams priklausančiam butui; 3) pripažinti, kad atsakovė neteisėtai 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d. nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovams priklausančiam namui; 4) priteisti ieškovams iš atsakovės 500 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos. Nurodė, jog atsakovė nutraukė elektros energijos tiekimą ieškovams nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausančiame name 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d., o bute – 2014 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d., tačiau vėliau atnaujino. Elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas neteisėtai, apie numatomą nutraukimą ieškovams nepranešus iš anksto prieš 15 dienų, taip pat nenurodžius realių nutraukimo priežasčių.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovas kreipėsi į Valstybinė energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) dėl elektros energijos nutraukimo ištyrimo ir sprendimų priėmimo. VEI 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu pripažino, kad atsakovė, 2017 m. rugsėjo 5 d. nutraukdama elektros energijos tiekimą namui, pažeidė teisės normas ir įpareigojo atsakovę atnaujinti elektros energijos tiekimą. Tačiau VEI 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu neišnagrinėjo visų ieškovo pareiškimuose pateiktų reikalavimų ir nurodytų aplinkybių dėl el. energijos nutraukimo 2014 m. rugsėjo 23 d. ir 2015 m. rugpjūčio 18 d., neteisingai nurodė ir aprašė aplinkybes dėl elektros energijos nutraukimo bei atnaujinimo, neatsižvelgė į UAB „Namų priežiūros centras“ 2017 m. gruodžio 1 d. elektroninį raštą ir neatnaujino ieškovo pareiškimo nagrinėjimo.
3. Elektros energijos tiekimo nutraukimo priežastimi nebuvo ir negalėjo būti ieškovų skola už tiektą elektros energiją, kadangi atsakovė neteisėtai nepriėmė iš ieškovų grynųjų pinigų, kuriuos jie bandė tiesiogiai sumokėti atsakovei. Atsakovė nebuvo gavusi ir neturi ieškovų rašytinio ar kitaip išreikšto sutikimo už patiektą elektros energiją mokėti ne atsakovei, o kitiems (tretiesiems) asmenims, kurie elektros energijos netiekė, netiekia ir nėra elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimis ar dalyviais. Tik už pinigų priėmimą reikalaujamas papildomas iki 3 Eur dydžio mokestis yra nuosavybės neliečiamybės teisės pažeidimas. Todėl atsakovės reikalavimas mokėti pašaliniams tretiesiems asmenims pinigus už jų nepatiektą elektros energija buvo ir yra neteisėtas. Dėl neteisėto ir nepagrįsto elektros energijos tiekimo nutraukimo ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes sugedo name esančiame šaldytuve buvę švieži maisto produktai, ieškovai negalėjo atlikti ūkinių darbų sode, darže.
Šalies argumentai
4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai nemokėjo atsakovei už jų butui ir namui tiektą elektros energiją, todėl ji buvo priversta savo teises ginti teisme ir kitais teisės aktų nustatytais būdais. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu priteisė atsakovei iš ieškovų 170,64 Eur skolą už butui tiektą elektros energiją nuo 2011 m. gruodžio 30 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. ir 48,33 Eur skolą už namui tiektą elektros energiją nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2013 m. balandžio 24 d. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimu iš ieškovų buvo priteista 193,36 Eur skola už butui tiektą elektros energiją nuo 2013 m. gegužės 6 d. iki 2015 m. balandžio 7 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartyje konstatavo, kad byloje yra nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, sudarančios pagrindą šalių santykius kvalifikuoti kaip elektros energijos pirkimo–pardavimo, kurių vienas iš turinio elementų yra atsakovų (šioje byloje – ieškovų) pareiga sumokėti už patiektą elektros energiją. Ieškovų pareiga yra tinkamai atsiskaityti su atsakove už patiektą elektros energiją, o nustatytu terminu neapmokėjus apskaičiuotų už suvartotą elektros energiją mokėtinų sumų, atsakovė turi teisę Elektros energijos tiekimo ir naudojo taisyklių (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka nutraukti elektros energijos tiekimą.
5. Ieškovai ne kartą buvo informuoti, kad įmokų surinkimo funkcija perduota specializuotoms įmokų surinkimo įmonėms, atsakovė neturi grynųjų pinigų kasos, todėl operacijų grynaisiais pinigais nevykdo. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, kad aplinkybė, jog ieškovas neturi galimybės tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėju, nepaneigia jo pareigos atsiskaityti už patiektą elektros energiją. Atsakovė elektros energijos tiekimą butui ir namui nutraukė už susidariusias neapmokėtas skolas pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 72 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 141.1, 141.5 ir 142 punktus. Ieškovų reikalavimai pripažinti, kad atsakovė elektros energijos tiekimą nutraukė neteisėtai, yra nepagrįsti ir net nenagrinėtini šioje byloje. Ieškovų reikalavimas dėl VEI 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimų panaikinimo turėtų būti paliktas nenagrinėtas, nes ieškovai nepasinaudojo teise per 30 dienų nuo vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo pareikšti ieškinį teisme. Todėl VEI sprendimai yra įsigalioję ir privalomi vykdyti. Ieškovai neįrodė nė vienos iš sąlygų, būtinų atsakovės civilinei atsakomybei atsirasti dėl ieškovų patirtos turtinės ir neturtinės žalos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Išvadą teikianti institucija, VEI, prašė atmesti ieškinio reikalavimą dėl VEI 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimų panaikinimo. Nurodė, jog VEI pagal savo kompetenciją, veikdama kaip kvaziteisminė institucija, ne teismo tvarka išnagrinėjo vartojimo ginčą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, prašydama ginčą nagrinėti iš esmės. Kadangi ieškovas dėl ginčo esmės pareiškė ieškinį teisme, darytina išvada, kad VEI 2017 m. lapkričio 23 d. raštu įforminti sprendimai neįgyja teisinės galios (negalioja), yra neskundžiami, jokių papildomų veiksmų dėl sprendimų panaikinimo atlikti nereikia. Todėl atitinkamas ieškovų reikalavimas dėl šių sprendimų panaikinimo yra neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškovų reikalavimo panaikinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 2R-3305 įformintus sprendimus. Atmetė ieškovų K. S. ir A. S. reikalavimus atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir žalos atlyginimo. Grąžino ieškovui K. S. sumokėto žyminio mokesčio dalį – 100 Eur.
8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – EĮ) 34 straipsnio 7 dalimi, bylos dalį dėl ieškovų reikalavimo panaikinti VEI 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 2R-3305 įformintus sprendimus nutraukė (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas). Nepaisant to, ar ieškovai per numatytą 30 dienų terminą nuo minėto VEI rašto priėmimo dienos spėjo kreiptis į teismą dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės, teismui nesuteikta teisė spręsti dėl VEI sprendimo, kuriuo buvo išnagrinėtas konkretus ieškovų (vartotojų) ir atsakovės (energetikos įmonės) ginčas, pagrįstumo. Tuo atveju, jeigu vartotojai arba energetikos įmonė nepasinaudoja teise per 30 dienų nuo VEI sprendimo dėl ginčo priėmimo pareikti ieškinį teisme, prašydami ginčą nagrinėti iš esmės, toks VEI spendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti. Priešingu atveju, tai yra kai pasinaudojama tokia teise, teismas nagrinėja patį vartotojų ir energetikos įmonės ginčą iš esmės, o VEI sprendimas neįsigalioja ir nėra privalomas vykdyti.
9. VEI padarė išvadą, kad atsakovė, 2017 m. rugsėjo 5 d. nutraukdama elektros energijos tiekimą namui, pažeidė Taisyklių 142 punkte nustatytą reikalavimą įspėjimą (pranešimą) apie elektros energijos tiekimo nutraukimą siųsti vartotojo tiekėjui pateiktu adresu. VEI įpareigojo atsakovę atnaujinti elektros energijos tiekimą namui. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 18 d. įspėjimą apie numatomą elektros energijos tiekimo nutraukimą buvo išsiuntusi namo adresu, nors ieškovo ir atsakovės sudarytoje elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodytas kitas – buto adresas. Kadangi šis VEI sprendimas yra įsigaliojęs ir privalomas vykdyti, teismas papildomai dėl ieškovų reikalavimo pripažinti, kad atsakovė neteisėtai 2017 m. rugsėjo 5 d. nutraukė elektros energijos tiekimą namui, nepasisakė. VEI, priimdama tokį sprendimą, nevertino skolos už name suvartotą elektros energiją pagrįstumo. Ši aplinkybė yra nagrinėjamos bylos dalykas
10. VEI 2017 m. lapkričio 23 d. raštas patvirtina, kad buvo išnagrinėti du ieškovų reikalavimai: dėl 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. elektros energijos tiekimo nutraukimo butui. VEI reikalavimo dėl 2015 m. rugpjūčio 18 d. elektros energijos nutraukimo iš esmės nenagrinėjo, priimdama procedūrinį sprendimą atsisakyti nagrinėti šį reikalavimą. Nagrinėdama reikalavimą dėl 2017 m. rugsėjo 6 d. energijos tiekimo nutraukimo butui, VEI padarė išvadą, kad šiuo atveju atsakovė, iš anksto nepranešdama apie ketinimą atjungti elektros tiekimą bei nenurodydama priežasties, nepažeidė Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Šie sprendimai įforminti VEI 2017 m. lapkričio 23 d. raštu, todėl įsigaliojo ir tapo privalomais vykdyti 2017 m. gruodžio 25 d. (per 30 dienų nuo sprendimų priėmimo). Ieškovai į teismą su prašymu išnagrinėti ginčą iš esmės kreipėsi 2017 m. gruodžio 27 d., tai yra praleidę minėtą 30 d. terminą. Todėl teismas nevertino 2017 m. rugsėjo 6 d. elektros energijos tiekimo nutraukimo butui, kiek tai susiję su nutraukimo procedūrų teisėtumu.
11. VEI 2017 m. lapkričio 23 d. rašte nepadarė išvados, kad būtent ieškovai savavališkai atnaujino elektros energijos tiekimą butui, tai yra savavališkai prisijungė prie atsakovės elektros tinklų. VEI sprendimui dėl 2017 m. rugsėjo 6 d. elektros energijos tiekimo nutraukimo teisėtumo (išankstinio įspėjimo išsiuntimo) priimti pakako vien neginčijamai nustatyto fakto, kad elektros energijos tiekimas buvo atnaujintas ne pačios atsakovės. VEI nenustatinėjo, kas būtent butą pajungė prie atsakovės elektros tinklų. Tai reiškia, kad esant šiam faktui, atsakovė turėjo teisę nutraukti elektros energijos tiekimą, iš anksto neįspėjusi ieškovų.
12. Byloje nėra ginčo, kad visais ieškovų nurodytais atvejais atsakovė elektros energijos tiekimą nutraukė dėl ieškovų neatsiskaitymo už jiems tiektą elektros energiją. Teismas konstatavo, kad visais atvejais atsakovė turėjo teisėtą pagrindą nutraukti elektros energijos tiekimą. Ieškovai teigia, jog atsiskaityti už elektros energiją pageidauja jiems vieninteliu patogiu ir ekonomišku būdu, tai yra grynaisiais pinigais, sumokant juos tiesiogiai atsakovei. Tačiau pagal teisės aktus visai nėra būtinas ieškovų rašytinis arba kitoks sutikimas mokėti už suvartotą elektros energiją ne tiesiogiai atsakovei, o per trečiuosius asmenis. Atsakovė neturi grynųjų pinigų kasos. Vien dėl ieškovų pageidavimo atsiskaityti grynaisiais pinigais tiesiogiai su atsakove, pastaroji neprivalo įsteigti tokių kasų, jeigu toks įpareigojimas nėra nustatytas teisės aktais. Teismai, nagrinėdami ankstesnius ginčus tarp ieškovų ir atsakovės, jau pasisakė dėl ieškovų galimybės tiesiogiai atsiskaityti su atsakove. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartyje išsamiai pasisakė dėl įmokų grynaisiais priėmimo, konstatavęs, kad aplinkybė, jog vartotojai neturi galimybės tiesiogiai atsiskaityti su elektros energijos tiekėju, nepaneigia vartotojų pareigos atsiskaityti.
13. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad EEĮ 72 straipsnio 2 dalis ir Taisyklių 141.5 punktas suteikia teisę atsakovei nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojams, kurie nustatytu terminu neatsiskaito už patiektą elektros energiją. Taisyklių 142 punkte numatyta, kad tokiais atvejais atsakovė pasirinktinai paštu, el. paštu, per kurjerį, faksu, telefonu (skambučiu arba trumpąja žinute) arba viešai paskelbiant interneto svetainėje ar kitu sutartyje numatytu būdu įspėja vartotoją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų. Atsakovė visais ieškovų nurodytais atvejais, išskyrus 2017 m. rugsėjo 6 d., elektros energijos tiekimą nutraukė už susidariusias skolas, vadovaudamasi Taisyklių 141.5 punktu. Apie 2017 m. rugsėjo 6 d. elektros nutraukimą bute atsakovė ieškovus įspėjo, nesiųsdama išankstinio įspėjimo pagal Taisyklių 141.1 punktą. Apie 2017 m. rugsėjo 5 d. elektros nutraukimą atsakovė ieškovus įspėjo 2017 m. rugpjūčio 11 d. raštu, kurį išsiuntė namo, o ne buto adresu. Šiuo atveju VEI pripažino, kad atsakovė pažeidė Taisyklių 142 punktą, tačiau teismas nustatė, jog ši aplinkybė tai nepaneigia elektros energijos nutraukimo pagrindo.
14. Atsakovė apie elektros nutraukimą name 2017 m. gruodžio 12 d. įspėjo ieškovus 2017 m. lapkričio 20 d. raštu. Nors ieškovai skolą sumokėjo 2017 m. lapkričio 11 d., tačiau apie atliktą mokėjimą atsakovės duomenų bazėje informacija pateikiama tik kitą dieną po mokėjimo atlikimo arba dar vėliau. Todėl elektros energijos nutraukimo metu atsakovė neturėjo duomenų apie skolos sumokėjimą, o gavusi duomenis apie skolos sumokėjimą, elektros tiekimą atnaujino. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai nepagrįstai vengė vykdyti pareigą sumokėti atsakovei už suvartotą elektros energiją, todėl atsakovė pagal EEĮ 72 straipsnio 2 dalį, Taisyklių 141.1 ir 141.5 punktus visais atvejais teisėtai ir pagrįstai nutraukė elektros energijos tiekimą. VEI 2017 m. lapkričio 8 d. rašte nustatytą atsakovės Taisyklių 142 punkto pažeidimą teismas pripažino procedūriniu pažeidimu, nepaneigiančiu ieškovų pareigos laiku atsiskaityti už suvartotą elektros energiją. Atsakovė įvykdė VEI įpareigojimą ir 2017 m. lapkričio 23 d. atnaujino elektros energijos tiekimą, kuris netrukus buvo vėl nutrauktas, išsiuntus įspėjimą ieškovams jų nurodytu kontaktiniu adresu. Todėl pripažinti 2017 m. rugsėjo 5 d. elektros energijos tiekimo nutraukimą neteisėtu nėra pagrindo.
15. Ieškovams, reikalaujantiems atlyginti jiems padarytą žalą, tenka pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, nepaisant vieno atsakovės nereikšmingo šios bylos kontekste pažeidimo (įspėjimo išsiuntimo ne ieškovo nurodytu adresu apie 2017 m. rugsėjo 5 d. elektros energijos tiekimo nutraukimą namui), ieškovai neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas neturi pagrindo pasisakyti dėl kitų būtinų sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) civilinei atsakomybei kilti, kadangi nenustačius bent vienos sąlygos civilinė atsakomybė yra negalima.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovai K. S. ir A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko, jo pavaduotojų įtakos, priimant skundžiamą teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Teismo sprendimo tekste yra prieštaringų ir neatitinkančių tikrovės bei faktinių bylos duomenų teiginių ir išvadų. Bylą nagrinėjęs teisėjas galėjo būti įtakojamas Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovybės, jam galėjo būti daromas psichologinis spaudimas. Kadangi ieškovas yra pateikęs Teisėjų tarybai skundą dėl kitoje civilinėje byloje Nr. 2-18679-854/2018 teisėjos, buvusios teismo pirmininko pavaduotojos, galimai nusikalstamos veikos. Todėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytojus, kurie dalyvavo šios bylos nagrinėjimo metu ir buvo teismo posėdžių salėje bei stebėjo visą bylos procesą.
16.2. Byla yra susijusi su viešuoju interesu, kadangi atsakovė apiplėšinėja elektros energijos naudotojus, sudarydama sandorius su trečiaisiais asmenimis, kurie už pinigų priėmimą ir pervedimą ima papildomus iki 2 Eur dydžio mokesčius. Tai akivaizdi nusikaltimo požymių turinti veika, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nurodytos teisės į nuosavybės (pinigų) neliečiamybę pažeidimas.
16.3. Teismo sprendimas neatitinka teismo procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, nėra pasirašytas teisėjo. Teismo sprendimas nėra užbaigtas, kadangi jo rezoliucinėje dalyje tik nuspręsta nutraukti bylos dalį dėl VEI sprendimų. Tačiau kas konkrečiai, kada tą veiksmą atliks, sprendime nenurodyta. Todėl ieškovai yra pateikę prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Teismas sprendimu neišsprendė visų ieškovų pareikštų reikalavimų.
Šalies argumentai
16.4. Teismas sprendime nurodė, jog VEI pripažino, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 5 d. nutraukdama elektros tiekimą ieškovų namui, pažeidė teisės normas. Tačiau taip pat teismas tame pačiame sprendime nurodė, jog susiklosčiusioje situacijoje pripažinti 2017 m. rugsėjo 5 d. elektros energijos tiekimo nutraukimą neteisėtu nėra pagrindo. Cituotas VEI sprendimas nėra panaikintas, atsakovė jį įvykdė, taigi pripažino, jog neteisėtai nutraukė elektros tiekimą. Todėl ši teismo sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Dėl šios priežasties byla apeliacinės instancijos teisme taip pat turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į ieškovų K. S. ir A. S. apeliacinį skundą atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai sprendė, jog ieškovų ieškinys nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad ieškovai už tiektą elektros energija butui ir namui nemokėjo, todėl atsakovė buvo priversta savo teises ginti teisme ir kitais teisės aktų nustatytais būdais. Pagal EEĮ 72 straipsnio 2 dalį perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą ir tiems vartotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas bei už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti vartotojai – per 10 dienų. Atsakovė visais atvejais tinkamai įspėjo ieškovus apie elektros energijos nutraukimą, išskyrus kai 2017 m. rugsėjo 5 d. Teismas pagrįstai Taisyklių 142 punkto pažeidimą pripažino procedūriniu pažeidimu, nepaneigiančiu ieškovų pareigos laiku atsiskaityti už suvartotą elektros energiją.
17.2. Teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog atsakovė paaiškino ieškovui, kodėl ji negali priimti grynųjų pinigų iš ieškovų, tai yra neturi grynųjų pinigų kasos. Teismas padarė teisingą išvadą, jog vien dėl ieškovų pageidavimo atsiskaityti grynaisiais pinigais, atsakovė neprivalo įsteigti tokių kasų, jeigu toks įpareigojimas nėra nustatytas teisės aktais. Ieškovai nepateikė jokių pagrįstų motyvų, dėl kurių jų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Dėl ieškovų nurodomos teismo pirmininko, jo pavaduotojų įtakos priimant sprendimą, yra pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-173-345/2019, išnagrinėjus ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4921-1035/2018. Ieškovus apeliacinėje instancijoje atstovauja advokatas, kuris surašė apeliacinį skundą. Apeliantai, kaip ir kiekviena bylos šalis, negali piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir apeliaciniame skunde kelti nepagrįstus, neatitinkančius CPK normų, reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
18. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta byla dėl ieškovų reikalavimų panaikinti VEI 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimus, o kiti reikalavimai dėl elektros energijos tiekėjo veiksmų neteisėtumo pripažinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo atmesti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
19. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovams nuosavybės teise priklauso butas ir namas, kuriems atsakovė tiekė elektros energiją. Atsakovė 2014 m. rugsėjo 23 d., 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. nutraukė elektros energijos tiekimą butui, o 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2017 m. gruodžio 12 d. – namui. Ieškovai dėl elektros energijos nutraukimo kreipėsi į VEI, kuri 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu ištyrė ir įvertino aplinkybes, susijusias su 2017 m. rugsėjo 5 d. elektros energijos atjungimu ieškovo namui, o 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu pasisakė dėl 2015 m. rugpjūčio 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. elektros energijos nutraukimo butui. Ieškovai nesutiko su VEI 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo išvadomis, prašė teismo pripažinti, jog atsakovė nurodytu metu buvo neteisėtai nutraukusi elektros energijos tiekimą ieškovų namui ir butui, priteisti iš atsakovės ieškovams 500 Eur turtinę ir 2 500 Eur neturtinę žalą.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir naujų įrodymų priėmimo bei išreikalavimo
20. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Ieškovai prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydami, jog pirmos instancijos teismo teisėjui, priimant skundžiamą sprendimą, galimai įtaką darė Vilniaus miesto apylinkės teismo vadovybė. Ieškovai taip pat prašo kviesti liudytojais asmenis, kurie bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu buvo teismo posėdžių salėje ir stebėjo visą procesą.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylai reikšmingos faktinės aplinkybės buvo detaliai aptartos pirmos instancijos teismo sprendime, savo nesutikimą su teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu ieškovai turėjo galimybę išdėstyti apeliaciniame skunde. Ieškovų nurodoma aplinkybė, jog skundžiamo teismo sprendimo paskelbimo metu jie kartu su kitais asmenimis pastebėjo teisėjo susijaudinimą, nepagrindžia galimo teisėjo šališkumo bei neatskleidžia kitų asmenų jam galimai padarytos įtakos. Ieškovai nenurodė, kokias naujas faktines bylos aplinkybes galėtų atskleisti nurodyti liudytojai, kokie papildomi klausimai turėtų būti jiems užduoti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ieškovams buvo sudarytos tinkamos sąlygos ir galimybės teikti teismui duomenis bei pasisakyti teismo posėdžiuose, užduoti atsakovės atstovams klausimus, todėl pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra.
22. Ieškovai 2019 m. gruodžio 2 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus, nurodydami, jog ieškovas 2019 m. spalio 23 d. su trimis liudytojais atvyko į atsakovės klientų aptarnavimo skyrių, siekdami sumokėti už tiektą elektros energiją namui ir butui, tačiau atsakovės darbuotojai pinigų iš ieškovo nepriėmė. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Nagrinėjamoje byloje yra vertinami iki 2017 m. gruodžio 12 d. atsakovės atlikti elektros energijos tiekimo atjungimai ieškovo namui ir butui, tuo tarpu ieškovai teikia duomenis apie 2019 m. spalio 23 d. bandymą sumokėti už elektros energiją. Be to, atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją būdai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl ieškovų pateikti nauji įrodymai nėra priimami.
23. Ieškovai apeliaciniu skundu taip pat prašė išreikalauti atsakymą į K. S. pareiškimą, įteiktą atsakovės direktorei D. A. 2018 m. gegužės 2 d. reg. Nr. 18SK-537, kuriame būtų atsakovės direktoriaus parašas. Ieškovai apeliaciniame skunde nenurodė, kokias bylos aplinkybes gali įrodyti šis dokumentas, kurias skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo nustatytas aplinkybes bei padarytas išvadas jis gali paneigti. Todėl apeliacinės instancijos teismas netenkina šio ieškovų prašymo.
Dėl bylą nagrinėjusio pirmos instancijos teismo teisėjo šališkumo
24. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog sprendimą priėmusiam teisėjui Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkas bei jo pavaduotojos galėjo daryti įtaką, kadangi ieškovas buvo bendraieškiu civilinėje byloje Nr. 2-18679-854/2018 ir dėl šią bylą nagrinėjusios teisėjos bei teismo pirmininko ir jo pavaduotojos veiksmų pateikė skundą Teisėjų tarybai. Todėl ieškovai apeliaciniu skundu prašo priimti atskirąją nutartį dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko M. K., jo pavaduotojų A. J.-S. ir V. Š. įtakos, priimant skundžiamą teismo sprendimą, ir CPK 19 straipsnio pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovų argumentais.
25. Bylą nagrinėjančių teisėjų nušalinimo procedūra bei aplinkybės, sudarančias pagrindą abejoti teisėjo nešališkumu, yra apibrėžtos CPK 64-66, 68-69 straipsniuose. Pagal CPK 66 straipsnį be šio Kodekso 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Bylos nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme metu ieškovai nereiškė teisėjui nušalinimo. Apeliaciniame skunde ieškovai nenurodo jokių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovų abejonių dėl teisėjo nešališkumo pagrįstumą.
26. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėta civilinė byla Nr. 2-18679-854/2018 pagal ieškovų K. S., Z. V. ir Ž. V. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymo panaikinimo. Ši byla buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimu, kuriuo ieškovų ieškinys buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1182-803/2019 ieškovų apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo pripažino nepaduotu, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal šį apeliacinį skundą, nutraukė. Pažymėtina, jog šioje byloje nagrinėtos aplinkybės yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla.
27. Ieškovų nurodomos aplinkybės, jog K. S. yra pateikęs pretenzijas civilinę bylą Nr. 2-18679-854/2018 nagrinėjusiai teisėjai, taip pat teikęs skundus Teisėjų tarybai dėl teismo pirmininko ir jo pavaduotojų padarytų pažeidimų, nepatvirtinta nei galimo nagrinėjamą bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumo, nei galimų teismo pirmininko bei jo pavaduotojų bandymų paveikti bylą nagrinėjusį teisėją. Taip pat ieškovai nepateikė jokių duomenų, galinčių patvirtinti ar leidžiančių daryti prielaidą, jog skundžiamo sprendimo priėmimo metu teisėjo sprendimų priėmimo kambaryje buvo teismo pirmininkas, jo pavaduotojai, su kuriais teisėjas būtų konsultavęsis klausimais, susijusiais su bylos išsprendimu (CPK 19 straipsnio 1-2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra nustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo. Taip pat netenkintinas ieškovų prašymas dėl atskirosios nutarties pagal CPK 299 straipsnį priėmimo.
Dėl viešojo intereso byloje ir nustatytos mokėjimo už elektros energijos tiekimą tvarkos teisėtumo
28. Ieškovai apeliaciniu skundu teigia, kad byla yra susijusiu su viešuoju interesu, kadangi atsakovė nepagrįstai nepriima iš elektros energijos naudotojų užmokesčio grynais pinigais, o nustato tvarką, pagal kurią už pinigų pervedimą reikia mokėti iki 2 Eur tretiesiems asmenims. Todėl yra pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamame sprendime buvo išsamiai atsakyta į šiuos ieškovų argumentus. Visų instancijų teismuose jau buvo nagrinėtas ieškovų ir AB „Lesto“ (kurios teises ir pareigas perėmė atsakovė) ginčas dėl tinkamo atsiskaitymo už tiekiamą elektros energiją.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-378/2015 išnagrinėjo atsakovo (nagrinėjamoje byloje ieškovo) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lesto“ ieškinį atsakovams K. S. ir A. S. dėl atsiskaitymo už sunaudotą elektros energiją. Kasacinis teismas šioje byloje sprendė ir ieškovo keliamą klausimą dėl įmokų grynaisiais pinigais priėmimo, analizavo teisinį reguliavimą ir pripažino, jog imperatyviosios teisės normos, kuri reikalautų paslaugų tiekėjui tiesiogiai priimti grynuosius pinigus iš vartotojų, nėra. Abonento (vartotojo) teisės nėra pažeidžiamos, jei jam suteikiama bent viena alternatyva atsiskaityti už suvartotą elektros energiją, nemokant papildomo mokesčio. Nagrinėjamu atveju galimybė nemokamai atsiskaityti už sunaudotą elektros energiją suteikiama sudarius tiesioginio debeto sutartį.
30. Ieškovai apeliaciniu skundu nesutinka su cituota kasacinio teismo nutartimi, kuria rėmėsi ir pirmos instancijos teismas. Tačiau pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Taigi aptartas teisinis reguliavimas ir kasacinio teismo išaiškinimas patvirtina, jog ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai iš naujo kelia klausimą dėl nustatytos atsiskaitymo su elektros energiją tiekiančia įmone tvarkos teisėtumo.
Dėl teismo sprendimo turinio ir formos
31. Ieškovai apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismo sprendimas nėra užbaigtas, negalutinis, jame nėra išspręsti visi ieškovų pareikšti reikalavimai, sprendimo rezoliucinė dalis nėra aiški. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovų argumentais. Reikalavimus teismo sprendimo turiniui nustato CPK 270 straipsnis. Pirmos instancijos teismo sprendimas visiškai atitinka šio straipsnio reikalavimus, o rezoliucinė teismo sprendimo dalis yra išdėstyta aiškiai.
32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, kadangi ieškovai buvo patikslinę ieškinio reikalavimą, prašydami įpareigoti atsakovę atnaujinti neteisėtai 2017 m. gruodžio 12 d. nutrauktą elektros energijos tiekimą, šį reikalavimą išsprendžiant daliniu sprendimu. Pirmos instancijos teismas 2018 m. balandžio 23 d. parengiamojo posėdžio metu netenkino ieškovų prašymo šį reikalavimą išspręsti daliniu sprendimu, kadangi tai gali būti padaryta tik perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės. Ieškovų 2018 m. birželio 19 d. ieškinio prašymų (reikalavimų) sutikslinime nebeliko reikalavimo įpareigoti atsakovę atnaujinti elektros energijos tiekimą. Be to, atsakovės paaiškinimai patvirtino, jog dar bylos nagrinėjimo metu atsakovė atnaujino elektros energijos tiekimą. Taigi pirmos instancijos teismas išsprendė visus ieškovų pareikštus reikalavimus.
Dėl 2017 m. rugsėjo 5 d. elektros energijos tiekimo namui nutraukimo vertinimo
33. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai ir prieštaringai nurodė, jog nors VEI pripažino, kad atsakovė 2017 m. rugsėjo 5 d. nutraukdama elektros energiją padarė Taisyklių pažeidimą, tačiau susiklosčiusioje situacijoje pripažinti šį elektros energijos nutraukimą neteisėtu nėra pagrindo. Iš dalies sutiktina su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, jog VEI 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu nustatė, kad atsakovė, 2017 m. rugsėjo 5 d. atjungdama elektros energijos tiekimą ieškovų namui, padarė Taisyklių 142 punkto pažeidimą, nes 2017 m. rugpjūčio 18 d. įspėjimą dėl elektros energijos atjungimo išsiuntė ieškovo sodo namo adresu, nors turėjo pranešimą siųsti šalių 2007 m. balandžio 2 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytu ieškovų buto adresu (1 t., b.l. 17-20). Tačiau pirmos instancijos teismas atsakovės padarytą Taisyklių 142 punkto pažeidimą pripažino procedūriniu pažeidimu, už kurį atsakovei netaikytina civilinė atsakomybė.
34. Pažymėtina, kad pagal kilusio ginčo metu galiojusios redakcijos EEĮ 72 straipsnio 2 dalį perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatorius gali nutraukti elektros energijos persiuntimą ir tiems vartotojams, kurie gavę rašytinį įspėjimą neapmokėjo sąskaitų už suvartotą elektros energiją arba jos persiuntimą ir su tuo susijusias paslaugas: buitiniai vartotojai – per 15 dienų, kiti vartotojai – per 10 dienų. Pagal Taisyklių 141.5 punktą operatorius ir (ar) tiekėjas, su vartotoju sudaręs elektros energijos pirkimo–pardavimo ar persiuntimo paslaugos sutartį, turi teisę nutraukti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą, kai vartotojas per nustatytą terminą nevisiškai atsiskaito už patiektą elektros energiją, elektros energijos persiuntimą ar už kitas su tuo susijusias paslaugas, reaktyviąją elektros energiją. Ieškovai pripažino ir byloje nebuvo ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovai tinkamai nemokėjo atsakovei už tiektą elektros energiją. Taigi egzistavo įstatyme ir Taisyklėse numatytas pagrindas atjungti ieškovams elektros energijos tiekimą.
35. Pagal Taisyklių 142 punktą Taisyklių 141.5–141.8 punktuose nurodytais atvejais operatorius ir (ar) tiekėjas turi teisę nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą ir (ar) tiekimą, pasirinktinai paštu, elektroniniu paštu, per kurjerį, faksu, informuojant vartotoją telefonu (skambučiu arba trumpąja žinute) arba viešai paskelbiant interneto svetainėje ar kitu sutartyje numatytu būdu įspėjęs buitinį vartotoją ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų, kitus vartotojus – ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų. Šiuos pranešimus operatorius ir (ar) tiekėjas siunčia paskutiniu vartotojo operatoriui ir (ar) tiekėjui pateiktu adresu arba objekto adresu, jeigu nežinomas (vartotojas nepateikė) kitas adresas. Tiek cituotos nuostatos formuluotė, tiek ieškovams 2017 m. rugpjūčio 18 d. siųsto įspėjimo tekstas (2 t., b.l. 13) patvirtina, jog tokio įspėjimo paskirtis yra sudaryti elektros vartotojui galimybę per tam tikrą terminą sumokėti skolą ir taip išvengti elektros energijos atjungimo. Tačiau byloje esantys duomenys apie vėlesnius elektros energijos atjungimus 2017 m. rugsėjo 6 d. ieškovų butui ir 2017 m. gruodžio 12 d. namui leidžia daryti išvadą, jog ieškovai neketino mokėti už elektros energiją atsakovės nustatytomis sąlygomis.
36. Pagal Taisyklių 149 punktą už nepagrįstą elektros energijos persiuntimo ir (ar) tiekimo nutraukimą ar apribojimą vartotojams operatorius ir (ar) tiekėjas atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Taisyklių 152.8 punktą operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas Taisyklių 133 ir 141 punktuose nustatytais atvejais. Taigi, nors ir yra padarytas procedūrinis Taisyklių 142 punkto pažeidimas, tačiau pati elektros energijos nutraukimo priežastis yra apibrėžta Taisyklių 141 punkte, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovei civilinės atsakomybės.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog ieškovai 500 Eur turtinės ir 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo reikalavo už visus penkis kartus atsakovės įvykdytą elektros energijos atjungimą. Tuo tarpu procedūrinis pažeidimas buvo nustatytas tik atsakovei atjungiant elektrą ieškovų namui 2017 m. rugsėjo 5 d. Ieškovai nurodė, jog dėl elektros atjungimo name sugedo šaldytuve buvę švieži maisto produktai, ieškovai negalėjo atlikti ūkinių darbų sode ir darže. Ieškovai pateikė savo skaičiavimus, kad dėl elektros atjungimo name 2017 m. rugsėjo 5 d. sugedo 35,66 Eur vertės šaldytuve buvę maisto produktai, kurie buvo pirkti turguje (2 t., b.l. 100). Tačiau ieškovas nepateikė jokių kitų duomenų (prekių įsigijimo kvitų, fotonuotraukų), galinčių patvirtinti, jog jis tikrai už jo skaičiavimuose nurodytą kainą buvo įsigijęs nurodytus maisto produktus, jog šie produktai tikrai buvo sugedę ir netinkami vartoti. Ieškovai taip pat visai nenurodė, kuo pasireiškė jiems padaryta neturtinė žala, nepagrindė prašomos priteisti 2 500 Eur neturtinės žalos dydžio. Todėl konstatuotina, jog ieškovai neįrodė prašomų atlyginti atsakovės padarytų nuostolių bei neturtinės žalos.
38. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.