Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui Mariui Kailiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. S., Z. V. ir Ž. V. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ panaikinimo, tretieji asmenys byloje UAB „Namų priežiūros centras“ ir UAB „Žirmūnų būstas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį atvykę ieškovai K. S., Z. V. ir Ž. V., teismui pagarsinus 2018-09-21 teismo pirmininko nutartis, pasišalino iš teismo posėdžių salės (2018-09-21 teismo posėdžio garso įrašo 58-62 min.), paaiškinimų žodžiu nedavė, bylos nagrinėjime iš esmės nedalyvavo. Tretieji asmenys UAB „Namų priežiūros centras“ ir UAB „Žirmūnų būstas“, kuriems apie procesą ir apie 2018-09-21 teismo posėdį pranešta tinkamai (t. II, b.l. 64-67), atsiliepimų į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Byla išnagrinėta iš esmės nurodytiems proceso dalyviams nedalyvaujant (CPK 246, 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

1. 2017 m. gruodžio 28 d. priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymas Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“. Juo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius P. P., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai buvo paskirti iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo ir jų administravimo terminas baigiasi 2017 m. gruodžio 31 d., bei siekdamas užtikrinti administruojamų daugiabučių namų priežiūros organizavimo tęstinumą, pratęsė administravimo terminą, iki Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. gruodžio 31 d., Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriams, tame tarpe uždarajai akcinei bendrovei „Namų priežiūros centras“ daugiabučiams namams, nurodytiems uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąraše, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 30-1522 „Dėl UAB „Namų priežiūros centras“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Žirmūnų būstas“ daugiabučiams namams, nurodytiems uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąraše, patvirtintame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2551 „Dėl UAB „Žirmūnų būstas“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ (t. I, b.l. 11-15).

2. Ieškovai į bylą pateikė ginčijamo įsakymo kopiją, pateiktą K. S. 2018-02-05, atsakant į jo tos pačios dienos pareiškimą (t. I, b.l. 10, 40).

3. Ginčijamo įsakymo priėmimo metu daugiabutį namą, kuriame yra ieškovo K. S. butas administravo UAB „Namų priežiūros centras“, ieškovių Z. V. ir Ž. V. – UAB „Žirmūnų būstas“, paskirti daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriais atitinkamai 2012-07-20 Vilniaus miesto savivaldybės įsakymu Nr. 30-1522 (t.I, b.l. 89), kuris pakeistas 2012-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės įsakymu Nr. 30-2617 (t. I, b.l. 93) ir 2012-12-20 Vilniaus miesto savivaldybės įsakymu Nr. 30-2551 (t. I, b.l. 84), kuris pakeistas 2012-12-28 Vilniaus miesto savivaldybės įsakymu Nr. 30-2607 (t. I, b.l. 88).

4. Ginčijamame įsakyme nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus miesto apylinkės teismui.

5. 2018-03-07 ieškovai, ginčydami Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymą Nr. 30-3400, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (t. I, b.l. 102-107).

6. 2018-04-05 sprendimu Lietuvos administracinių ginčų komisija bylą pagal K. S., V. S., Z. V., Ž. V. skundą nutraukė, motyvuodama tuo, kad ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (t. I, b.l. 16-17).

7. 2018-04-26 ieškovai pateikė ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui (t. I, b.l. 3).

Dėl ieškovo K. S. teisės ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymą

Teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės yra ar gali būti pažeistos (CPK 2, 5 str.). Priimtu ginčijamu 2017-12-28 įsakymu buvo pratęstas šio ieškovo namo administratoriaus UAB „Namų priežiūros centras“ administravimo terminas. Šis administratorius pavestą funkciją atliko iki kol 2018-03-27 Vilniaus miesto administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-956 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi buvo paskirtas UAB „Verkių ūkis“. Todėl ginčo įsakymu laikotarpiu iki naujo administratoriaus paskyrimo buvo sukurtos (pratęstos) paslaugas teikusio UAB „Namų priežiūros centras“ ir ieškovo K. S. tarpusavio teisės ir pareigos, o tai sudaro pagrindą išvadai, kad iš principo teisę kreiptis su ieškiniu į teismą, ginčydamas šį įsakymą, ieškovas K. S. turėjo.

Dėl termino ginčyti įsakymą praleidimo

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012; kt.).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovai turėjo teisę ginčyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo, kaip ir buvo nurodyta pačiame ginčijamame įsakyme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, jis laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-550/2007). Teismuose nuosekliai plėtojamas aiškinimas, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-8/2006; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008), besąlygiškai nesiejant šios aplinkybės su faktiniu dokumento kopijos įteikimu.

Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, Vietos savivaldos įstatymas numato, kad savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų priimti norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimti teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus, oficialiai skelbiami Teisės aktų registre (21 str. 1 d.); savivaldybių atstovaujamųjų ir vykdomųjų institucijų, savivaldybių merų priimti teisės taikymo aktai (individualūs teisės aktai) įsigalioja jų pasirašymo dieną, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data (21 str. 2 d.). Teisėkūros pagrindų įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodyti teisės aktai registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registre. Pagal minėto įstatymo nuostatas vienu iš teisės aktų registro objektu yra savivaldybių institucijų norminiai teisės aktai, taip pat savivaldybių merų priimami teisės aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus (Teisėkūros pagrindų įstatymo 6 str. 2 d. 16 p.). Sutiktina, jog aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad Teisės aktų registre skelbiami tik norminiai savivaldybės institucijų priimti teisės aktai. Ieškovų skundžiamas įsakymas yra individualus administracinis aktas (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 p.), todėl atsakovė neturėjo pareigos ginčijamą įsakymą skelbti Teisės aktų registre ar informacinio pobūdžio leidinyje.

Ginčijamas įsakymas, pasirašytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus P. P. kvalifikuotu elektroniniu parašu, buvo paskelbtas ir viešai prieinamas interneto svetainėje www.vilnius.lt iš karto po jo paskelbimo. Kadangi ginčijamas įsakymas palietė didelę dalį Vilniaus miesto gyventojų, jis buvo plačiai aptartas visuomenės bei žiniasklaidos ir tai laikytina visuotinai žinoma aplinkybe (CPK 178 str. 1 p.).

Į bylą pačių ieškovų pateikta 2018-01-30 skundo Vilniaus miesto merui kopija, pasirašyta ieškovių Z. V. ir Ž. V., patvirtina, kad apie ginčijamą įsakymą ieškovės vėliausiai sužinojo gavusios 2018-01-23 savivaldybės raštą (t. I, b.l. 21). Raštas skirtas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo butų savininkams (t. I, b.l. 20), todėl teismas daro išvadą, kad apie ginčijamą įsakymą dar nepasibaigus jo apskundimo terminui buvo žinoma ir ieškovui K. S.. 2018-01-28 pareiškime Vilniaus miesto savivaldybei ieškovai nurodo minėtą raštą gavę 2018-01-27 (t. I, b.l. 54). Atsakovė į bylą pateikė 2018-01-10 ieškovų skundo Vilniaus miesto merui kopiją, iš kurio turinio akivaizdu, kad apie ginčijamą įsakymą skundo rašymo metu ieškovams jau buvo žinoma (t. I, b.l. 53).

Dėl to, kas nurodyta, teismas spendžia, kad ieškovai, sužinoję apie priimtą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymą Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ bei jo turinį nepraėjus mėnesiui nuo jo priėmimo dienos, terminą ginčyti įsakymą praleido, jo atnaujinti neprašo, o tai sudaro savarankišką pagrindą ieškinį atmesti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 66 str. 2 d., 108 str. 8 p.).

Dėl ieškinio pagrįstumo

1. Teismas kaip visiškai nepagrįstus atmeta ieškovų argumentus apie tai, kad įsakymas negalioja, nes nėra pasirašytas, o jo originalas neegzistuoja. Tokie ieškovų išvedžiojimai paremti išimtinai jų subjektyviu supratimu apie elektroninius dokumentus. Dokumentų ir archyvų įstatyme yra vartojamos dvi dokumentų sąvokos: oficialus dokumentas (2 str. 15 d.) ir oficialus elektroninis dokumentas (2 str. 16 d.). Minėtas įstatymas numato, kad oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą (Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 str. 16 d.). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. Nr. 1-1224 sprendimu „Dėl Vilniaus miesto savivaldybėje teikiamų (priimamų) teisės aktų projektų rengimo ir derinimo taisyklių tvirtinimo“ patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų projektų rengimo ir derinimo taisyklių 1 punkte nustatyta, kad Administracijos direktoriaus įsakymų projektai rengiami, vizuojami ir pasirašomi elektroniniu parašu dokumentų valdymo sistemoje „@vilys“.

XXI amžiuje elektroniai parašai dėka technologinio progreso yra plačiai paplitę, jų galiojimas apibrėžtas teisės aktais ir negali būti paneigtas dėl individualaus tam tikrų subjektų požiūrio į informacines technologijas. Nuo 2016 liepos 1 d. įsigaliojo Europos parlamento ir tarybos parengtas eIDAS (Electronic identification and trust services) reglamentas dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje. Jis pakeičia iki šiol galiojusią 1999/93/EB direktyvą, kuri apibrėžė Europos Sąjungos bendrijos elektroninių parašų reguliavimą. Lietuvos Respublikoje elektroninį parašą reglamentuoja Elektroninio parašo įstatymas ir Elektroninių dokumentų valdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-158. Elektroninio parašo įstatymas numato, kad saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenims turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose ir yra leistinas kaip įrodinėjimo priemonė teisme (8 str. 1 d.), o juridinio asmens atstovo elektroninio parašo galia yra prilyginama juridinio asmens atstovo parašo, patvirtinto juridinio asmens antspaudu, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose arba įstatymuose, galiai rašytiniuose dokumentuose, atsižvelgiant į elektroninio parašo galią pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis (8 str. 4 d.).

Aptariamu atveju ginčijamas įsakymas jo priėmimo dieną bvo pasirašytas kvalifikuotu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus P. P. elektroniniu parašu, ką patvirtina atsakovės į bylą pateikti detalūs metaduomenys (t. I, b.l. 82-83), abejoti nei paties teisės akto, nei jį pasirašiusio asmens parašo tikrumu pagrindo nėra.

2. Ieškovai 2017-12-28 įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ teisėtumą ginčija ir tuo aspektu, kad iki priimant ginčijamą įsakymą gyvenamųjų namų, kuriuose yra ieškovams nuosavybes teise priklausančios gyvenamosios patalpos (butai), bendrojo naudojimo objektams valdyti anksčiau nebuvo paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, o buvo paskirti bendrosios nuosavybės administratoriai. Dėl šios aplinkybės, ieškovų nuomone, nebuvo faktinio pagrindo priimti ginčijamą įsakymą, t.y. pratęsti tai, kas anksčiau nebuvo paskirta.

CK 4.83 straipsnio, apibrėžiančio butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe, 1 dalis nustato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Abi nurodytos normos yra nepakitusios nuo pat Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. Taigi, įstatymo leidėjas yra aiškiai nurodęs, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės teisė realizuojama per disponavimą bendrojo naudojimo objektais ir šios pozicijos laikomasi iki šiol.

Jau minėto CK 4.83 straipsnio 3 dalyje (ginčui aktuali redakcija) nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pavyzdinę jungtinės veiklos sutarties formą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrijų valdymo organų, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotų asmenų ir šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka paskirtų bendrojo naudojimo objektų administratorių veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę atlieka savivaldybės. Ginčui aktualios redakcijos CK 4.84 straipsnio 8 dalis nustato, kad bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Iki 2013-01-01 galiojusioje CK 4.84 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus; pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2001 m. gegužės 23 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintuose Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose buvo naudojamas terminas “bendrosios nuosavybės administratoriai”. Atkreiptinas dėmesys, kad jau pirmosios jų redakcijos 1 punkte buvo nurodyta šių subjektų veiklos apimtis: “Šie nuostatai taikomi <…> daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (toliau vadinama – bendrojo naudojimo objektai) priežiūrai administruoti <…>. Taigi, nors 2015 m. rugpjūčio 5 d. Vyriausybės nuarimu Nr. 831 pakeistoje aptariamo teisės akto redakcijoje imta naudoti sąvoką “bendrojo naudojimo objektų administratorius”, savo esme administratorių veiklos pobūdis ir apimtis liko nepakitusi.

Ginčijamu įsakymu administratoriams buvo pratęstas jų veiklos laikotarpis, todėl aplinkybė, kad ginčo įsakyme administratoriai pavadinti “bendrojo naudojimo objektų administratoriais”, kai tuo tarpu paskiriant buvo įvardinti “bendrosios nuosavybės administratoriais” esmės nekeičia, niekaip neįtakoja ieškovų teisių ir pareigų administratorių atžvilgiu pasikeitimo, ir faktiškai reiškia tik sąvokos individualiame teisės akte suvienodinimą su jo priėmimo metu galiojusiuose norminiuose aktuose vartojama sąvoka. Dėl to teismas konstatuoja, kad sąvokos pakeitimas neturi jokios reikšmės ginčijamo įsakymo teisėtumui.

Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (2 str. 4 d.). Įstatymo 2 str. 15 p. apibrėžta, kad Pastato bendrojo naudojimo objektai:1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. Visi šie objektai, tame tarpe ir liftai, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurios vienašališkai atsisakyti negalima. Nuosavybė įpareigoja. Todėl ieškovai, kaip ir kiti butų ir kitų patalpų savininkai, turi pareigą mokėti už nurodytų objektų eksploataciją, priežiūrą ir pan.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas kaip visiškai nepagrįstus atmeta ieškovų argumentus, kad ginčijamu įsakymu savaime buvo sukurtos prielaidos jų namus administruojančioms bendrovėms pasipelnyti gyventojų sąskaita, nes šiuo įsakymu jokių papildomų, naujų pareigų ieškovams sukurta nebuvo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Teismas byloje patyrė 39,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios lygiomis dalimis, t.y. po 13,20 Eur, priteistinos iš ieškovų Valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovų K. S., Z. V. ir Ž. V. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-12-28 įsakymo Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ panaikinimo.

Priteisti iš ieškovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,20 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,20 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės Ž. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,20 Eur bylinėjimosi išlaidų Valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.