- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-02
- Bylos Nr.
- e2YT-12721-496/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00718-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukienė
- Pareiškėjas
- P. J.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. J. miško darbų individualios įmonės pareiškimą suinteresuotam asmeniui R. Ž. dėl priverstinės hipotekos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja P. J. miško darbų individuali įmonė pareiškimu prašo nustatyti priverstinę hipoteką 12,72 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pareiškėjo P. J. miško darbų individualios įmonės, juridinio asmens kodas 301168541, turtiniams reikalavimams pagal vykdomuosius raštus 2015-09-15 Nr. 2-3106-901/2015, 2015-07-10 Nr. 2-352-446/2015, 2015-02-24 Nr. 2-8294-776/2014, 2015-05-24 Nr. 2-8294-776/2014, 2015-02-23 Nr. 2-5075-901/2014, 2015-02-23 Nr. 2-544-496/2014, 2015-02-23 Nr. 2-545-496/2014, 2015-11-16 Nr. 2-35-471/2015, 2014-04-24 Nr. 2-23-496/2014, užtikrinti.
Prašyme nurodo, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 2014-03-21 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-496/2014 P. J. miško darbų individualios įmonės ieškinį atsakovei E. Ž. tenkino visiškai, priteisė iš E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 122 658,91 Lt (vieną šimtą dvidešimt du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 91 centą) skolos, 7 142 Lt (septynis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt du litus) palūkanų, 6 743,09 Lt (šešis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt tris litus 09 centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. spalio 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas P. J. miško darbų individualios įmonės, įmonės kodas 301168541, naudai. Pareiškime nurodoma, kad P. J. miško darbų individuali įmonė dar 2011-2012 metais pardavė prekes bei suteikė paslaugas E. Ž., t. y. jau apie 7 metus vis dar nėra atsiskaityta. Pareiškėjas nurodo, kad E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), o R. Ž. 2015-09-24 pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą, E. Ž. palikimą priėmė. Pareiškėjas mano, kad būtinybę įregistruoti priverstinę hipoteką lemia R. Ž. elgesys, jo piktnaudžiavimas teise, ir t.t. Pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Paveldimo turto apyrašas Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytas dar 2015-10-27, tačiau R. Ž. iki šios dienos paveldėto turto neįregistravo VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Dar daugiau, R. Ž. net neatvyksta atsiimti paveldimo turto apyrašo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Pagal CK 4.170 straipsnio 1 dalį hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Pagal minėto straipsnio 3 dalį hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius. Taigi, hipoteka suteikia kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu, siekiant priverstinio skolos išieškojimo.
CK 4.175 straipsnio 1 dalies norma išskiria sutartinę ir priverstinę hipoteką. Priverstinė hipoteka yra prieš savininko valią įstatymo nurodytais atvejais nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, siekiant užtikrinti įstatymuose nustatytų turtinių reikalavimų įvykdymą (CK 4.175 straipsnio 3 d.). Kadangi priverstinė hipoteka nustatoma prieš daikto savininko valią, t. y. nesant jo valios įkeisti jam priklausantį daiktą, tai tokia hipoteka gali atsirasti tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms ar pagrindais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 13 dienos nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-695/2017 išaiškino, kad Civilinio kodekso 175 ir 4.178 straipsnių nuostatų sisteminė analizė lemia išvadą, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma.
Teismas sutinka su pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu, kad Kelmės rajono apylinkės teismas 2014-03-21 galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-496/2014 priteisė P. J. miško darbų individualiai įmonei iš atsakovės E. Ž. pinigų sumas, kad E. Ž. skolos yra atsiradusios nuo 2011 metų, ir kad suinteresuotas asmuo R. Ž. po E. Ž. mirties yra priėmęs E. Ž. palikimą pagal apyrašą, bei ilgai neįsiregistruoja nuosavybės teisių į paveldimą turtą.
Tačiau pareiškėjas nenurodė atvejo, nustatyto Civiliniame kodekse, kuriam esant, teismas, patenkinęs reikalavimą dėl piniginio išieškojimo, turėtų pagrindą nustatyti priverstinę hipoteką, todėl prašymas dėl priverstinės hipotekos taikymo negali būti tenkinamas.
Taip pat teismas pažymi, kad iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypo, kuriam prašoma taikyti priverstinę hipoteką, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), savininke iki šiol yra įregistruota E. Ž., kuri yra mirusi. R. Ž., įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, nėra šio žemės sklypo savininkas, todėl nėra ketvirtosios sąlygos, kurią nurodė Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2017 m. lapkričio 13 dienos nutartyje, kad nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise.
Teismas sprendžia, kad dėl išdėstytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti priverstinę hipoteką, prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542-551 straipsniais,
nutaria:
Netenkinti pareiškėjo prašymo.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.