- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- 2-352-446/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00206-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- E. Ž.
- Atsakovas
- P. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovei P. J. miško darbų individualiai įmonei ir trečiajam asmeniui antstolei Eurikai Rulienei dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo patvirtinti jos 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimu dėl priešpriešinių kreditorinių reikalavimų įskaitymo atliktą įskaitymą galiojančiu 39545,88 Eur (136544 Lt) sumoje, priteisti iš atsakovės 1801,47 Eur (6220,12 Lt) jos naudai.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad 41033,36 Eur (141680 Lt) sumą atsakovo P. J. miško darbų individuali įmonė siekia išieškoti iš jos neva už neapmokėtas paslaugų suteikimą paliudijančias sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovei yra taip pat skolinga, ieškovė yra atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešime ieškovė detaliai išdėstė aplinkybes, sumas bei kokiu pagrindu atitinkamas suma atsakovė yra skolinga, nurodė, kad iš viso P. J. miško darbų individuali įmonė privalo E. Ž. sumokėti 41347,35 Eur (142764,12 Lt). Kadangi P. J. miško darbų individuali įmonė pati iš E. Ž. reikalauja 39545,88 Eur (136544 Lt), E. Ž. informavo P. J. miško darbų individualią įmonę, kad E. Ž. įskaito vienarūšius priešpriešinius reikalavimus 39545,88 Eur (136544 Lt) sumai. Po šio įskaitymo atlikimo E. Ž. nėra skolinga P. J. miško darbų individualiai įmonei, o pastaroji privalo sumokėti E. Ž. dar papildomai po įskaitymo likusius 1801,47 Eur (6220,12 Lt).
Ieškovė į parengiamąjį ir teismo posėdžius neatvyko.
Atsiliepimas
Atsakovė P. J. individuali įmonė atsiliepimu į ieškinį (64-70 b. l.) ir parengiamojo posėdžio metu jos atstovas prašė ieškinį dalyje dėl įskaitymo patvirtinimo galiojančiu nutraukti, kitoje dalyje ieškinį atmesti, tuo atveju, jei teismas spręstų, kad pagrindo nutraukti bylą nėra, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, skirti ieškovei E. Ž. 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų, t. y. 2896 Eur skiriant atsakovei P. J. miško darbų individualiai įmonei, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įstatymai nereikalauja teismine tvarka patvirtinti įskaitymą, ieškovė turi dokumentą, t. y. pranešimą apie įskaitymą, apie kurį atsakovė informuota, todėl ieškovės reikalavimas patvirtinti įskaitymą galiojančiu yra nenagrinėtinas teisme ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p.). Ieškovė, skųsdama antstolio veiksmus bei reikalaudama nutraukti vykdomąją bylą, jau siekė teismine tvarka pripažinti įskaitymo pasekmes, Šiaulių apylinkės teismas 2014-10-14 nutartyje ir Šiaulių apygardos teismas 2014-12-02 nutartyje jau pasisakė dėl ieškovės atlikto įskaitymo teisėtumo. Vykdomasis procesas dėl išieškojimo iš ieškovės atsakovės naudai buvo pradėtas dar iki įskaitymo, o įskaitymas vykdomojoje byloje negalimas. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos reikalavimas P. J. miško darbų individualiai įmonei yra galiojantis ir vykdytinas. Įstatymas draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, todėl įskaitymas negalėjo būti atliktas, nes teisme jau buvo iškelta civilinė byla pagal E. Ž. ieškinį atsakovei P. J. miško darbų įmonei dėl nuostolių, kurie, ieškovės teigimu, atsirado atsakovei netinkamai vykdant miško įveisimo, želdinių priežiūros ir apsaugos darbus, atlyginimo.
Tretysis asmuo atsiliepime į ieškinį (59-61 b. l.) nurodė, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, antstolė materialinio ir procesinio suinteresuotumo byloje neturi, ieškinio pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.
Ieškovė pateikė atsakovei P. J. miško darbų individuliai įmonei 2014 m. rugsėjo 12 d. pranešimą dėl priešpriešinių kreditorinių reikalavimų įskaitymo, kuriame nurodė, kad iš viso įmonė privalo pareiškėjai E. Ž. sumokėti 142764,12 Lt, kadangi įmonė pati iš pareiškėjos reikalauja 136544 Lt, todėl pareiškėja informuoja įmonę, kad pareiškėja įskaito vienarūšius priešpriešinius reikalavimus 136544 Lt sumai, po šio įskaitymo pareiškėja nėra skolinga įmonei, o įmonė privalo sumokėti pareiškėjai dar papildomai po įskaitymo likusius 6220,12 Lt, kuriuos prašo ne vėliau kaip per 10 dienų sumokėti (20-21 b. l.). Atsakovė neginčija, kad šį pranešimą gavo. Ieškiniu ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos atliktą įskaitymą galiojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-8294-776/2014 buvo išspręstas E. Ž. skundas dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų, vykdant išieškojimą iš jos turto P. J. miško darbų individualios įmonės naudai. Akivaizdu, kad šalys šioje ir Šiaulių miesto byloje Nr. 2-8294-776/2014 yra tapačios, nors jų procesinė padėtis ir kitokia. Šiaulių miesto apylinkės teismo civilinėje byloje buvo išspręstas klausimas dėl antstolės atliktų veiksmų teisėtumo, nutarties motyvuojamoje dalyje pasisakyta dėl ieškovės E. Ž. priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau prejudicinę reikšmę pagal Lietuvos CPK 182 straipsnio 2 punktą turi ne bet kokios teismų sprendimuose konstatuojamos aplinkybės, o tik suformuluotos sprendimo rezoliucinėje dalyje. Ankstesnėje byloje ieškovė nebuvo pareiškusi reikalavimo pripažinti teisėtu jos priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, todėl daroma išvada, kad šioje ir Šiaulių apylinkės teismo byloje Nr. 2-8294-776/2014 pareikšti reikalavimai yra tiesiogiai susiję, tačiau ne tapatūs, dėl ko nutraukti bylą nėra pagrindo. Kiekvienas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, todėl visiškai nepagrįstas atsakovės reikalavimas nutraukti bylą CPK 137 str. 2 d. 1 p., 293 str. 1 p. pagrindu dalyje dėl įskaitymo pripažinimo galiojančiu.
Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas - vienas iš įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Tai vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; kt.).
2014 m. kovo 21 d. Kelmės rajono apylinkės teismo galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-23-496/2014 iš E. Ž. priteista 122658,91 Lt skolos, 7142 Lt palūkanų, 6743,09 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2013 m. spalio 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5136 Lt bylinėjimosi išlaidų P. J. miško darbų individualios įmonės naudai. 2014 m. balandžio 23 d. sprendimas įsiteisėjo („Liteko“ duomenys). Kaip matyti iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, antstolės E. Rulienės atsiliepimo (59-61 b. l.), antstolės patvarkymų (22, 26 b. l.), antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš ieškovės E. Ž. atsakovė P. J. miško darbų individualios įmonės naudai pagal Kelmės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-23-496/2014. Įskaitomas gali būti tik toks reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs. Tačiau ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos reikalavimas atsakovei P. J. miško darbų įmonei yra galiojantis ir vykdytinas.
Lietuvos Respublikos CK 6.134 straipsnio nuostatos draudžia įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme. Kelmės rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. 2-35-471/2015 pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui P. J. miško darbų individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo, sutarčių kainos sumažinimo ir įpareigojimo atlikti darbus. Pareikšdama ieškinį teisme ieškovė prašė priteisti iš P. J. miško darbų individualios įmonės 18545,47 Lt nuostolių atlyginimo, sumažinti miško įveisimo sutarties Nr. 4 kainą 17964,87 Lt ir miško įveisimo sutarties Nr. 5 kainą 29510,69 Lt, priteisti 6743,09 Lt delspinigių ir procesines palūkanas. Atsakovė P. J. miško darbų individuali įmonė su ieškiniu nesutiko, 2015 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinys atmestas (42-48 b. l.). Kaip matyti iš pranešimo dėl priešpriešinių kreditorinių reikalavimų įskaitymo turinio (20-21 b. l.), ieškovė įkaitymą atliko dėl tų nuostolių, kurie, jos teigimu, susidarė dėl netinkamo atsakovės sutarčių vykdymo, dėl kurių priteisimo ji kreipėsi su ieškiniu į teismą, taip pažeisdamas CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą įskaitymo draudimą.
Aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad ieškovės atliktas įskaitymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl laikytinas neteisėtu, ieškovės reikalavimas dėl įskaitymo patvirtinimo atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kaip jau minėta, Kelmės rajono apylinkės teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-35-471/2015 pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui P. J. miško darbų individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo. Reikalavimas priteisti 1801,47 Eur nuotoliams padengti, kurie, ieškovės paskaičiavimu, nepadengė jos patirtų nuostolių sumos atlikus įskaitymą, paliktinas nenagrinėtu, kadangi jis pareikštas dėl to pateis dalyko, tuo pačiu pagrindu, kildinamas iš tų pačių faktinių aplinkybių, netinkamo tų pačių sutarčių vykdymo kaip ir reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2-35-471/2015 pagal pačios ieškovės ieškinį.
Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnis numato, kad teismas, nustatęs, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šaliai gali būti paskirta bauda. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
Piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis žalos padaroma ne tik šaliai, bet ir valstybei, nes tokiais atvejais nepagrįstai eikvojama teismo ir dalyvaujančių asmenų lėšos ir laikas. Išanalizavus teismo sprendimus, juose išdėstytus ieškovės reikalavimus, teismų sprendimų motyvus, galima daryti išvadą, kad ieškovė pareikšdamas akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį dėl reikalavimo įskaitymo pripažinimo galiojančiu ir tapatų reikalavimą kaip ir ankstesnėje byloje dėl nuostolių atlyginimo, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartyje, išnagrinėjęs ieškovės E. Ž. skundą dėl antstolės Eurikos Rulienės veiksmų vykdomojoje byloje, konstatavo, kad ieškovė neturi jokio reikalavimo į P. J. miško darbų įmonę, kuris būtų patvirtintas vykdomuoju dokumentu, teismas negali pripažinti pareiškėjos atlikto įskaitymo atitinkančio įstatymo keliamus reikalavimus, todėl jos argumentai, kad ji nieko nėra skolinga P. J. miško darbų individualiai įmonei atmestini kaip nepagrįsti (71-72 b. l.). Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės E. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties, paliko minėtą nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjus vykdymo veiksmus vykdomoji byla gali būti nutraukta tik CPK 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais vykdomosios bylos nutraukimo pagrindais; kadangi CPK 629 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė vykdymo procese nutraukti vykdomąją bylą skolininkui atlikus įskaitymą, vykdymo metu toks įskaitymas, kai prievolės pasibaigimas sąlygotų vykdomosios bylos nutraukimą, nėra galimas; vykdymo procese yra numatytas pinigų sumų išieškojimo tarpusavio įskaitymo būdu galimybė, jei yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo (73-74 b. l.). Taigi, ieškovei buvo plečiamai išaiškinta įskaitymo esmė, taikymo galimybės, tačiau ieškovė, nepaisydama jau įsiteisėjusių teismų sprendimų, pareiškė ieškinį teisme, prašydama jos atliktą įskaitymą pripažinti teisėtu, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdomos vykdomosios bylos sustabdymą. Kelmės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-35-471/2015 pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui P. J. miško darbų individualiai įmonei jau buvo sprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas, tačiau ieškovė iš naujo, tuo pačiu pagrindu, dėl to paties dalyko pareiškė reikalavimą priteisti tuos pačius nuostolius. Nei pati ieškovė, nei jos atstovas į teismo posėdžius neatvyko. Visuma šių aplinkybių suponuoja, kad ieškovė įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų - sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Toks elgesys negali būti toleruojamas ir pripažintinas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes – baudą. Kadangi ieškovė – fizinis asmuo, tikėtina, neturinti teisinio išsilavinimo, galimai klaidinamas kitų asmenų, teismas neturi duomenų, kad jai anksčiau buvo taikytos analogiško pobūdžio sankcijos, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis jai skirtina nedidelė 300 Eur bauda.
Atsakovė prašo skirti ieškovei E. Ž. 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų, t. y. 2 896 Eur, skiriant atsakovei P. J. miško darbų individualiai įmonei. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji patyrusi didesnių nuostolių nei jos nurodytos bylinėjimosi išlaidos – advokatui sumokėtas atlygis už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme, todėl baudos dalis atsakovei neskirtina.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.). Sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovei iš ieškovės priteistinos išlaidos, susijusios su advokato teikta pagalba, kurios šioje byloje yra 940 Eur (75, 76, 82, 83 b. l.). Šios išlaidos patvirtintos pateiktomis advokato A. Gogolev sąskaitomis (75, 82 b. l.), atsakovės mokėjimo nurodymais (76, 83 b. l.), iš kurių matyti, kad atsakovė už procesinių dokumentų parengimą šioje byloje ir jos atstovavimą teisme advokatui sumokėjo 940 Eur. Atsiliepimas į ieškinį parengtas kvalifikuotai, pateikti dokumentai, patvirtinantys jame nurodytas aplinkybes, parengiamajame posėdyje dalyvavo atsakovę atstovaujantis advokatas, ieškovė pripažinta piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis, advokatui sumokėtas atlygis neviršija advokatui priteistino atlygio dydžio, nurodyto Teisingumo ministro (kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku) 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl mažinti priteisiamų šių bylinėjimosi išlaidų dydį nėra pagrindo.
Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalies nuostatas jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos valstybės biudžetui išieškomos iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų šioje byloje neatleista, ieškinį atmetus iš jos valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.) (1 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 95 straipsnio 2 dalimi, 178 straipsniu, 185 straipsnio 1 dalimi, 259, 263-270 straipsniais, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį dalyje dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo atmesti.
Ieškinį dalyje dėl 1801,47 Eur priteisimo palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš E. Ž. 940 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų P. J. miško darbų individualiai įmonei.
Priteisti iš E. Ž. 11 Eur (vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis E. Ž. paskirti 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.