Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. S. gynėjo advokato Vytauto Merkšaičio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje 2020 m. gegužės 15 d. priimtą nutarimą Nr. LK-90.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2015 m. lapkričio 20 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 19 d.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo E. S. gynėjo advokato Vytauto Merkšaičio skundas atmetamas.

8. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio redakcija, tačiau šiuo atveju sprendžiama dėl apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo neišeinant už skundo ribų, todėl kolegija vadovaujasi įstatymo, galiojusio skundžiamos nutarties priėmimo metu, nuostatomis (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-180-1076/2019). Tai neprieštarauja ir 2019 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 75 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas) nuostatoms.

9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti jam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi E. S. gynėjo skundo teiginius, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas E. S. šiuo metu nėra tinkama poveikio priemonė, t. y. kalinimo sąlygas jam švelninti dar per anksti, nes savo elgesiu jis dar neįrodė, jog gali elgtis nepriekaištingai ir sėkmingai integruotis į visuomenę.

11. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi BVK nuostatų ir savo sprendimą, nors ir neišsamiai, tačiau motyvavo. Tai, kad E. S. netenkina priimtas sprendimas, nedaro skundžiamos nutarties neteisėtos, nepagrįstos ar šališkos. Kadangi nuteistojo gynėjas skunde prašo nesureikšminti ankstesnių jo teistumų bei likusios neatliktos bausmės dalies, todėl teisėjų kolegija pažymi, jog lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos lemia ne vien minėti aspektai, kurie vertinami tik bendrame visų aplinkybių kontekste, tačiau ir asmens elgesio įvertinimas pagal OASys metodiką, jo elgesio bei mąstysenos pokyčiai bausmės atlikimo metu, pastangos resocializuotis ir siekti savo gyvenimo tikslų teisėtomis priemonėmis.

12. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog laisvės atėmimo bausmę E. S. atlieka nebe pirmą kartą, anksčiau jis teistas tris kartus. Nors nuteistajam nebūdingas nusikaltimų modelis, tačiau jo daromi nusikaltimai sunkėja, kas įpareigoja atidžiau vertinti E. S. galimybę išeiti į laisvę anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam anksčiau buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas ir nors nustatytą vienerių metų laikotarpį E. S. vykdė teismo jam paskirtus įpareigojimus, tačiau, nutraukus probaciją, ir vėl darė naujas nusikalstamas veikas, kas rodo, jog pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laikotarpį jam yra sudėtinga ir daug pastangų reikalaujanti užduotis. Dėl paskutinių padarytų nusikaltimų (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, pasikėsinimas padaryti kontrabandą) nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, vis dėlto, šiuo metu teigia suprantantis savo elgesio priežastis bei pasekmes, t. y. padarytus nusikaltimus jis pripažįsta, savo indėlio nemenkina.

13. Kadangi E. S. nusikaltimų darymą lėmė noras gerai gyventi, todėl teisėjų kolegija įvertina jo požiūrį į darbinį užimtumą bei galimybes įsidarbinti laisvėje. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba, nors ne kartą kreipėsi su prašymais dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo dėl laisvų darbo vietų pataisos namuose stygiaus. 2019 m. vasario 21 d. jis atliko gerbūvio darbus – sutvarkė bendro naudojimo džiovyklos patalpas. Įvertinus aplinkybę, jog bausmę E. S. atlieka nuo 2015 m. pradžios, jo pastangos įsidarbinti nelaikytinos pakankamomis. Per daugiau nei penkerius bausmės atlikimo metus nuteistasis turėjo galimybę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją dėl darbinio užimtumo suteikimo gerokai daugiau nei kelis kartus. Be to, savanoriškai galima atlikti ir nemokamus aplinkos tvarkymo darbus, tačiau E. S. tokio pobūdžio darbą atliko vos vieną kartą. Šis daugiau atsitiktinio pobūdžio nuteistojo darbas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog jis yra motyvuotas kruopščiai ir sąžiningai dirbti būdamas laisvėje. Pateiktos medžiagos duomenimis E. S. kur kas smagiau bei įdomiau leisti laiką dalyvaujant įvairiuose konkursuose bei viktorinose, sporto renginiuose, t. y. jo mąstysena yra nukreipta į tai, kaip lengvai ir neįpareigojančiai praleisti įkalinimo laikotarpį, tačiau ne į tai, kaip sumažinti nusikaltimais sukeltas pasekmes, kaip sąžiningai užsidirbti pragyvenimui ir pan.

14. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis turi neatlygintų skolų, siekiančių 2582,76 Eur. Šios skolos jis nėra net pradėjęs atlyginti, nors iš esmės ji nėra labai didelė ir su artimųjų pagalba galėjo būti jau seniai padengta. Nors E. S. deklaruoja ketinimą turimus finansinius įsipareigojimus išmokėti, tačiau teisėjų kolegija šių ketinimų nelaiko nuoširdžiais bei realistiškais. Pataisos įstaigoje nuteistąjį pastoviai remia artimieji, iš kurių jis gauna periodines pingines perlaidas, tačiau visus šiuos pinigus E. S. išleidžia asmeninių poreikių tenkinimui, o skolos atlyginimą sąmoningai ignoruoja. Toks neatsakingas požiūris į gaunamų lėšų tvarkymą tik parodo, jog nuteistasis dar nėra pasiruošęs gyventi probacijos sąlygomis. Jis neprisiima atsakomybės už savo veiksmus ir visais įmanomais būdais stengiasi išvengti turimų prievolių vykdymo. Šios išvados nepaneigia ir pateiktoje medžiagoje esanti informacija apie tai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, būtų priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Net jei E. S. iš tiesų įsidarbintų minėtoje įmonėje (Socialinio tyrimo išvadoje nėra duomenų, kokias pareigas nuteistasis galėtų užimti), tai nesuteikia pagrindo išvadai, jog turimos skolos būtų pradėtos atlyginti ir pamažu pilnai išmokėtos.

15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo prieštaringas, E. S. yra ir skatintas, ir baustas drausmine tvarka. Nors gautos drausminės nuobaudos šiuo metu nėra galiojančios, tačiau jos rodo, jog prisitaikyti prie nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių E. S. yra sudėtinga. Pažymėtina, jog net tris kartus nuteistasis buvo baustas už draudžiamų daiktų laikymą, kas yra itin šiurkštus pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas, dėl ko E. S. buvo kuriam laikui perkeltas į kamerų tipo patalpas. Paskutinė jo nuobauda už tatuiruočių darymą yra gauta palyginus neseniai – 2019 m. kovo 28 d., vadinasi, galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi tik nuo šių metų pavasario. Padarytų nusižengimų išsidėstymas bausmės atlikimo metu (E. S. prasižengia maždaug kartą per metus) rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas įkalinimo įstaigoje galiojančią tvarką, vis tiek savo interesus iškelia aukščiau visiems nuteistiems asmenims vienodai taikomų standartų. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad E. S. savivertė yra aukšta, taigi, jis galimai nėra linkęs nusileisti kitiems asmenims, priimti kitokias taisykles, nei pats sau yra nusistatęs. Tai, kad nuteistasis keturis kartus buvo ir paskatintas, nėra kuo nors išskirtinė aplinkybė, lemianti lygtinio paleidimo taikymą. Tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Šiuo metu E. S. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vadinasi, pataisos įstaigos administracija jo elgesio nevertina taip pozityviai, kad jam būtų sudarytos sąlygos tęsti bausmės atlikimą lengvojoje nuteistųjų grupėje.

16. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir artima žemai, tačiau tokia nėra, E. S. priskiriamas vidutinei rizikos grupei – 43 balai pagal OASys metodiką, todėl būtina nustatyti reikšmingą pažangą mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių nuteistajam išskiriami du. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors E. S. daro tam tikrą pažangą, koreguodamas savo elgesį, tačiau ši pažanga nėra nuosekli bei kryptinga. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam išskiriama net keturiolika apsauginių nuo pakartotinio nusikalstamumo veiksnių, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, dalis šių veiksnių nepasitvirtino (visi teiginiai apie savęs realizavimą darbinėje aplinkoje, savo elgesio pasekmių įžvelgimą, mąstymo lankstumą, kritišką savo elgesio praeityje vertinimą ir kt.), o kita dalis nėra itin reikšminga, vertinant galimybę pakartotinai nusikalsti. Socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, emocinis stabilumas, savikontrolė, psichoaktyvių medžiagų nevartojimas E. S. buvo būdinga ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau tai nesulaikė jo nuo šių priešingų baudžiamajam įstatymui veikų, todėl mažai tikėtina, jog tie patys faktoriai jį saugos ir nuo pakartotinio nusikalstamumo. Darytina išvada, jog pavyzdingai elgtis nuteistasis sugeba tik struktūrizuotoje aplinkoje, kaip jam pavyks integruotis į visuomenę išėjus iš struktūrizuotos aplinkos priklausys nuo paties nuteistojo asmeninių faktorių bei aplinkinių veiksnių. Kadangi šiuo metu E. S. nustatyti 20 statinių balų ir 23 dinaminiai balai, t. y. koreguotinų balų yra daugiau nei nekintančių, todėl tikslinga tęsti nuteistojo elgesio korekciją pataisos įstaigoje.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių (įgijo vidurinį išsilavinimą ir kelias specialybes, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra skatintas, palaiko ryšius su šeimos nariais bei artimaisiais) nepakanka daryti išvadai, kad E. S. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai ar nepakankamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. S. gynėjo advokato Vytauto Merkšaičio skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.