Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 59-260 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014 m. sausio 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 str. 3 d., 260 str. 2 d. ir 25 str. 3 d., 22 str. 1 d., 199 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia: 2015 m. rugpjūčio 12 d. Bausmės pabaiga: 2022 m. gruodžio 10 d. ½ paskirtos bausmės atliko 2018 m. gruodžio 10 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) nutarimu Nr. 59-260 nutarė taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti intensyvią priežiūrą, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022-12-10; dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos.

Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistojo R. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, bet artima žemai – 48 balai, yra pažanga ją mažinant (rizikos vertinimas sumažėjo 6 balais), nuteistasis įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, atliko nemažą laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmę vykdo Pusiaukelės namų sąlygomis. Nuteistasis palankiai žiūri į priežiūrą, supranta kitų pažiūras ir tam tikru laipsniu jas priima, šiuo metu dėl teisės pažeidimo savo kaltę pripažįsta, motyvuotas keisti nusikalstamą elgesį. Bausmės atlikimo laikotarpiu nebaustas, 4 kartus skatintas, Vilniaus pusiaukelės namų poskyryje pažeidimų nefiksuota. Nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, turi oficialią darbo patirtį, įgytą statybininko-apdailininko profesiją, dirba, turi realią galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju, dengia finansinius įsipareigojimus, turi glaudžius socialinius ryšius, turi gyvenamąją vietą ir sutinka su intensyvia priežiūra ir išreiškia motyvaciją nebenusikalsti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, jog R. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Komisijos narių nuomonė šiuo klausimu buvo vieninga.

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, gali būti lygtinai paleisti atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK str. 157 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimo lygtinai paleisti R. K. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, pirmiausiai teismas atsižvelgia į tai, kad R. K. formaliai atitinka BVK 157 str. 1 d., 2 d. 2 p. nurodytus kriterijus – jo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateiktas sutinkant su intensyviąją priežiūra likus mažiau nei 9 mėnesiams iki kol bus atlikęs pusę paskirtos bausmės (Komisijos nutarimo priėmimo metu jau buvo suėjęs ir ½ bausmės atlikimo terminas), jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (48 balai), tačiau yra padaryta pažanga ją mažinant (po paskutinio vertinimo 2018 m. balandžio mėnesį pakartotinio teistumo rizika sumažėjo 6 balais).

R. K. šiuo metu atlieka subendrintą 8 metų bausmę už vieną sunkų nusikaltimą ir pasikėsinimą padaryti kitą sunkų nusikaltimą – veikdamas organizuotoje grupėje, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinės medžiagos turėdami tikslą ją platinti bei pasikėsino šias narkotines medžiagas gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną išvengdami muitinės kontrolės. Antrasis nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios. Iki šių nusikaltimų padarymo R. K. buvo teistas vieną kartą, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas buvo išnykęs. Amžius pirmojo teistumo metu 18 m. Dabartinis nusikaltimas sunkesnis už ankstesnįjį. Nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos siekimu, todėl yra nuteistajam būdingo nusikaltimo modelio dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos nagrinėjimo metu R. K. savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, nors socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad šiuo metu savo kaltę pripažįsta, vertinimo metu neslėpė jokių faktų apie dabartinę ar buvusią nusikalstamą veiką.

R. K. Komisijai pristatomas 2 kartą. Pirmą kartą svarstant nuteistąjį Komisija nutarė jam netaikyti lygtinio paleidimo, atsižvelgdama į tai, kad nuteistojo asocialaus elgesio nuostatos susiformavo paauglystėje, jis yra linkęs rizikuoti ir pasielgti impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes, bendravimą su netinkama draugų kompanija, vidutinę pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, neatliktą didelę laisvės atėmimo bausmės dalį. Komisija nustatė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų, dalyvauti programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“, dengti ieškinius, toliau dirbti. Nuteistasis šias rekomendacijas įvykdė pilnai, dalyvavo minėtoje programoje ir ją sėkmingai baigė, neturi galiojančių nuobaudų ar žodinių įspėjimų, dengia vykdomąsias bylas ir yra pateikęs dokumentus, po perkėlimo į Vilniaus pusiaukelės namus tęsia darbinę veiklą UAB (duomenys neskelbtini) – pagalbiniu darbuotoju.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis teigia, jog prieš pastarąjį teistumą niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje. Teigia, kad apie 1 metus buvo dirbęs užsienyje, tolimųjų reisų vairuotoju, bei apie 10 metų dirbo sporto klube instruktoriumi. Laisvėje yra įgijęs statybininko-apdailininko profesiją. 2016 m. Marijampolės pataisos namuose įgijo pagrindinį išsilavinimą, 2016-2017 m. mokėsi 11 klasėje. Marijampolės pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus Pusiaukelės namų poskyryje mokėsi 12 klasėje. Laisvės atėmimo bausmės metu dirbo plataus profilio statybininku, nekvalifikuotu statybos darbininku ir kalviu štampuotoju, perkeltas tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pusiaukelės namus nuo 2018 m. spalio 30 d. įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju. 2018-03-23 yra gauta pažyma iš UAB (duomenys neskelbtini), kad įmonė suteiks darbo vietą R. K. lygtinio paleidimo į laisvę atveju. Kaip pažymima socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis teigia, jog iki įkalinimo nuolatinių pajamų šaltinio neturėjo, kol nedirbo, buvo priklausomas finansiškai nuo artimųjų, tačiau šiuo metu gauna darbo užmokestį, moka įsiskolinimus, yra pateikęs pažymą iš darbdavio dėl vykdomų išskaičiavimų, stengiasi riboti savo išlaidas, kad būtų mažesnė našta artimiesiems, tokiu būdu matoma nuteistojo pažanga keliant savo kvalifikaciją didinant darbo patirtį ir tvarkant lėšas, bei reali galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, kas teikia pagrindą manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis sieks teisėtai užsidirbti pragyvenimui.

Nuteistojo socialiniai ryšiai yra išlikę ir palaikomi su mama ir trimis nepilnamečiais vaikais, su artimaisiais santykiai geri, bausmės atlikimo laiku dažniausiai ryšius palaikė susirašinėdamas laiškais, rečiau paskambindamas telefonu. Gyvendamas Pusiaukelės namų poskyryje su artimaisiais bendrauja telefonu, internetu ir trumpalaikių išvykų į namus metu. Trumpalaikių išvykų metu vyksta pas motiną G. K. adresu (duomenys neskelbtini), kur ketina gyventi lygtinio paleidimo atveju. Yra gautas raštas iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, kuriame nurodoma, kad G. K. sutiko, kad sūnus R. K. apsigyventų jos gyvenamojoje vietoje. Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalstamą veiką atliko bendrininkų grupėje, buvo lyderis, jo paties teigimu, praeityje jam darė įtaka netinkami draugai ir ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, tačiau šiuo metu stengiasi atsiriboti nuo asmenų, su kuriais buvo susijęs nusikaltimų padarymo metu.

Vertinant R. K. asmenybę jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo savivertė gana aukšta, jis nesijaučia, kad būtų neramus, prislėgtas, emociškai nestabilus, kad negalėtų susidoroti su kliūtimis. Nėra savęs žalojęs, bandęs nusižudyti, suicidinių minčių, jausmų neturi. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenines savybes galima teigti, kad jis yra linkęs rizikuoti, yra pasielgęs impulsyviai, negalvodamas apie pasekmes. Tačiau nuteistasis pataisos namuose siekė pozityvių asmenybės pokyčių, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Relaksacija“, skirtoje atsipalaidavimo pratyboms, siekiant suteikti relaksacijos, savikontrolės, savęs valdymo galimybes, ugdyti pozityvų mąstymą ir vaizduotę, išmokti valdyti stresą ir įtampą. Taip pat dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje „Meno terapija“, padedančioje geriau pažinti ir suvokti save, atpažinti savo jausmus, juos įvardinti ir išreikšti žodžiais. Perkeltas į Marijampolės pataisos namų Pusiaukelės namų poskyrį, nuteistasis dalyvavo „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programos“ užsiėmimuose ir juos pabaigė, taip pat dalyvavo paskaitoje „Stresas ir jo valdymas“. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. K. deda pastangas ugdyti savo asmenybę bei atsikratyti neigiamų savybių, kurios darė įtaką jo nusikalstamam elgesiui.

Atsižvelgiant į tai, kad R. K. padaryta nusikalstama veika yra susijusi su neteisėtu narkotinių medžiagų platinimu, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį su psichika veikiančiomis medžiagomis. Šiuo atveju R. K. byloje nėra duomenų, kad jis kada nors vartojo narkotikus, pats nuteistasis teigia, kad narkotinių medžiagų nevartoja, nors praeityje buvo bandęs vartoti marihuanos, laisvėje alkoholį vartojo saikingai ir mano, kad priklausomybės neturi. Bausmės atlikimo metu Marijampolės pataisos namų Marijampolės pusiaukelės namų poskyryje apsvaigimo atvejų neužfiksuota, buvo tikrintas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tyrimo rezultatai neigiami. Iš trumpalaikių išvykų į namus dviem paroms grįžta blaivus, patikrinus išvykų metu buvo rastas namuose, blaivus. Tokiu būdu darytina išvada, kad R. K. problemų, susijusių su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, neturi.

Svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taip pat svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje. R. K. bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, skatintas tris kartus. Po perkėlimo į Vilniaus pusiaukelės namus darbo vietoje buvo tikrintas du kartus, pažeidimų neužfiksuota. Pažymėtina ir tai, kad be dalyvavimo jau anksčiau paminėtuose užsiėmimuose, nuteistasis pataisos įstaigoje dalyvauja ir kitoje pozityvaus užimtumo veikloje: dalyvauja šventėse ir kituose renginiuose bei prisideda prie jų organizavimo, atliko gerbūvio darbus, dalyvauja susitikimuose. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad R. K. bausmės atlikimo laikotarpiu laikosi jam paskirtų įpareigojimų, atsakingai naudojasi suteikiamomis privilegijomis, laisvą laiką skiria pozityviam užimtumui. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis jam nustatytų įpareigojimų, įstatymų, ir pakartotinai nebenusikals.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės, iš esmės teigiamai charakterizuojančios nuteistojo asmenybę, jo elgesį, bei nuteistojo sutikimas su intensyvia priežiūra, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistojo toliau neizoliuojant nuo visuomenės. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad yra tikslinga patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 59-260 ir nuteistajam R. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant jam intensyvią priežiūrą, kuri vykdytina Probacijos įstatymo nustatyta tvarka, o pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, paskirti jam BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui ir skatins jį ateityje daugiau nenusikalsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d., 2 d. 2 p., 3 d., 4, 5 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 2, 5 d., 364 str.,

nutaria:

patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 59-260 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. K..

Nustatyti nuteistajam R. K. intensyvią priežiūrą, kuri vykdytina Probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui, nustatyti R. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d., numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2022-12-10;

2) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2022-12-10;

3) pradėti dirbti ir tęsti darbą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.