Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Magnumo investicijos“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Magnumo investicijos“ dėl baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

20. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

22. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės UAB „Teledema“ (toliau – ir ieškovė) pareikštą ieškinį atsakovei UAB „Magnumo investicijos“ (toliau – ir atsakovė arba apeliantė) dėl 14 102,51 Eur baudos priteisimo.

23. Bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „Magnumo investicijos“ (nuomotoja) su UAB „Teledema“ (nuomininkė) 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sutartis), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) centre, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovei išnuomotos 715,52 kv. m patalpos: 78,47 kv. m administracinės paskirties patalpos 1 aukšte, 569,24 kv. m administracinės paskirties patalpos 7 aukšte bei 67,81 kv. m bendro naudojimo patalpos. Pagal šalių sudarytą sutartį nuomotoja įsipareigojo išnuomoti nuomininkei patalpas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o nuomininkė įsipareigojo priimti iš nuomotojos patalpas ir mokėti patalpų nuomos mokestį bei kitus mokėjimus. Sutartyje numatytas patalpų nuomos terminas – 60 mėnesių nuo patalpų perdavimo dienos. Pagal nuomos sutartį nuomojamas turtas nuomininkui turėjo būti perduotas ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 1 d., o nuomos mokestis pradėtas skaičiuoti praėjus 2 mėnesiams nuo patalpų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos (sutarties specialiosios dalies 3, 5 punktai). Patalpų naudojimo paskirtis – administracinė. Sutarties priedas Nr. 5 – Patalpų išplanavimo schema turėjo būti suderintas ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 20 d., o priedas Nr. 6 – patalpų individualaus įrengimo schema – ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 20 d. Byloje nėra ginčo dėl to, kad minėti sutarties priedai iki nustatytų terminų šalių nebuvo suderinti. Nuomojamos patalpos nuomininkei buvo perduotos 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarant patalpų perdavimo–priėmimo aktą. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 14 102,51 Eur baudą, kadangi atsakovė 43 dienas vėlavo perduoti ieškovei patalpas, ir bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai.

25. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

26. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje nurodoma, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, 26 pastraipa).

27. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų ir objektyviųjų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020, 28 pastraipa ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Pirmiausia paminėtina, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas vertino, kad neteisėtas įskaitymas nutraukia ieškinio senaties terminą senaties terminą, kadangi skundžiamame sprendime aiškiai nurodyta, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nenustatyta, kad jo eiga buvo sustabdyta ar nutraukta.

29. Bylos duomenys patvirtina, kad šalims 2020 m. rugpjūčio 12 d. sudarius patalpų perdavimo–priėmimo aktą ir tokiu būdu nuomininkei perdavus patalpas, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. išrašė atsakovei sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl baudos pagal 2019 m. lapkričio 28 d. sutarties 5.12 punktą ir nurodė, kad mokėtina baudos suma yra 14 102,51 Eur. Tos pačios dienos reikalavimu ieškovė pateikė atsakovei minėtą sąskaitą ir atsižvelgdama į tai, kad ji turėjo nuomotojai iki 2020 m. rugsėjo 4 d. sumokėti depozito dalį – 17 671,80 Eur, atliko nurodytų sumų įskaitymą. Atsakovė, nesutikdama su įskaitymu, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš UAB „Teledema“ 88 685,64 Eur skolą, 13 202,51 Eur pagal sutartį nesumokėto užstato (depozito), 4 661,01 Eur netesybų, 8 procentų dydžio metines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 28 d. sprendime (civ. byla Nr. e2-692-657/2022) nėra konstatavęs, kad ieškovės atliktas įskaitymas yra nepagrįstas, atliktas neegzistuojant įstatyme numatytiems įskaitymo pagrindams. Tik Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje buvo pripažinta, kad ieškovė savo teises realizavo netinkamai, nepareikalavo nuomotojos sumokėti pagal sutartį mokėtiną baudą, todėl įskaitymą atliko be pagrindo, nesant įstatyme nustatytų sąlygų. Po šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimo, ieškovė raštu 2023 m. sausio 9 d. pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų pagal sutartį paskaičiuotą baudą, tačiau atsakovė šios baudos per nustatytą 10 dienų terminą nesumokėjo. Ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2023 m. kovo 8 d.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įstatymo leidėjo reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad aplinkybių visetas pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, jog ieškovė, įgyvendindama savo teises, buvo atidi, rūpestinga, tačiau pasirinkdama neteisminį savo teisių įgyvendinimo būdą (atlikdama įskaitymą), sąžiningai klydo dėl jos turimos reikalavimo teisės vykdytinumo. Chronologine seka įvertinęs faktines aplinkybes ir termino praleidimo priežastis, nenustatęs ieškovės nesąžiningumo ar nerūpestingumo, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teisingai sprendė, jog nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas atnaujintinas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Tokia aplinkybė, kaip ieškovės atliktas įskaitymas, kurį vėliau teismas pripažino nepagrįstu, neabejotinai turėjo įtakos tam, kad laiku nebuvo realizuota teisė į teisminę gynybą civilinio proceso tvarka, tačiau pati savaime neteikia pagrindo daryti išvadą apie ieškovės nesąžiningumą atliekant įskaitymą. Pažymėtina ir tai, kad ieškinio senaties termino atnaujinimas savaime nereiškia ieškinio patenkinimo, o tik sudaro prielaidas įvertinti, ar egzistuoja ieškovės nurodomas jos teisių pažeidimas ir ar jos pasirinktomis teisinėmis gynybos priemonėmis šis pažeidimas gali būti pašalintas.

31. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas visapusiško ir objektyvaus bylos įrodymų vertinimo principas, pagal kurį teismas išvadas dėl bylos aplinkybių turi daryti objektyviai įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, jų tarpusavio ryšį, kylančius prieštaravimus, joks įrodymas, išskyrus tuos, kurie tiesiogiai nurodyti įstatyme, teismui neturi prioritetinės, iš anksto nustatytos galios. CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių aiškinimo praktika yra nuosekliai išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).

32. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, o taip pat teigti, jog nebuvo vertinamos atsakovės nurodomos aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė nepagrįstai sureikšmina atskiras bylos aplinkybes, teikia pirmenybę savo pozicijai palankiems įrodymams (kaip pvz. ieškovė vėlavo teikti nurodymus patalpų įrengimui, taip pat keitė jau pateiktus nurodymus ir kt.), tačiau to nepakanka paneigti teismo išvadoms, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu, dėl bylos faktų.

33. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškovės atsakomybę už vėlavimą įrengti patalpas.

34. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal šalių sudarytą sutartį, iki patalpų perdavimo nuomai nuomotoja įsipareigojo įrengti patalpas pagal nuomininkės parengtą ir su nuomotoja suderintą patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemą (priedas Nr. 5) bei patalpų individualaus įrengimo specifikaciją (priedas Nr. 6). Remiantis sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1 papunkčiu ir bendrosios dalies 5.2 papunkčiu nuomotoja iki patalpų perdavimo termino įsipareigojo įrengti patalpas pagal priedą Nr. 4 ir nuomininkės parengtą bei su nuomotoja suderintą patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemą (Priedas Nr. 5) bei patalpų individualaus įrengimo specifikaciją (Priedas Nr. 6). Nuomotoja įsipareigojo visus įrengimo darbus pavesti atlikti jos pasirinktam rangovui. Pagal sutarties sąlygas nuomininkė įsipareigojo parengti priedą Nr. 5, pataisyti jį pagal nuomotojos pastabas ir galutinai suderinti su ja iki 2019 m. gruodžio 20 d., o priedą Nr. 6 – iki 2020 m. sausio 20 d. arba iki šalių atskiru susitarimu suderinto termino (sutarties specialiosios dalies 5 punktas, bendrosios dalies 5.2 papunktis). Pagal sutarties bendrosios dalies 5.4 papunktį, jeigu šalys neparengs priedų Nr. 5 ir Nr. 6 ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų nuo specialiojoje dalyje nurodyto termino, laikoma, kad nuomininkė priims patalpas tokios būklės ir taip įrengtas, kaip nurodyta patalpų standartinio įrengimo specifikacijoje – priede Nr. 4. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad iki sutartyje nustatytų terminų minėti priedai nebuvo parengti ir suderinti su nuomotoja. Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatytų aplinkybių visuma pagrįstai ir teisingai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, kad prieš tai minėtos aplinkybės negali būti laikomos turinčios reikšmės tinkamam sutarties vykdymui ir patalpų perdavimui iki sutartyje nustatyto termino.

35. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę reikšmę (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ir res judicata (teismo sprendimo) galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis) Vadinasi, teismas sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje, siekdamas teisingai išspręsti konkretų ginčą, gali konstatuoti aplinkybes ir padaryti išvadas, kurios ne tik tiesiogiai siejasi su teismo sprendimo (nutarties) rezoliucine dalimi ir ją pagrindžia, bet gali sukelti atskirus teisinius padarinius ir už konkretaus ginčo (bylos) ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015). CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia (be kita ko), yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje K. ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024).

36. Tarp šalių susiklostę sprendinių teikimo klausimai buvo nagrinėjami kitoje byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-692-657/2022). Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimu yra nustatytas ir konstatuotas faktas, kad priedai Nr. 5 ir Nr. 6 negalėjo būti pateikti nuomos sutarties specialiojoje dalyje nustatytais terminais, t. y. anksčiau, nei ieškovė (pastaba: nagrinėjamos bylos atveju ji yra atsakovė) pateikė tikslius išnuomojamų plotų matavimus. Minėtą sprendimą nepakeitusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje yra konstatuota, kad atsakovė (nagrinėjamos bylos atveju ji yra ieškovė; čia ir kitais atvejais išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos atvejų nurodoma šalių procesinė padėtis yra priešinga) elektroniniu paštu dalimis teikė ieškovei savo pageidavimus ir sprendinius, kurie atitinka aptariamų priedų turinį. Ieškovė galėjo įspėti atsakovę dėl netinkamų dokumentų, aptariamų priedų netinkamos formos ar būdo pateikimo. Ji galėjo sustabdyti darbus ir reikalauti pateikti priedus, kaip vientisą dokumentą. Vis dėlto ieškovė to nepadarė. Vadinai, ji sutiko, kad aptariami priedai būtų pateikti dalimis. Teisėjų kolegija taip pat yra konstatavusi, kad ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji nežinojo, kokius darbus atlikti, koks bus patalpų išplanavimas, patalpų įrengimui svarbūs parametrai: pertvarų kiekis; sienų plotas ir pan. Be to, ieškovės teiginius paneigia pačios ieškovės elgesys – ji nesustabdė darbų, neprašė pateikti papildomų dokumentų, bet vykdė darbus pagal atsakovės pateiktus pageidavimus. Dėl to akivaizdu, kad ji žinojo, kokius darbus atlikti. Teisėjų kolegija sprendė, kad ieškovės pasitelkto architekto 2020 m. sausio 30 d., 2020 m. vasario 7 d. elektroniniai laiškai nėra pagrindas daryti priešingos išvados.

37. Pirmosios instancijos teismas teisėtai, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 dalimi, prieš tai nurodytas aplinkybes laikė prejudiciniu faktu, todėl jų iš naujo tirti neturėjo.

38. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje pateiktą medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pati atsakovė, įrengdama (nors ir ne iki galo) sutartyje nenumatytą vėsinimo sistemą (kondicionierius), nesant dėl to aiškiai išreikštos ieškovės valios, prisiėmė galimą neigiamų padarinių, įskaitant ir susijusių su minėtos sistemos demontavimu bei naujų kolektorių įrengimu, atsiradimo riziką. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina teisėtumą pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo spręsti, jog būtent ieškovė, tik prieš pat patalpų perdavimą pradėjusi kelti klausimą dėl įrengtos (nors ir ne iki galo) sutartyje nenumatytos vėsinimo sistemos ir reikalaudama įrengti vėsinimo sistemą pagal šalių susitarimą, yra atsakinga už šį trūkumą. Nors ieškovė byloje neginčija, jog 2020 m. vasario 7 d. ir 2020 m. balandžio 22 d. atsakovės pasitelktas architektas jai atsiuntė patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (toliau – ir ŠVOK) planus, tačiau nurodė, jog jokiu būdu nebuvo aptariamas ar sprendžiamas šis klausimas. Pagal CK 1.64 straipsnio 3 dalį, tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, atsakovės teigimas, kad nuomininkės (ieškovės) tylėjimas reiškia pritarimą pateiktiems planams, neatitinka šalių bendradarbiavimo principo. Norint pakeisti sprendinius dėl vėsinimo sistemos įrengimo, taip kaip numatyta sutartyje (jos 4 priede), tokie pakeitimai galėjo būti atlikti tik rašytiniu šalių susitarimu (sutarties bendrosios dalies 26.2 punktas), tačiau šalių tarpusavio susirašinėjimas elektroniniu paštu, kurį išsamiai analizavo pirmosios instancijos teismas, neleidžia daryti išvados apie tai, kad ieškovė sutiko su vėsinimo sistemos pakeitimu. Todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovės neteisėtas neveikimas du mėnesius (2020 m. birželio 15 d. ieškovė pareikalavo iškelti vėsinimo įrenginius iš patalpų į koridorius), nepateikiant prieštaravimo nusiųstiems brėžiniams, atsakovei sukūrė teisėtą lūkestį, jog ieškovei pasiūlyti sprendiniai tiko.

39. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovei.

40. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 28 d. sprendimu yra nustatytas ir konstatuotas faktas, jog šalis sieja mišrūs teisiniai sutartiniai santykiai, turintys tiek patalpų nuomos (CK 6.477 straipsnis), tiek ir statybos rangos (CK 6.681 straipsnis) sutarčių požymių. Taigi, kilus ginčui, kad patalpose buvę trūkumai ir (ar) neužbaigti darbai buvo esminiai, kuriems esant ieškovė negalėjo pagal paskirtį naudotis nuomojamomis patalpomis, taip pat dėl priežasčių, kurios galėjo turėti reikšmės darbų atlikimo terminams ir vėlavimui sutartyje nustatytu terminu perduoti patalpas – privalo būti taikomos specialios statybos rangos sutartis reguliuojančios teisės normos ir taisyklės.

41. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytos šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

42. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

44. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022).

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir apeliantės argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti įrodymai – pagal 2020 m. birželio 10 d. patalpų apžiūrą parengta 2020 m. birželio 29 d. ataskaita, 2020 m. liepos 2 d. pranešimas akivaizdžiai patvirtina netinkamą patalpų įrengimą ir galimybės jas naudoti pagal tikslinę jų paskirtį nebuvimą. Atsakovė nereiškė nesutikimo 2020 m. liepos 2 d. pranešime nurodytiems konkretiems trūkumams, juos šalino. Net ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. šalių pasirašytame patalpų priėmimo–perdavimo akte yra nurodytas defektų sąrašas, kuriuos atsakovė įsipareigojo ištaisyti, tačiau patalpos buvo perduotos, nes priėmimo–perdavimo akte nurodyti defektai nebuvo tokie, dėl kurių patalpos negalėjo būti tinkamos naudoti. Taigi, byloje ieškovė įrodė, kad patalpos 2020 m. liepos 1 d. nebuvo tinkamai įrengtos, kad patalpas galėtų naudoti pagal jų paskirtį. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą dėl esamų atsakovės atsakomybę šalinančių pagrindų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nuomininkė aiškiai išreiškė poziciją dėl darbų trūkumų, dėl kurių iš esmės nebuvo galima naudotis nuomojamomis patalpomis, aiškiai nurodė ir įvardijo šiuos trūkumus, kuriuos iš dalies patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas, padarė teisingą išvadą, jog nėra jokio pagrindo spręsti, kad byloje neįrodyta, jog patalpų perdavimo–priėmimo metu – 2020 m. liepos 1 d. patalpos turėjo trūkumų, dėl kurių iš esmės jų nebuvo galima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Taip pat nustatęs, kad byloje nėra pateikta jokių ieškovės aplinkybes paneigiančių įrodymų, kurie patvirtintų tinkamą patalpų įrengimą ir galimybę jas naudoti pagal tikslinę jų paskirtį, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovė, siekdama išvengti netesybų dėl netinkamo prievolės įvykdymo, turėjo pareigą įrodyti, jog nuomotoja prievolę perduoti patalpas įvykdė laiku ir tinkamai.

46. Atsakovės argumentai, kad 2020 m. birželio 10 d. patalpų apžiūros akte nurodyti trūkumai 2020 m. liepos 1 d. jau buvo ištaisyti ir jų nebuvo likę, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti jokiais kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus pačios atsakovės teiginius.

47. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2020 m. birželio 6 d. raštu informavo atsakovę, jog siekiant įvertinti atliekamų patalpų įrengimo darbų kokybę, tam ketina pasitelkti nepriklausomus ekspertus ir prašo atsakovės nuo šio pranešimo gavimo momento sustabdyti bet kokių tolesnių patalpų įrengimo darbų vykdymą bei sudaryti visas sąlygas nuomininko pasitelktiems specialistams įvertinti faktiškai atliktų patalpų įrengimo darbų kokybę bei jų atitikimą šalių suderintiems patalpų įrengimo dokumentams. Kaip rado ieškovės 2020 m. birželio 30 d. rašto turinys, nepaisant nuomininko (t. y. ieškovės) prašymo, patalpų įrengimo darbų vykdymas nebuvo sustabdytas. 2020 m. birželio 23 d. ieškovė (nuomininkas) gavo pranešimą apie pasirengimą perduoti patalpas 2020 m. liepos 1 d.10 val. Tačiau turėdama 2020 m. birželio 10 d. atliktą patalpų techninės būklės įvertinimą ir gavusi 2020 m. birželio 29 d. Patalpų techninės būklės įvertinimo ataskaitą, minėtu raštu ieškovė atsakovei nurodė, kad nors ir ketina 2020 m. liepos 1 d. atvykti suderintu laiku, tačiau patalpų perdavimas nėra įmanomas dėl neatitinkančių sutarties sąlygų, todėl siūlo patalpų perdavimą organizuoti ir vykdyti tik po to, kai bus ištaisyti visi patalpų techninės būklės įvertinimo ataskaitoje nurodyto trūkumai ir patalpos bus įrengtos pagal šalių tinkamai suderintus dokumentus. Byloje nėra ginčijamos aplinkybės, kad patalpos buvo perduotos ne sutarties specialiosios dalies 5 punkte nustatytu terminu (vėliausiai 2020 m. liepos 1 d.), bet 2020 m. rugpjūčio 12 d. Ieškovės parengtame 2020 m. liepos 2 d. pranešime dėl patalpų netinkamumo priėmimo–perdavimo procedūroms atlikti yra užfiksuoti 2020 m. liepos 1 d. patalpų apžiūros metu pastebėti trūkumai ir pateikiama išvada, kad patalpos nėra tinkamos priėmimo–perdavimo procedūroms atlikti, statybos darbai nebaigti, yra defektų. Taigi, patalpose esamus trūkumus, defektus ir neatliktus darbus pagrindžia ne tik 2020 m. birželio 29 d. Patalpų techninės būklės įvertinimo ataskaita, bet ir 2020 m. liepos 2 d. pranešimas. Kad patalpos negalėjo būti naudojamos pagal jų tikslinę paskirtį – administracinei veiklai, patvirtina ir 2020 m. liepos 2 d. darytose fotonuotraukose užfiksuoti darbų trūkumai. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, tam tikros patalpų dalies dėl grindų dangos neuždengimo, pertvarų, durų nebuvimo patalpų iš viso negalima buvo naudoti. Byloje liudytoju apklaustas G. G. ((duomenys neskelbtini) statybos vadovas, kuris iš atsakovės pusės betarpiškai dalyvavo ieškovės nuomojamų patalpų įrengimo ir įrengimo sprendinių derinimo procese) parodė (išklausytas 2023 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas), kad tinkamai patalpų nebūtų galima naudoti vien dėl to, kad jose nebuvo įrengta vėsinimo sistema; kad į taip įrengtas patalpas nebūtų galima vestis klientų, taip pat, kad tokios patalpos galėjo būti naudojamos tik tolimesniam jų įrengimui. Be to, kaip jau minėta, ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. patalpų priėmimo–perdavimo akte dar yra fiksuoti defektai, tačiau jie nebuvo kliūtis perimti patalpas ir atsakovė juos įsipareigojo nedelsiant ištaisyti, o paslėptiems defektams, kaip yra pažymėta, galioja sąlygos, nurodytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir reglamentuose.

48. Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad patalpos 2020 m. liepos 1 d. nebuvo įrengtos taip, kad jas būtų galima naudoti pagal jų tikslinę paskirtį. Bylos duomenys ir skundžiamo sprendimo turinys liudija, kad ši išvada padaryta remiantis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, fotonuotraukomis, liudytojo G. G. parodymais, o ne vien tik 2020 m. birželio 10 d. patalpų apžiūros akte nurodytais trūkumais, kurie, pasak apeliantės 2020 m. liepos 1 d. jau buvo ištaisyti. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktose (darytose 2020 m. liepos 2 d.) fotonuotraukose užfiksuotus patalpų trūkumus vertino ne selektyviai, o juos siedamas su byloje esančių įrodymų visuma. Apeliantė nepateikė į bylą objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie leistų spręsti, kad patalpos buvo tinkamos naudojimui pagal jų paskirtį 2020 m. liepos 1 d.

49. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl netesybų priteisimo, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas ir paliekamas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Priešinga šalis – ieškovė, turi teisę į jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė turėjo 2 133,23 Eur dydžio išlaidų advokato paslaugoms apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ir prašo jas priteisti iš apeliantės. Tokio dydžio prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11 punktas), yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, suteiktų teisinių paslaugų apimtį, todėl priteistinos ieškovei iš apeliantės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Teledema“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 133,23 Eur (dviejų tūkstančių šimto trisdešimt trijų eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.