Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės D. V. R. vaistinės ,,Ekmedina“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei D. V. R. vaistinei „Ekmedina“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo nutraukta, iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, skolos priteisimo, atsakovės D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ priešieškinį ieškovei Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Sirupio vaistinė“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ginčas kilo dėl nuomos sutarties pripažinimo pasibaigusia ar nutraukta šalių susitarimu, netesybų priteisimo ir savivaldybės sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniuose skunduose nustatytas ribas

Dėl ginčo faktinių aplinkybių

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į apeliaciniuose skunduose keliamus tinkamo šalių valios (ne)nutraukti sutartį vertinimo klausimus, nagrinėjamu atveju tikslinga glaustai išdėstyti pagrindines ginčo faktines aplinkybes.

45. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – poliklinika, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Kaune.

46. 2013 m. kovo 13 d. Kauno miesto savivaldybė ir D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ sudarė 55,90 kv. m. bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. SR-0396. Nuomos sutartimi nuomininkė įsipareigojo mokėti 6 988,06 Lt dydžio nuompinigius ir įstatymų nustatyto dydžio PVM (kai nuomininkas yra PVM mokėtojas) per mėnesį (2 punktas). Nuomos sutartis buvo terminuota – nuomos terminas buvo nustatytas nuo 2013 m. kovo 13 d. iki 2018 m. kovo 12 d., bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui (6 punktas). Šalys taip pat numatė nuomos sutarties pabaigos atvejus: pasibaigus jos terminui (17.1 papunktis); šalių susitarimu (17.2 papunktis); nuosavybės teisei į išnuomotą turtą perėjus kitam asmeniui (17.3 papunktis). Pasibaigus sutarties terminui, jei sutartis neatnaujinama, nuomininkė įsipareigojo perduoti turtą nuomotojui per 5 darbo dienas, nutraukus ją prieš terminą – per 10 darbo dienų nuo sutarties nutraukimo pagal perdavimo ir priėmimo aktą (19 punktas).

47. Nuomininkė D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ 2014 m. kovo 3 d. kreipėsi į savivaldybę dėl galimybės išnuomoti nurodytas patalpas 10 metų terminui. Kauno miesto savivaldybės administracijos 2014 m. kovo 25 d. raštu Nr. (33.200)2-1970 nuomininkei buvo paaiškinta, kad, kol nėra gautas negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininkės D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ prašymas nutraukti šiuo metu galiojančias nuomos sutartis prieš terminą, ir Socialinių paslaugų skyriaus teikimas, spręsti klausimą dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune nuomos uždaro konkurso būdu nėra teisinio pagrindo.

48. 2014 m. balandžio 15 d. nuomininkė D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu, kuriame nurodė, kad vadovaujantis CK 6.125 straipsniu prašo nutraukti 2013 m. kovo 13 d. nuomos sutartį Nr. SR-0396 šalių susitarimu nuo 2014 m. balandžio 30 d.

49. Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrius 2014 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 60-2-489 informavo nuomininkę, kad nutraukti sutartį nuo prašyme nurodytos dienos nėra galimybės. Nutraukti nuomos sutartį prieš terminą galima tik savivaldybės turto nuomos konkurso komisijai patvirtinus naują negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso laimėtoją.

51. Kauno miesto savivaldybės taryba 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T-388 1 punktu sutiko nutraukti prieš terminą nuomos sutartį Nr. SR-0396, 2013 m. kovo 13 d. sudarytą su D. V. R. vaistine „Ekmedina“; 2 punktu nusprendė išnuomoti turtą uždaro konkurso būdu įmonėms, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 procentų riboto darbingumo asmenų, sveikatinimo veiklai vykdyti 5 metams, bet ne ilgiau kaip iki nuosavybės teisės į turtą perėjimo kitam asmeniui.

52. Buvo surengtas konkursas patalpoms išnuomoti. Paraiškas dalyvauti konkurse pateikė D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ ir trečiasis asmuo UAB „Sirupio vaistinė“. Savivaldybės turto nuomos konkurso komisija 2014 m. rugpjūčio 12 d. negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso protokolu Nr. 60-23-62 konkurso laimėtoja pripažino UAB „Sirupio vaistinė“.

57. Nuomininkei neįvykdžius reikalavimo, Kauno miesto savivaldybė 2014 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismą dėl nuomininkės iškeldinimo iš patalpų (2015 m. balandžio 15 d. savivaldybė atsiėmė ieškinį, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2466-451/2015 ieškinys paliktas nenagrinėtas.

59. Nuomininkė D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ 2015 m. sausio 8 d. pareiškė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui UAB „Sirupio vaistinė“, dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T-388 panaikinimo. Šio ieškinio pagrindu pradėta civilinė byla Nr. 2-3847-800/2015.

60. Kauno miesto savivaldybės taryba 2015 m. balandžio 2 d. priėmė sprendimą Nr. T-177, kurio 1 punktu pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos l0 d. sprendimą Nr. T-388 „Dėl sutikimo nutraukti prieš terminą nuomos sutartį su D. V. R. vaistine „Ekmedina“ ir negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos“.

61. Paminėto sprendimo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės taryba, tenkindama D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ prašymą, sprendimu Nr. T-388 sutiko nutraukti nuomos sutartį Nr. SR-0396 ir nustatė, kad ši nuomos sutartis su D. V. R. vaistine „Ekmedina“ bus nutraukta savivaldybės turto nuomos konkurso komisijai patvirtinus patalpų uždaro nuomos konkurso laimėtoją. Laimėtojo patvirtinimas sukėlė teisines pasekmes – sutartis laikytina nutrūkusia. Savivaldybė 2015 m. kovo 13 d. gavo D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ advokatės Matildos Liatukaitės prašymą Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžiui pateikti svarstyti klausimą dėl taikos sutarties sudarymo Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje 2-3847-800/2015 ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. T-388. Šiuo prašymu taip pat informavo, kad buvo kreiptasi į Teismų ginčų komisijos pirmininką dėl taikos sutarties sudarymo minėtoje byloje ir kad Teismo sprendimų ir nutarčių kontrolės komisija pasiūlė Kauno miesto savivaldybės merui pritarti taikos sutarties sudarymui civilinėje byloje 2-3847-800/2015 (2015-03-10 protokolas Nr. B7-4).

62. Išnagrinėjęs bylą pagal D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ ieškinį Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio: atnaujino ieškovei ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį dėl konkurso rezultatų; panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos Negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso 2014 m. rugpjūčio 12 d. protokolą Nr. 60-23-62.

63. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, 2016 m. birželio 16 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso protokolo panaikinimo, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybės administracija, UAB „Sirupio vaistinė“, atmetė.

64. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos Negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso 2014 m. rugpjūčio 12 d. protokolo Nr. 60-23-62 procedūrų vykdymą ir uždrausti atsakovei sudaryti negyvenamųjų patalpų, esančių Juozapavičiaus pr. 72, Kaunas, nuomos sutartį su UAB „Sirupio vaistinė“.

65. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-969/2017 Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

66. Kauno miesto savivaldybės taryba 2017 m. liepos 11 d. priėmė sprendimą Nr. T-473, kurio 1 punktu nusprendė pripažinti negaliojančiu ab initio Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. T-177 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T-388 „Dėl sutikimo nutraukti prieš terminą nuomos sutartį su D. V. R. vaistine „Ekmedina“ ir negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos“ pripažinimo netekusiu galios.

67. Kaip išdėstyta šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte, sprendimas sudarytų prielaidas įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-969/2017, kuria buvo išspręstas ginčas ir pripažinta, kad jokių pažeidimų organizuojant ir vykdant patalpų konkursą nebuvo.

68. Patalpos savivaldybei buvo perduotos 2018 m. kovo 19 d. perdavimo ir priėmimo aktu Nr. 60-9-32.

Dėl sutarties nutraukimo momento ir savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumo

69. Tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliaciniuose skunduose kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl sutarties nutraukimo (pasibaigimo) momento. Atsakovės teigimu, sutartis šalių susitarimu nebuvo nutraukta, nes šalių susitarimas nebuvo įgyvendintas, todėl sutartis pasibaigė suėjus jos terminui 2018 m. kovo 12 d. Ieškovė teigia priešingai, kad sutartis laikytina nutraukta nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d., kai įvyko patalpų nuomos konkursas ir buvo nustatytas šio konkurso laimėtojas.

70. Pirmosios instancijos teismas nepalaikė nė vienos iš šalių pozicijos ir konstatavo, kad nuomos sutartis 2014 m. rugpjūčio 12 d. faktiškai nenutrūko, o sutartinių santykių tęsimo riziką prisiėmė ieškovė. Teismo vertinimu, sutartis pasibaigė Kauno miesto savivaldybės tarybai 2017 m. liepos 11 d. priėmus sprendimą Nr. T-473. Teismo vertinimu, šiuo sprendimu savivaldybė netiesiogiai patvirtino savo įsipareigojimą ginčo negyvenamąsias patalpas išnuomoti trečiajam asmeniui, jis sudarė prielaidas taikiai baigti civilinę bylą Nr. e2-446-717/2017, tačiau teismo vertinimu, tiesiogiai sprendimo turinys įtvirtino turto nuomotojos poziciją, jog nuo jo priėmimo vėl galioja 2014 m. liepos 10 d. tarybos sprendimu Nr. T-388 patvirtintas šalių susitarimas nuomos sutartį nutraukti prieš terminą. Dėl nuomos sutarties nutraukimo šalys raštu susitarė 2014 metais, tik abipusiu sutarimu jo nevykdė.

71. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms. Esminis šalių ginčas kilęs dėl to, ar nuomos sutartis buvo nutraukta šalių susitarimu, ar ji pasibaigė suėjus jos terminui.

72. Susitarimo sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius esmė yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių valios sutapimas. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Sutarties laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu (CK 6.125 straipsnio 1 dalis, 6.154 straipsnio 3 dalis). Šia teise disponuoja ir nuomos sutarties šalys.

73. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai akcentuoja ieškovė, bylos duomenys patvirtina, kad šalys buvo susitarę nuomos sutartį nutraukti. Nuomos sutarties nutraukimo iniciatorė buvo atsakovė (nutarties 47–48 punktai). Šį faktą taip pat patvirtina ir prejudiciniai faktai šioje byloje, nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-969/2017 (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kaip matyti iš šalių korespondencijos, ieškovė pasiūlė nuomos sutarties nutraukimo sąlygas, t. y. nutraukimo momentą, apibrėžiamą įvykiu – savivaldybės turto nuomos konkurso komisijai patvirtinus naują negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso laimėtoją (nutarties 49 punktas). Tokiam susitarimui atsakovė pritarė (nutarties 50 punktas), o savivaldybės taryba jį patvirtino (nutarties 51 punktas).

74. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad šalys valią nutraukti sutartį turėjo išreikšti raštu – nuomos sutartis buvo sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui, todėl susitarimui dėl jos nutraukimo taikytinas rašytinės formos reikalavimas (CK 6.125 straipsnio 1 dalis; 6.478 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka su atsakove, kad toks susitarimas turėjo būti įtvirtintas viename dokumente, nors pastarasis ir buvo rengiamas, kaip rodo bylos duomenys. Priešingai, kai pagal įstatymus sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 6.192 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju šalys susitarimą dėl sutarties nutraukimo sudarė apsikeitusios raštais, iš kurių galima tiksliai nustatyti tiek aiškiai išreikštą sutarties šalių valią, tiek sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygas (nutarties 47–51 punktai).

75. Priešingai nei nurodo atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, nutraukimo momentas buvo apibrėžtas aiškiai, nurodant įvykį, o šalys nenumatė, kad valia turėtų būti papildomai patvirtinta atskiru rašytiniu susitarimu dėl sutarties nutraukimo prieš terminą. Atsakovės nuomonė, kad 2014 m. gegužės 5 d. pranešimas buvo tik preliminarius atsakovės sutikimas, jog yra galimybė nutraukti sutartį prieš terminą, tačiau turi būti paruoštas atskiras rašytinis susitarimas dėl sutarties nutraukimo abiejų šalių susitarimu sąlygų ir tvarkos neatitinka anksčiau nurodytos šalių korespondencijos turinio (CPK 178 straipsnis). Vien tai, kad savivaldybės taryba pavedė atsakingam asmeniui parengti susitarimą dėl sutarties nutraukimo ir nekilnojamojo turto perdavimo ir priėmimo aktą, bei įgaliojo juos pasirašyti, šiuo atveju teisėjų kolegijos išvadų nepakeičia, nes, kaip matyti iš 2014 m. liepos 10 d. savivaldybės sprendimo Nr. T-388 projekto aiškinamojo rašto, taryba pritarė sutarties nutraukimui būtent anksčiau atsakovei nurodytomis sąlygomis. Teisėjų kolegijos vertinimu anksčiau nurodyta šalių valios išraiška savo turiniu visiškai atitinka rašytinį susitarimą, todėl vien valios išraiškos neįforminimas vieningame dokumente nepaneigia susitarimo egzistavimo tiek turinio, tiek ir formos aspektu.

76. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad susitarimas buvo sudarytas 2014 m. liepos 10 d., savivaldybei priėmus sprendimą Nr. T-388; jis šalims turi įstatymo galią ir turi būti vykdomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

77. Kaip matyti iš bylos duomenų, šalių susitarime numatytas įvykis, kuriam įvykus sutartis laikytina nutraukta (savivaldybės turto nuomos konkurso komisijos naujo negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso laimėtojo patvirtinimas), atsirado 2014 m. rugpjūčio 12 d., kai savivaldybės turto nuomos konkurso komisija negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso protokolu Nr. 60-23-62 konkurso laimėtoja pripažino UAB „Sirupio vaistinė“. Kadangi šalys aiškiai apibrėžė įvykį, kuriam atsiradus sutartis nutraukiama, ir šis įvykis įvyko, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, šalių nuomos sutartis laikytina nutraukta nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d.

78. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčas dėl nuomos konkurso teisėtumo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta anksčiau, šalys sudarė ne sąlyginį susitarimą nutraukti nuomos sutartį tik tada, jeigu naują turto nuomos konkursą laimėtų atsakovė, ko, remiantis byloje esančiais duomenimis ji, tikėtina, ir siekė (žr., pvz. nutarties 47 punktą), o tik savivaldybės turto nuomos konkurso komisijai patvirtinus naują negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso laimėtoją. Šiam susitarime apibrėžtam įvykiui konkurso laimėtojo asmuo neturi jokios teisinės reikšmės. Būtent dėl pastarojo ir kilo ginčas atsakovės inicijuotoje kitoje civilinėje byloje pagal ieškovės D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl Negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso protokolo panaikinimo – vienas iš atsakovės reikalavimų nurodytoje byloje buvo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės tarybos Savivaldybės turto nuomos konkurso komisiją priimti naują Negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso protokolą, pripažįstant konkurso dėl negyvenamųjų patalpų laimėtoja atsakovę, kaip įmonę, pasiūliusią didžiausią mėnesinę nuompinigių sumą. Šią nagrinėjamai bylai teisiškai reikšmingą aplinkybę pabrėžė ir kasacinis teismas 2017 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-969/2017 24 punkte nurodydamas, kad Tai, kad ieškovė, konkursą laimėjus kitam asmeniui, pakeitė savo poziciją ir nebesutiko nutraukti nuomos sutarties, nereiškia, kad konkurso paskelbimo metu ji nebuvo išreiškusi valios nutraukti šią sutartį. Taigi šiuo atveju ginčo dėl turto nuomos konkurso laimėtojo iškėlimo teisme faktas nesudaro pagrindo pripažinti, kad susitarimas dėl sutarties nutraukimo neturėjo būti vykdomas.

79. Nors pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė susitarimo neįgyvendino, teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis nesutinka. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė, išnaudojusi galimybes išspręsti klausimą bendradarbiavimo būdu (žr., pvz., nutarties 55 punktą), toliau ėmėsi priemonių ją priverstinai iškeldinti (nutarties 57 punktas). Šios byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo ieškovės pozicijos nuoseklumą ir siekį įgyvendinti šalių sudarytą susitarimą.

80. Šios pozicijos nepaneigia ir vėliau priimti savivaldybės tarybos sprendimai. Sprendžiant dėl ieškovės valios, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. T-177 nepatvirtina ieškovės valios nenutraukti sutarties, nes šis sprendimas buvo priimtas šalims sprendžiant dėl galimos taikos sutarties sudarymo ir, vertinant pagal aiškinamajame rašte (nutarties 61 punktas) išdėstytas jo priėmimo faktines aplinkybes ir atsakovės 2015 m. kovo 13 d. rašte nurodytąsias, laikytinas kaip vienos iš galimybės sudaryti taikos sutartį sąlygų įgyvendinimas, bet ne šalies valios (ar susitarimo nutraukti sutartį) pakeitimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, taikos sutarties šalys nesudarė.

81. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. liepos l0 d. sprendimo Nr. T-388 panaikinimas 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-177 teisinių pasekmių šio ginčo šalims bet kuriuo atveju nesukūrė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. liepos l0 d. sprendimu Nr. T-388 buvo tik pareikštas sutikimas, t. y. išreikšta valia, nutraukti sutartį. Šalims apsikeitus raštais ir suderinus valią dėl sutarties nutraukimo sąlygų, vėliau jų valios išraiška nebegali būti atšaukta ar pakeista, tuo labiau, jau sudarius susitarimą (nutarties 77 punktas). Taigi šalių susitarimui galiojant, 2015 m. balandžio 2 d. sprendimas Nr. T-177 teisinių pasekmių nesukėlė, o sutikimo atšaukimas buvo deklaratyvus, nes, kaip minėta, šalių valia buvo išreikšta, suderinta ir pasiektas susitarimas, kuris saisto abi šalis. Dėl tos pačios priežasties nėra reikšmingas ir 2017 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. T-473, nes, net nevertinant ieškovės teisės apskritai sukurti retroaktyvias teisines pasekmes, šis sprendimas šalių sudaryto susitarimo taipogi nepakeitė. Atsižvelgusi į tai, kad savivaldybės taryba jos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad šis savivaldybės tarybos sprendimas ginčo apimtyje yra neteisėtas, todėl atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas jį pripažinti negaliojančiu atmestinas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis).

82. Nors atsakovė taip pat nurodė kitas su ieškove sudarytas nuomos sutartis dėl patalpų nuomos, pastarosios taip pat neįrodo pakitusios ieškovės valios sutartį nutraukti. Nuomos mokesčio mokėjimas sutartyje nustatyta tvarka taip pat savaime neįrodo nuomos teisinių santykių tęstinumo – nuomos mokestis mokėtinas tiek galiojant nuomos sutarčiai, tiek ir ją nutraukus, tačiau neatlaisvinus patalpų (CK 6.499 straipsnis 2 dalis).

83. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, ieškovės pasiūlytomis sąlygomis sudariusi susitarimą dėl sutarties nutraukimo, įvykus įvykiui, su kuriuo šalys siejo nuomos sutarties nutraukimą, privalėjo įvykdyti savo prievoles, kylančias iš nuomos sutarties pabaigos šalių susitarimu – įskaitant, bet neapsiribojant, per 10 dienų perduoti ieškovei patalpas. Šių prievolių sutartyje nustatyta tvarka neįvykdžius, atsakovei kyla sutartyje nustatytos teisinės pasekmės, dėl kurių teisėjų kolegija pasisakys toliau šioje nutartyje.

Dėl netesybų

84. Kaip matyti iš patikslinto ieškovės ieškinio, pastaroji prašė priteisti iš atsakovės 117 193,39 Eur dvigubo nuomos mokesčio, 1 664,30 Eur delspinigių, iš viso 118 857,69 Eur. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė tik 3 717,58 Eur netesybų, tuo pažeidė valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo principus, nepagrįstai gynė atsakovę netaikydamas jai nuomos sutartimi sulygtų sankcijų.

85. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, tik iš dalies sutinka su ieškove. Kasacinio teismo praktikoje dėl netesybų yra išaiškinta, kad paprastai šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas.

86. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

87. Ieškovės reikalaujamas priteisti tiek dvigubas nuomos mokestis, tiek ir delspinigiai yra nuomos sutartyje numatytos netesybos (nuomos sutarties 12–13 punktai), tačiau jos gali būti taikomos tik esant skirtingoms aplinkybėms. Nuomos sutarties 12 punkte nustatyta, kad Nuomininkas, šioje sutartyje nustatytu laiku nesumokėjęs nuompinigių, moka delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną - 0,05 procento nuo nesumokėtos nuompinigių sumos. Nuomos sutarties 13 punkte nustatyta, kad Laiku neperdavęs šios sutarties 1 punkte nurodyto turto pagal šioje sutartyje nustatytas sąlygas, už pradelstą laiką nuomininkas moka dvigubo dydžio nuomos mokestį ir visus su šia sutartimi susijusius mokesčius (už komunalines paslaugas, administravimą ir kt.).

88. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės reikalavimo pagrindą sudarančias nuomos sutarties nuostatas, daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovė delspinigių reikalauja nepagrįstai. Kaip nustatyta anksčiau, nuomos sutartis laikytina nutraukta nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d., tačiau nuomos sutarties 12 punkte nustatyti delspinigiai mokėtini už laiku nesumokėtus nuompinigius. Tokio pažeidimo byloje iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. nenustatyta. Nuomos sutartį nutraukus nuompinigiai nemokami, taigi už laikotarpį nuo 2014 m. rugpjūčio 12 d. iki patalpų perdavimo atsakovei nekyla pareiga mokėti sutartyje numatytus nuompinigius, o kyla pareiga, neperdavus patalpų, kompensuoti nuomotojos negautas pajamas. Ginčo atvejis yra aptartas nuomos sutarties 13 punkte nustatytomis netesybomis, nuo kurių vėlgi delspinigiai negali būti skaičiuojami, nes to nenumato nuomos sutartis, o bet kuriuo atveju nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius, tokio pobūdžio netesybos laikytinos baudinėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

89. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomos sutarties 13 punkte nustatytos netesybos pagal savo esmę laikytinos bauda. Nors šios netesybos apibrėžiamos kaip dvigubo dydžio nuomos mokestis, tačiau tai nėra nuomos mokestis, kaip jis apibrėžtas nuomos sutartyje, o tik netesybų skaičiavimo būdas. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės prašomą netesybų dydį pagal nuomos sutarties 13 punktą, atsakovės nesutikimo su juo motyvus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dvigubo dydžio nuomos mokestis už vėlavimą perduoti patalpas turi būti sumažintas, nes šios netesybos yra aiškiai per didelės.

90. Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi reikia analizuoti, kiek dėl šios pažeidimo patyrė nuostolių ieškovė ir koks šios sumos santykis su sutartyje nustatytomis netesybomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018).

91. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta ir neginčijama, kad atsakovė nuo sutarties nutraukimo momento (2014 m. rugpjūčio 12 d.) iki patalpų perdavimo toliau mokėjo ieškovei nuomos mokestį, taigi darytina išvada, kad atsakovė jau yra atlyginusi ieškovės minimalius nuostolius dėl patalpų neperdavimo laiku. Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgusi į CK 6.499 straipsnio 2 dalį, kurioje įtvirtinta, kad, jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad minėtoje teisės normoje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis. Taigi CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dėl pavėluoto daikto grąžinimo nuomotojo patirtų nuostolių (negautų pajamų) nustatymo metodas – laikoma, kad nuomotojo negautos pajamos yra tokio nuomos mokesčio dydžio, kurį jis būtų gavęs, jeigu nuomos sutartis nebūtų pasibaigusi. Šie nuostoliai laikytini minimaliais nuomotojo nuostoliais, nes CK 6.499 straipsnio 2 dalies prasme nuomotojas turi teisę reikalauti ir kitų nuostolių atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2008; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.).

92. Šiuo atveju ieškovė be minimalių nuostolių taip pat įrodinėjo ir negautų pajamų faktą – jeigu ieškovė būtų sudariusi sutartį su naujojo konkurso laimėtoja UAB „Sirupio vaistinė“, ji nuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. iki 2018 m. kovo 19 d. ieškovė būtų gavusi 19 754,79 Eur didesnes pajamas iš nuomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl nurodyto ieškovės negautų pajamų pateikto apskaičiavimo byloje ginčo nėra, jį patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2014 m. rugpjūčio 12 d. negyvenamųjų patalpų uždaro nuomos konkurso protokolas Nr. 60-23-62 bei konkurso laimėtojos UAB „Sirupio vaistinė“ pasiūlyta nuomos kaina.

93. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kitų nuostolių ieškovė byloje neįrodinėjo. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju ieškovės prašomos priteisti netesybos pagal nuomos sutarties 13 punktą yra 99 102,9 Eur didesnės už jos nurodytus nuostolius (118 857,69 Eur - 19 754,79 Eur).

94. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju yra pagrindas parašomas priteisti netesybas pagal nuomos sutarties 13 punktą sumažinti iki anksčiau nurodytų nuostolių dydžio (19 754,79 Eur), atsižvelgus tiek į kompensuojamąjį netesybų pobūdį, tiek į tai, kad dalį ieškovės nuostolių (minimalius nuostolius) atsakovė padengė ginčo laikotarpiu mokėdama nuomos mokestį ir susijusias sumas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

95. Atsakovės ir pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė patalpose atliko remontą nesudaro pagrindo netesybas papildomai mažinti, nes atsakovė neatribojo, kiek tokiu remontu buvo pagerintos patalpos, o kiek šis remontas buvo susijęs su patalpų pritaikymu vaistinės veiklai, nes, kaip teisingai pažymi ieškovė, nuomojamos patalpos buvo sveikatingumo veiklai vykdyti, o ne konkrečiai farmacinei veiklai. Ilgalaikiai šalių nuomos santykiai taip pat nesudaro pagrindo netesybų papildomai sumažinti, nes ši aplinkybė neturiu jokio ryšio su ieškovės nuostolių kompensavimu ar jų dydžiu.

Dėl procesinės bylos baigties

96. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, keistina, pripažįstant, kad ieškovės ir atsakovės 2013 m. kovo 13 d. sudaryta savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. SR-0396 šalių susitarimu yra nutraukta 2014 m. rugpjūčio 12 d. ir priteisiant ieškovei iš atsakovės 19 754,79 Eur netesybų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

97. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

98. Bylinėjimosi išlaidų dydį teisėjų kolegija vertina atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nustatytus maksimalius dydžius.

99. Byloje nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė D. V. R. vaistinė „Ekmedina“ už priešieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat sumokėjo 41,70 Eur žyminio mokesčio. Trečiasis asmuo UAB „Sirupio vaistinė“ patyrė 1 448,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

100. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, laikytina, kad patenkinta 16,62 proc. ieškovės reikalavimų, nes pareikštas neturtinis reikalavimas yra neatsiejamas nuo turtinių, todėl teisėjų kolegija jo neišskiria. Atitinkamai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovės priteistina 931,10 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

101. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nukrypo nuo šio straipsnio 1 dalyse nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nes, teismo vertinimu, trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl abiejų šalių neįgyvendinto susitarimo nuomos sutartį nutraukti 2014 m. rugpjūčio 12 d., todėl jas iš ieškovės ir atsakovės priteisė po lygiai.

102. Teisėjų kolegija, perskirstydama bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgusi į jų susidarymo priežastis ir trečiojo asmens procesinę poziciją, su šia pirmosios instancijos teismo išvada neturi pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nes trečiasis asmuo visiškai palaikė ieškovės poziciją, t. y. byloje dalyvavo jos pusėje. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistina 240,70 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

103. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktus nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista. Už ieškinį, jeigu nebūtų nuo atleista, ieškovė turėtų sumokėti 2 404 Eur dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, redakcija galiojusi ieškinio pareiškimo metu; Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas šių bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė, nors turėjo tai atlikti ex officio. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija iš atsakovės valstybei priteisia 400 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

104. Apeliacinėje instancijoje atsakovė patyrė 159 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo 889,35 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, o ieškovės – patenkinus iš dalies, iš atsakovės trečiajam asmeniui priteistina 147,81 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

105. Pagal anksčiau šios nutarties 102 punkte nurodytą skaičiavimo tvarką, ieškovė už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 2 367 Eur žyminio mokesčio, todėl, atsižvelgus į bylos baigtį, iš atsakovės valstybei priteistina 393 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinys patenkintas iš dalies bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti, kad ieškovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) ir atsakovės D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ (juridinio asmens kodas 134580276) 2013 m. kovo 13 d. sudaryta savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos sutartis Nr. SR-0396 šalių susitarimu yra nutraukta 2014 m. rugpjūčio 12 d.

Priteisti ieškovei Kauno miesto savivaldybei (juridinio asmens kodas 111106319) iš atsakovės D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ (juridinio asmens kodas 134580276) 19 754,79 Eur (devyniolika tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir 79 ct) netesybų ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) atsakovei D. V. R. vaistinei „Ekmedina“ (juridinio asmens kodas 134580276) 931,10 Eur (devynis šimtus trisdešimt vieną eurą ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš atsakovės D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ (juridinio asmens kodas 134580276) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sirupio vaistinė“ (juridinio asmens kodas 147764059), 240,70 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų ir 70 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš atsakovės D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ (juridinio asmens kodas 134580276) 400 Eur (keturi šimtus eurų) žyminio mokesčio už ieškinį, nuo kurio ieškovė atleista, į valstybės biudžetą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.“

Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ (juridinio asmens kodas 134580276) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sirupio vaistinė“ (juridinio asmens kodas 147764059), 147,81 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš atsakovės D. V. R. vaistinės „Ekmedina“ (juridinio asmens kodas 134580276) 393 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurio ieškovė atleista, į valstybės biudžetą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.