Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovams S. S., A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų L. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad ieškovas E. P. laikotarpiu nuo 2004 m. sausio 6 d. iki 2009 m. rugsėjo 4 d. buvo Palangos kredito unijos, į. k. 110085313, pirmininkas, laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. spalio 1 d. buvo Palangos kredito unijos administracijos vadovas.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad trečiasis asmuo L. P. laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. buvo Klaipėdos kredito unijos, į. k. 302574840, narė.

Ieškovo E. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00062-11. 2012 m. sausio 6 d. E. P. buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 183 straipsnio 2 dalį. Liteko sistemos duomenimis nustatyta, jog šio ikiteisminio tyrimo pagrindu pradėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-697/2023 Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi konstatuota, kad teismai, vertindami įrodymus ir nustatę, jog E. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl septynių veikų) nepadarė esminių BPK pažeidimų; E. P. veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji sukčiavimo sudėties požymiai, todėl, jo veiksmus kvalifikavus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-697/2023 nutarta nuteistojo E. P. kasacinį skundą atmesti; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti; įskaityti į E. P. paskirtos galutinės subendrintos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės laiką atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d.; patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį dėl E. P., taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turtinės žalos atlyginimo ir nustatyti, kad nuteistasis E. P. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nusikaltimais padarytą turtinę žalą – 342 940 Eur – įpareigojamas atlyginti civilinei ieškovei Palangos kredito unijai; kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ieškovo E. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00136-13. 2013 m. birželio 11 d. E. P. buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 233 straipsnio 1 dalį. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-607/2014 E. P. pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi E. P. apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-303/2015 panaikinta Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis dėl E. P. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio D. K. ir V. B.) ir 233 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio I. Š. ir N. Š. 2012 m. kovo 3 d.) ir ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta, nepadarius veikų, turinčių šio nusikaltimo požymių. Panaikinta Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis dėl E. P. paskirtų bausmių subendrinimo, paliekant jam Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtą pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (dėl poveikio I. Š. ir N. Š. 2013 m. vasario 20 d. ir 2013 m. kovo 1 d.) bausmę. Kitos Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutarties dalys paliktos nepakeistos.

Ieškovo E. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00432-13. 2013 m. rugpjūčio 2 d. E. P. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-718/2014 E. P. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-301-107/2014 Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-174-222/2015 Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro kasacinis skundas atmestas.

Ieškovo E. P. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-1-00240-13. 2013 m. rugsėjo 16 d. E. P. buvo pareikštas įtarimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 246 straipsnio 2 dalį. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2013 m. spalio 31 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-1-00240-13 vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą L. P. atžvilgiu, nes pareigūnės L. P. veiksmuose nenustatyta nusikalstamų veikų požymių, dėl ko nėra pagrindo policijos pareigūnės atžvilgiu pradėti baudžiamąjį persekiojimą. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarimu E. P. skundas atmestas. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi E. P. skundas atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-69-557/2016 E. P. skundas atmestas.

Dėl senaties termino.

Atsakovė prašo ieškovo reikalavimams taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Ieškinio senaties termino pabaigos teisines pasekmes reglamentuoja CK 1.131 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas atnaujinamas.

Ginčo atveju ieškovas jam padarytą žalą kildina dėl trečiojo asmens atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų 2011 – 2015 metais, tuo tarpu su ieškiniu dėl žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2023 m. rugpjūčio 28 d. Ieškovas teismo posėdžio metu nesutiko, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, motyvuodamas tuo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi galutinai išspręstas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00062-11 metu E. P. pareikštų įtarimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas pateikė prašymą, teismui konstatavus, kad ieškinio senaties terminas praleistas, jį atnaujinti, atsižvelgiant į tai, jog terminas praleistas dėl to, kad ieškovas neturi teisinių žinių ir manė, kad dėl žalos priteisimo į teismą gali kreiptis pasibaigus visam baudžiamajam procesui.

Teismas pažymi, kad CK 1.131 straipsnio 1 dalies teisės norma patvirtina, jog asmens subjektines teisės, net ir nustačius jų pažeidimą, gali būti neapgintos teismine tvarka, jeigu teisė į gynybą siekiant apginti tokias subjektines teises įgyvendinta, praleidus ieškinio senaties terminą. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 9 dalimi ir 1.126 straipsnio 2 dalimi dėl galimai padarytos žalos atlyginimo turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovės atstovas pagrįstai nurodo, kad ieškiniui dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo jau yra suėjęs įstatymo nustatytas senaties terminas. Teismas sprendžia, kad reikšminga aplinkybė yra tai, jog ieškovas ieškinyje faktinių aplinkybių pagrindu nurodo pareigūnų veiksmus 2011 - 2015 metų laikotarpiu, nuo kurių praėjo ilgas laiko tarpas ir kuriems praleistas senaties terminas.

Teismų praktikoje nurodoma, kad byloje nustačius, jog ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja jį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu. Teismo vertinimu nei ieškovas, nei jo atstovas nenurodė svarbių priežasčių, kurios būtų pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, o ieškovo ir jo atstovo dėstomos aplinkybės apie ieškovo teisės neišmanymą ir tuo pagrindu praleistą ieškinio senaties terminą atmestinos kaip nepagrįstos, įvertinant aplinkybes, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, bei nagrinėjant baudžiamąsias bylas teismuose, kuriose ieškovas buvo kaltinamas nusikalstamų veikų padarymu, ieškovas buvo nuolat atstovaujamas profesionalių teisininkų. Šioje byloje pripažintina, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas yra praleistas ir nėra pagrindo reikalavimams ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškovo reikalavimams taikomas ieškinio senaties terminas ir šiuo teisiniu pagrindu ieškinys atmetamas.

Dėl ieškiniu keliamų reikalavimų.

Nepaisant to, kad ieškinys atmetamas taikant ieškinio senatį, teismas pasisako dėl ikiteisminio tyrimo institucijų (jų pareigūnų) veiksmų, įvertinant civilinės atsakomybės (ne)taikymo aspektą.

Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama CK 6.272 straipsnyje. Viena iš būtinų sąlygų taikyti valstybei civilinę atsakomybę pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį yra neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai (ar neveikimas). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, šių veiksmų teisėtumą teismas turi įvertinti kiekvienu atveju individualias bylos aplinkybes kompleksiškai vertindamas pagal aktualius baudžiamuosius (ar administracinių teisės pažeidimų) ir civilinės teisės įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog jo atžvilgiu 2011-2015 metais atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo be pagrįsto pagrindo. Mano, jog ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo inicijuoti Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate (toliau – KAVPK) dirbusios ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjos L. P., kuri buvo šališka, suinteresuota ir siekė naudos sau. Ieškovas nurodo, jog jo atžvilgiu buvo pradėta daug ikiteisminių tyrimų (nurodo numerius Nr. 30-9-00062-11, Nr. 30-9-00136-13, Nr. 30-1-00240-13, Nr. 30-9-00432-13), kurių dauguma nutraukti, jis išteisintas, o viename procese bylinėjimasis tęsėsi iki 2024 m. lapkričio 14 d. KAVPK pareigūnės L. P. neteisėti veiksmai pasireiškė nuolatiniu ieškovo persekiojimu, spaudimo darymu. Ieškovo nuomone tokie veiksmai buvo atliekami, nes L. P. ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo laikotarpiu buvo konkuruojančios kredito unijos nare, šiuos duomenis nuslėpė nuo vadovybės, būdama šališka, negalėjo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Teismo posėdžio metu ieškovas pažymėjo, jog reikšdamas ieškinį turi tikslą atkreipti Policijos departamento dėmesį į policijos komisariatų darbuotojų privačių interesų išviešinimo problemą. L. P. nuslėpė, jog yra Klaipėdos kredito unijos narė atlikdama ikiteisminio tyrimo veiksmus susijusius su Palangos kredito unija, todėl tokių darbuotojų viršininkai turėtų pravesti mokymus pareigūnams, kad tokie veiksmai nebepasikartotų. Taip pat išdėstė nuomonę, jog L. P. veikė su prokuroru R. U. kaip nusikalstama grupuotė. Prašymus viršininkui dėl ikiteisminių veiksmų iniciavimo teikdavo L. P., o viršininkai vykdydavo jos prašymus.

Remiantis kasacinio teismo praktika, neteisėti veiksmai kaip valstybės civilinės atsakomybės pagrindas gali būti nepagrįstas ikiteisminio tyrimo pradėjimas, vykdymas ir asmens perdavimas teismui, taip pat nepagrįstas procesinės prievartos priemonės taikymas ar kitokie pažeidimai. Ar ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai, žalos atlyginimo civilinėje byloje sprendžiama pagal tai, ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai veikė pagal BPK nuostatas, tinkamai vykdydami bendras ir specialias pareigas. Turi būti įvertinta, ar buvo pakankamas procesinis pagrindas pradėti tyrimą (BPK 166 straipsnis), ar buvo aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis), ar pažeisti ikiteisminio tyrimo terminai (BPK 176 straipsnis) ir buvo kitoks nepagrįstas pareigūnų neveikimas ar veikimas ne pagal savo kompetenciją, ėmimasis įstatymų nenustatytų ar akivaizdžiai neproporcingų priemonių ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019).

CPK įtvirtintas rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas turi įrodyti, kad prašoma priteisti žala yra patirta ir ji patirta dėl ieškinyje nurodytų pareigūnų/ teismo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė argumentų dėl ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų konkrečių pažeidimų ar klaidų – ieškovo argumentai grindžiami ieškovo įsitikinimais, subjektyvia nuomone, apie visus veiksmus kalbant nekonkrečiai, apibendrintai, tik išskiriant L. P. viešų ir privačių interesų neišviešinimo klausimą. Aiškinantis ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmai ieškovo buvo skundžiami atliekant ikiteisminį tyrimą, ieškovas nurodė, jog kartais šia galimybe naudojosi, kartais ne. Ieškovo nurodomi neteisėti L. P. veiksmai dėl jos buvimo Klaipėdos kredito unijos nare, ieškovo iniciatyva buvo tikrinami aukštesnių pareigūnų. Liteko sistemos ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog E. P. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tyrėjos L. P. atžvilgiu buvo teikiamas dėl tyrėjos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, didelių pinigų sumų pasisavinimo, dokumentų klastojimo, viešų ir privačių interesų supainiojimo siekiant savanaudiškų tikslų sau ir savo kolegoms, kurie yra Klaipėdos kredito unijos valdymo organų nariai. Pareiškime E. P. nurodė, kad pagal Registrų centro išrašą L. P. nuo 2010 m. gruodžio 15 d. iki 2012 m. balandžio 24 d. buvo Paskolų komiteto narė Klaipėdos kredito unijoje, kuri yra Palangos kredito unijos konkurentė, L. P., veikdama bendrininkų grupe su savo kolegomis, 2012 m. sausio 6 d. neteisėtai užvaldė Palangos kredito uniją. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos E. L. 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu buvo nuspręsta atsisakyti pardėti ikiteisminį tyrimą, pareigūnės L. P. veiksmuose nenustačius nusikalstamų veikų požymių. Ieškovui apskundus šį nutarimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarimu E. P. skundas atmestas. Klaipėdos apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi E. P. taip pat skundas atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-69-557/2016 E. P. skundas atmestas. Remiantis šiais duomenimis nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad baudžiamųjų procesinių veiksmų pradedant ir vykdant ieškovo baudžiamąjį persekiojimą teisėtumas buvo vertintas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka, neteisėti ikiteisminio tyrimo institucijų pareigūnų (tuo metu dirbusios L. P.) veiksmai nebuvo nustatyti.

Teismas atkreipia dėmesį, jog ilgiausiai trukęs ikiteisminis procesas ir baudžiamoji byla pradėta ikiteisminio tyrimo Nr. 30-9-00062-11 pagrindu baigėsi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-697/2023 Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi, konstatuojant, jog ieškovas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Ieškovas dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų nebuvo išteisintas.

Baudžiamojo proceso teorijoje ikiteisminio tyrimo pradėjimas vertinamas kaip pirmoji baudžiamojo proceso stadija, kuri nukreipta į kryptingą, greitą ir veiksmingą kompetentingų pareigūnų reakciją į galimos nusikalstamos veikos faktą. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi reaguoti į kiekvieną informaciją apie nusikalstamą veiką ir atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padalytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių valstybės pareigūnų neteisėtų veiksmų, vykdant ikiteisminio tyrimo veiksmus, o ieškovas ir nenurodė, bei nekonkretizavo, kokie kiti nei nurodyti vienos pareigūnės L. P. veiksmai galėjo būti atlikti pažeidžiant baudžiamojo proceso principus ar ikiteisminis tyrimas atliktas nepagrįstai.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Be to, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal kasacinio teismo praktiką, šiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis, teismai privalo remtis ir nustatydami neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – kardomojo kalinimo (suėmimo) – taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007 ir kt.)

Ieškovas prašo atlyginti jam 400 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog turtinė žala, tai ieškovo patirtos ikiteisminio tyrimo procese atstovavimo išlaidos teisininko pagalbai apmokėti. Byloje pateikta 2012 m. sausio 9 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 2, pagal kurią įmokėtas 1 000 Lt avansas, 2014 m. lapkričio 3 d. pinigų apmokėjimo kvitas 2 000 Lt advokatui J. Š., nepagrindžia ieškovo prašomos priteisti turtinės žalos. Įvertinus tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmuose nenustatyta neteisėtumo, ieškovas buvo nuteistas pagal dalį jam inkriminuojamų veikų, o dėl nutrauktų ikiteisminio tyrimo veiksmų advokato išlaidų atlyginimo BPK nenumato, ieškovo reikalavimas priteisti tokio dydžio turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Prašydamas priteisti neturtinę žalą, ieškovas nurodo, jog patyrė daug išgyvenimų, buvo persekiojamas jis ir jo artimieji, buvo sulaikytas, prarado ne tik reputaciją, bet daug piniginių lėšų, turto, reali žala yra milžiniška, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, nenustatyti ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėti veiksmai, esminiai ieškovo išgyvenimai, gyvenimo nepatogumai kilo dėl jo paties prisiimtų gyvenimo sprendimų, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Byloje nėra nustatyta, jog ieškovo patirta žala kilo būtent dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinio reikalavimai dėl 400 Eur turtinės žalos ir 600 Eur neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos Respublikos valstybės atmestini kaip neįrodyti.

Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovo ieškinys atmestinas praleidus ieškinio senaties terminą, o taip pat yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

Atsakovės atstovas, trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Klaipėdos apylinkės teismas patyrė 10,22 Eur tokių išlaidų. Kadangi ieškinys atmestas, šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo E. P. patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. P. 10,22 Eur (dešimties eurų dvidešimt dviejų centų) bylinėjimosi išlaidas (už procesinių dokumentų įteikimą) valstybės naudai.

Informuoti ieškovą, kad valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.