- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-14
- Bylos Nr.
- 1-49-718/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-9-00432-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- E. P.
- Advokatai
- Marius Navickas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Tauragėje, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. P. kaltinamas tuo, kad pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip 2013-07-01, pagamino netikrą dokumentą – 2010-09-20 vekselį 100 000 JAV dolerių sumai, įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva šio vekselio davėjas – skolininkas E. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 100 000 USD (šimtą tūkstančių Jungtinių Amerikos valstijų dolerių) tiesiogiai kreditoriui I. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai, adresu: (duomenys neskelbtini). Šis vekselis turi būti apmokėtas iki 2020-09-20 grafoje „Skolininkas“ parašė E. P. ir pasirašė savo vardu.
Tęsdamas nusikalstamą veiką, E. P., netikrą pagamintą dokumentą – 2010-09-20 vekselį 100 000 JAV dolerių sumai, panaudojo – 2013-07-01 laikotarpyje nuo 10.55 val. iki 11.10 val. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo biuro ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tarnybinėse patalpose, esančiose Taikos pr. 63, Klaipėdos m., 408 kabinete, pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui – Klaipėdos AVPK NTB ENTS 2-o poskyrio viršininkei L. P. bei savo parašu patvirtino žinomai netikro pagaminto dokumento kopijos tikrumą.
Kaltinamasis E. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad 2004 m. buvo pagrindiniu steigėju kuriant Palangos kredito Uniją. 2009 m. išstojo iš valdymo organų, nes buvo išrinkti nauji valdymo organai. 2007 m. valdybos sprendimu Š. gavo 80 000 Lt paskolą 2 metų laikotarpiui. Paskolos terminas baigėsi 2009 m. Kadangi Š. negalėjo išmokėti paskolos, paprašė jo sumokėti tuos pinigus. Š. buvo jo giminaičiai ir jis nusprendė jiems padėti. 2009 m. rugpjūtį padengė Š. paskolą – 73 000 Lt, pavedimu iš savo žmonos Petrauskienės sąskaitos. 2009 m. padengus paskolą, Š. surašė paskolos raštelį, kad jam yra skolingi 73 000 Lt. Nurodė, kad asmenys imdami paskolą iš kredito unijos užpildo savo duomenis sutartyse, ne išimtis buvo ir Š. paskola dėl 170 000 JAV dolerių. 2010 m. jis visiems trims, t.y.I. Š., A. Š. ir N. Š. pasiūlė tapti jo verslo partneriais vieneriems metams ir statyti daugiabutį, savo vardu paimti paskolos negalėjo, nes buvo išnaudojęs galimų kreditų limitą. P. Š. įkeisti turimą turtą ir gauti naują paskolą, kad jam grąžintų paskolintus pinigus. Jis su Š.s susitarė, kad I. Š. savo vardu pasiskolins iš unijos pinigų, o po to gautus pinigus paskolins jam. 2010-09-20 kredito unijoje Š. užpildė prašymą naujai paskolai gauti, kurioje nurodė gaunamas pajamas, duomenis apie kasmetines žemės ūkio deklaracijas, iš kurių buvo matyti, kad jie turėjo galimybę paskolą mokėti. Š. prašė tokios paskolos, kuri padengtų jų įsiskolinimą jam – 73 000 Lt skolą, ir dar liktų verslui apie 10 000-15 000 Lt. Paskolos ėmėja buvo I. Š., o A. Š. ir N. Š. buvo laiduotojai. Paskola buvo paimta 170 000 JAV dolerių. Š. jam paskolino 100 000 JAV dolerių grynais, jos dalis buvo Š. 73000 Lt skolos suma. Iš viso I. Š. gavo 135 000 JAV dolerių grynais iš unijos. Su Š.s buvo sutaręs, kad jis jiems parašys vekselį ir jie jam paskolins 100 000 JAV dolerių grynais, todėl 2010-09-20 surašė I. Š. vekselį dėl 100 000 JAV dolerių skolos gavimo. Susitarė, kad kiekvienas mokės palūkanas savo paskolos daliai bei 20 procentų nuo sumos sudarys pajus unijai. Oficialiai tik dokumentuose buvo nurodyta, kad I. Š. įneša pajų. Iš viso iš unijos I. Š. turėjo gauti 135 000 JAV dolerių grynais. Iš tų pinigų jis gavo 100 000 JAV dolerių. Paskola buvo išduota 20 metų terminui. Gaunant paskolą buvo įkeistas I. Š. 1 ha žemės sklypas. 2010 m. jis turėjo įgaliojimus pasirašyti hipotekos lakštus. I. Š. paskola buvo įforminta 2010-09-20. Kadangi 2009 m. jis nebuvo valdybos sudėtyje, todėl galėjo tik patarti ir rekomenduoti valdybos nariams dėl paskolos suteikimo. Sutarties, įkeitimo lakšto, sudarymo ir pasirašymo metu dalyvavo I. Š., A. Š. ir N. Š.. V. B. jis atnešė ir padavė pinigus, t.y. 135 000 JAV dolerių, kuriuos ji turėjo išmokėti grynais paskolos gavėjui. V. B. už išmokėtus pinigus pasirašė kasos sąskaitoje. I. Š. pasirašė paskolos sutartyje, kad pinigai – 135 000 JAV dolerių buvo išmokėti. Pinigus I. Š. išmokėjo V. B.. Pinigus paėmė pati N. Š., todėl jų negauti iš V. B. negalėjo. Š. pasiėmę pinigus kartu su juo nuėjo į jo kabinetą. Kabinete su Š.s atskaičiavo seną paskolą ir palūkanas, t.y. tiek, kiek Š. jam buvo skoloje – 73000 Lt (apie 30000 JAV dolerių). Atskaičiuotus pinigus jam padavė I. Š., todėl Š. jam nebebuvo skolingi už padengtą paskolą. Kabinete N. Š. paprašytas jis 2010-09-20 parašė vekselį dėl 100 000 JAV dolerių gavimo iš I. Š.. Kadangi jie vienas kitu pasitikėjo, jokių skolos raštelių dėl pinigų grąžinimo 2009-09-28 skolos rašte neįrašė. 2010-09-20 vekselio kopiją pasiliko sau, o originalą atidavė N. Š. ir išsiskirstė. Po kiek laiko N. Š. pradėjo rašyti jam telefonines SMS žinutes prašydama dar vienos paskolos. Jis suprato, kad Š. nėra patikimi, todėl pasakė, kad daugiau pinigų neduos. Po I. Š. paskolos paėmimo buvo paskaičiuotos palūkanos 8500 JAV dolerių. Š. pinigų neturėjo, prašė jiems paskolinti pinigų, todėl jis jiems davė pinigų ir jie sumokėjo įmoką savo vardu. Susitarė, kad jis padengs 100000 JAV dolerių, todėl buvo padarytos 2 įmokos, t.y. 2011 m. rugsėjį – 8500 JAV dolerių, kuriuos Š. sumokėjo iš jo pinigų, ir 2011 m. gruodį 1300 JAV dolerių įmoka, kuriuos vėl sumokėjo iš jo pinigų. Realiai jis mokėjo paskolą, jokių paskolos raštelių nesirašė tarpusavyje dėl sumokėtų pinigų, nes pasitikėjo Š.s. 2012-01-06 jis buvo suimtas 7 mėnesius. Unijos darbuotojui V. S. nurodė kokios paskolos susijusios su juo. Norėjo, kad būtų mokamos įmokos kol jis išeis iš areštinės. Advokatas nuvyko pas Š. prašyti dengti paskolą už jį. Š. nutarė atsikratyti savo įsipareigojimų unijai, todėl advokatui pasakė, kad nėra skolingi unijai. Jis su Š.s buvo susitikęs 3 kartus. Pokalbio metu jam buvo pasakyta, kad jeigu jis prisiims dalį I. Š. paskolos, tai Š. duos parodymus jo naudai. Š. norėjo, kad jis rašytų prašymą unijai, jog prisiima jų paskolą, priešingu atveju jam pakenks. Kadangi jis nesutiko, Š. davė melagingus parodymus vykusio tyrimo metu. Š. pasinaudojo situacija. Darytuose garso įrašų pokalbiuose yra sumontuoti pokalbiai, garso įraše balsas yra jo. Tyrėjai galėjo 2010-09-20 vekselio kopijos ir nepateikti. Vekselį pakako pasirašyti skolos gavėjui, t.y. jam – E. P.. Sutinka, kad šiuo metu jis yra skolingas 100000 JAV dolerių I. Š., nors dar neatėjo laikas grąžinti I. Š. paskolos, jis mano, jog ji nori savo paskolos dalį perkelti jam.
Liudytoja L. P. parodė, kad dirba Klaipėdos ekonominių nusikaltimų tyrimų skyriaus 2-ojo poskyrio viršininke. Atliko ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje buvo nagrinėjamos aplinkybės dėl Palangos kredito unijoje dokumentų klastojimo, pareigų neatlikimo. Tarp 10 įtariamųjų, buvo ir E. P., jam buvo pareikšti įtarimai dėl poveikio liudytojams I. Š. ir N. Š.. Apklausiant E. P. įtariamuoju jis pateikė dokumentus. Tarp pateiktų dokumentų buvo paprastasis vekselis, 100 000 JAV dolerių sumai, kuriame buvo nurodyta, kad E. P. pasiskolino iš I. Š. šią sumą. E. P. parodė, kad jis iš I. Š. pasiskolino 100 000 JAV dolerių ir su ja pasirašė sutartį ir vekselį, kad tuos pinigus pasiskolino, tačiau I. Š. buvo apklausta byloje dėl paskolų suteikimo ir buvo davusi parodymus, tai ji įspėjo advokatą M.Navicką ir E. P., kad byloje yra duomenų, jog I. Š. pinigų neskolino ir jokių sutarčių nesirašė. Po to, kai advokatas pasitarė su E. P., apklausa buvo tęsiama, E. P. pasakė, kad iš I. Š. pasiskolino pinigus ir buvo surašytas vekselis, kurio originalas yra pas I. Š.. Ji paprašė E. P. patvirtinti pateiktus dokumentus, tame tarpe 2010-09-20 vekselio kopiją. E. P. parašė savo vardą, pavardę, ir kad vekselio kopija tikra. Dokumentai buvo patvirtinti jos akivaizdoje, tai yra užfiksuota paėmimo protokole, dalyvaujant advokatui ir E. P.. Tai buvo 2013 m., tikslaus mėnesio neatsimena. Baudžiamojoje byloje dėl poveikio liudytojai ji pareiškė įtarimą E. P.. Po to, kai E. P. pateikė dokumentus ir buvo atlikta apklausa, ji surašė tarnybinį pranešimą vadovui ir pranešė prokurorui. Toje pačioje byloje dėl poveikio liudytojai papildomai dėl vekselio buvo apklausta I. Š. ir N. Š.. Buvo surinkti duomenys iš Palangos kredito unijos dėl paskolų suteikimo. I. Š. ir N. Š. nurodė, kad jokių sutarčių ir jokių vekselių su E. P. nepasirašė. Liudytojos nurodė, kad E. P. buvo atvykęs pas jas į namus ir prašė pakeisti parodymus, kad jis prašė pasirašyti sutartis atgaline data ir nurodė, kad jei jos nepasirašys, tai jis pateiks vekselį, kurį turi. Bet jos nurodė, kad jokio vekselio nematė ir nepasirašė. Š. ir E. P. yra giminės. E. P. dirbo Palangos kredito unija administracijos vadovo pavaduotoju, organizavo paskolų suteikimą I. Š.. Pati I. Š. tyrimo metu nurodė, kad ji 135 000 JAV dolerių pinigų iš Palangos kredito unijos negavo ir tų pinigų E. P. neskolino. Byloje buvo duomenys, kad Palangos kredito unija buvo suteikusi paskolą N. Š. ir A. Š. 80 000 Lt, po ko vėliau E. P. pagal dokumentus padengė šią Š. paskolą 2009 m. 2010 m. I. Š. vardu buvo suteikta paskola 170 000 JAV dolerių sumai. I. Š. nurodė, kad šitų pinigų iš unijos negavo ir E. P. pinigų neskolino. Tokia kredito sutartis, kurią pasirašė I. Š., yra, I. Š. savo parašų neneigė. Šioje byloje ji pagal sutartį buvo skolininkė, o jos tėvai N. ir A. Š. buvo laiduotojai. I. Š. aiškino, kad E. P. žadėjo tuos pinigus duoti, kartu planavo daryti verslą, bet pasirašius sutartį pinigų E. P. nedavė ir praktiškai juos iš unijos išvarė. Ikiteisminio tyrimo metu dėl poveikio liudytojai I. Š. pateikė garso įrašus, kuriuose buvo įrašytas E. P. ir I. Š. bei N. Š. pokalbis, kurio metu prašoma liudytojų I. Š. bei N. Š. pasirašyti sutartis atgaline data, neva jos paskolino E. P. pinigus 2010 m., jeigu nepasirašys tokios sutarties, jis atneš vekselį. Liudytojos I. Š. ir N. Š. apklausos metu nurodė, kad vykusio susitikimo metu E. P. joms sakė, kad jei jos nepasirašys jo prašomų sutarčių, jis pateiks turimą vekselį. I. Š. jo iš karto paprašė parodyti vekselį, jei tokį turi, tačiau E. P. pasakė, kad vekselio neturi ir pateikti negalėjo. Kadangi ji I. Š. pateiktus įrašytus pokalbius buvo išklausiusi, todėl perspėjo patį E. P. dėl vekselio atsiradimo aplinkybių. Apklausos metu E. P. pasakė, kad toks vekselio originalas buvo pasirašytas ir pateikė jo kopiją prie bylos. Be to, teigė, kad originalas yra pas I. Š.. Tarp E. P. ir N. Š. buvo paskoliniai santykiai, nes su Palangos kredito unija buvo paskola padengta, jie pateikė dokumentus. Kodėl E. P. dengė I. Š. paskolą, jis nepaaiškino. Žinutės, kuriose N. Š. prašė E. P. pinigų, buvo pateiktos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Prie tų dokumentų buvo pateikta laikraščio tekstas ir aiškinamas, kad N. Š. yra nepatikimas liudytojas, nes yra teista ir aiškinama, kad ji prašė iš jo pinigų. Dėl tų žinučių ir pokalbių, I. Š. bei N. Š. buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo metu ir jos parodė, kad E. P. 170 000 gautų iš kredito unijos joms neatidavė, todėl N. Š. paprašė, kad jis atiduotų tuos pinigus ir užskaitytų 72 000 Lt paskolą.
Liudytoja I. Š. parodė, kad 2010-09-20 vekselio nepasirašė, tokio dokumento nematė. Nurodė, kad E. P. buvo atvykęs ir prašė jos bei N. Š. pasirašyti sutartį, jog jam paskolino 100 000 JAV dolerių, kurių negavo iš K. U.. Liepė rašytis atgaline data, t.y. 2010 m. liepos, rugpjūčio ar rugsėjo mėn. Jai nesutikus R. P. pasakė, kad turi vekselį ir jei ji su N. Š. nepasirašys paskolos sutarties, jis prokurorui ar tyrėjui paduos 2010-09-20 vekselį. Paprašius jo parodyti vekselį jis pasakė, jog dabar su savimi neturi, todėl ji mano, kad toks 2010-09-20 vekselis visiškai nebuvo surašytas. 2010-09-20 vekselį pamatė pas tyrėją, kuriai pateikė visus garso įrašus, darytus pokalbio su E. P. metu jos namuose. Tyrėjai parodžius 2010-09-20 vekselio kopiją ji pasakė, jog tokio dokumento nematė ir nepasirašė bei, kad apie jį sužinojo iš E. P. žodžių, kai buvo atvažiavęs pas ją į namus. Nurodė, kad 2010-09-20 pasirašė už 170 000 JAV dolerių paskolos gavimą, bet pinigų į rankas negavo. Tą patį gali patvirtinti ir jos tėvai, kurie paskolos pasirašymo metu buvo kartu Kredito unijoje. 2010-09-20 sutartį pasirašė todėl, jog E. P. jos mamai pasiūlė, kad ji, kaip jauna verslininkė, gali paimti paskolą verslui. Kadangi ji turto neturėjo E. P. pasakė, kad užtenka užstatyti (įkeisti) žemę 1 ha, kurį mama jai buvo padovanojusi. Minėto žemės sklypo užteko paskolai gauti. Prieš imant paskolą pinigų sumos ji nežinojo, nesitarė su tėvais, tačiau pasirašė prašymą 170 000 JAV dolerių paskolai gauti. Imant paskolą 170 000 JAV dolerių buvo įkeistas žemės sklypas 1 ha, esantis Tauragės rajone. Jo vertė registrų centre įvertinta apie 2000 Lt, o unija įvertino 640 000 Lt. Ji su tėvais ir E. P. nuvažiavo į Kredito Uniją, kur ji pasirašė paskolos sutartį. Kokius duomenis sutartyse rašyti jai nurodė E. P.. Pasirašius sutartį kasininkė pinigų jai neišmokėjo, nes prieš imant kreditą E. P. pasakė, kad pinigų neišmokės, tačiau pasirašyti kredito sutartį reikėjo. E. P. teigimu, jis turėjo atsiskaičiuoti iš tų pinigų už jos tėvą sumokėta likusią paskolą su delspinigiais, t.y. 73 000 Lt sumai, o kitus pinigus turėjo unija išmokėti. Pasirašiusi dokumentus iš mamos N. Š. sužinojo, kad pinigus gaus vėliau, ir visi išvažiavo. Po kiek laiko supratę, kad aiškaus atsakymo dėl pinigų negavo, visi trys sugrįžo į uniją, tačiau E. P. pasakė, kad pinigų neturi, kažkur juos panaudojo. Grįžusi į Klaipėdą ji paskambino E. P. ir telefonu pasakė, kad kreipsis į prokuratūrą, nes pinigų negavo, tačiau jai atsakė, kad yra parašai ant sutarties, todėl ji supūs kalėjime. Po kurio laiko, t.y. nuo 2011 m. tęsė bendravimą su E. P., nes tėvai turėjo verslą, atsirado skolos, be to, ji pati turėjo smulkių skolų, todėl reikėjo pinigų. 2012 m. sausio mėnesį, kai suėmė E. P., ji nuvažiavo į kredito uniją ir pasiėmė savo dokumentus. Apklausoje pas tyrėją pamatė, kad ant 5 lapų buvo ne jos ir ne tėvų parašai, o kas juos suklastojo, nežino. Be to, tyrėjai perdavė įrašus, esančius jos telefone, kuriuos persikėlė į kompiuterį. Telefone buvo atminties kortelė, kurioje buvo trys garso įrašai padaryti jos telefonu. Pirmas įrašas darytas dalyvaujant jai, N. Š. ir E. P., Petrauskienei, advokatui R. L.. Antrasis įrašas buvo darytas dalyvaujant jai, Petrauskienei, A. Š. ir močiutei. Paskutinis įrašas darytas, kai paskutinį kartą buvo atvykęs E. P. ir su juo kalbėjo ji ir N. Š.. Šiuo metu N. Š. ir A. Š. yra skolingi E. P. pagal paskolos lapelį, nors E. P. teigia, kad skolą jis pasidengė iš jai suteiktos paskolos 2010-09-20. Pokalbio metu, kai buvo atvažiavęs dėl paskolos sutarties pasirašymo advokatas pasakė, kad nuveš į tardymo izoliatorių sutartį, užrašys viską, kas reikalinga, kad ji turėtų garantą, kad paskolino pinigus ir E. P. bus lengviau teismuose. Nurodė, kad ji turėjo pasirašyti paskolos sutartį ant tuščio lapo, jog E. P. galėtų baigti užpildyti ŠTI savo ranka, tada jis būtų atšvietęs kopijas ir padavęs.
L. N. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos pusbrolis. 2010-09-20 vekselio dėl 100 000 JAV dolerių I. Š. nepasirašė, pinigų neskolino E. P.. E. P. atvažiavo pas jas, prašė duoti melagingus parodymus jo naudai, sakyti, kad I. Š. pasirašė sutartį ir paskolino E. P. pinigų. Pasakė, jei tokios sutarties nepasirašys, jis turi vekselio originalą ir pateiks tyrėjai. Minėto E. P. 2010-09-20 vekselio kopiją pirmą kartą pamatė pas tyrėją. Nurodo, kad I. Š. nėra pasirašiusi jokių dokumentų dėl paskolos suteikimo E. P.. Pripažįsta, kad 2007 m. iš unijos A. Š. buvo paėmęs paskolą 80 000 litų sumai. Paskolą mokėjo, tačiau pablogėjus finansinei padėčiai E. P. padengė paskolą, bet ji to nežinojo, nes jo neprašė. Nežinojo iki to laiko, kai nuvažiavo į uniją paimti vyro dokumentų. Kredito Unijoje pasakė, kad paskola yra padengta. E. P. neprašė paskolos padengti, nes šeima galėjo likti skoloje ir toliau pagal galimybes mokėti kreditą unijai. Pinigų pasiskolinimas iš kredito unijos I. Š. yra fiktyvus, nors ji buvo laiduotoja su vyru. Neneigia, kad E. P. yra padėjęs vyrui versle, tačiau imant paskolas šeimos turto neįkeisdavo, nes buvo vyro asmeniški pinigai gauti iš verslo. Dėl 80 000 litų paskolos E. P. paskambino ir pasakė, kad yra laisvų pinigų Kredito Unijoje ir gali padėti finansiškai susitvarkyti, kad dukra galėtų verstis verslu. Vyras sutarė su E. P., kad užstatys žemės sklypą, nors ta žemė buvo bevertė. Visi trys nuvyko į kredito uniją dėl paskolos, kurią dukra paėmė savo vardu. Fiktyviai surašė visus paskolos dokumentus dėl 170 000 JAV dolerių gavimo. Kaip ir ką rašyti sutartyse nurodė E. P.. Jokios kalbos apie kredito sumos dydį imant paskolą nebuvo. Kredito Unijoje gavusi hipotekos lakštus ji paklausė kur pinigai, tačiau E. P. jai atsakė, kad pinigų nebus, nes juos pasiėmė sau. Išėję iš unijos suprato, kad yra apgauti. Surašant 170 000 JAV dolerių paskolos sutartį 1 ha žemės sklypą užstatė, jokiu turtu nelaidavo. Vėliau iš dukros sužinojo, kad dukra paskambino E. P. ir pasakė, kad kreipsis į policiją, tačiau jis atsakė jai „tu supūsi kalėjime“. Kai E. P. buvo sulaikytas, jo advokatas R. L. ne kartą buvo atvykęs į namus ir prašė, kad ji su dukra duotų melagingus parodymus E. P. naudai bei prašė, kad I. pasirašytų, jog ji E. P. neva tai, paskolino 100 000 JAV dolerių grynais. Taip pat ir pats E. P. buvo atvykęs ir prašė, kad I. pasirašytų sutartį ar vekselį, jog ji jam paskolino pinigus. Tvirtina, kad I. Š. nesirašė ant vekselio. Pats E. P. jokio vekselio paprašytas neparodė. Ji vekselio kopiją pamatė tik pas tyrėją. Pripažįsta, kad šiuo metu E. P. šeima skolinga, tačiau kiek tiksliai, negali pasakyti, nes E. P. teigimu 70 000 litų jis išsiskaičiavo iš I. Š. paskolos, tačiau dukra negavo iš unijos jokių pinigų, kuriais E. P. būtų galėjęs padengti jų įsiskolinimą ir palūkanas, t.y. 72 000 Lt. Į policiją dėl E. P. apgaulės nesikreipė, nes buvo grasinama. Bijodama viešinti situaciją su E. P., neprašė atiduoti pasisavintų pinigų. Pripažįsta, kad dėl sunkios finansinės padėties 2011 m. rašė SMS žinutes E. P. ir prašė paskolinti pinigų, tačiau jis nepaskolino.
Liudytojas A. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jo žmonos pusbrolis, Palangos m. kredito unijos valdytojas. 2010 m. E. P. žmonai pasiūlė paskolinti Kredito unijos pinigų. E. P. teigimu reikėjo jauno žmogaus, nes tai buvo pinigai gauti iš ES lėšų. Mano, kad E. P. žinojo, jog jo šeimai reikalingi pinigų, nes tuo metu sunkiai vyko automobilių prekyba bei keleivių vežimo verslas, todėl turėjo skolų. Kaltinamasis neminėjo sumos, kuri galėjo būti paskolinta. Sekančią dieną jis atvažiavo pasikalbėti su E. P.. Kredito Unijoje E. P. pasakė, kad norint gauti pinigų reikia užstatyti žemę. Šeima turėjo 1 ha žemės sklypą Tauragės raj. E. P. patarė perrašyti žemę dukrai, nes dukra jauna ir jos vardu gauti paskolą būtų geriau, todėl taip ir padarė. Žmona padovanojo 1 hektarą žemės sklypą dukrai. Atvažiavę į Palangą tvarkyti dokumentų, paskolos sumos dydžio nežinojo. Žemės sklypas buvo įvertintas, įvertinimo sumos užteko paskolai įforminti. K. U. sutartyje nurodė 170 000 JAV dolerių paskola, tačiau tų pinigų negavo. Sutartis sudaryta dukros vardu, jis su žmona buvo laiduotojai. Kasos kvite pasirašė dukra, kad pinigus gavo, tačiau realiai jų niekas neišmokėjo. Paklausus kur pinigai, E. P. pasakė, kad reikia perskaičiuoti ir išskaičiuoti jų skolos su palūkanomis (73 000 Lt) dalį iš gautos paskolos sumos. Pinigų negavę jie išvažiavo. Po kiek laiko paskambino E. P. ir pasakė, kad kreipsis į policiją, kaltinamasis pasakė „supūsime kalėjime“. Suprato, kad buvo apgauti, nes negavo nei lito iš K. U.. Iš E. P. teko anksčiau skolintis, kadangi jis buvo giminaitis, nepagalvojo, kad gali apgauti. Nutarė nesipykti su E. P., nes išsigando, kad teks mokėti 0,5 milijono paskolą. Tikėjosi, kad kaltinamasis pats mokės paskolą ir dalį pinigų duos jo šeimai. 2013 m. birželio mėn. žmona pasakojo, kad buvo atvykęs advokatas ir pats kaltinamasis norėjo pasirašyti sutartį ar vekselį atgaline data dėl paskolos suteikimo E. P., bet jos atsisakė taip padaryti. Jis pats tuo metu dirbo užsienyje. Tuo metu šeimos materialinė padėtis buvo sunki. Mano, jog kaltinamasis pats mokėjo I. Š. paskolą, kadangi jokių laiškų iš unijos negavo, nors paskolos šeima nemokėjo, ir kad iš 170 000 JAV dolerių paskolos jo ankstesnė 80 000 litų skola, kuris buvo paimta 2007 m., yra padengta. Jis asmeniškai tos paskolos atlygino apie 10 000 litų, o likusieji 70 000 Lt buvo padengti, todėl jų nereikėjo grąžinti, laiškų apie nesumokėtą paskolą negavo. Nežino, kokiu būdu ir kas sumokėjo likusius 70 000 litų, tačiau E. P. sakė, kad ši skola padengta. Jis E. P. neprašė, kad jis padengtų 2007 m. paimtą jo paskolą. Jokių paskolos raštelių su E. P. dėl to, kad jie sumokėjo E. P. 72 000 Lt, nepasirašė. Paskolos lapelis esantis byloje, tai jo pirmoji 72 000 Lt paskola, kurią su žmona pasiskolino iš E. P..
L. V. B. parodė, kad nuo 2004 m. dirbo Palangos kredito unijoje kasininke, o nuo 2009 m. rugsėjo mėn. biuro administratore. Sudarydavo paskolos sutartis ir išmokėdavo pinigus, nes buvo įgaliota atlikti ir kasininko funkcijas. 2010 m. unijoje dirbo E. P., jis buvo vadovo pavaduotojas. 2010 m sudarant I. Š. paskolą atvyko visa Š. šeima. Ji pati įformino paskolos sutartį, vedė duomenis į kompiuterį. Pagal dokumentus I. Š. paskolos sutartį ji pati įformino. Viskas vyko geranoriškai. Š. praleido unijoje apie pusę dienos. Mėnesio, kurį buvo paimta paskola, taip pat, kokia tiksli suma ir valiuta buvo imama, nepamena, tačiau žino, kad suma buvo didelė. Negali pasakyti konkrečiai, ar matė kaip buvo mokami pinigai, tačiau jeigu jos parašas yra ant kvito, tai pinigai buvo išmokėti, bet jų pati asmeniškai nemokėjo. Dėl šio atvejo nežino, ar Š. gavo paskolos pinigus, nes 2010 m. unijoje buvo išdavinėjamos paskolos ir asocialiems asmenims. Ji pinigų neišmokėdavo, o tik pasirašydavo ant tų sutarčių, tačiau pripažino, kad buvo atvejų, jog asmenys pasirašydavo sutartyse apie gautus paskolos pinigus ankščiau nei jie buvo išmokami, nes jos akivaizdoje pinigai nebuvo išmokami. Visos paskolos buvo išduodamos E. P. bei valdymo organo sprendimu. E. P. nurodė, kad visi valdybos nariai sutiko dėl paskolos išdavimo. Valdybos posėdžio protokolo nematė, o tik vykdė E. P. nurodymą išduoti paskolą. Kiekvienas valdybos narys atskirai buvo pasirašęs paskolos paraiškoje. Tik nuo E. P. sprendimų priklausė išduoti paskolą ar ne. A. Š. atlyginimą sutartyje nieko nerašė. Paskolai gauti buvo įkeistas žemės sklypas, tačiau jo vertės nepamena.
Iš 2013-07-17 Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. Ušinsko nutarimo matyti, kad nutarta atskirti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 30-9-00136-13 į atskirą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. l d. dėl netikro dokumento pagaminimo ir panaudojimo (1 t., b. l. 1).
Iš 2013-03-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. Š. savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. telefono aparatą „Blackberry 9300” IMEI (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, atidarius matyti meniu „media-garso įrašai 2013-03-01” ir „media-garso įrašai 2013-03-04” Padaryti įrašų esančių telefono aparate kopijos į CD diską, pridėti prie protokolo. Telefono aparatas grąžintas jo savininkei (1t., b. l. 25).
Iš 2013-05-02 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti garso įrašai, kurie buvo pateikti I. Š. 2013-03-04. Apžiūros metu nustatyta, kad: Garso įrašai VN20130301-00020, VN20130301-00021, VN20130301-00022, VN20130301-00023. Įrašuose girdima, kad kalba trys asmenys: dvi moterys (I. Š. ir N. Š.) ir vyras (E. P.). Pokalbių metu E. P., kalba apie bylos aplinkybes, prašo I. Š. susitarti, parašyti sutartį, kad ji I. Š. paskolino E. P. pinigus ir prašo unijos perkelti paskolą E. P., prašo, kad I. Š. duodama parodymus pasakytų, kad ji buvo išsigandusi ir pasimetusi, o vėliau išsiaiškino, kad tėvai tarėsi su E. P., padengė jų įsiskolinimą, o likusius pinigus 100000 JAV dolerių paskolino E. P.. Pokalbio metu E. P. nurodo, kad jis turi pasirašęs vekselį, tačiau I. Š. paprašius jį parodyti pasakė: „man praktiškai reikės pateikti, pateiksiu aš, vis tiek aš noriu atnešti, aš turiu vekselį prašęs, bet būtų geriau, kad būtų taikos sutartis žinai, atnešiu sutartį sakysiu va, aš neapgavau nieko aš pasiskolinau pinigus, va sutartis, žinai, mes sutarėm sąlygas viską žinai“, „nu veksely būn kažkas panašaus kaip čia fiksuota, va, vekseliai būn rašomi, tik aš rašau, reiškia tuo, reiškia aš esu davėjas vekselio, nes jūs davėjas aš gavėjas, reiškia aš gaunu pinigus, o duodu vekselį, jo, taip kažkaip, kad yra vekselis, aš tokį vekselį turiu pasirašęs, bet man vis tiek yra, kaip kalbėjau su advokatais“, „nu tai aš galvoju, kad mažiau klausimų kiltų, sumą aptarei, pasirašei, pasidarei kopiją, kad originalo nieko nereikėtų duot, yra likusios kopijos, žinai ir viskas. Aš kiek žinau pagal originalų parašą gali nustatyti ar dabar rašyta“, „ar prieš du metus, yra kopijos, originalų reik ieškot, nu gal mes jų nerasim originalų, jeigu reikia. patvirtina, kad yra toks fakts, pasirašėm tokią sutartį, paskolinom pinigus, pagrindinis dalykas, reiškia išeiti iš baudžiamųjų, čia civilinis sandoris“. Pokalbio metu I. Š. nurodo, kad pasirašytą sutartį pateiks „Tardytojui”. E. P. aiškina, kad to daryti nereikia, nes jis pats pateiks sutartis prokurorui ir nepasakymas, kad tokios sutartys yra nereiškia, kad yra meluojama (1 t., b.l. 26-62).
Iš 2013-03-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo bei 2010-09-20 paprastojo vekselio patvirtintos kopijos matyti, kad E. P. savo iniciatyva pateikė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. 2010-09-20 paprastojo vekselio patvirtintą kopiją, kuriame nurodyta, kad šio vekselio davėjas – Skolininkas E. P., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantis, adresu: (duomenys neskelbtini), pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 100 000 USD (šimtą tūkstančių Amerikos dolerių) tiesiogiai Kreditoriui I. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenančiai, adresu: (duomenys neskelbtini). Šis vekselis turi būti apmokėtas iki 2020-09-20 grafoje „Skolininkas“ parašė E. P.. Taip pat iš pateiktos vekselio kopijos matyti, kad dokumento apačioje kopija patvirtinta prierašu „kopija tikra E. P., parašas“ (1 t., b. l. 89-90).
Iš 2013-03-12 Nr. 520 antstolės Redos Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad E. P. prašymu konstatavo faktines aplinkybes į E. P. mobilųjį telefoną atsiųstas SMS žinutes iš abonento įvardinto kaip N. SKAUD, telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad SMS žinutės gautos 2010-09-23, 2010-10-10, 2010-11-28 (trys žinutės), 2011-02-06, 2011-12-25, kuriose N. kreipiasi į E. P. dėl pagalbos paskolinant pinigų. Prie protokolo pridėtos fotonuotraukos padarytos SMS iš E. P. telefono (1t., b. l. 144-158).
Iš 2010-09-20 paskolos sutarties Nr. 10-00070 specialiosios dalies kopijos, bendrosios dalies kopijos, priedo Nr.1 matyti, kad I. Š. būdama Palangos kredito unijos nare, sudarė paskolos sutartį dėl 1700 000 JAV dolerių gauti buto paskolai. Paskolos galutinis grąžinimo terminas 2030-09-20. Paskolos grąžinimas užtikrinamas žemės ūkio paskirties žeme Un Nr. (duomenys neskelbtini), laidavo A. Š. ir A. Š.. Paskolos sutartį pasirašė Unijos biuro administratorė V. B., parašas ir paskolos gavėja I. Š., parašas. Taip pat ant sutarties bendrosios dalies, jos priedo Nr.1, kuriame nurodytas paskolos mokėjimo grafikas bei sąskaitos dėl 1700 000 JAV dolerių išmokėjimo pasirašė taip pat I. Š. kaip klientė, kad pinigus gavo, ir kasininkė V. B., kad pinigus išmokėjo (1 t., b. l. 162-169).
Iš 2010-09-20 sutartinės hipotekos lakšto ir pažymėjimo apie hipotekos registre įregistruotą sutarties hipotekos sandorį matyti, kad įkeičiamas I. Š. priklausantis 1 ha žemės sklypas Un Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., paskolai 1700 000 JAV dolerių gauti, kuris šalių susitarimu įkainotas 640 000 Lt. Iš laidavimo paraiškos matyti, kad paskolos laiduotojai A. Š. ir A. Š. (1 t., b.l.176-181).
Iš skolos lapelio kopijos matyti, kad 2009-08-28 N. Š. ir A. Š. pasiskolino iš E. P. 72 000 Lt, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2010-08-28 kiekvieną mėnesį mokant po 2 proc. palūkanų (1 t., b.l.186).
Iš 2011-09-20 kredito unijos pinigų pervedimo kvito matyti, kad I. Š. pasirašydama padarė pavedimą 8500 JAV dolerių dėl dalies 1700 000 JAV dolerių paskolos sumokėjimo (2 t., b. l.45).
Iš 2013-11-12 E. P. skundo kopijos, 2013-07-30 E. P. pareiškimo bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2013-10-22 nutarimo, matyti, kad E. P. į prokuratūrą kreipėsi dėl N. Š. sukčiavimo negrąžinant 72000 Lt paskolos. Ištyrus pareiškimo medžiagą Tauragės apylinkės prokuratūros 2013-10-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas N. Š. atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Minėtą nutarimą E. P. apskundė (2 t., 46-52).
Kaltinamasis E. P. kaltinamas pagaminęs netikrą dokumentą ir jį panaudojęs, t.y. ne vėliau kaip 2013-07-01 pagamino netikrą dokumentą – 2010-09-20 vekselį 100 000 JAV dolerių sumai, įrašydamas žinomai melagingus duomenis apie tai, kad neva šio vekselio davėjas – skolininkas E. P., pagal šį vekselį besąlygiškai įsipareigoja sumokėti 100 000 USD tiesiogiai kreditoriui I. Š.. Šis vekselis turi būti apmokėtas iki 2020-09-20, grafoje „Skolininkas“ parašė E. P. ir pasirašė savo vardu. E. P. 2010-09-20 vekselį, 2013-07-01 panaudojo jį pateikdamas Klaipėdos AVPK ENTB ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo pareigūnei L. P. bei savo parašu patvirtino žinomai netikro pagaminto dokumento kopijos tikrumą tarnybinėse patalpose.
Pagal teismų praktikoje susiklosčiusią sampratą dokumentas yra bet koks rašytinis aktas, liudijantis teisinę reikšmę turintį faktą (faktus), todėl dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę – iš jų galima spręsti, kas sukūrė ir pasirašė dokumentą, kokios teisinės pasekmės gali atsirasti tokio dokumento pagrindu. Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu. Kaltinamasis E. P. kaltės nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu neigė pagaminęs netikrą dokumentą- 2010-09-20 vekselį 100 000 JAV dolerių sumai. Kaltinamasis nurodė, kad šį dokumentą jis surašė ir pasirašė tuo metu, kai I. Š. ėmė paskolą iš Palangos kredito unijos dėl 170 000 JAV dolerių. E. P. neneigė, kad jis N. Š. paprašytas pats įrašė vekselyje nurodytus duomenis, tačiau tai jis padarė vekselyje nurodytu laiku. Teigė, kad jo surašytą 2010-09-20 vekselio originalą perdavė N. Š. kredito unijos patalpose, savo darbo kabinete. Kadangi 2010 m. jis vykdė statybų projektą, pats paskolos limitus buvo išnaudojęs ir savo vardu negalėjo kredito gauti, todėl 2010 m. kreipėsi į Š. ir paprašė, kad jie grąžintų jam už 2007 m. A. Š. paimtą ir jo išmokėtą 72 000 Lt paskolą. T. Š. neturint pinigų jis pasiūlė jiems tapti jo verslo partneriais ir I. Š. paimti paskolą iš unijos bei tokiu būdu dalį pinigų jam grąžinti pagal skolos raštą (lapelį), kurį buvo pasirašę N. Š. ir A. Š. 2009-08-28 ( t.1, b.l. 186). Kadangi I. Š. paskola kredito unijoje buvo surašyta 2010-09-20, vekselis dėl 100 000 JAV dolerių buvo surašytas tą pačią dieną. Jis šios skolos I. Š. neginčija. Teigia, kad surašydamas vekselį su Š.s susitarė, kad jis unijai 10 metų mokės palūkanas už 100 000 JAV dolerių, o už likusią paskolos sumą po 10 metų mokės patys Š.. Paskolos terminas buvo 20 metų. Pinigai I. Š. buvo išmokėti Kredito unijoje pasirašant sutartį, pinigus išmokėjo V. B., o jai pinigus atnešė jis. Teigia, kad pinigų išmokėjimo faktą patvirtina byloje esantis paskolos išmokėjimo kvitas (1 t., b.l. 169). Jo darbo kabinete Š., pasiėmę pinigus, kartu su juo minusavo ankstesnę A. Š. paimtą 72 000 Lt paskolą. Pati I. Š. padavė jam pinigus, todėl jo teigimu Š. atsiskaitė su juo visiškai pagal surašytą paskolos raštą 2009-08-28 (1 t., b. l. 186). Jokių papildomų raštų dėl grąžintos 72 000 Lt skolos nei Š., nei jis nerašė. Mano, kad tik jo pastangų dėka I. Š. gavo lengvatinę paskolą ir pasitikėdamas Š.s jis apie ankščiau išmokėtą jų 72 000 Lt paskolos sumokėjimą nenurodė. I. Š., N. Š. ir A. Š. nurodė, kad joks vekselis 2010-09-20 dėl 100 000 JAV dolerių sumos nebuvo surašytas E. P. vardu ir vekselio originalas Š. šeimai nebuvo perduotas 2010-09-20. Teisiamojo posėdžio metu I. Š. nurodė, kad E. P. prašė jos pasirašyti sutartį atgaline data ir nurodyti, kad paskolino jam 10 000 JAV dolerių. Tačiau nesutikus to daryti, E. P. teigė turintis vekselį, kurį parodys prokurorui arba tyrėjui. Jai paprašius E. P. parodyti vekselio originalą, pastarasis atsakė, jog dabar su savimi neturi. Nurodė, kad 2010-09-20 vekselį pirmą kartą ji pamatė pas tyrėją L. P.. Ji tyrėjai nurodė, kad E. P. apie vekselio originalą minėjo jų pokalbių metu, tačiau dokumento originalo neparodė. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. Š. davė analogiškus parodymus kaip ir I. Š.. Nurodė, kad jokio 2010-09-20 vekselio dėl 100 000 JAV dolerių sumos, kurią butų pasirašęs E. P., nematė, tik nuvykus pas tyrėją L. P. jis buvo parodytas. Nurodė, kad nei ji, nei jos šeima neskolino E. P. 100 000 JAV dolerių sumos, nes realiai jokių pinigų iš unijos dukra negavo. Neginčijo aplinkybių, kad jos vyras A. Š. buvo paėmęs paskolą 2007 m. Tik nuvykusi į kredito uniją sužinojo, kad E. P. ją padengė. Pripažįsta, kad dukros I. Š. paimta paskola buvo fiktyvi, nors ir dalyvavo jos pasirašyme bei buvo kartu su vyru laiduotojais, tačiau jokių pinigų I. Š. negavo, E. P. nurodė I. Š. kokius duomenis įrašyti į sutartį. Jai paklausus kada gaus pinigus, E. P. nurodė, kad pinigų nebus, nes jis juos sau pasiėmė, todėl suprato, jog liko apgauti. Liudytoja neneigia aplinkybių, kad po to įvykio dėl paskolos ji keletą kartų susisiekė SMS žinutėmis su E. P., prašė pinigų paskolinti, tačiau jis pinigų nepaskolino. SMS žinučių siuntimo aplinkybes patvirtina byloje esantis antstolės R. Vizgaudienės faktinių aplinkybių konstatavimo aktas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad E. P. pasiūlė I. Š. paimti paskolą Kredito unijoje apie 1700 000 JAV dolerių, tačiau pinigų niekas neišmokėjo. 2013 m. birželio mėn. iš žmonos sužinojo, kad į jų namus buvo atvykęs advokatas R. L. ir E. P., kad įtikintų jo dukrą ir žmoną pasirašyti vekselį ar paskolos sutartį dėl 100 000 JAV dolerių paskolos suteikimo E. P., tačiau jos atsisakė vykdyti jų nurodymus. Be to, nurodė, kad 2009 m. jo paimta paskola padengta, jis iš E. P. sužinojo, kad skola padengta, todėl pasirašė byloje esantį skolos raštą (1 t., b.l. 186 ). Liudytoja V. B. nei patvirtino, nei paneigė, kad 2010-09-20 paskola 1700 000 JAV sumai buvo išmokėta I. Š.. Teisiamajame posėdyje ji nurodė, kad ji pildė I. Š. paskolos duomenis Kredito unijos duomenų sistemoje, pasirašė kasos kvite, jog pinigai išmokėti I. Š., pasirašė ir I. Š., tačiau ji nežino, ar pinigai buvo išmokėti I. Š.. Byloje pateiktame kvite dėl 1700 000 JAV dolerių išmokėjimo matyti, kad pasirašė I. Š. kaip klientė, kad pinigus gavo, ir kasininkė V. B., kad pinigus išmokėjo (1 t., b. l. 169). Iš byloje esančių pokalbių garso įrašų, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo išklausyti, matyti, kad I. Š. kalba su E. P. apie vekselio surašymo aplinkybes, E. P. prašo pasirašyti sutartį ar vekselį I. Š., N. Š., mini, kad dokumento originalo ikiteisminio tyrimo pareigūnui nepateiktų, tik kopiją. Teisiamojo posėdžio metu išklausius garso įrašus kaltinamasis nurodė, kad pokalbiuose yra girdimas jo balsas, o kalba ėjo apie pamestą Š. vekselį, kurį jis 2010-09-20 buvo surašęs, tačiau jo buvo prašoma surašyti naują vekselį. Liudytojai I. Š., N. Š. nurodė, kad jos prieštaravo dėl tokio dokumento atgaline data surašymo bei nesutiko, kad būtų pasirašytas toks dokumentas (vekselis), kadangi I. Š., kaip nurodė teismui, negavo jokių pinigų iš Kredito unijos 2010-09-20 ir negalėjo jų paskolinti E. P..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.105 straipsnyje vekselis apibrėžiamas kaip vertybinis popierius – dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2010-09-20 vekselis atitinka paprastojo vekselio formos ir turinio reikalavimus, tačiau šio vekselio sudarymo ir panaudojimo aplinkybės yra ginčytinos. Galima daryti tik prielaidą, kad E. P. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo. Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir liudytojų Š. yra paskoliniai santykiai, kurie yra ginčijami teismuose. Tarp šių žmonių kilę turtinai ginčai nagrinėjami ir baudžiamosiose ir civilinėse bylose. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų, pačių liudytojų Š. parodymų, buvo sudarinėjamos fiktyvios paskolų sutartys. Neaiški liudytojų Š. procesinė padėtis kitose bylose, todėl neatmetama tikimybė, kad šie liudytojai gali būti suinteresuoti šios bylos baigtimi. Kaip matyti, liudytoja N. Š. po 2010-09-20 170000 JAV dolerių paskolos sutarties sudarymo bendravo su kaltinamuoju, rašė jam SMS žinutes, prašė paskolinti pinigų, iš karto po 2010-09-20 paskolos sutarties sudarymo ir pinigų negavimo ( kaip nurodė N. Š., A. Š. ir I. Š.), į policiją nesikreipė. Liudytojai N. Š. ir A. Š. pripažino, kad yra E. P. skolingi, tačiau nežino tikslios pinigų sumos. Š. pripažino, kad E. P. padengė ankstesnę 80 000 litų paskolą, kuri buvo suteikta A. Š.. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis dengė ir 2010-09-20 170000 JAV dolerių paskolą, išduotą I. Š.. Kaltinamasis ekonominės policijos patalpose, dalyvaujat tyrėjai L. P. patvirtino savo parašu dokumento kopiją- atšviestą savo vardu surašytą vekselį, nurodė, kad vekselio originalas yra pas Š.. Tačiau tokiu būdu patvirtinta dokumento kopija neatitinka dokumentų kopijoms keliamų reikalavimų, ir tai negali būti pripažinta dokumento kopija. Kaltinamasis patvirtino savo parašu atšvietą kopijavimo aparatu dokumentą, kai dokumento kopiją, esant dokumento originalui, gali patvirtinti notaras, kiti įstatyme nurodyti asmenys, ir tokios kopijos galėtų būti pripažintos dokumentų kopijomis. Tinkamai patvirtintos dokumento kopijos arba nuorašai teisine prasme prilyginami autentiškiems dokumentams. Dokumentai pagal savo turinį gali būti teisiniai. Tai sutartys, privačių asmenų surašyti notaro ar jam prilyginto asmens patvirtinti raštai. Baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma už dokumento originalo pagaminimą, suklastojimą ar disponavimą tokiu dokumentu. Patvirtindamas dokumento, kuriame nurodoma, kad jis yra skolingas I. Š., kopiją, kaltinamasis sau susikūrė tam tikras pasekmes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas vertinant veikos pavojingumą, tai yra nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus gėrius, ar dėl tokios veikos neatsirado žala saugomiems teisiniams gėriams arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Kaltinamasis nurodė, kad vekselio originalas yra pas N. Š., todėl jis pateikti jo negalėjo ir ateityje negalės. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas yra dokumentai. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas ( kasacinė nutartis Nr.2K-426/2006). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė yra tai, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos ( kasacinė nutartis Nr. 2K-515/2006). Pagal BK 300 straipsnį dokumentas- tai materialus teisinio fakto liudijimas. Vertinant byloje ištirtų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nėra neginčytinų duomenų, kad dokumente, kurio pagaminimu kaltinamas E. P., buvo įtvirtinta tikrovės neatitinkanti, melaginga informacija, kad tas dokumentas netikras, todėl negalima tai laikyti netikro dokumento pagaminimu ir panaudojimu. Kaip matyti, kaltinamasis tyrėjai L. P. pateikė vekselio kopiją, kuri nebuvo tinkamai patvirtinta. Melagingi duomenys- tai duomenys, neatitinkantys tikrovės. Tačiau ne bet kokie neatitinkantys tikrovei duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, tai yra veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jeigu dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, tai yra negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Kaip minėta, patvirtindamas dokumento- vekselio, kuriame nurodoma, kad jis yra skolingas I. Š., kopiją, kaltinamasis sau susikūrė tam tikras pasekmes. Šio dokumento kreditorius nepasirašė. Netikro dokumento panaudojimas yra tuomet, kai kaltininkas neteisėtai patalpina netikrą dokumentą į teisinę apyvartą siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus, ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Visos abejonės dėl kaltinamojo kaltumo, jeigu jų negalima pašalinti, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, neužtenka kaltę grįsti tik prielaidomis. Byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo išvadai, kad E. P. pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, nes jis pateikė dokumento –vekselio kopiją, kuri nebuvo tinkamai patvirtinta, todėl nesukėlė jokių teisinių santykių. Dokumentai, negalintys būti tam tikro teisinio santykio ar juridinio fakto tiesioginiu įrodymu, nėra šio nusikaltimo dalyku. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaltinamasis išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – 2010-09-20 Paprastojo vekselio 100 000 JAV dolerių sumai kopija, esanti byloje (1 t., b. l. 90), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje; kompaktinis diskas su garso įrašais, esantis prie bylos pridėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297 str. – 308 str., teismas
nusprendžia:
E. P. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: 2010-09-20 Paprastojo vekselio 100 000 JAV dolerių sumai kopiją, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje; kompaktinį diską su garso įrašais, esantį prie bylos pridėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.